cd8da1e7-2e5f-4002-ad6e-729faaff421d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1366-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20669-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; (S) 3.1.11.4; 3.4.1.11.1; 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovui J.

D. C. S. P. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 485,61 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, jog Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 29 d. sprendimu patenkino L. P. praÅ¡ymÄ kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjui buvo kompensuota 1 485,61 Eur žala, kuriÄ nusikaltimu padarė atsakovas.

IeÅ¡kovė pinigines lėšas pervedė į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 2016 m. rugpjūčio 8 d. Todėl pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, tai yra atsakovo, tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė bylÄ nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

PasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomus įrodymus byloje ir nustatė 7 (septynių) kalendorinių dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pateikti.

3. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė reikalauja priteisti jai iÅ¡ atsakovo žalos, padarytos turtiniu nusikaltimu, atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo nukentėjusiajam buvo priteistas žalos atlyginimas. Antstolei suraÅ¡ius iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , ieÅ¡kovė atlygino žalos dalį nukentėjusiajam ir regreso teise kreipiasi į teismÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. Tačiau byloje nėra pateiktas nei Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl padarytos veikos, nei antstolės suraÅ¡ytas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas, nei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

4. Teismas pripažino, jog ieÅ¡kinys nėra pagrįstas leistinai raÅ¡ytiniai įrodymais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, todėl bylÄ skyrė nagrinėti ginčo teisena, nustatydamas terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti (CPK 424 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat ieÅ¡kovei pasiÅ«lė pateikti papildomus įrodymus ir nustatė terminÄ jiems pateikti. II. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). 5.2. Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 29 d. sprendimas yra oficialus įrodymas, nes jis priimtas vadovaujantis įstatymu. Minėtas sprendimas nėra apskųstas ar panaikintas teismine tvarka. Juo remiantis asmeniui, nukentėjusiam nuo smurtinio nusikaltimo, buvo iÅ¡mokėta kompensacija. Todėl teismo pasiÅ«lymas pateikti papildomus įrodymus yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovei siÅ«loma dar kartÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kurios yra nurodytos sprendime ir kurios nėra paneigtos kitais įrodymais.

Teismas nurodytu siÅ«lymu paneigė CPK nustatytÄ imperatyvÄ , kad toks oficialus dokumentas – sprendimas – yra privalomas įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje. 5.3. CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ . CPK 83 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas iÅ¡samus sÄ raÅ¡as asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas taikomas bylose dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai ieÅ¡kinius pareiÅ¡kia valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos).

Nurodyta CPK nuostata yra pakankamai aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ji įtvirtina taisyklės (pareigos) mokėti žyminį mokesti iÅ¡imtį. IeÅ¡kovė yra valstybės institucija, kuri turi teisę teikti ieÅ¡kinius dėl lėšų, kurios buvo iÅ¡mokėtos už smurtinį nusikaltimÄ , priteisimo. Todėl teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovei terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta bylÄ nagrinėti ne dokumentinio proceso tvarka, bet pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, ieÅ¡kovei pasiÅ«lant pateikti papildomus įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iÅ¡ nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iÅ¡keldinimo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti iÅ¡spręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas ieÅ¡kovÄ pagrįsti savo reikalavimus leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais arba primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, kad bylÄ bÅ«tų galima nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Jeigu ieÅ¡kovas to nepadaro, ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ pagrindiniai reikalavimai dokumentinio proceso tvarka nagrinėtinam ieÅ¡kiniui yra tik CPK 424 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų reikalavimų suformulavimas bei jų pagrindimas tik leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Taigi jau pradinėje ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi vertinti ieÅ¡kovo reikalavimų pobÅ«dį bei pateiktų įrodymų leistinumÄ bei pakankamumÄ . Pažymėtina, jog net po ieÅ¡kinio priėmimo, preliminaraus sprendimo priėmimo stadijoje teismas pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pagal pateiktus įrodymus negali bÅ«ti visiÅ¡kai patenkinamas, priima nutartį nagrinėti bylÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį.

9. Pirmojoje dokumentinio proceso stadijoje teismas vertina tik Å¡alies pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir jų pakankamumÄ ieÅ¡kinio patenkinimui. Tačiau Å¡iuos įrodymus teismas taip pat turi vertinti pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi ir dokumentinio proceso metu, tirdamas ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas vertina juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Todėl pripažintina, jog teismas, spręsdamas, ar ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, turi jam įstatymo suteiktÄ diskrecijos teisę pasirinkti ginčui tinkamiausiÄ bei ieÅ¡kinio galimam patenkinimui objektyviausiÄ proceso formÄ .

10. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovei reiÅ¡kia pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymÄ . Å io įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, jeigu Å¡is yra nustatytas, teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi byloje yra vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ir atsakovo faktiÅ¡kai atlygintu bei neatlygintu padarytos žalos dydžiu.

11. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė teismui Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 29 d. sprendimÄ , kuriuo buvo nutarta L. P. praÅ¡ymÄ kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡mokėti 1 485,61 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ , jÄ pervedant į L. P. banko sÄ skaitÄ , Teisingumo ministerijos Administravimo departamento finansų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. pažymÄ dėl sprendimo įvykdymo, kurioje nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu, vykdant sprendimÄ Nr. 7R-5976 nukentėjusiajam L. P. iÅ¡mokėta 1 485,61 Eur kompensacija.

12. IeÅ¡kovės pateiktame 2016 m. liepos 29 d. sprendime yra nurodyta, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas padarė smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taip pat pateiktos kitos nuosprendyje nagrinėtos bylos detalės. Tačiau ieÅ¡kovė nenurodė nei pačiame ieÅ¡kinyje, nei sprendime aptariamos Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos numerio, todėl teismas neturi galimybės pats teismų informacinėje sistemoje LITEKO surasti ir patikrinti viso minimo teismo nuosprendžio turinio. Teisingumo ministerijos sprendime taip pat nurodyta, jog antstolės 2016 m. liepos 20 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje patvirtina, kad visos priteistos neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti negalima, iÅ¡ieÅ¡kota tik 2 314,39 Eur. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė teismui Å¡io antstolės patvarkymo kopijos.

13. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

14. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam tikras raÅ¡ytinis įrodymas gali bÅ«ti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik tokiomis sÄ lygomis:

1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų;

2) įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami tokį dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos;

3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus;

4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad bÅ«tų nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dokumentas, iÅ¡duotas institucijos, kuri yra bylos Å¡alis bei turi materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, nelaikytinas prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2012 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

15. Nagrinėjamoje byloje 2016 m. liepos 29 d. sprendimÄ priėmusi Teisingumo ministerija yra ieÅ¡kovės atstovė pagal įstatymÄ , todėl turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Be to, aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, ja padarytos žalos dydžio nustatymu, galimu Å¡ios priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimu, nustatymas yra priskirtas tik teismo bei antstolio kompetencijai, todėl Teisingumo ministerijos sudarytame dokumente pakartotos teismo bei antstolio priimtuose sprendimuose nustatytos aplinkybės gali bÅ«ti teismo pripažįstamos nepakankamomis preliminaraus sprendimo priėmimui dokumentiniame procese.

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieÅ¡kinius dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio. Todėl pirmos instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog byla skirtina nagrinėti ginčo teisena, nustatant terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti. Tačiau, atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas įpareigojimas ieÅ¡kovei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, o pateiktas tik siÅ«lymas pateikti papildomus įrodymus byloje, nustatant 7 dienų terminÄ jiems pateikti.

17. Pripažintina, jog motyvuojamojoje dalyje pirmos instancijos teismo paminėtas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimo ar techninė klaida. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡alina Å¡iÄ pirmos instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies ketvirtos pastraipos pirmo sakinio dalį. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismo nustatytas siÅ«lymas pateikti įrodymus nėra įpareigojantis ir ieÅ¡kovei per nustatytÄ terminÄ jų nepateikus, byla bus nagrinėjama toliau pagal ginčo teisenos taisykles, neužkertant kelio civilinės bylos nagrinėjimui.

18. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatytas terminas, per kurį ji gali pateikti papildomus įrodymus, pasibaigė iki buvo iÅ¡nagrinėtas jos pateiktas atskirasis skundas, apeliantei nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį ji gali pateikti papildomus įrodymus.

19. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties motyvuojamosios dalies ketvirtos pastraipos pirmo sakinio dalį: „nustatant terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti“. Nustatyti ieÅ¡kovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, 7 (septynių) dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį ji gali pateikti pirmos instancijos teismui papildomus įrodymus.

Teisėja Laima Gerasičkinienė