2013-05-30 Nr. AB-2192-3-61-3-03151-2010-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-852/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03151-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1D-8029-(2) ir priteisti iš Ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nuo 2010 m. sausio 1 d. jai moka sumažintą 902,45 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjos pensija perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, kurios prieštarauja teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principams, pažeidžia asmens teisę gauti užtarnautą pensiją, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjai sumažinta vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu, galima valstybės civilinė atsakomybė, t. y. pareiškėja turi teisę gauti turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos atsiliepime (b. l. 11-13) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovai nurodė, kad remiantis įstatymo teisėtumo prezumpcija, tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjai mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Reikalaudama atlyginti jai padarytą turtinę žalą, pareiškėja neįrodo visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, taip pat nenustatytas valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo faktas, nes pareiškėjai paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 55-59) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 8 877,65 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Teismas nurodė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustatė, jog, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kol minėtos normos neteko galios.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Remdamasis Konstitucijos 72 ir 107 straipsniais, pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (administracinė byla Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėjo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises, tuo tarpu iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teismas vertino, jog Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 11D(P)-4489 patvirtina, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 1 441,94 Lt, todėl per šį laikotarpį jai turėjo būti išmokėta 46 142,08 Lt. Nurodė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 straipsnio 1 dalį, nurodyta suma perskaičiuota iki 37 739,52 Lt. Ši suma vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis perskaičiuota ir pareiškėjai faktiškai išmokėta 28 861,87 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 50). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsniu nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 37 739,52 Lt. Nurodė, jog remiantis bylos duomenimis, faktiškai pareiškėjai išmokėta 28 861,87 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl pareiškėjai priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 8 877,65 Lt suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, nurodė, jog joje pateiktas teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 8 777,65 Lt, pareiškėjai priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės.

Dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1D-8029-(2), pažymėjo, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką bei mokėti jai paskirtą 1 441,94 Lt valstybinę pensiją, todėl jį atmetė pagrįstai. Todėl konstatavo, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalį dėl Ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1D-8029-(2) panaikinimo nėra, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atsakovas Ministerija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63-65), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas skundžiamame sprendime iš vienos pusės konstatavo Ministerijos veiksmų teisėtumą perskaičiuojant ir išmokant Laikinojo įstatymo pagrindu pareiškėjai sumažintą pensiją, kadangi vertindamas 2010 m. spalio 27 d sprendimo Nr. lD-8029-(2) teisėtumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Ministerijos sprendimo, nes ji vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau kita vertus sprendime nurodė, kad pareiškėjai pensija buvo sumažinta nepagrįstai. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo. Būtent šio įstatymo, o ne Konstitucinio Teismo nutarimo, pagrindu išnyko teisinis pagrindas mažinti pensiją pareiškėjai dėl to, kad ji atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Todėl priešingai nei nurodė teismas, mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teisinius santykius laikyti tęstiniais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, pabrėžia, jog kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali buti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėja atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nukreipdamas jo galiojimą į praeitį ir be pagrindo teisinius santykius laikė tęstiniais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Šios teisės gynimui turi būti taikomi tokie pat standartai, kaip ir kitoms konstitucinėms teisėms.

Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Apeliantai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad apgynus pareiškėjos konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai konkretaus pareiškėjo byloje į Konstitucinį teismą kreiptasi nebuvo, tačiau administracinė byla buvo sustabdyta tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010-11-15 (b. l. 1–4), jos gaunamos pensijos ribojimas pradėtas taikyti 2010-01-01, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nėra praleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas savo teises.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas taikytas neteisėtai, o pareiškėjos teisė gauti dėl šių teisės normų taikymo atsiradusią pensijos nepriemoką turi būti ginama.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo išmokėta 8877,65 lito pensijos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, kadangi pareiškėjos turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius