2021-08-25 Nr. AB-16505-3-61-3-01155-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3573-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01155-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. D. A. (toliau – ir užsienietis) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2 ) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl nusistatymo prieš anglakalbius (duomenys neskelbtini) bei neramumų anglakalbėje (duomenys neskelbtini) dalyje. Be to, 2020 m. gegužę dingo jo tėvas ir motina, kuri yra valdančiosios partijos patarėja (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir tapo separatistų taikiniu. Kadangi pareiškėjo šeima tapo separatistų taikiniu, todėl grįžus jis bus kankinamas ir gal net nužudytas. Separatistai ne tik norėtų jį nužudyti, jie taip pat gali norėti jį užverbuoti dėl jo turimų politologijos žinių bei atletiškumo.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jis pateikė suklastotas laikraščio iškarpas, ir nurodė, jog atsakovas nėra kriminalistas, todėl negalėjo nustatyti, ar pateiktos nuotraukos yra suklastotos. Nenustačius pareiškėjo tyčios klaidinti atsakovą, nėra pagrindo jo pasakojimą laikyti nepatikimu. Be to, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti dėl nuotraukų ir įrašų Facebook socialiniame tinkle, atsakovas nevertino kitų jo pateiktų įrodymų. Tokiu būdu atsakovas neišsamiai atliko tyrimą ir nenorėjo gilintis į pareiškėjo istoriją ir pasakojimą vien todėl, kad iš anksto dėl publikacijų nuotraukų susidarė klaidingą išankstinį įspūdį apie pareiškėjo tariamą nepatikimumą ir siekį suklaidinti.

4. Atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo mamos veiklą, jo nuomone, yra labai ribota ir paviršutiniška. Atsakovas nesiekė išsiaiškinti jo vaidmens politikoje ir iš to sekančios grėsmės. Atsakovas beveik nerinko ir nepatikrino duomenų apie pareiškėjo motinos politinę veiklą. Taip pat Departamentas, nesulaukęs atsakymo į užklausą, darė skubotas išvadas ir nesiekė išsiaiškinti, ar pareiškėjui gali kilti grėsmė dėl jo motinos pareigų ir politinės veiklos kilmės valstybėje. Kadangi nebuvo gauta ir surinkta būtina informacija, kuri aktuali ir būtina siekiant įsitikinti, kad pareiškėjui saugu grįžti į kilmės valstybę, todėl būtina įpareigoti Departamentą surinkti minėtą informaciją.

5. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra grėsmė patirti smurtą, tačiau laikė, jog jo lygis yra per žemas suteikti tarptautinę apsaugą. Atsakovo surinkta informacija rodo, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra ant pilietinio karo slenksčio, kas reiškia, jog įtampa šalyje ir smurtas yra gan plačiai paplitęs ir kelia grėsmę civiliams gyventojams. Departamentas nevertino pareiškėjo asmeninės padėties, jo savybių. Taip pat atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo verbavimo tikimybę, nors iš surinktų duomenų matyti, kad verbuojami ne tik vaikai, bet ir jauni vyrai.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas tarptautinės apsaugos poreikį grindė tuo, kad negali grįžti namo, nes jo gyvybei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumą, jis nepateikė, atsakovas sprendė, kad tyrimo metu nenustatyta anglakalbių separatistų tikėtino tikslo ir motyvo persekioti pareiškėją. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, laikyta, kad užsienietis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinus tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

8. Siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas pateikė laikraščio viršelio ir straipsnio, kuris tariamai patvirtina jo pasakojimą, nuotraukas. Tačiau Departamentas, įvertinęs šias nuotraukas, nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas suklaidinti atsakovą, sąmoningai pateikė suklastotas laikraščio iškarpas. Kadangi pareiškėjas sąmoningai teikė Departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją, o kitų sukčiavimo tikslų, išskyrus Departamento suklaidinimą, neidentifikuota, jo pasakojimui netaikytina abejonės privilegija bei jis nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti dėl nuotraukų socialiniame tinkle, atsakovo vertinimu, neparemti jokiais teisės aktų reikalavimais. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kokią tariamą įtaką šios aplinkybės galėjo turėti ginčijamo Sprendimo išvadoms dėl dokumentų klastojimo. Kadangi surinktos informacijos pakako šioms išvadoms pagrįsti, nebuvo pagrindo (tokios pareigos nenustato ir teisės aktai) kreiptis į pareiškėją ir prašyti pateikti papildomus paaiškinimus. Apklausos metu pareiškėjas buvo paprašytas atsiųsti jo pasakojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau jis to nepadarė.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) separatistai grobia žmones, ypač politikus, tačiau tai daro siekdami juos pažeminti ir gauti už juos išpirką. Pareiškėjo motina buvo tariamai pagrobta prieš daugiau nei 9 mėn. (būtent dėl savo tariamos politinės veiklos), tačiau atviros prieigos šaltiniuose nerandama duomenų apie jos pagrobimą, nužudymą, pažeminimą ar reikalaujamą išpirką. Tokių duomenų negalėjo pateikti ir prieglobsčio prašytojas, nes jo tėvų buvimo vieta ir likimas jam tariamai nežinomi. Įvertinus kilmės valstybės informaciją, konstatuota, kad tokia pagrobimo schema, kai aktyvus politikas pagrobiamas ir dingsta be žinios (t. y. jis nėra viešai žeminamas, nereikalaujama išpirkos) neatitinka anglakalbių separatistų veikimo modelio. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog informacijos apie pareiškėjo motinos politinę veiklą nerasta, taip pat nerasta ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji priklausė valdančiajai partijai. Atsižvelgus į tyrimo metu surinktą informaciją, tikėtina, jog pareiškėjo motina 2002 m. buvo išrinkta į (duomenys neskelbtini) savivaldą, tačiau nuo 2008 m. duomenų apie jos veiklą savivaldoje ar politikoje nerandama. Priešingai, remiantis rastais duomenimis, daugiau į savivaldą ji nekandidatavo. Anglofonų konfliktas prasidėjo 2016 m., pareiškėjo motinos veikla savivaldoje nutrūko dar iki šio laiko. Šiuo metu randamais duomenimis, anglakalbių separatistų taikiniu tampa būtent aktyvūs politikai, kandidatuojantys ar dalyvaujantys įstatymų leidžiamosios valdžios veikloje, todėl pareiškėjo motina neatitinka separatistų taikiniu tampančių asmenų profilio. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nenustatyta, jog patarėjai turi būti renkami rinkimuose ir patarėja nėra tapatu savivaldybės narei, tokie jo teiginiai paremti išimtinai pareiškėjo objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone, o Departamentas tyrimo metu surinko visą prieinamą informaciją apie pareiškėjo motinos vaidmenį politikoje bei jos politinę veiklą ir būtent šios informacijos kontekste padarė išvadą, jog pareiškėjo motina neatitinka separatistų taikiniu tampančių asmenų profilio.

10. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, jog rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, ir jam papildoma apsauga nesuteiktina.

11. Atlikus tyrimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) anglakalbiame regione fiksuojami priverstinio verbavimo į separatistų grupes atvejai, o tiksliau - vaikų verbavimas. Departamento turimais duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje studijavo Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje Verslo vadybos programą. Duomenų apie politikos studijas Lietuvoje neturima. Pats pareiškėjas nurodė, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) jokio netinkamo elgesio nepatyrė, nors politikos mokslų žinias galimai turėjo jau ten būdamas. Be to, jo nurodytas profilis – politikus mokslus baigęs atletiškas vaikinas, neatitinka separatistų verbuojamų asmenų profilio. Kaip matyti iš kilmės valstybės informacijos, verbuojami yra pažeidžiami asmenys, neretai – vaikai, bei radikalizuoti asmenys. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjo samprotavimų apie separatistų potencialų dėmesį jam dėl turimų politikos žinių ir atletiškumo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo B. D. A. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes jo gyvybei gresia pavojus. 2020 m. birželio mėn. jo tėvai buvo pagrobti, nes motina yra valdančiosios (duomenys neskelbtini) žmonių demokratinio judėjimo partijos patarėja. Šią informaciją pareiškėjas sužinojo iš giminaičių ir draugo, apie tai taip pat rašė laikraščiai. Pareiškėjui pranešta, kad tėvai keliavo iš motinos kaimo (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini). Kelyje separatistai pagrobė jo tėvus, tačiau kas nutiko kitiems autobuso keleiviams pareiškėjui nėra žinoma. Pareiškėjas taip pat nežino, kas tiksliai nutiko jo tėvams, po pagrobimo jokių žinių nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina buvo valdančiosios partijos patarėja (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Partijos nare ir patarėja ji tapo kai pareiškėjui buvo 5–6 m., šias pareigas ėjo iki pagrobimo. Pareiškėjas negalėjo įvardinti separatistų grupes, pagrobusius jo tėvus ir keliančius grėsmę jam pačiam, nes iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2016 m., kai konfliktas dar tik prasidėjo. Pareiškėjas patikino, kad netinkamo elgesio (duomenys neskelbtini) nebuvo patyręs, nes išvyko prieš konfliktą, tačiau visi anglakalbiai yra diskriminuojami, pvz., jie prasčiau išlaiko egzaminus. Pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodė, kad separatistai gali norėti taip pat jį užverbuoti dėl jo turimų politologijos žinių (jis studijavo politikos mokslus). Be to, pareiškėjo teigimu, jis yra atletiškas, todėl praverstų separatistams. 2021 m. kovo 24 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą suteikti prieglobstį, pateikė laikraščio viršelio ir straipsnio, kuris tariamai patvirtina jo pasakojimą, nuotraukas, kurias Departamentas laikė nepatikimu įrodymu, kadangi jos, galimai, buvo koreguotos (redaguotos skaitmeniniu būdu). Teismo vertinimu, ne atsakovas privalėjo grįsti pareiškėjo pateikiamų įrodymų tikrumą, o pats pareiškėjas. Būtent jis privalėjo nurodyti, iš kur ir kaip gavo šiuos įrodymus. Aplinkybė, kad Departamentas ištyrė ir įvertino nuotraukų tikrumą nesudaro pagrindo abejoti atlikto tyrimo pagrįstumu. Teismui nekilo abejonių, kad Departamento specialistai turėjo tokius įgaliojimus ir specifines (aktualiam atvejui reikalingas) žinias, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas nepaneigė jų atlikto tyrimo rezultatų, t. y. neginčija to, kad nuotraukos buvo galimai padirbtos, o tik nurodyto galimus tyrimo pažeidimus, t. y. tvirtina, kad Departamento atliktas tyrimas buvo neteisėtas. Teismas pabrėžė, kad Departamentas itin išsamiai aptarė kiekvieną pateiktą nuotrauką, detaliai aprašė kiekvieną argumentą, kurio pagrindu konstatuota, jog nuotraukos yra padirbtos. Įvertinus šiuos bei kitus nuotraukų neatitikimus nėra pagrindo vertinti, kad Departamentas nepagrįstai nustatė, kad jos yra sukurtos (modifikuotos) skaitmeniniu būdu. Atitinkamai šie įrodymai objektyviai negalėjo pagrįsti pareiškėjo pasakojimo.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo surinkta informacija dėl jo mamos yra neišsami, ir pažymėjo, jog iš Sprendimo akivaizdu, jog Departamentas siekė išsamiai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją bei įvertino visus aktualius duomenis. Atsakovas, pirmiausiai, įvertino pareiškėjo pateiktą sertifikato nuotrauką, kad jo motina dalyvavo mokymuose naujai išrinktiems savivaldos patarėjams. Šio įrodymo tikrumu atsakovas nesuabejojo, tačiau nustatęs, kad iš pateiktų įrodymų (įrodymo) negalima objektyviai nustatyti, kada pareiškėjo motina ėjo aptariamas pareigas, Departamentas atliko tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjo motina, tikėtina, 2002 m. buvo išrinkta į (duomenys neskelbtini) savivaldą, tačiau nuo 2008 m. duomenų apie jos veiklą savivaldoje ar politinėje veikloje nerandama. Negana to, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo motina daugiau į savivaldą nekandidatavo. Šiame kontekste Sprendime paminėta, kad anglofonų konfliktas prasidėjo 2016 m., kai pareiškėjo motina jau nebuvo aktyvi politikė (teiginių, paneigiančių šią išvadą pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė), o šiuo metu separatistų taikiniais tampa būtent aktyvūs politikai. Teismo vertinimu, atsakovas atliko išsamų tyrimą, įvertino aktualią kilmės valstybės medžiagą, be to, kreipėsi į partiją, kurios atstove buvo pareiškėjo motina, užpildant jų paklausimo formą, tačiau atsakymo negavo. Savo ruožtu pareiškėjas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

16. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie jo tėvų pagrobimą, Departamentas, įvertinęs, be kita ko, tai, kad pareiškėjo pasakojimas yra nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, jog jo pasakojimas apie pagrobimą buvo neišsamus, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus (nuotraukas), konstatavo, kad jo pasakojimas apie pagrobimą nelaikytinas patikimu įrodymu. Teismas sutiko su šiuo Departamento vertinimu ir pažymėjo, jog pareiškėjas apklausos metu negalėjo detaliai papasakoti apie pagrobimą, o ir apie patį pagrobimą pareiškėjas sužinojo iš draugo. Departamentas tai pat nurodė, kad separatistai grobia būtent aktyvius politikus, o tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjos motina (po 2002 m.) ir toliau užsiėmė aktyvia politine veikla. Pareiškėjas, pateikdamas įrodymus (susirašinėjimą) su, tariamai, jo motina, siekia įrodyti, kad motinos anketa socialiniame tinkle buvo užgrobta. Tačiau itin abejotina tuo, kad anketos pagrobėjai dalinsis asmeninėmis pareiškėjos motinos nuotraukomis (be kita ko, iš vestuvių, kuriose ji dalyvavo) ir komentuos motinos draugų ir šeimos narių nuotraukas. Todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė.

17. Dėl vertimo prisidėti prie separatistų teismas pažymėjo, jog Departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad separatistai verbavo jaunus vyrus, paauglius ir berniukus, kadangi jie yra imlūs verbavimui (radikalizavimui). Be to, pareiškėjas niekada nedirbo politikos srityje, o gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas jokio netinkamo elgesio nepatyrė, nors politikos mokslų žinias galimai turėjo jau ten būdamas. Atitinkamai pareiškėjas neatitinka separatistų verbuojamų asmenų profilio, o jo hipotetiniai ir objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai negali būti pagrindu abejoti skundžiamo Sprendimo teisėtumu ir (ar) pagrįstumu.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo deklaruotas baimes (dėl kurių jis negali grįžti į kilmės valstybę), vertino ne tik bendrą padėtį šalyje, bet ir specifines pareiškėjo savybes, dėl kurių jam galėjo kilti grėsmė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių, kurių nevertino ir (ar) netinkamai vertino Departamentas. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad atsakovo atliktas tyrimas (dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo) yra neišsamus ar netinkamas.

19. Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

III. 20. Pareiškėjas B. D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas, atsižvelgiant į tai, kad jo motina norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas teigia, jog teismas abstrakčiai atsakė į skundo argumentą, kad atsakovas neturi kompetencijos vertinti įrodymų tikrumo. Užsieniečio įsitikinimu, specialių žinių ir eksperto ar specialisto statuso atitinkamoje srityje neturintis darbuotojas negali konstatuoti suklastojimo fakto, o jei jis konstatuotas – jis negali būti teismo priimtas, nes atliktas ne kompetentingo asmens, neturinčio specialių žinių, neįtraukto į ekspertų sąrašą.

22. Pareiškėjo teigimu, jo mama buvo (duomenys neskelbtini) žmonių demokratinio judėjimo partijos patarėja, valdančiosios partijos patarėja (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Nenustatyta, kad patarėja yra tapatu savivaldybės narei. Departamentas nesurinko duomenų, ar tai renkama pareigybė, kuri skelbiama viešai, ar tai kitais pagrindais veiklą vykdantis asmuo. Nenustatyta, ar patarėja yra renkama pareigybė, ar jos išrinkimas viešinamas.

23. Pareiškėjas atvirai ir nuoširdžiai papasakojo apie pagrobimą. Jis papasakojo tiek, kiek prisiminė ir žinojo, nes pats pagrobime nedalyvavo, jam apie tai buvo pranešta. Be to, nebuvo paneigta aplinkybė, kad jo motinos paskyra socialiniame tinkle buvo užgrobta. Teismo darytos išvados, pareiškėjo manymu, šiuo klausimu grįstos tik prielaidomis ir nepatikrintu spėjimu.

24. Užsienietis yra jaunas vyras, kuris, priešingai nei teigė atsakovas ir teismas, atitinka verbuojamo asmens portretą.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Jo nuomone, teismas nevertino to, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje vyko aukų pareikalavę incidentai. Be to, nesurinkta aktuali informacija apie tai, kokia padėtis yra ir kokios grėsmės kiltų pareiškėjui šiuo momentu.

26. Atsakovas departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas pažymi, jog teismas aiškiai nurodė, kad ne Departamentas privalėjo grįsti pareiškėjo pateikiamų įrodymų tikrumą, o pats pareiškėjas. Būtent jis privalėjo nurodyti, iš kur ir kaip gavo šiuos įrodymus. Taip pat aplinkybė, kad Departamentas ištyrė ir įvertino nuotraukų tikrumą nesudaro pagrindo abejoti atlikto tyrimo pagrįstumu. Be to, Departamentas, kaip prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti įgaliota institucija, turi pareigą atlikti išsamų ir visapusišką tyrimą, t. y. įvertinti ne tik prieglobsčio prašytojo pasakojimą, bet ir jo pateiktus įrodymus tiek surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tiek ir šių įrodymų autentiškumo, patikimumo, tarpusavio suderinamumo prasme. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas dėl minėto dokumento pasisakė ne baudžiamosios atsakomybės prasme, o įrodymo autentiškumo ir įrodomosios reikšmės kontekste.

28. Kaip matyti iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) separatistai grobia žmones, ypač politikus, tačiau tai daro su tikslu juos pažeminti ir gauti už juos išpirką. Pareiškėjo motina buvo tariamai pagrobta prieš daugiau nei 9 mėn. (būtent dėl savo tariamos politinės veiklos), tačiau atviros prieigos šaltiniuose nerandama duomenų apie jos pagrobimą, nužudymą, pažeminimą ar reikalaujamą išpirką. Tokių duomenų negalėjo pateikti ir prieglobsčio prašytojas, nes jo tėvų buvimo vieta ir likimas jam tariamai nežinomi. Įvertinus kilmės valstybės informaciją, konstatuota, kad tokia pagrobimo schema, kai aktyvus politikas pagrobiamas ir dingsta be žinios (t. y. jis nėra viešai žeminamas, nereikalaujama išpirkos) neatitinka anglakalbių separatistų veikimo modelio. Informacijos apie R. A. politinę veiklą nerasta, taip pat nerasta ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji priklausė valdančiajai partijai. Aplinkybė, ar asmuo į pareigybes yra renkamas, ar kitais pagrindais veiklą vykdantis asmuo, nėra svarbi nagrinėjamoje byloje. Pasak pareiškėjo, jo motina – aktyvi politikė, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta Departamento atlikto tyrimo metu, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgus į tyrimo metu surinktą informaciją, tikėtina, jog pareiškėjo motina 2002 m. buvo išrinkta į (duomenys neskelbtini) savivaldą, tačiau nuo 2008 m. duomenų apie jos veiklą savivaldoje ar politikoje nerandama. Priešingai, remiantis rastais duomenimis, daugiau į savivaldą ji nekandidatavo. Anglofonų konfliktas prasidėjo 2016 m., pareiškėjo motinos veikla savivaldoje nutrūko dar iki šio laiko. Šiuo metu randamais duomenimis, anglakalbių separatistų taikiniu tampa būtent aktyvūs politikai, kandidatuojantys ar dalyvaujantys įstatymų leidžiamosios valdžios veikloje, todėl pareiškėjo motina neatitinka separatistų taikiniu tampančių asmenų profilio. Pareiškėjas, norėdamas įrodyti savo mamos dalyvavimą politikoje patarėjos pareigose, galėjo surinkti tai įrodančią informaciją ir ją pateikti tiek Departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o savo teiginius grindžia išimtinai jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone.

29. Apibendrinus pateiktą informaciją Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas suklaidinti atsakovą, sąmoningai pateikė suklastotas laikraščio iškarpas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateiktos nuotraukos nelaikytinos patikimu įrodymu bei nepatvirtina jo pasakojimo tikrumo. Kadangi pareiškėjas sąmoningai teikė Departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją, o kitų sukčiavimo tikslų, išskyrus Departamento suklaidinimą, neidentifikuota, jo pasakojimui netaikytina abejonės privilegija bei jis nelaikytinas patikimu įrodymu. Tai reiškia, jog pareiškėjo bendras patikimumas vertintinas kritiškai, o jo istorijos vertinimui netaikomos išlygos, leidžiančios ignoruoti tam tikrus nustatytus neesminius trūkumus.

30. Įvertinus randamą informaciją, beveik neabejotina, jog R. A. nėra pagrobta ir dingusi be žinios nuo 2020 m. birželio mėn., kadangi minėta moteris matoma 2020 m. liepos mėn. ir gruodžio mėn. jos brolio paskelbtose nuotraukose ir iki šiol komentuoja jo skelbiamą turinį, paskutinis aptiktas jos komentaras yra susijęs su 2021 m. vasario 11 d. paskelbta nuotrauka. Būtent dėl to, kad Facebook paskyroje pasirodo ne tik paskyros „A. R.“ komentarai, bet ir pareiškėjo mamos nuotraukos, padarytos nustatytu laiku (vestuvės, vykusios 2020 m. gruodžio 11 d.), pareiškėjo teiginiai, neva mamos paskyra yra „užgrobta“ ir ja naudojasi nežinomi asmenys, vertintini kritiškai. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo istorija apie tai, kad jo tėvai buvo pagrobti 2020 m. birželio mėn. bei nuo to laiko yra dingę be žinios, laikytina pramanyta. Esamas abejones dar labiau sustiprina faktas, jog savo pasakojimą jis stengėsi pagrįsti suklastotais įrodymais (laikraščio nuotraukomis).

31. Departamento turimais duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje studijavo Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Duomenų apie politikos studijas Lietuvoje neturima. Pats pareiškėjas nurodė, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) jokio netinkamo elgesio nepatyrė, nors politikos mokslų žinias galimai turėjo jau ten būdamas. Be to, jo nurodytas profilis – politikus mokslus baigęs atletiškas vaikinas, neatitinka separatistų verbuojamų asmenų profilio.

32. Įvertinus duomenis apie pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje įvykusius incidentus, laikytina, kad pats pareiškėjas nurodė, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) jokio netinkamo elgesio nepatyrė, nors politikos mokslų žinias galimai turėjo jau ten būdamas. Be to, jo nurodytas profilis – politikus mokslus baigęs atletiškas vaikinas, neatitinka separatistų verbuojamų asmenų profilio, o individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio nenustatyta.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad jo motina norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Šis pareiškėjo prašymas akivaizdžiai paneigia jo paties Departamentui pateiktą informaciją, kad jo motina buvo pagrobta prieš daugiau nei 9 mėn., be to, paties pareiškėjo teigimu, jo tėvų buvimo vieta ir likimas jam nežinomi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

37. Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

38. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

39. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

41. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

48. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad būtent pareiškėjas turi pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą dokumentais, įrodymais, ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3644/2011; kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, pateikė laikraščio viršelio ir straipsnio nuotraukas, kurias išsamiai ištyręs Departamentas darė išvadą, kad jos yra suklastotos. Tuo tarpu pareiškėjas, siekdamas pagrįsti pateiktų nuotraukų autentiškumą, net nenurodė iš kur ir kaip gavo šiuo įrodymus, t. y. net nesistengė paneigti Departamento išvadų. Taip pat Departamentas atmetė pareiškėjo teiginius dėl užsieniečio tėvų pagrobimo nustatęs, kad pareiškėjo motina Facebook paskyroje, kurią atpažino ir pats pareiškėjas, aktyviai komentuoja kitų žmonių skelbiamą turinį bei kelia nuotraukas po įvykusio tariamo pagrobimo 2020 m. birželio mėn. Aplinkybę, kad pareiškėjo motiną nėra pagrobta, pagrindžia ir apeliaciniame skunde nurodytas teiginys – pareiškėjas, grįsdamas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, jog turėtų būti išklausyta jo motina. Visa tai paneigia pareiškėjo teiginius, jog jo tėvai yra pagrobti dėl pareiškėjo motinos dalyvavimo politinėje veikloje ir pareiškėjui yra nežinoma jų buvimo vieta ir likimas. Negana to, pažymėtina, jog Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjo motina dalyvauja politinėje veikloje, nerado jokios informacijos apie tai, kad ji dalyvauja kokioje nors politinėje veikloje po 2008 m. Kadangi anglofonų konfliktas (duomenys neskelbtini) prasidėjo tik 2016 m., o anglakalbių separatistų taikiniu tampa būtent aktyvūs politikai, kandidatuojantys ar dalyvaujantys įstatymų leidžiamosios valdžios veikloje, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo motina atitinka separatistų taikiniu tampančių asmenų profilį.

50. Pareiškėjo pateikta informacija apie jo galimą verbavimą prieštarauja Departamento surinktai informacijai. Departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) anglakalbiame regione fiksuojami priverstinio verbavimo į separatistų grupes atvejai, tačiau jų taikinys – vaikai ir jauni vyrai, kurie lengvai suviliojami melagingais pažadais dėl uždarbio, galimybės mokytis, jiems pažadamas saugumas. Pareiškėjas yra jaunas vyras (jam 25 m.), tačiau niekada nedirbo politikos srityje, o gyvendamas (duomenys neskelbtini) jokio netinkamo elgesio nepatyrė. Atsižvelgus į tai, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka separatistų verbuojamų asmenų profilio.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nesurinkta aktuali informacija apie tai, kokia padėtis yra ir kokios grėsmės kiltų pareiškėjui šiuo momentu. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, jog atsakovas įvertino duomenis apie aglofoniškoje (duomenys neskelbtini) dalyje vykusius incidentus 2016–2021 m. Taigi pareiškėjo argumentai, kad smurto lygis aglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra aukštas, yra didelė rizika civiliui patirti smurtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl yra pagrindas suteikti jam prieglobstį ar papildomą apsaugą, laikytini nepagrįstais.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

53. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas išsamus pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų pripažinta esant pagrindui suteikti prieglobstį, pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus persekiojimo, kaip jis suprantamas Konvencijos kontekste, pavojų savo kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o Departamentas, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėją, taip pat duomenis apie bendrą padėtį jo kilmės valstybėje, tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

55. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Papildoma apsauga, remiantis tik bendra informacija apie padėtį šalyje, kai pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad situacija jo kilmės šalyje nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, jam atsiradimą, negali būti suteikta.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė