2018-03-27 Nr. AB-6650-3-61-3-03373-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-332-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03373-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–4) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, atsakovas) 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 18-4360 „Dėl Jūsų 2015-04-28 tarnybinio prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSD įskaityti į jo pareigūno tarnybos stažą laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. dirbtą pagal darbo sutartį Nr. (97)-9-10; 3) įpareigoti VSD įskaityti į jo pareigūno tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. birželio 22 d.) laiko.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisingas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, riboja jo teisę į jam, kaip VSD pareigūnui, priklausančias garantijas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. dirbdamas VSD pagal darbo sutartį, de facto (iš tikrųjų) atliko VSD pareigūno funkcijas. Vykdomos funkcijos buvo tapačios tiek dirbant pagal darbo sutartį, tiek tapus statutiniu VSD tarnautoju. Pareiškėjo teigimu, valios išreiškimo momentas tapti statutiniu VSD tarnautoju turėtų būti skaičiuojamas ne nuo jo 2009 m. lapkričio 6 d. tarnybinio prašymo „Dėl paskyrimo statutiniu valstybės tarnautoju“ pateikimo, bet nuo Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) pripažinimo tinkamu tarnybai VSD, t. y. nuo 2005 m. vasario 11 d. Pareiškėjas nurodė, kad savo veiksmais ir pastangomis aiškiai išreiškė valią tapti valstybės tarnautoju (baigė pirmosios pakopos universitetines studijas, praėjo medicininę patikrą), todėl pusę studijų laikotarpio turi būti įskaityta į pareigūno darbo stažą.

3. Pažymėjo, kad darbo įforminimas būtent darbo sutartimi, o ne priėmimas dirbti pareigūnu, buvo nulemtas jo išsilavinimo stokos. Siekiant tapti pareigūnu (poskyrio inspektoriumi), buvo būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, pagal darbo sutartį dirbo, kol neįgijo bakalauro laipsnio, o netrukus tapo VSD pareigūnu ir toliau tęsė savo tik jau būdamas kito statuso ir studijuodamas Mykolo Romerio universitete magistrantūros viešosios politikos programą. 2011 m. gavo magistro laipsnį šioje srityje.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime (b. 1. 22–24) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Paaiškino, kad paskyrus pareiškėją į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, pasikeitė ir jo įgalinimų pobūdis. Kaip matyti iš Pirmojo skyriaus poskyrio, kuriame dirbo pareiškėjas, specialisto pareigybės aprašymo, šios pareigybės tikslas – rinkti ir sisteminti informaciją iš televizijos laidų bei kitų šaltinių apie politinius, ekonominius–socialinius procesus, tuo tarpu Antrojo skyriaus poskyrio, kuriame dirbo pareiškėjas, inspektoriaus pareigybės tikslas – Lietuvos politinių, socialinių ir kultūrinių procesų analizės atlikimas, žiniasklaidos ir komunikacinio sektoriaus raidos tendencijoms nustatyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas statutiniu VSD tarnautoju buvo paskirtas į kitą VSD padalinį, jo pareigybė, kurioje jis dirbo pagal darbo sutartį, panaikinta nebuvo ir ji nebuvo priskirta pareigūno pareigybei.

6. Vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsniu ir pažymėjo, kad galimybės pailginti jame minimą trijų mėnesių laikotarpį dėl kitų priežasčių Įstatymas nenumato. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip pats nurodo, Vilniaus universitete studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., o valią tarnauti statutiniu VSD tarnautoju išreiškė 2009 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po aukštosios mokyklos baigimo. Manė, kad VSD Sprendime tinkamai akcentavo valios tarnauti VSD statutiniais pagrindais išreiškimo momentą. Pirmosios pakopos universitetinės studijos, kurios prasidėjo 2004 m. ir CMEK 2005 m. vasario 11 d. išvada apie tinkamumą tarnybai VSD, negali būti traktuojami kaip valios išreiškimas tarnauti statutiniais pagrindais VSD dėl to, kad tiek paminėtos studijos prasidėjo, tiek CMEK išvada gauta dar iki pareiškėjo darbo VSD pagal darbo sutartį. Taigi pareiškėjo teiginys, kad dėl tikslo dirbti VSD pareigūnu baigė pirmosios pakopos studijas ir praėjo medicininę patikrą CMEK, neatitinka tikrovės.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo VSD neįskaičiavo į pareiškėjo tarnybos VSD stažą darbo laiko, dirbto pagal darbo sutartį ir mokymosi aukštojoje mokykloje laiko dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Byloje nustatyta, kad CMEK išdavė pareiškėjui 2005 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 388, kurioje nurodoma, kad jis tinkamas tarnybai VSD kabinetiniam–analitiniam darbui.

10. Pareiškėjas 2005 m. kovo 29 d. darbo sutartimi Nr. (67)-9-10 buvo priimtas VSD Šeštosios valdybos Pirmojo skyriaus Pirmojo poskyrio specialistu. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2005 m. balandžio 1 d.

11. Pareiškėjas nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universitete studijavo Politikos mokslus. Bakalauro studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., o magistro studijas Mykolo Romerio universitete – 2011 m. sausio 11 d.

12. VSD 2009 m. lapkričio 12 d. gavo pareiškėjo 2009 m. lapkričio 6 d. tarnybinį prašymą nutraukti jo darbo sutartį ir paskirti statutiniu valstybės tarnautoju. Nurodė, kad sutinka su 6 mėn. bandomuoju laikotarpiu.

13. VSD nuo 2009 m. lapkričio 18 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu).

14. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VSD, prašydamas perskaičiuoti jo tarnybos stažą, įtraukti į jį laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., kada pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, ir pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio.

15. VSD Sprendime nurodė, kad pareiškėjo, kaip darbuotojo, pareigybė po 2009 m. lapkričio 19 d. nebuvo priskirta pareigūnų pareigoms, todėl taikyti Įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir įskaityti prašomą darbo laiką, dirbtą pagal darbo sutartį, nėra pagrindo. Konstatavo, kad pareiškėjas studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., o į tarnybą priimtas 2009 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po studijų baigimo, todėl įskaityti pusę mokymosi laiko nėra pagrindo.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas. Todėl pagal Įstatymą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas, taip pat ir susijusias su tarnybos stažu, turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra įtvirtintas Įstatymo 28 straipsnio pastaboje, kur nurodoma, jog ankstesniu teisiniu reguliavimu į tarnybos stažą įskaityti laikotarpiai iš naujo negali būti perskaičiuojami.

17. Dėl to, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos stažą bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į tarnybą VSD priimtas nuo 2009 m. lapkričio 19 d., būtina analizuoti, ar nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojusioje Įstatymo redakcijoje nebuvo teisinių pagrindų pripažinti pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį ir mokymosi laiką (jo dalį) tarnybos stažu.

18. Teismas vadovavosi pareiškėjo priėmimo statutiniu VSD pareigūnu metu galiojusio Įstatymo 28 straipsnio (įsigaliojusio nuo 2009 m. sausio 1 d.) 5 ir 8 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas VSD pradėjo dirbti VSD Šeštosios valdybos Pirmojo skyriaus Pirmojo poskyrio specialistu pagal darbo sutartį nuo 2005 m. balandžio 1 d. Iš minėtos pareigybės aprašymo, patvirtinto VSD generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-52, matyti, kad šias pareigas einančiam darbuotojui reikalavimas dėl išsilavinimo nenustatytas. Nurodyta, kad šias pareigas einančio darbuotojo funkcijoms priskirta, be kita ko, rinkti ir sisteminti viešą informaciją apie politinius ir ekonominius–socialinius procesus, tvarkyti televizijos laidų įrašų archyvą.

19. VSD Šeštosios valdybos Antrojo skyriaus Antrojo poskyrio inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame VSD generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2-103RN, šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatytas, be kita ko, specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Be kitų funkcijų, priskirta kaupti ir sisteminti informaciją apie šalyje vykstančius politinius, socialinius ir kultūrinius procesus, žiniasklaidą ir komunikacinį sektorių, turinčius įtakos nacionaliniam saugumui, turimą informaciją analizuoti, rengti išvadas, numatyti procesų žiniasklaidoje ir komunikaciniame sektoriuje pasekmes.

20. Teismas pažymėjo, kad minėtų pareigybės aprašymų turinys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, tiek eidamas statutinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas pareiškėjas atliko identišką darbą. Teismo vertinimu, pareigybių aprašymų lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad priimant darbuotoją dirbti pagal darbo sutartį reikalavimas dėl išsilavinimo nėra keliamas, tačiau priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas aukštasis arba jam prilygintas išsilavinimas yra būtinas. Pagal darbo sutartį dirbančiojo funkcijoms priskirta rinkti ir sisteminti informaciją, o valstybės tarnautojui priskirtos funkcijos yra platesnės, be to, jis turi gebėti sukauptą ir susistemintą informaciją analizuoti, rengti išvadas, numatyti procesų pasekmes. Atsižvelgdamas į nustatytą, teismas darė išvadą, kad specialisto ir inspektoriaus pareigybės tiek pagal kandidatams keliamus išsilavinimo reikalavimus, tiek pagal darbo pobūdį nėra tapačios. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas statutinio valstybės tarnautojo pareigas pradėjo eiti kitame VSD padalinyje ir, kaip atsiliepime patvirtino atsakovas, specialisto pareigybė, kurioje pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, panaikinta nebuvo ir nebuvo priskirta pareigūno pareigybei.

21. Atsižvelgęs į nustatytą, teismas darė išvadą, kad pagrindo taikyti Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įpareigoti atsakovą įskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpį, dirbtą pagal darbo sutartį, nėra pagrindo.

22. Pareiškėjas siekė, kad į jo tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi Vilniaus universitete laiko, vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 8 punkto nuostata, kurioje įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą, jog asmuo turi būti priimtas į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, kad į pareigūnų tarnybos stažą būtų įskaitytas minėtas laikotarpis.

23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aukštąjį išsilavinimą įgijo 2009 m. birželio 22 d., o valią tarnauti statutiniu VSD tarnautoju išreiškė 2009 m. lapkričio 6 d., priimtas į tarnybą 2009 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po aukštosios mokyklos baigimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui, kuris studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostata netaikyta pagrįstai. Dėl nurodytų motyvų teismas pažymėjo, kad naikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą įskaityti į VSD pareigūno stažą studijų aukštojoje mokykloje laikotarpio dalį, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

24. Pareiškėjo teiginys, kad jo valios tarnauti VSD išreiškimu laikytina CMEK 2005 m. vasario 11 d. pažyma apie tinkamumą tarnybai, nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-984/2008) padarė išvadą, kad terminas „stoti į tarnybą“ reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą. Pareiškėjas CMEK pažymą apie tinkamumą tarnybai gavo 2005 m. vasario 11 d., t. y. dar nedirbdamas VSD.

25. Teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo ir įpareigoti VSD perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą, įskaičiuojant darbo laiką, dirbtą pagal darbo sutartį, ir pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, nėra pagrindo.

III. 26. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52–59), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sužinojo apie VSD generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. P-574 S „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo nustatymo“, pareiškėjo atstovas nurodė, jog reikalinga pertrauka, kad būtų patikslintas skundas, tačiau teismas bylą išnagrinėjo nesudaręs pareiškėjui tokios galimybės. Pareiškėjas apskundė minėto įsakymo dalį atskiru skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad turi būti teikiamas ne atskiras skundas, o tikslinami reikalavimai nagrinėjamoje byloje. Todėl mano, jog byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas galėtų patikslinti skundą.

26.2. Dėl darbo pagal darbo sutartį pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir mano, jog šis laikotarpis turi būti įskaitytas į statutinio valstybės tarnautojo darbo stažą. Sutinka, jog skyrėsi reikalavimas dėl išsilavinimo, tačiau teigia, jog darbas pagal darbo sutartį ir tapus valstybės tarnautoju nepasikeitė. Be to, darbo sutartyje nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta 2009 m. lapkričio 18 d., tačiau darbo santykiai tęsiasi, nuo 2009 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas paskirtas statutiniu valstybės tarnautoju. Prieš pradedant dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjas buvo siunčiamas į CMEK, nors tokie reikalavimai, siekiant įsidarbinti pagal darbo sutartį, netaikomi.

26.3. Dėl mokymosi laikotarpio įskaitymo į VSD pareigūno stažą pažymi, kad tik baigęs studijas pateikė diplomo kopiją ir prašė svarstyti klausimą dėl tapimo valstybės tarnautoju, tačiau jam buvo nurodyta prašymą teikti vėliau. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A552-1675/2014) ir mano, jog šiuo atveju svarbu, kada buvo išreikšta valia tapti statutiniu valstybės tarnautoju. Nurodo, jog siekė išsilavinimo, kad galėtų tapti VSD pareigūnu. Be to, pats VSD, siųsdamas pareiškėją į CMEK, pareiškėjo valią tarnauti patvirtino ir pripažino.

27. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 62–65), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepime pažymi, kad nuo pareiškėjo tapimo statutiniu valstybės tarnautoju iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo įsigaliojimo dienos pareiškėjas neginčijo savo tarnybos VSD stažo, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu VSD turėjo perskaičiuoti šį stažą. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes. Dėl galimybės papildyti skundo dalyką pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas neprieštaravo VSD generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P-574 S prijungimui prie bylos, prašymo dėl skundo dalyko ar pagrindo pakeitimo pateikta nebuvo. Be to, pats pareiškėjo atstovas pripažino, kad minėtas įsakymas priimant sprendimą neturės reikšmės bylos baigčiai. Minėtas įsakymas priimtas siekiant nustatyti tik pareiškėjo turimą tarnybos VSD stažą 2012 m. gruodžio 31 d. ir tokiu būdu įgyvendinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo VSD neįskaičiavo į pareiškėjo tarnybos VSD stažą darbo laiko, dirbto pagal darbo sutartį ir mokymosi aukštojoje mokykloje laiko dalies, ir įpareigojimo VSD atlikti veiksmus.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. kovo 29 d. darbo sutartimi Nr. (67)-9-10 buvo priimtas VSD vieno iš skyriaus poskyrio specialistu. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2005 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universitete studijavo Politikos mokslus. Bakalauro studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., o magistro studijas Mykolo Romerio universitete – 2011 m. sausio 11 d. (b. l. 16).

31. VSD 2009 m. lapkričio 12 d. gavo pareiškėjo 2009 m. lapkričio 6 d. tarnybinį prašymą nutraukti jo darbo sutartį ir paskirti statutiniu valstybės tarnautoju. Nurodė, kad sutinka su 6 mėn. bandomuoju laikotarpiu.

32. VSD nuo 2009 m. lapkričio 18 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu) (b. l. 11).

33. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VSD, prašydamas perskaičiuoti jo tarnybos stažą, įtraukti į jį laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., dirbtą pagal darbo sutartį, ir pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio (b. l. 6).

34. VSD Sprendime (b. l. 8) nurodė, kad pareiškėjo, kaip darbuotojo, pareigybės, vykdytos iki 2009 m. lapkričio 19 d., vėliau – po 2009 m. lapkričio 19 d. nebuvo priskirtos pareigūnų pareigoms, todėl pagrindo taikyti Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir įskaityti prašomą darbo laiką, dirbtą pagal darbo sutartį, nėra pagrindo. Konstatavo, kad pareiškėjas studijas baigė 2009 m. birželio 22 d., o į tarnybą priimtas 2009 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po studijų baigimo, todėl įskaityti pusę mokymosi laiko nėra pagrindo.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjo kreipimosi į VSD metu Valstybės saugumo departamento įstatymas jau negaliojo, šis aktas neteko galios 2013 m. sausio 1 d. Kreipimosi metu galiojo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, o 2012 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2289 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) minėtas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija ir numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento karių ir statutinių valstybės tarnautojų, Valstybės saugumo departamento statutinių valstybės tarnautojų įskaityti tarnybos stažo tarnybos laikotarpiai iš naujo nesvarstomi, netikslinami ir įskaitomi į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą.

36. Taigi pereinamojo laikotarpio nuostatos (Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) numatė, kad iki jo įsigaliojimo įskaityti tarnybos stažo laikotarpiai VSD pareigūnams įskaitomi į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad atitinkami laikotarpiai dar galiojant Valstybės saugumo departamento įstatymui turėjo būti įskaityti į jo pareigūno tarnybos stažą. Taigi šiuo atveju vertintina, ar pareiškėjas atitiko Valstybės saugumo departamento įstatyme nustatytas sąlygas stažui įskaityti. Minėto vertinimo poreikį suponuoja tai, kad jeigu būtų konstatuota, jog ginčo laikotarpiai turėjo būti įskaityti į pareiškėjo tarnybos stažą, tai lemtų ir išvadą, kad, remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, šie laikotarpiai turėtų būti laikomi įskaityti ir po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

37. Pareiškėjas į pareigūno tarnybos stažą siekia įskaityti du laikotarpius skirtingais pagrindais. Pirma, laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., dirbtą pagal darbo sutartį Nr. (97)-9-10. Antra, pusę mokymosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. birželio 22 d.) laiko.

38. Dėl pirmo laikotarpio aktualus Įstatymo (redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d., nes pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju tapo 2009 m. lapkričio 19 d.) 28 straipsnio 5 punktas, pagal kurį į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomas darbo vidaus reikalų, Saugumo departamento, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūnų pareigoms.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VSD pradėjo dirbti VSD vieno iš skyriaus poskyrio specialistu pagal darbo sutartį nuo 2005 m. balandžio 1 d. Nėra ginčo, kad šio specialisto pareigybė, kurioje pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, nebuvo panaikinta ir nebuvo priskirta pareigūno pareigybei. Taip pat pareiškėjas neginčija, jog priimant darbuotoją dirbti pagal darbo sutartį reikalavimas dėl išsilavinimo nėra keliamas, tačiau priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas aukštasis arba jam prilygintas išsilavinimas yra būtinas.

40. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs VSD skyriaus, kurio viename iš poskyrių dirbo pareiškėjas, specialisto pagal darbo sutartį ir VSD kito skyriaus poskyrio inspektoriaus pareigybės aprašymų lyginamąją analizę, padarė išvadą, jog jie nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, tiek tapęs pareigūnu pareiškėjas atliko identišką darbą, nes VSD kito skyriaus poskyrio inspektoriaus pareigybės aprašyme yra numatyta specialių papildomų funkcijų (kaupti ir sisteminti informaciją apie šalyje vykstančius politinius, socialinius ir kultūrinius procesus, žiniasklaidą ir komunikacinį sektorių, turinčius įtakos nacionaliniam saugumui, turimą informaciją analizuoti, rengti išvadas, numatyti procesų žiniasklaidoje ir komunikaciniame sektoriuje pasekmes), kurių nebuvo pareiškėjui dirbant specialistu pagal darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį viename skyriuj, o pareigūno pareigas ėjo kitame skyriuje.

41. Pareiškėjas minėtas byloje nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikia, todėl vien tik tai, kad pats pareiškėjas teigia, jog jo darbas tapus pareigūnu nepasikeitė, negali būti pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 28 straipsnio 5 punktą ir įskaityti į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., dirbtą pagal darbo sutartį. Tai, kad, apelianto teigimu, jis prieš pradėdamas dirbti pagal darbo sutartį, buvo siunčiamas į CMEK, (tokie reikalavimai, pasak apelianto, siekiant įsidarbinti pagal darbo sutartį, netaikomi) savaime nepatvirtina, kad jis turėjo būti priimtas dirbti pareigūnu. To nepatvirtina ir 2005 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 388, kurioje nurodyta tik tai, kad pareiškėjas yra tinkamas tarnybai VSD kabinetiniam–analitiniam darbui (b. l. 15).

42. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo, kaip darbuotojo, vykdytos pareigos, kai jis dirbo pagal darbo sutartį, vėliau nebuvo priskirtos pareigūnų pareigoms, pagal darbo sutartį dirbtas laikas į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį negali būti įskaitomas.

43. Dėl antro laikotarpio aktualus Įstatymo 28 straipsnio 8 punktas, pagal kurį į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitoma mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos suteiktas profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Iš šių pacituotų Įstatymo 28 straipsnio nuostatų analizės matyti, kad mokymosi laiko dalis (pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko) įskaitoma į pareigūno tarnybos stažą, kai įvykdoma numatyta sąlyga – po aukštosios mokyklos baigimo asmuo pradeda tarnybą.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas aukštąjį išsilavinimą įgijo 2009 m. birželio 22 d., o į tarnybą priimtas 2009 m. lapkričio 19 d. Taigi į tarnybą pareiškėjas priimtas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po aukštosios mokyklos baigimo, todėl laikotarpis, kol pareiškėjas nebuvo įgijęs Vilniaus universiteto bakalauro diplomo (nebuvo baigęs studijų), negali būti įskaitytas į pareigūnų tarnybos stažą pagal nurodyto Įstatymo 28 straipsnio 8 punktą.

45. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo įvykdęs Įstatyme nurodytas sąlygas: 1) jo dirbtas darbas buvo vėliau prilygintas pareigūnų pareigoms; 2) priimtas į tarnybą anksčiau, nei suėjus trims mėnesiams po aukštosios mokyklos baigimo. Pareiškėjo stažas fiksuotas 2012 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. P-574 S (b. l. 39), niekaip nėra susijęs su nurodytomis sąlygomis. Šis įsakymas, net jį ginčijant teisme, neturėtų reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos baigčiai. Pažymėtina, kad ir pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pasisakydamas dėl minėto įsakymo reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos baigčiai, pripažino, kad jis „neturėtų būti turintis esminės reikšmės“.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas galioti, iš dalies keičiant tik motyvus, kuriais atmetamas pareiškėjo skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė