cd8c40ae-e7db-42ef-8ba3-f8b755bbb41f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr. I-2386-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01346-2015-8                              Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytiniame teismo procese iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo V. D. skundas (2-6 b. l.), kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo skunde keliamas ginčas dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (dirbtinės apÅ¡vietos, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo), nėra mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, nebuvo sudaryta galimybė bÅ«ti ne kameroje 8 valandas, sanitarinis mazgas neatitikimo HN 76:2010 21 p. reikalavimų, sanitarinė Å¡varykla nėra įrengta, patalpose veisiasi tarakonai, paprastasis remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 20 metų, patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis, patalynė tik dezinfekuojama, valymo sausuoju bÅ«du Å iaulių tardymo izoliatorius neturi, rankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami, galimybę naudotis skalbykla ir privilegijÄ turėti Å¡varius rÅ«bus bei patalynę turėjo tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje.

                          Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-05-07 pažymos Nr. 60/09-15296 „Dėl V. D.“, matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiškai nuo 2011-11-03 iki 2013-05-29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2015-04-23. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.              Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us, nėra galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato:

Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje.

Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėmis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams.

Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-04-22 patikrinimo akte Nr-EP-153 nustatė, kad valymo inventorius Å¡varus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras iÅ¡duodamas nustatyta tvarka.

Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.

Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

             Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.              Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad šalto ir karštos vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje varykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Būtina pažymėti, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekcijos planu, laikino sulaikymo kamerų Å¡varos užtikrinimu rÅ«pinasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio bÅ«ryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176. 21 p. numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv.m. iki 22,44 kv.m.

Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Šiaulių TI pasivaikščiojimų tvarka vykdoma vadovaujantis SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) XVI skyriumi bei Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) teisę kiekvienÄ dienÄ ne ilgiau nei vienÄ valandÄ praleisti gryname ore. Pasivaikščiojimo teisė pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama viso jo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, tačiau duomenų, kokiomis dienomis jis realizavo savo teisę negalima pateikti, nes tokie duomenys nefiksuojami. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimas atliktas 2013-06-26 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo aktai Nr. EP-224). Pažeidimų nenustatyta, konstatuota, pasivaikščiojimo kiemai įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te, kurių yra 21. Pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra. atžymos apie jų valymÄ yra. Ä®vertinus patikrinimo medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad sÄ lygos pasivaikščiojimo kiemeliuose atitinka nustatytus reikalavimus ir visas higienos normas.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 106 p. naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems yra atliekamas sanitarinis Å¡varinimas bei 107 p. suteikiama galimybė nueiti į duÅ¡Ä . Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2011-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-242 nurodo, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo Å¡varinimo patalpa. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 nurodo, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje yra Å¡varinimo patalpa.

Å is faktas patvirtinamas ir 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224. Todėl atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateikia klaidingus duomenis. Taip pat Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Atsakovas taip pat negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas skundžiasi, jog išsiskalbti nebuvo įmanoma. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 p. numato, kad šalto ir karštos vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje varykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose dėl pačių kalinamųjų saugumo. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė bei rankÅ¡luosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeniniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėn. Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus.

Å ias paslaugas teikia UAB „Juvidė“, kuri ir nustato paslaugų kainas. Pažymime, kad kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant galiojančias teisės normas, Å¡iuo atveju HN 76:2010 64 p., matyti, kad sÄ lygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos ir įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . Beje karÅ¡to vandens tiekimas į kameras HN 76:2010 yra nereglamentuojamas. Atsakovas pažymi, jog Å iaulių tardymo izoliatorius yra suėmimÄ vykdanti institucija, kurios funkcijose nėra numatytas paÅ¡alpų ar kitokių iÅ¡mokų mokėjimas.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl skalbinių yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Suėmimo vykdymo įstatymo (Kardomojo kalinimo įstatymo nauja redakcija priimta 2008 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2009 m. balandžio 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jei jie to pageidauja. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 p. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Kadangi jokio prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių tardymo izoliatoriaus išduota patalyne pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė neteisėtai ar ne pagal teisės aktus.

Pareiškėjas teigia, kad įstaigoje jam išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra pasibaisėtinos būklės, purvini, blizgantys nuo įsigėrusių kūno riebalų ir prakaito. Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių blizgumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Vis dėlto įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja.

Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės pasibaisėtinos būklės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2011-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-242 konstatavo, kad patikrinimo metu buvo dezinfekuojami po 8 vnt. čiužinių, antklodžių ir pagalvių. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus. Tai patvirtinta ir 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 bei 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153 konstatavo, kad tikrinimo metu Daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti nukenksminami dezinfekavimo kameroje. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . PareiÅ¡kėjo V. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Atsakovo atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovo atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimÄ praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, nes pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės buvo pažeidinėjamos absoliučiai kiekvienÄ dienÄ , taigi pažeidimai yra tęstiniai. Sutinkamai su LR CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ ; nurodo, kad jo teisių pažeidimas buvo tęstinis ir pasibaigė tik 2013 m. birželio mėnesį, todėl nustatytas 3 metų sutrumpintas senaties terminas, apginti savo pažeistas teises, nepraleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1059-858/2015 buvo nurodyta, kad tokiu atveju, kuomet pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad dėl jo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas jautė dideles dvasines kančias, emocinę įtampÄ ir fizinius skausmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir nebÅ«tų laukęs nepagrįstai ilgÄ laiko tarpÄ .

Vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad savo skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais – neviltimi, bejėgiÅ¡kumo jausmu, skriaudos jausmu, liÅ«desiu; ilgai trukę negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai padarė pareiÅ¡kėjui psichologinę traumÄ , taigi padarė neturtinę žalÄ .Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir pareiÅ¡kėjas neįvardijo jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių atsakovo atstovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ turėtų bÅ«ti netenkintinas.Å iuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

PraÅ¡ymas tenkintinas ir ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2015 m. balandžio 23 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. gegužės 29 d., ginčui aktualus laikotarpis yra 2012 m. balandžio 23 d.–2013 m. gegužės 29 d.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. gegužės 7 d. pažymos Nr.60/09-15296 (31-41 b.l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui (vienam asmeniui) kameroje Nr. 98 2012 m. balandžio 23 d.– birželio 13 d. teko nuo 2,20 m2 iki 6,62 m2, kameroje Nr.67 2012 m. birželio 22 d.– rugsėjo 17 d. teko nuo 2,55 m2 iki 5,75 m2, 2012 m. rugsėjo 27 d.– spalio 17 d. teko nuo 2,87 m2 iki 4,60 m2, 2012 m. spalio 24 d.– gruodžio 12 d. teko nuo 2,30 m2 iki 5,75 m2, 2012 m. gruodžio 18 d.– 2013 m. sausio 10 d. teko nuo 2,30 m2 iki 3,83 m2, 2013 m. sausio 15 d.– 2013 m. vasario 20 d. teko nuo 2,55 m2 iki 5,75 m2, 2013 m. vasario 27 d.– 2013 m. balandžio 4 d. teko nuo 2,87 m2 iki 7,67 m2, 2013 m. balandžio 9 d.– 2013 m. gegužės 6 d. teko nuo 2,30 m2 iki 7,67 m2, 2013 m. gegužės 14 d.– 15 d. teko nuo 2,87 m2 iki 4,30 m2, 2013 m. gegužės 21 d.– 29 d. teko nuo 2,30 m2 iki 5,75 m2, kameroje Nr.23 2013 m. gegužės 6 d.– 14 d. teko nuo 3,41 m2 iki 6,82 m2.Teismas, detaliai įvertinęs kiekvienÄ dienÄ aukščiau nurodytose kamerose vienam asmeniui tekusio ploto dydį, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 m2 plotas 252 dienas.

Dėl higienos sÄ lygų kamerose PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, kamerose sienos apaugusios grybeliu bei pelėsiu, dirbtinė apÅ¡vieta, natÅ«ralus apÅ¡vietimas neatitikimo HN 75:2010 reikalavimų, grindys buvo iÅ¡ iÅ¡trupėjusio betono, jų neįmanoma nei valyti, nei dezinfekuoti, taip pat sienų ir lubų tinkas iÅ¡trupėjęs, paprastasis remontas nubuvo atliktas kamerose mažiausiai 20 metų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr.62/08-544 (42-45 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 p. tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro - svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 p. numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvę nustatyti aukščiau minimi (pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi) HN 76:2010 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, neturima. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad nebuvo laikomasi HN 76:2010 21 p. reikalavimų nebuvo laikomasi, nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nei atskiros gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos; sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, dėl ko visi patalpoje apygyvendinti asmenys nebuvo priversti uostyti tualeto smarvę; sanitarinis mazgas buvo įrengtas tiesiai prieÅ¡ įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį; nurodė, kad ne kartÄ papuolė į nemaloniÄ situacijÄ , kai naudojantis tualetu pareigÅ«nas (taip pat ir prieÅ¡ingos lyties) staiga atidarydavo kameros duris ir asmuo, sėdintis ant klozeto pasijusdavo sėdintis vieÅ¡ai koridoriuje.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡io pobÅ«džio bylose (vertinant pareiÅ¡kėjų statusÄ ), nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).Å iuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad dabartinė Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpų bÅ«klė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir Å¡iuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. balandžio 23 d. – 2013 m. gegužės 29 d., turėjo bÅ«ti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, Å¡iuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02, 81-82 p.).

Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ Ru­sijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, valymo priemonių suteikimo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neiÅ¡duodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės, patalpose veisiasi tarakonai.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 p. numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-254 (b.l.79-84) nurodoma, kad apgyvendinimo kameroms, patalpų valymui yra skiriami plastmasiniai dubenys ir soda patalpos valymui.

Pagal suimtųjų praÅ¡ymÄ atskirai pateikiamas valymo inventorius (Å¡luotos, skudurai). Kiekviename aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti; valymo inventorius jose yra. Taip pat minėtame akte pažymima, kad apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems, apgyvendinimo patalpų valymui, iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja – dezinfektorė.

Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas; tirpalai gaminami kasdien. Tos pačios aplinkybės patvirtinamos ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (b.l.87-94). Taip pat ir minėtame Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (b.l.87-94) nurodoma, kad dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra.Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos atlikimo, neturima.

Dėl sanitarinės Å¡varyklos PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinė Å¡varykla nėra įrengta.Å is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas atsižvelgiant į tai, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-254 (b.l.79-84) nurodoma, kad sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Dėl galimybės džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad galimybę naudotis skalbykla ir privilegijÄ turėti Å¡varius rÅ«bus bei patalynę turėjo tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje.

Vis dėlto, pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog jis pats bÅ«tų kreipęsis, pats neturėjęs galimybės pasinaudoti mokamomis virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo, džiovinimo paslaugomis. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl čiužinių, patalynės PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaito, dulkių ir tokie purvini bei dvokiantys (neiÅ¡valyti) yra perduodami naudotis kitiems suimtiesiems.

Nurodo, kad pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais bÅ«na iÅ¡duodami, tačiau tai yra greičiau laimingas atsitiktinumas nei taisyklė. RankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tasis lovos inventorius negali bÅ«ti skalbiamas, valymo sausuoju bÅ«du įrangos Å iaulių tardymo izoliatorius neturi; patalynė tik dezinfekuojama, kad nepaÅ¡alina įsigėrusio prakaito ir purvo.HN 76:2010 65 p. numatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2013 m. gegužės, lapkričio – gruodžio mėn. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr.2229 (61-62 b.l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti čiužiniai, 2 kartus čiužinio buvo atsisakyta, iÅ¡duotos antklodės, paklodės; rankÅ¡luosčių atsisakė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio mėn., gruodžio mėn., 2013 m. sausio – balandžio mėn. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr.2229 (63-64 b.l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti čiužiniai, antklodės, rankÅ¡luosčių buvo atsisakyta.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr._EP-224 (87–94 b.l.) nurodoma, kad sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas (3x8 ir 1x7 užpildymus) minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių). Dezinfekuojama po 50 min., 110°C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas yra, kuriame dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekavimo ekspozicija nurodomi.

Po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į Daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesikerta. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas kortelėje „:Asmeninė sÄ skaita“. Skalbiniai laikomi atskirose patalpose. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi, įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį.Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis negalima konstatuoti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo netinkamai įgyvendinimas HN 76:2010 65 p. Dėl buvimo 8 valandas ne kameroje PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ asmens kalinimo sÄ lygos laikomos neatitinkančiomis EŽT Konvencijos 3 str. reikalavimų, jei asmeniui nesuteikiama 4 m2 laisvo kameros ploto ir asmeniui nesudaroma galimybė bÅ«ti ne kameroje 8 valandas per parÄ .Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose, užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.             Vis dėlto LR suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatorius neturėjo imperatyvios pareigos suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę bÅ«ti ne kameroje 8 valandas.             Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-757/2013, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į sulaikymo, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, trukmę, pareiÅ¡kėjui jo kalinimo metu suteikto ploto dydį, jam sudarytas kalinimo sÄ lygas bei tai, kad jis tik vienÄ valandÄ per parÄ turėjo galimybę bÅ«ti gryname ore.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad jis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais – neviltimi, bejėgiÅ¡kumo jausmu, skriaudos jausmu, liÅ«desiu; ilgai trukę negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai padarė pareiÅ¡kėjui psichologinę traumÄ .Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje Nr.1570 (b.l.13-28) esančiais įraÅ¡ais, darytina iÅ¡vada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl nurodytų nusiskundimų dėl psichologinės pagalbos, dėl galimai patirtos psichologinės traumos.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. pažeidimas pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t.y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (252 dienos), į tai, kad nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ir ventiliacijos, tai, kad jis tik vienÄ valandÄ per parÄ turėjo galimybę bÅ«ti gryname ore, į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 eurų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 eurų neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad neturtinei žalai, atsiradusiai dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. pažeidimo, atlyginti priteistina 1550 Eur suma.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. 1550 (vienas tÅ«kstantas penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė