cd87febe-9cf4-4a47-b355-aa2410ce1ffe · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Baudžiamoji byla 1 A – 457 – 491 / 2011Proceso Nr. 1-76-1-00436-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.(S) Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėjas Vytautas KrikščiūnasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Ričardo Gilio,sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant :prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nukentėjusiajam V.

Z., nuteistajam L. K.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per tÄ patį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam 520 Lt dydžio turtinę žalÄ .

IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasNUSTATĖ:L. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 6 d., apie 3 val., pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kieme iÅ¡daužęs nukentėjusiojo V. Z. automobilio (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinių durelių stiklÄ , įsibrovė į šį automobilį, iÅ¡ kur pagrobė nukentėjusiojo turto už 420 litų. Apeliaciniu skundu L. K. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį, nes Å¡is nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , pateikia savÄ jį įrodymų vertinimÄ ir teigia, kad apylinkės teismas neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų duomenų, todėl vienus jų nepagrįstai pripažino įrodymais, o kitus atmetė. Taip pat apeliantas mano, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir vadovaudamasis ne įrodymų visetu, o vienintelio asmens – nukentėjusiojo – parodymais, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nuostatas.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nesant jo veikoje BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, jo veikÄ kvalifikavo pagal minėtÄ teisės normÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis ir prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal BPK 305 str. 1 d., be kita ko, teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, tačiau ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei iÅ¡vadas (BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Vertinti bylos įrodymus teisėjas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ (BPK 305 str. 5 d.). Teisėjo vidinis įsitikinimas turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu, ir savo sprendimų argumentavimu. Ä®rodymai byloje turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, jokių prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių duomenų nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ .

Skundžiamame nuosprendyje Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės apsiribojo tik bylos įrodymų iÅ¡vardinimu, ir pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatÄ Ä¯rodymus vertinti atsižvelgus į jų visetÄ , esminę bei lemiamÄ reikÅ¡mę skyrė tik nukentėjusiojo parodymams. Motyvai dėl nuteistojo L. K. veikos, kuriÄ apylinkės teismas laikė įrodyta, nuosprendyje iÅ¡ esmės nenurodyti, iÅ¡samesnė byloje surinktų įrodymų analizė ir jų vertinimas taip pat teismo atlikti neiÅ¡samiai ir todėl netinkamai.

Dėl Å¡ios priežasties pirmos instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir todėl priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmos instancijos teismas L. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ esmės grindė vienintelio nukentėjusiojo V. Z. parodymais, kad jis matė nuteistÄ jį nubėgantį iÅ¡ įvykio vietos, nes jį pažįsta kaip to paties miestelio gyventojÄ , atpažino jį pagal plaukus, iÅ¡ tamsios aprangos (14, 18–19, 25–26, 96–97 b.l.).

Teismas taip pat nurodė kai kuriuos L. K. ir liudytojo M. M. parodymų neatitikimus. Neabejotina, kad nukentėjusiojo parodymai yra vienas iÅ¡ faktinių duomenų Å¡altinių ir gali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodinėjant konkretaus asmens kaltę arba jo nekaltumÄ . Tačiau tam, kad taip bÅ«tų, nukentėjusiojo parodymai turi nekelti jokių abejonių, neprieÅ¡tarauti kitiems byloje surinktiems duomenims, turi bÅ«ti gauti teisėtais bÅ«dais ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu atidžiai susipažinus su nukentėjusiojo parodymais Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, kad Å¡io proceso dalyvio parodymai pirmiausiai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, ir antra – jie kai kur iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims.

Kalbant apie parodymų nenuoseklumÄ matyti, kad 2010 m. liepos 6 d. apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog L. K. jis atpažino iÅ¡ kÅ«no sudėjimo ir plaukų, o 2010 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu teigė, kad L. K. atpažino iÅ¡ jo aprangos. 2010 m. liepos 6 d. apklausos metu jis teigė, kad jo matytas asmuo nubėgo link buvusių kolÅ«kio sodų, o 2010 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu – asmuo nubėgo į (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono pusę. Apklausiamas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nukentėjusysis pasakojo apie du smÅ«gius į jo automobilį, nors iÅ¡kart po įvykio nei protokole pareiÅ¡kime, nei pirmoje apklausoje apie pirmÄ jį smÅ«gį ir automobilio signalizacijos suveikimÄ jis nieko neužsiminė.

Matyti ir tai, kad pradžioje tyrimo nukentėjusysis nieko neminėjo apie tai, kad suveikus automobilio signalizacijai pirmÄ jį kartÄ jis girdėjo nubėgant ne vienÄ , o kelis (du ar net tris) asmenis, kaip kad jis parodė 2010-08-18 bei teisme. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. nurodė matęs iÅ¡ įvykio vietos kelias pėdas, tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog aikÅ¡telė, kurioje stovėjo jo automobilis, yra asfaltuota. Be to, ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu bei apeliacinės instancijos teisme jis pats patvirtino, kad aikÅ¡telė asfaltuota ir ten pėdų negalėjo likti.

Be to, kas paminėta, kalbant apie nukentėjusiojo parodymus Å¡iuo atveju labai svarbus ir reikÅ¡mingas yra įvykio laikas. Vertinant Å¡iÄ aplinkybę, lyginant jÄ su nukentėjusiojo parodymais bei kitus bylos duomenis taip pat yra reikÅ¡mingų neatitikimų, kurie verčia pagrįstai abejoti nukentėjusiojo teiginiais. Nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas 2010-07-06, apie 3 val. nakties. Nukentėjusysis parodė, kad tuomet jau buvo pakankamai iÅ¡aušę, dėl to jis gerai matė įvykio vietÄ , maždaug už 20 metrų nubėgantį L.

K. ir todėl jį gerai įsidėmėjo bei atpažino. Pasak jo, policija į įvykio vietÄ atvažiavo labai greitai ir kai jie atvyko buvo jau visiÅ¡kai Å¡viesu, policijos pareigÅ«nas protokolus rašė lauke. Tuo tarpu iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (11 – 13 b.l.) matyti, kad įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta nuo 4.40 val. iki 5 val., prie dirbtinio apÅ¡vietimo. Atkreiptinas dėmesys, kad fotonuotraukose prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo aplinkos fonas taip pat yra pakankamai tamsus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvykio metu apie 3 val. nakties buvo dar visiÅ¡kai tamsu, kas verčia rimtai abejoti V. Z. parodymais, tame tarpe ir nukentėjusiojo galimybe esant pakankamai dideliam atstumui iÅ¡ nugaros gerai įsidėmėti nubėgantį tamsiai vilkintį žmogų. Pagaliau (į kÄ iÅ¡ viso nekreipė dėmesio pirmos instancijos teismas), 2010 m. spalio 22 d. apklausos metu ir teisme V. Z. nurodė, kad 2010 m. liepos 5 d. vakare prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) L. K. su A. J. ir M. M. gėrė alų.

Pats gi apeliantas ir liudytojai A. J. bei M. M. neigė tÄ vakarÄ vartoję alkoholį. Be to, L. K., A. J. ir M. M. tvirtino, kad tÄ kart, matant V. Z., L. K. ir A. J. prie parduotuvės buvo tik dviese, be tuo metu prie tvenkinio žvejojusio M. M.. Kita vertus, apylinkės teismas nuosprendyje praktiÅ¡kai iÅ¡ viso nepasisakė dėl paties nuteistojo parodymų, kurie taip pat turi bÅ«ti įvertinti ir motyvuotai atmesti arba pripažinti teisingais. Ä®vertinus tai, kad L. K. buvo pripažintas kaltu, galima manyti, jog Å¡is teismas jo parodymus atmetė.

IÅ¡ bylos matyti, kad L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose savo kaltę neigė, ir pakankamai iÅ¡samiai nurodė, kÄ jis veikė prieÅ¡ įvykį bei galimai įvykio metu – pagal jo parodymus, jis tuo metu miegojo namuose. L. K. parodymus apie tai, kÄ jis pastarasis veikė vakarÄ prieÅ¡ įvykį, iÅ¡ esmės patvirtino du liudytojai – A. J. ir M. M.. Å ių trijų proceso dalyvių parodymai, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skundžiamame teismo nuosprendyje, iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja ir papildo vieni kitus.

O iÅ¡ jų seka, kad 2010 m. liepos 5 d. apie 18 – 19 val. L. K. su A. J. buvo prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios parduotuvės jiedu nuėjo prie upėje žvejojančio M. M.. Pastarajam baigus žvejoti, visi trys vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Apie 22 val. A. J. išėjo į namus. M. M. su L. K. iÅ¡siskyrė apie vidurnaktį prie L. K. tėvų ir jo močiutės vienas Å¡alia kito esančių namų. Abu jie nuėjo kiekvienas į savo namus (30–31, 33–34, 44–45, 49–50, 95–99 b.l.).

Tokiu bÅ«du, Å¡ioje byloje yra dvi grupės faktinių duomenų: pirmoji jų – niekuo nepatvirtinti, ir kaip minėta, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims ir todėl abejotini nukentėjusiojo parodymai, kad nusikaltimÄ padarė L. K.. Ir čia tiesiog negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai praktiÅ¡kai nieko nepadarė tam, kad iÅ¡ karto po įvykio užfiksavimo įvykio vietoje bÅ«tų patikrintas nukentėjusiojo paminėtas įtariamasis L.

K. – nukentėjusysis jį iÅ¡ karto nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams; nei kad bÅ«tų nedelsiant patikrinti kiti jo nurodyti duomenys – kad bÅ«tų ieÅ¡koma pagrobtų daiktų, nustatinėjami kiti galimai įvykyje dalyvavę asmenys ar ieÅ¡koma kitokių galimų įtariamųjų dalyvavimo Å¡iame nusikaltime patvirtinančių ar paneigiančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad kratos ieÅ¡kant pagrobtų daiktų buvo atliktos tik po beveik 10 dienų ir akivaizdu, kad jų metu nieko nebuvo rasta.

Kita grupė duomenų – tai iš esmės kategoriškai nepaneigti paties nuteistojo parodymai, ir juos iš dalies patvirtinantys jau minėtų liudytojų A. J. ir M. M. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad abejodamas L. K. ir M. M. parodymų patikimumu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė visiškai neteisingus apelianto parodymus – kad šis iki 24 val. stovėjo su M. M. prie pastarojo namų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme L. K. nuosekliai tvirtino kitaip, t.y. kad jis su M.

M. stovėjo ir iÅ¡siskyrė prie jo (L. K.) namų (44–45, 49–50, 95 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo kolegija abejoja nukentėjusiojo parodymų patikimumu, ir sprendžia, kad jais besÄ lygiÅ¡kai tikėti ir remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaip kad tai padarė pirmos instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ apylinkės teisme ir prokurorė iÅ¡ esmės pati pripažino, jog nebuvo surinkta patikimų duomenų, įrodančių L.

K. kaltę (101 b.l.).Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai, ir daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymais, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, t.y. iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiojo V. Z. parodymais, neįrodyta, kad bÅ«tent L. K. 2010 m. liepos 6 d., apie 3 val., pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kieme iÅ¡dauždamas V. Z. automobilio (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinių durelių stiklÄ , įsibrovė į šį automobilį, iÅ¡ kur pagrobė bendros 420 litų vertės V.

Z. turtÄ . Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstęs įrodymus, apylinkės teismas neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir todėl netinkamai motyvavo L. K. kaltės įrodytumÄ . Atmesdamas L. K. ir liudytojų parodymus, teismas nenurodė Å¡ių proceso dalyvių parodymus paneigiančių įrodymų. IÅ¡vardinęs nukentėjusiojo parodymus bei prielaidas dėl Å¡ių parodymų patikimumo, apylinkės teismas apsiribojo tik pavirÅ¡utiniais teiginiais, jog yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad L.

K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, iÅ¡lieka pagrįsta abejonė, ar bÅ«tent L. K. pagrobė V. Z. turtÄ . Byloje esančių įrodymų kategoriÅ¡kai paneigti Å¡iÄ abejonę nepakanka. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais – visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima paÅ¡alinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltininko naudai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant neginčijamų L.

K. kaltės pagrobus V. Z. turtÄ Ä¯rodymų, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir L. K. iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinamas neįrodžius jo dalyvavimo padarant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p., teismas NUSPRENDĖ:2011 m. balandžio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį :L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl V.

Z. turto vagystės iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Kolegijos pirmininkas              Valdas Petras MeidusTeisėjai              Sigitas Bagdonavičius             Ričardas Gilys