2017-04-24 Nr. AB-8806-3-61-3-04871-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-246-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04871-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. Lukiškių TI-K administracija jam pranešė apie tėvo J. M. mirtį ir paklausė, ar jis norės vykti į laidotuves. Pareiškėjui atsakius teigiamai, 2015 m. rugsėjo 22 d. jį nuvežė į laidotuves, vežė su antrankiais ir prirakintą prie pareigūno. Kartu važiavo 3 lydintys pareigūnai, laidotuvėse leista dalyvauti tik 1 valandą. Manė, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnį, pasinaudojo pareiškėjo būsena, kai jis negalėjo blaiviai mąstyti ir pasipriešinti neteisėtiems veiksmams. Lukiškių TI-K administracija jam padarė didelę moralinę žalą, sukėlė psichologinį lūžį. Pareiškėjas negrąžinamai prarado galimybę bendrauti su šeima ir deramai atsisveikinti su velioniu. Priskaičiuotus pinigus prašė pervesti į žmonos sąskaitą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad iš Lukiškių TI-K jis buvo išvežtas apie 13.00-13.30 val., o parvežtas apie 16.00 val. Teigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nueiti pas kunigą bei psichologą, todėl jo dvasinę būklę sunku įrodyti. Psichologą išsikvietė tik po pusantro mėnesio. Skundėsi, kad jam nebuvo leista dalyvauti laidojant. Manė, kad galėjo būti suteikta trumpalaikė išvyka be apsaugos. Teigė, jog kalinimo laikotarpiu nuobaudų neturėjo, vykdė teisėtus pareigūnų nurodymus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnis leidžia suimtiesiems trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams. Leidimą išvykti duoda tardymo izoliatoriaus viršininkas, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Suimtieji vyksta su apsauga, kurią atlieka tardymo izoliatoriaus pareigūnai. Suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Išvykos metu suimtiesiems gali būti uždedami antrankiai. Detali trumpalaikių išvykų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Sprendimą dėl išvykos trukmės ir apsaugos priima tardymo izoliatoriaus direktorius. 2015 m. rugsėjo 22 d. išvykos metu pareiškėjui skirta ginkluota apsauga ir uždėti antrankiai. Išvykos trukmė teisės aktuose konkrečiai nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skunde minimi įstaigos darbo trūkumai sukėlė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad nėra priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo skundas vertintinas kaip siekis pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pareiškėjo išvyką į tėvo laidotuves apribojant viena valanda, skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų reguliuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnis. Minėto straipsnio l dalyje nurodyta, jog suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo išleistas dėl tėvo mirties. Pagal CK 3.135 straipsnį, pagal kurį artimaisiais giminaičiais yra pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), tėvas yra priskiriamas artimųjų giminaičių grupei.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Pagal to paties straipsnio 3 dalį pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai.

Detali tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Taisyklėse. J. M. mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. parašė prašymą suteikti galimybę nuvykti į tėvo laidotuves (b. l. 17). Pareiškėjo žmona A. M. parašė prašymą išleisti jos vyrą į J. M. laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val. Nurodė, kad laidotuvės vyks 16.00 val. Lentvario kapinėse (b. l. 18). Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. parengta išvada dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų suteikimo suimtajam Nr. 24-6400 (b. l. 22), kurioje nurodyta, kad suteikė teisę pareiškėjui į trumpalaikę išvyką, kelionės išlaidos bus apmokėtos iš pareiškėjo lėšų, gautas J. M. mirties liudijimas. Pažymėta, kad M. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, kad jis plėšimo būdu, panaudojęs šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą automobilį, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs. Pasiūlyta M. M. suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą bei uždedant asmeniui antrankius. Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 9-17308 M. M. pranešė, kad jam 2015 m. rugsėjo 22 d. suteikta trumpalaikė išvyka į laidotuves (b. l. 21). Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimu (b. l. 11) pareiškėjui leista vykti į tėvo laidotuves. Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. N-126 (b. l. 10). Šiuo įsakymu M. M. leista vykti į tėvo laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius. Paskirtas trijų pareigūnų ir vairuotojo konvojus.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. kreipimusi (b. l. 20) paprašė Lukiškių TI-K administracijos paaiškinti, kuo remiantis jam tėvo laidotuvėse leista būti tik 1 valandą ir jis buvo vežtas surakintas antrankiais, su trijų pareigūnų palyda (b. l. 20). Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 14 d. rašte Nr. 96-2747 (b. l. 19) paaiškinta, kad trumpalaikė išvyka skirta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punktu.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundžiasi sąlygomis, kokiomis jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka. Taisyklių 117 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir kitas išvardintas aplinkybes, tame tarpe kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką ir kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Taisyklių 118 punktas nurodo, kad priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą. Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. N-126 bei 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimuose nebuvo detaliai nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs Lukiškių TI-K direktorius priėmė sprendimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo pareiškėjui trukmės ir sąlygų. Pareiškėjo asmenybė, elgesys, padarytas nusikaltimas nedetalizuotas, jų įtaka išvykos trukmei nenagrinėta. Kaip jau minėta, įgyvendindamas diskrecijos teisę, pareigūnas privalo pateikti priimamo sprendimo motyvus. Pareiškėjas skundėsi dėl išvykos trukmės. Kaip matyti iš įvykių eigos, teisėjo leidimas buvo gautas 2015 m. rugsėjo 21 d., o laidotuvės vyko jau sekančią dieną, todėl penkių dienų išvykos suteikimas niekuo nepagrįstas. Pareiškėjo žmona A. M. prašyme nurodė, kad vyras į laidotuves būtų išleistas 2015 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val., laidotuvės numatytos 16.00 val. Pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas 13.00-13.30 val., o grąžintas apie 16.00 val. Iš esmės pareiškėjas laidotuvėse buvo tokį laiką, kuris buvo nurodytas prašymuose. Aplinkybė, kodėl pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti laidojant tėvą, turėjo būti motyvuotai paaiškinta, kadangi yra laikomasi papročių palaidoti mirusį. Tokia motyvacija nepateikta, tai sudaro Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimo, pareiškėjui apsauga nebuvo skirta, todėl turėjo būti skiriama tardymo izoliatoriaus pareigūnų palyda. Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato trumpalaikės išvykos trukmę, o šios išvykos sąlygos reglamentuotos 3 dalyje. Trumpalaikė išvyka be palydos ir apsaugos suimtam asmeniui negalima. Skirdamas palydą, Lukiškių TI-K direktorius teisės aktų nepažeidė. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punktas nurodo, kad apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Tuo remdamasis teismas darė išvadą, kad ginkluotos palydos skyrimas pareiškėjo išvykos metu buvo pagrįstas teise.

Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalis leidžia pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu uždėti antrankius. Galimybė pasirinkti vieną ar kitą apsaugos variantą turi būti pasirenkama nurodant motyvus, kodėl pirmenybė teikiama tam tikrai alternatyvai. Konvojavimo taisyklės nustato ribotas antrankių panaudojimo galimybes. Pagal Konvojavimo taisyklių 221-223 punktus konvojuotojai specialiąsias priemones, tame tarpe antrankius, konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Specialiosios priemonės gali būti naudojamos tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu; konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą; konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Teismas rėmėsi BK 11 straipsnio 6 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad konvojavimo metu pareiškėjas buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam galėjo būti uždėti antrankiai.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas sprendimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo pareiškėjui, turėjo nurodyti motyvus dėl išvykos trukmės. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes, tačiau tai netaikoma visoms kalinimo įstaigoje patirtos žalos rūšims. Pats pareiškėjas nurodė, kad jis neturi duomenų apie galimo pažeidimo įtaką sveikatai, pas psichologą jis buvo po 1,5 mėnesio, į kitus specialistus nesikreipė. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog išvykos trukmė turėjo būti ilgesnė, kadangi pareiškėjas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Neatitikimas teisės aktui nustatomas tik dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo, taigi tik ši aplinkybė gali būti laikoma galima neturtinės žalos atsiradimo priežastimi. Akivaizdi ir pareiškėjo įtaka susidariusiai situacijai, kadangi jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Emociniai išgyvenimai iš esmės susiję su tėvo mirtimi, ne vien tik su jo laidotuvėmis, todėl šios aplinkybės, pasisakant dėl galimos neturtinės žalos, turi būti atskiriamos.

Nors Lukiškių TI-K ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau šis pažeidimas nėra didelis, neturtinės žalos buvimo faktas neįrodytas, skundas atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Teismas neteisingai pažymėjo, kad pareiškėjas yra baustas už labai sunkų nusikaltimą – pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o tai, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, yra sunkus nusikaltimas. Tuo tarpu, pagal Konvojavimo taisykles, antrankiai nededami asmenims, nuteistiems už apysunkį ar sunkų nusikaltimą.

2. Galimybė pasirinkti vieną ar kitą apsaugos variantą turi būti pasirenkama nurodant motyvus, ko Lukiškių TI-K direktorius nepadarė.

3. Pažymi, kad pareiškėjo motina, rašydama prašymą, nežinojo, kad yra galimybė prašyti penkių dienų išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų.

4. Nurodo, jog negali pateikti įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, nes pareiškėjo kreipimaisi pas medikus, psichologą, kunigą nėra fiksuojami. Pareiškėjas pažymi, kad negalėjo būti su savo artimaisiais, atlikti savo, kaip sūnaus, pareigų, fiziškai ir morališkai paremti savo motiną, būti paremtam jos, sutvarkyti su laidotuvėmis susijusias problemas, deramai atsisveikinti su velioniu.

Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra CK 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pareiškėjo išvyką į tėvo laidotuves apribojant viena valanda, skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius, atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui, pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. parašė prašymą suteikti galimybę nuvykti į tėvo laidotuves. Pareiškėjo žmona A. M. parašė prašymą išleisti jos vyrą į J. M. laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val. Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimu (b. l. 11) pareiškėjui leista vykti į tėvo laidotuves. Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 9-17308 M. M. pranešė, kad jam 2015 m. rugsėjo 22 d. suteikta trumpalaikė išvyka į laidotuves (b. l. 21). Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. N-126 (b. l. 10). Šiuo įsakymu M. M. leista vykti į tėvo laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius. Paskirtas trijų pareigūnų ir vairuotojo konvojus.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija) nustatyta, kad suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, taip pat nepilnamečiai suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai.

Taisyklių 117 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir kitas išvardintas aplinkybes, tame tarpe kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką ir kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Taisyklių 118 punktas nurodo, kad priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą. Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis.

Kaip minėta, Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. N-126, kuriuo M. M. leista vykti į tėvo laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius. Pagal bylos aplinkybes taip pat nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimu pareiškėjui leista vykti į tėvo laidotuves, tačiau nieko nepasisakyta dėl apsaugos skyrimo ir toks nurodymas neduotas.

Atsižvelgiant į aptartus teisės aktų reikalavimus, konstatuotina, jog pilnamečiams suimtiesiems apsauga gali būti skiriama ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu (Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Nesant minėto rašytinio nurodymo, įstatymas nesuteikia teisės tardymo izoliatoriaus direktoriui pačiam savo iniciatyva spręsti dėl apsaugos skyrimo. Tokiu atveju suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda (Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog Trakų rajono apylinkės teismas, leisdamas pareiškėjui vykti į tėvo laidotuves, nenurodė skirti apsaugos, spręstina, jog Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą ir paskirdamas apsaugą pareiškėjui, viršijo savo kompetenciją, o tai yra pagrindas konstatuoti, jog valdžios institucijos darbuotojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas pripažino Lukiškių TI-K direktoriaus neteisėtus veiksmus, nes priimtas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. N-126 buvo nemotyvuotas, tačiau šiuo sprendimu nustatyta, kad priimtas įsakymas buvo neteisėtas ir kitu pagrindu, nes Lukiškių TI-K direktorius viršijo savo kompetenciją.

Kitas aspektas, su kuriuo pareiškėjas sieja Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus, tai faktas, jog pareiškėjui buvo suteiktas per trumpas laikas pabūti tėvo laidotuvėse. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esantį pareiškėjo žmonos prašymą ir padarė išvadą, jog suteiktas laiko tarpas iš esmės atitiko prašyme nurodytą. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad leidimą pareiškėjui vykti į tėvo laidotuves suteikė Trakų rajono apylinkės teismas, tačiau jame konkreti suteikiamos išvykos trukmė nebuvo nurodyta. Sprendimą dėl to, kad pareiškėjui leista vykti į tėvo laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., įvertinęs visas aktualias aplinkybes, priėmė Lukiškių TI-K direktorius. Taigi pareiškėjui, atmetus kelionės laiką, iš esmės skirta 1 valanda. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas sprendimą dėl konkretaus skirtino laiko, turėjo vertinti ne vien pareiškėjo žmonos prašymą, tačiau visas aplinkybes, kurias turėjo įvertinti remiantis Taisyklių 117 punktu, paklausti paties pareiškėjo, kuris buvo laikomas Lukiškių TI-K, taigi priimtas sprendimas laikytinas nemotyvuotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kilusi neturtinė žala yra susijusi su tuo, kad pareiškėjas į tėvo laidotuves turėjo vykti su apsauga ir su šeimos nariu atsisveikinti turėjo tik valandą. Pareiškėjas teigia, jog tai sukėlė tiek stiprius emocinius išgyvenimus, tiek lėmė sveikatos pablogėjimą. Nors konkretūs duomenys dėl lankymosi pas gydytojus nėra pateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, kilusi neturtinė žala akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų dvasinių ir fizinių nepatogumų ir atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui leista dalyvauti tėvo laidotuvėse tik vieną valandą ir lydint apsaugai.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius