cd85b1d4-e915-4e3c-bc6f-8eee448721bd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-89-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17020-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1              (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

D. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 9 336,15 Eur draudimo iÅ¡mokos, 175,00 Eur kitų iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu 2014-03-17 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-04, apie 19.30 val., Panevėžio rajone, kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 11 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu G. S., vairuodamas minėtÄ automobilį, dėl paties kaltės patyrė eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo sugadintas nepataisomai. 2015-02-05 atsakovas buvo informuotas apie eismo įvykį, o 2015-03-04 praneÅ¡imu atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokėta, kadangi, atsakovo teigimu, automobilis buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis nei nurodė draudėjo atstovas ir taip pripažino įvykį nedraudžiamuoju.

IeÅ¡kovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka, teigia, jog atsakovas neįvykdė draudimo sutartimi su ieÅ¡kove prisiimtos rizikos atlyginti eismo įvykio metu padarytų nuostolių transporto priemonei ir pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 13.6.2 punktÄ , kuriame nurodyta draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuriai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudiminio įvykio buvimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti draudimo iÅ¡mokos dydį grindžia 2015-02-19 nepriklausomo eksperto M.

L. atlikta transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra, kurios metu buvo nustatyta, jog skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir transporto priemonės likutinės vertės yra 9 452,00 Eur. IeÅ¡kovė abejoja atsakovo pateikta iÅ¡vada, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ eksperto D. G. iÅ¡vada skyrėsi neproporcingai didele paklaida – 2 172,00 Eur, t. y. atsakovo ekspertas nustatė 7 280,00 Eur skirtumÄ tarp transporto priemonės rinkos vertės ir likutinės vertės po apgadinimo, kas, ieÅ¡kovės manymu, suponuoja atsakovo subjektyvų vertinimÄ bendrovės naudai, o ne realų objekto įvertinimÄ .

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame atsiliepime su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teigė, jog atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas, kadangi Å¡iuo atveju žalos administravimo metu surinkta informacija bei kiti objektyvÅ«s įrodymai paneigia faktÄ , jog visi transporto priemonės sugadinimai yra 2015-02-04 eismo įvykio pasekmė. Teigia, kad ieÅ¡kovė buvo nepakankamai sÄ Å¾ininga atsakovo atžvilgiu, pateikė galimai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir Å¡iais savo veiksmais lėmė atsakovo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas tokias išvadas padarė, remdamasis 2015-03-02 žalų tyrimo eksperto M. S. ekspertine pažyma, kurioje nurodyta, jog pagal byloje užfiksuotus duomenis kyla abejonės dėl ieškovo nurodomų aplinkybių tikrumo ir teigia, kad automobilis buvo sugadintas ne nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis, t. y. jog važiuojant artimu ieškovo nurodytam greičiui, t. y. 80-90 km/h, automobilio sugadinimai būtų žymiai didesnės apimties, nei užfiksuoti. Atsakovo teigimu, dėl šios priežasties jam nekyla pareiga išmokėti draudimo išmokos.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog transporto priemonė buvo įvertinta teisingai ir pagrįstai, atsižvelgiant į patirtus sugadinimus, jų mÄ stÄ , ridÄ bei kitus parametrus, o vienas iÅ¡ faktorių, lėmusių nurodytÄ transporto priemonės vertinimÄ , buvo automobilio rida, kuri, remiantis atsakovo duomenimis, buvo suklastota, todėl bÅ«tent atsakovo eksperto apskaičiuota transporto priemonės rinkos vertė ir likutinė vertė yra teisinga. Prašė ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 9 336,15 Eur draudimo iÅ¡mokos, 175,00 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonės vertinimÄ ir 730,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nustatyta, jog nėra ginčo dėl to, kad nurodytu laiku įvyko ginčo eismo įvykis, o įrodžius eismo įvykį, CK 6.987 straipsnio, DÄ® 2 straipsnio 27 dalies pagrindu draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pirmos instancijos teismo vertinimu, automobilio valdytojo eismo įvykio metu nurodytos aplinkybės dėl automobilio greičio pačios savaime nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto, be to, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė arba įvykyje dalyvavęs automobilio valdytojas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, arba padarė eismo įvykį, arba kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nėra ir pagrindo, remiantis Taisyklių 8.1.17 punktu, tokį įvykį laikyti nedraudžiamuoju.

Pažymėjo, jog atsakovas, remdamasis minėtais neatitikimais, bandė įrodyti ieÅ¡kovės (automobilio valdytojo) nesÄ Å¾iningumÄ , jog automobilis buvo sugadintas ne nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas dėl Å¡io įvykio kreipėsi į atsakingas institucijas, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas labiau tikėtina vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ , atliktÄ bylos nagrinėjimo metu, kurioje pažymėta, jog ginčo automobilio priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir savo priekine dalimi (daugiau deÅ¡ine jos puse) atsitrenkus į Å¡alia kelio augantį medį, t. y. teismo eksperto iÅ¡vadoje nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas automobilio valdytojo nurodytomis aplinkybėmis; be to, ekspertizės metu taip pat padaryta iÅ¡vada, jog automobilio patirti sugadinimai atitinka prarastÄ kinetinę energijÄ ekvivalenčiÄ 30 +- 5 km/h judėjimo greičiui, o techniniu požiÅ«riu negalima nei patvirtinti, nei paneigti automobilio vairuotojo G.

S. nurodomų Å¡io eismo įvykio kilimo aplinkybių apie transporto priemonės judėjimo greitį prieÅ¡ eismo įvykį bei transporto priemonės nuvažiavimo nuo kelio ir atsitrenkimo į medį eigÄ . Teismas nurodė, jog ekspertas nepriėjo prie vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kokiu greičiu transporto priemonės valdytojas važiavo bÅ«tent iki atsitrenkimo į medį, todėl liudytojo G. S. atsakovui nurodyta aplinkybė, jog jo greitis iki įvykio buvo 80-90 km/h, nepatvirtina, jog jis draudikui pateikė žinomai melagingas eismo įvykio aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ieÅ¡kovės (automobilio valdytojo) tyčiniai veiksmai ar neveikimas atleidžia jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, o minėtos automobilio valdytojo nurodomos eismo įvykio aplinkybės dėl automobilio greičio nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė (automobilio valdytojas) veikė tyčia, juolab, kad byloje nustatytas faktas, jog įvyko draudžiamasis įvykis, kÄ patvirtino ir teismo eksperto iÅ¡vada, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad draudikas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo, vartotoja, draudimo sutartis buvo sudaryta standartinėmis sÄ lygomis prisijungimo bÅ«du, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiÅ¡kumai bei galimi prieÅ¡taravimai tarp sutarties sÄ lygų aiÅ¡kintini ieÅ¡kovės naudai.

Nurodė, kad apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, ieÅ¡kovė laiku pranešė apie eismo įvykį draudimo bendrovei, draudikas automobilį iÅ¡ iÅ¡orės apžiÅ«rėjo ir nuotraukas padarė, buvo apklaustas automobilio valdytojas įvykio metu G. S.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, draudiko atsisakymas mokėti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui formaliai vadovaujantis tik Taisyklių 8.1.17 punkto sÄ lyga, kurios pažeidimo, be kita ko, teismas pagal byloje esančius duomenis neturėjo pagrindo konstatuoti, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo kriterijams, pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei ieÅ¡kovės kaip vartotojos teises.

Nurodė neturintis pagrindo daryti iÅ¡vados apie ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ dėl to, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė nuolat dalyvauja eismo įvykiuose, kadangi byloje nėra duomenų, jog minėti eismo įvykiai įvyko dėl ieÅ¡kovės tyčinių ir nesÄ Å¾iningų veiksmų, taip pat įrodymų, kad ieÅ¡kovė ar su ja susiję asmenys tyčia inscenizavo ginčo eismo įvykį, byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ar su ja susiję asmenys tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavarijÄ , ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nėra sÄ lygų visumos, atleidžiančios atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , todėl eismo įvykis, įvykęs 2015-02-04 d., apie 19.30 val., Panevėžio rajone, kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 11 km, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. S., yra draudžiamasis ir atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ kyla prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovei L.

D. (CK 6.987 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė įrodymus, kuriuose skirtingai nurodyta ginčo automobilio likutinė vertė. Pirmos instancijos teismas siūlė šalims teikti papildomus įrodymus ir pašalinti šiuos prieštaravimus, tačiau šalys šia teise naudotis atsisakė ir nei ieškovė, nei atsakovas proceso metu skirti teismo ekspertizės dėl automobilio rinkos vertės nepageidavo. Esant tokioms aplinkybėms teismas nurodė, jog vertins įrodymus dėl transporto priemonės likutinės vertės vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu.

Teismo vertinimu, ieškovo pateikta 2015-02-19 nepriklausomo eksperto M. L. išvada objektyviai patvirtina transporto priemonės likutinę vertę ir jos nepaneigia atsakovo darbuotojų atliktas vertinimas, be to, papildomai atsakovo pateiktoje išvadoje dėl rinkos vertės nustatymo žaloje Nr. 1549554 nurodomi kainos mažinimo koeficientai (-6 proc. dėl galimybės realaus sandorio metu nusiderėti; -9 proc. dėl kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Vokietijos panaudotų automobilių rinkų; -15 proc. dėl 134 038 km ridos; -10 proc. dėl nekokybiškai atlikto ankstesnių įvykių remonto) nepagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. neaišku, kokiu pagrindu atsakovo bendrovės vertintojas rėmėsi taikydamas šiuos dydžius.

Teismas vertino ir tai, kad tarp Å¡alių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose ieÅ¡kovė yra vartotoja, todėl visos aplinkybės aiÅ¡kintinos vartotojos naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės pateiktu įrodymu dėl padarytos žalos dydžio, teigė, jog pagal Taisyklių 9.1 punktÄ Å¾alos dydį nustato ne draudėjas, o draudikas, todėl teismas turi vadovautis bÅ«tent atsakovo, t. y. draudiko pateikta iÅ¡vada, tačiau pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, be kita ko, byloje įrodinėja, kad draudiko atliktas vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios padėties dėl automobilio rinkos bei likutinės vertės, suponuojančios draudimo iÅ¡mokos dydį, todėl esant ginčui teisme ir Å¡alims įgyvendinant rungtyniÅ¡kumo principo reikalavimus, nėra pagrindo teigti, jog atitinkama draudimo Taisyklių sÄ lyga įpareigoja teismÄ vadovautis tik vienos iÅ¡ Å¡alių pateiktu įrodymu dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio.

Pažymėjo, jog į bylÄ atsakovo pateikti duomenys dėl ginčo automobilio ridos vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad ginčo automobilio rida yra suklastota. Nurodė, kad automobilio rida užfiksuota 2015-02-19 turto vertinimo metu, tokiÄ pat automobilio ridÄ (71 008 km) užfiksavo ir atsakovo vertintojas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, todėl nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai ir tyčia suklastojo ginčo automobilio ridos rodmenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir Å¡ios aplinkybės pagrindu spręsti, jog padaryta žala automobiliui eismo įvykio metu realiai yra mažesnė, nei nustatė ieÅ¡kovės pasirinktas ekspertas.

Pirmos instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais pagal draudimo taisykles laikoma suma, bÅ«tina atkurti sugadinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio, o atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovės pasirinkto eksperto atliktas automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios padėties (CPK 178, 180 straipsniai). Taisyklių 13.6.2 punkte nustatyta, jog draudikas privalo gavus visÄ informacijÄ , reikÅ¡mingÄ nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes ir pasekmes bei draudimo iÅ¡mokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 9 336,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 9 336,15 Eur draudimo iÅ¡mokos.

Nurodė, jog M. L. 2015-03-17 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija LKS Nr. 00061 bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už transporto priemonės vertinimÄ ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai patyrė 175,00 Eur iÅ¡laidų, atsakovas Å¡ių iÅ¡laidų neginčijo, taigi teismas sprendė, jog Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytomis iÅ¡laidomis, susijusiomis civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo yra priteistina 175,00 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonės vertinimÄ .

Tenkinus ieÅ¡kinį, priteistinos ir patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimÄ atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ visa apimtimi. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1.Apelianto pozicija viso teisminio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo nuosekli ir pagrįsta objektyviais įrodymais, kurių teismas nevertino ir į juos neatsižvelgė.

Pirmiausia paminėtina 2015-03-02 ekspertinė pažyma, surašyta žalų tyrimo eksperto M. S. (toliau – Ekspertinė pažyma), kuri parengta remiantis paties eismo įvykio dalyvio, G. S., nurodytomis aplinkybėmis, turimomis sugadintos transporto priemonės nuotraukomis bei eksperto specialiomis žiniomis, taigi tokia Ekspertinė pažyma be jokios abejonės laikytina objektyvia ir pateikiančia patikimas išvadas. Ekspertinėje pažymoje pažymėta, jog „vairuotojas G. S. nurodė, kad prieš eismo įvykį jis automobiliu Audi važiavo <...> apie 80 – 90 km/h greičiu. <...> Prieš atsitrenkiant į medį vairuotojas pradėti stabdyti nespėjo.“ Įvertinus tokius vairuotojo paaiškinimus bei transporto priemonės sugadinimus, M.

S. padarė iÅ¡vadÄ , jog „atsitrenkimo į medį metu automobilis judėjo apie 35 – 40 km/h greičiu. Tokį teiginį grindžia sugadinimų apimtis, kuri atitinka prarastÄ 35 – 40 km/h greičiu judančio automobilio kinetinę energijÄ .“ Siekiant pagrįsti tokiÄ iÅ¡vadÄ , apelianto ekspertas Ekspertinėje pažymoje pateikė fotonuotraukas transporto priemonių, važiavusių 70 km/h greičiu ir atsitrenkusių į standų medžio formos objektÄ . Ä®vertinus pateiktas nuotraukas matyti, jog esant pastarajam greičiui transporto priemonė sugadinama akivaizdžiai daugiau, nei ieÅ¡kovės transporto priemonė nagrinėjamu atveju.

Apelianto palaikomÄ pozicijÄ patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė (toliau – Ekspertizė), kurioje pažymima, kad „atsižvelgiant į tai, kad Å¡io eismo įvykio metu atsitrenkus į medį automobiliui Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo deformuoti kėbulo neÅ¡ančios konstrukcijos elementai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iam tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose fotografijose matomi automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirti priekinės dalies sugadinimai atitinka prarastÄ kinetinę energijÄ ekvivalenčiÄ 30 +/- 5 km/h judėjimo greičiui.“.

Taigi tiek apelianto ekspertas, tiek Lietuvos ekspertizių centro ekspertas nurodė, jog atsižvelgiant į ieÅ¡kovės automobiliui padarytus sugadinimus automobilis eismo įvykio metu negalėjo judėti 80 – 90 km/h greičiu, kaip tÄ nurodė vairuotojas. Tiek Ekspertinėje pažymoje, tiek Ekspertizėje padaryta iÅ¡vada, jog labiausiai tikėtinas transporto priemonės greitis eismo įvykio metu yra apie 30 – 40 km/h. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, t. y. aplinkybė pripažįstama egzistuojančia, jei labiau tikėtina, jog ji buvo, nei nebuvo.

Teismo ekspertas Ekspertizėje pažymėjo, jog „techniniu požiÅ«riu negalima nei patvirtinti, nei paneigti automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. S. nurodomų Å¡io eismo įvykio kilimo aplinkybių apie transporto priemonės judėjimo greitį prieÅ¡ eismo įvykį bei transporto priemonės nuvažiavimo nuo kelio ir atsitrenkimo į medį eigÄ .“. Tačiau jis atliktu tyrimu negalėjo nurodyti pačios eismo įvykio eigos, paties mechanizmo, o transporto priemonės greitį, kuriuo judėjo smÅ«gio metu, jis nurodė.

Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovės transporto priemonę eismo įvykio metu vairavęs G. S. pateikė klaidingus duomenis apie transporto priemonės greitį eismo įvykio metu. BÅ«tent Å¡i aplinkybė turimu atveju yra esminė ir kartu su kitais byloje esančiais duomenimis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įvykis pagal Taisyklių 8.1.17. punktÄ yra nedraudžiamasis. Tačiau akivaizdu, jog teismas, vertindamas Ekspertizėje pateiktas iÅ¡vadas, jas įvertino netinkamai bei nesivadovavo tikėtinumo taisykle.8.2.Apeliantas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė eismo įvykių suvestinę, kurioje matomi eismo įvykiai, susiję su ieÅ¡kove bei jos vyru, iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovės vyras, pavyzdžiui, 2014 m.

į eismo įvykius pakliÅ«davo kas mėnesį (pvz., 2014 m. balandžio 16 d., gegužės 27 d., birželio 23 d., liepos 23 d.). Toks eismo įvykių dėsningumas nėra atsitiktinio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti tokiu laikomas. Be to, teismas niekaip nepasisakė dėl to, kad Å¡i transporto priemonė jau buvo turėjusi eismo įvykių (taip pat sugadinta priekinė deÅ¡inioji automobilio dalis).8.3.Teismas sprendime taip pat pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, jog apeliantas dėl nagrinėjamo įvykio bÅ«tų kreipęsis į atsakingas institucijas, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pažymėtina tai, jog draudikas jokių teisės aktų nėra įpareigotas dėl įvykusio įvykio kreiptis į atsakingas institucijas. 8.4.Teismas sprendime akcentavo, jog turimu atveju nebuvo nustatyta ieÅ¡kovės tyčia nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, padaryti autoavarijÄ ar gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nei Taisyklių 8.1.17. punktas, nei kiti teisės aktai nereikalauja, jog esant nedraudžiamajam įvykiui bÅ«tų nustatyta draudėjo tyčia.

Pakanka nustatyti aplinkybes, atitinkančias nedraudžiamÄ jį įvykį. 8.5.Teismas sprendime remiasi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalimi, tačiau Å¡iuo atveju Draudimo sutartyje, tiksliau Taisyklėse, kurios yra Draudimo sutarties sudėtinė dalis, yra nurodyti įvykiai, kurie laikomi nedraudžiamaisiais. Dėl Å¡ios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, teismo nurodoma Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis Å¡iuo atveju nėra taikoma, o egzistuojant aplinkybėms, įtvirtintoms Taisyklėse kaip nedraudžiamieji įvykiai, atsakovas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ net ir nenustačius draudėjo kaltės formos, Å¡iuo atveju tyčios.

Pažymi, jog teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-519/2012, kurioje atsakovu buvo AAS „BTA“, veikiantis per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialÄ Lietuvoje, buvo nagrinėjamas ginčas pagal minėto draudiko draudimo taisykles. Teismo nutartyje pažymėta, jog pagal Taisyklių 4.1.5 punktÄ nedraudžiamasis įvykis yra, kai draudėjas arba transporto priemonės teisėtas valdytojas žalÄ padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti.

Taigi cituojamoje byloje paties draudiko draudimo taisyklėse nedraudžiamojo įvykio atveju buvo reikalaujama nustatyti draudėjo tyčiÄ . Tuo tarpu Å¡iuo atveju apelianto Taisyklės to jokiu bÅ«du nereikalauja. Tai yra esminė aplinkybė, lemianti, jog teismo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra taikytina nagrinėjamam atvejui. 8.6.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės pateiktas eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės vertinimas yra tinkamas. Apeliantas galimos draudimo iÅ¡mokos dydį apskaičiavo įvertinęs ieÅ¡kovės transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio ir tokie paskaičiavimai buvo padaryti remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka.

Pažymi, jog atliekant vertinimÄ buvo nustatyta, kad vertinimo dienai Lietuvos rinkoje analogiÅ¡ko automobilio pasiÅ«loje nėra, o automobilių su panaÅ¡ia komplektacija kainų vidurkis – 8 900 Eur. Ä®vertinus Vokietijos rinkÄ , rasta analogiÅ¡kų transporto priemonių, kurių vertės vidurkis – 13 690 Eur, todėl bÅ«tent pagal Vokietijos rinkoje rastas analogiÅ¡kas transporto priemones ir buvo įvertinta ieÅ¡kovės transporto priemonė. Nurodo, jog remdamasis rinkoje vyraujančia tendencija ir asmenine patirtimi, vertintojas pasiÅ«lymuose esančiÄ kainÄ sumažino 6 proc.

Toks vertės sumažinimas grindžiamas tuo, jog realaus sandorio metu praÅ¡oma ir gaunama kaina vidutiniÅ¡kai sumažėja nuo 5 iki 7 proc. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog analogiÅ¡kų automobilių pardavimo pasiÅ«lymų kainos Lietuvoje yra mažesnės nuo 10 iki 20 proc. nei Vokietijoje, todėl vidutinė Vokietijos rinkoje esanti automobilio vertė sumažinta 9 proc. Pažymi, kad pagal Taisyklių 8 punktÄ , transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, jÄ atitinkamai koreguojant, taigi AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis transporto žalų vertintojas taip pat turi Taisyklių suteiktÄ teisę koreguoti transporto priemonės rinkos vertę.

Vertinant ieškovės transporto priemonės fotonuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti sugadinimai po eismo įvykio, pastebėta, jog automobilis dar prieš eismo įvykį buvo remontuotas, tačiau nekokybiškai, t. y. nesilaikant remonto technologijų bei standartų, ir tai nulėmė, jog automobilio vertė buvo sumažinta dar 10 proc. Vertinimo rezultatams taip pat turėjo įtakos ir transporto priemonės rida, kuri, kaip paaiškėjo po atlikto vertinimo, buvo kitokia nei nurodoma: automobilio rida, fiksuota 2015-02-04 apžiūros metu, buvo 71 008 km, tuo tarpu iš oficialių AUDI atstovų Lietuvoje „Moller auto“ atsakymo apeliantui matyti, kad 2011-07-11 užfiksuota ginčo automobilio rida buvo 99 694 km, o 2011-06-28 33 694 km.

Tokie skaičių pokyčiai akivaizdžiai parodo, jog ieÅ¡kovė klastojo automobilio ridos duomenis, taip pat tai, kad eismo įvykio metu automobilio reali rida buvo apie 243 538 km, kas yra 3,4 karto daugiau nei deklaruojama. Atsižvelgiant į tai, kad reali vertinto automobilio rida buvo 134 038 km didesnė nei palyginamųjų automobilių Vokietijos rinkoje, ieÅ¡kovės transporto priemonės vertė sumažinta dar 15 proc. Net jeigu ir vertinti teismo argumentÄ , dėl to, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė tyčia atsukinėjo ridÄ , kaip tinkamÄ , tai vis tiek nepaneigia aplinkybės, kad faktiÅ¡kai transporto priemonė buvo nuvažiavusi daugiau kilometrų, kas atitinkamai koreguoja jos vertę.

Tam neturi įtakos tai, ar ieÅ¡kovė, ar kitas asmuo ridÄ atsukinėjo tyčia ar netyčia. Akivaizdu, jog teismas neįsigilino į apelianto pateiktas aplinkybes bei argumentus. Transporto priemonės rinkos vertės nustatymo procesas buvo paaiÅ¡kintas pateiktoje iÅ¡vadoje, tačiau teismas tokių apelianto argumentų nevertino, o tik pripažino, jog tokie mažinimo koeficientai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, kas yra visiÅ¡kai neteisinga. Tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodomos sumos neatitinka nei realios automobilio bÅ«klės iki eismo įvykio, nei po eismo įvykio.

Vertintojo M. L. nebuvo atsižvelgta į automobilio ridos netikslumus, taip pat į nekokybiškai atliktus transporto priemonės remonto darbus. Tokie atlikti skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais ir tinkamais, tačiau teismas savo sprendime į tai neatsižvelgė ir šios aplinkybės nevertino. 8.7.Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas savo sprendime dalyje dėl draudimo išmokos dydžio rėmėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kas yra visiškai nesuprantama.

Turimu atveju kilusiam ginčui minėtas įstatymas nėra taikomas, kadangi ginčas kilęs iÅ¡ transporto priemonių, o ne civilinės atsakomybės, draudimo teisinių santykių. Å io ginčo santykius reglamentuoja iÅ¡imtinai tik tarp Å¡alių sudarytos sutarties dalis – Taisyklės, o ne minėtas įstatymas. Å ioje byloje klausimas dėl civilinės atsakomybės ar klausimas dėl žalos, padarytos trečiajam asmeniui eismo įvykio metu, apskritai nebuvo keliamas. Tokie teismo pateikiami motyvai, visiÅ¡kai neatitinkantys nagrinėjamo ginčo, aiÅ¡kiai parodo, jog teismas visiÅ¡kai neįsigilino į nagrinėjamÄ ginÄÄ , jo aplinkybes bei pateiktus įrodymus.8.8.Teismas taip pat be jokio pagrindo ir visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi CK 6.249 straipsniu, reglamentuojančiu žalos ir nuostolių nustatymÄ civilinės atsakomybės taikymo atveju.

Kaip jau buvo minėta, turimu atveju nėra susiklostę civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kadangi ginčas kilo iš transporto priemonių draudimo sutarties, sudarytos Taisyklių pagrindu, taigi turimu atveju turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis bei Draudimo įstatymu. Šiuo atveju transporto priemonės vertinimo išlaidos laikytinos finansiniais nuostoliais, neatlygintinais pagal Transporto priemonių draudimo sutartį. Tokia draudimo sutartis neapima išlaidų, tiesiogiai nesusijusių su transporto priemonės atkūrimo išlaidomis taip pat vertės kompensavimu.

Transporto priemonės vertinimo iÅ¡laidų rizikÄ prisiima pats draudėjas. Pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad apeliantas pažeidė žalos administravimo eigÄ , neatliko jam priskirtų pareigų (savalaikė automobilio apžiÅ«ra, nuostolio nustatymas). Be kita ko, apeliantas niekada nepripažino Å¡ių iÅ¡laidų kaip pagrįstų, ieÅ¡kinį prašė atmesti visa apimtimi, todėl teiginys, kad atsakovas Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo neginčijo, neatitinka tikrovėsAtsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L.

D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų apie ieÅ¡kovės galimus tyčinius ar nesÄ Å¾iningus veiksmus siekiant gauti iÅ¡mokÄ . Pabrėžia, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, jog ginčo automobilio priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir savo priekine dalimi (daugiau deÅ¡ine jos puse) atsitrenkusį Å¡alia kelio augantį medį, t. y. eksperto iÅ¡vada nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė vairuotojas.

Atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kai įvyksta eismo įvykis ir dėl jo buvimo fakto nekyla ginčas, kas Å¡iuo atveju ir yra, ir tai, be to, iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui visiÅ¡kai neturi įtakos atsakovo įrodinėjamas automobilio greitis įvykio metu, kadangi pagal Å¡alių sudarytÄ KASKO draudimo sutartį atsakovas privalo atlyginti žalÄ taip, kad atstatytų transporto priemonę į tÄ bÅ«klę, kokioje ji buvo prieÅ¡ įvykį. Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie ieÅ¡kovės vyro turėtus draudiminius įvykius yra niekaip nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu, todėl tokių pareiÅ¡kimų pagrindu teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas, o priimamas tik byloje pateiktų įrodymų visuma.

Apeliantas įvykį pripažino nedraudžiamuoju remdamasis transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.17 punktu, kuris įtvirtintas taip „draudėjas, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius“, tačiau atmestinas apelianto teiginys, jog esant nedraudžiamajam įvykiui vadovaujantis minėtu draudimo taisyklių punktu nereikalaujama nustatyti draudėjo tyčios, kadangi pats punktas lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , jog tokiam siekiui gauti ar padidinti iÅ¡mokÄ yra bÅ«tina tyčia, t. y. punktas reikalauja įrodinėti ir tinkamai pagrįsti sÄ moningÄ siekį, jog ieÅ¡kovė suklastojo ar pateikė klaidingus duomenis draudikui apie eismo įvykį.

Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovė kokiu nors būdu klastojo ar slėpė įvykio aplinkybes, priešingai – visose ekspertų išvadose yra nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent taip, kaip nurodė vairuotojas. Pažymi, jog atsakovas nepageidavo skirti papildomos ekspertizės automobilio rinkos vertei nustatyti, todėl teismas turėjo teisę sprendimo dalį dėl automobilio rinkos vertės priimti vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais ir vidiniu įsitikinimu.

Apeliantas ginčija neva ieÅ¡kovę klastojant automobilio ridÄ , neįsigilinęs, jog pateikti skaičiai negali atitikti tikrovės. Pagal matomus skaičius matyti, jog yra įsivėlusi klaida: 2011-06-28 rida – 33 694, 2011-07-11 – 99 694, t. y. nuvažiuota 66 000 km per 14 dienų (per dienÄ 4 714 km, kas fiziÅ¡kai yra neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jo lieka nepagrįstas argumentas, jog „IeÅ¡kovė klastojo automobilio ridos duomenis“ ir Å¡iuo pagrindu automobilio rinkos vertės mažinimas yra negalimas.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti draudiminio įvykio metu automobilio sugadinimus jų realia apimtimi, todėl naujai atsiradusios iÅ¡laidos, patirtos dėl kreipimosi į nepriklausomÄ kilnojamojo turto vertintojÄ yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovo netinkamu draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu ir laikytini ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl eismo įvykio suklastojimo. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisakė Taisyklių 8.1.17 punkto pagrindu, kuris numato, jog nedraudžiamaisiais įvykiai laikomi įvykiai, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.

Taigi atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti draudi atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindÄ , Å¡iuo atveju – eismo įvykio suklastojimo faktÄ . Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad eismo įvykio suklastojimo faktÄ patvirtina atsakovo darbuotojo M. S. iÅ¡vados. Å ioje byloje teismas skyrė teismo ekspertizę, kurios iÅ¡vados paneigia atsakovo specialisto iÅ¡vadÄ ir patvirtina, jog automobilis buvo sugadintas iÅ¡ esmės automobilio valdytojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ginčo automobilio priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir savo priekine dalimi (daugiau deÅ¡ine jos puse) atsitrenkus į Å¡alia kelio augantį medį (2 t., e. b. l. 92).

Apelianto argumentai, kad AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodė 80-90 km/h, o galimo kontakto metu automobilis turėjo judėti apie 35-40 km/h nepatvirtina eismo įvykio suklastojimo, nes teismo ekspertizės metu nebuvo nustatyti kokie nors nesusiję su eismo įvykiu automobilio pažeidimai. Be to, automobilio vairuotojo nurodyto 80-90 km/h greičio nepaneigė ir teismo ekspertizės išvados, nes jose pažymima, kad vairuotojo nurodomų aplinkybių apie transporto priemonės judėjimo greitį prieš eismo įvykį techniniu požiūriu negalima nei patvirtinti nei paneigti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes, paneigiančias eismo įvykio klastojimo faktÄ , t.y. kad Å¡iuo atveju apie eismo įvykį buvo operatyviai praneÅ¡ta kelių policijai ir draudikui. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės vyras praeityje yra daug kartų patekęs į eismo įvykius, yra nesusiję su Å¡ios bylos nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas neįrodė Taisyklių 8.1.17 punkte numatyto nedraudžiamojo įvykio fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 str., 1014 str.).Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės (draudėjo) tyčios nebuvimo ir nepagrįstai taikė su tuo susijusiÄ kasacinio teismo praktikÄ .

Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2015-03-04 atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas taip pat grindė Taisyklių 11.1.4. punktu, kuris numato, kad, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumÄ , draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemokama. Taigi nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas dėl draudėjo tyčios draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama ar nemokama, Å¡iuo pagrindu atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino Å¡ias aplinkybes.Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovo pateikta 2015 m. vasario 19 d. nepriklausomo eksperto M. L. iÅ¡vada objektyviai patvirtina transporto priemonės likutinę vertę. Jos nepaneigia atsakovo darbuotojų atliktas vertinimas. Apelianto nurodomi kainos mažinimo koeficientai (- 6 proc. dėl galimybės realaus sandorio metu nusiderėti; - 9 proc. dėl kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Vokietijos panaudotų automobilių rinkų; - 15 proc. dėl 134 038 km ridos (didesnės, nei palyginamųjų objektų; - 10 proc. dėl nekokybiÅ¡kai atlikto ankstesnių įvykių remonto) yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (2 t., e. b. l. 153-154). Apeliacinio skundo argumentams, kad automobilio rida eismo įvykio metu buvo 243538 km t.y., 3,4 karto didesnė nei deklaruojama, pagrįsti įrodymais, todėl Å¡ie argumentai tai pat atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 str.).Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl 175 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonės vertinimÄ priteisimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kas reiÅ¡kia, kad atsakovas pažeidė draudimo sutartį. Dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo, ieÅ¡kovas ne tik negavo sutartyje numatytos draudimo iÅ¡mokos, bet ir patyrė iÅ¡laidų, kurias privalo atlyginti sutartį pažeidęs draudikas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CK 6.249 str. 4 d. 2 p. bei priteisė ieÅ¡kovės naudai jos patirtas transporto priemonės vertinimo iÅ¡laidas.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovei priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str., 98 str.).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie patirtas 800 EUR iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nebuvo sudėtingas, taip pat į ieÅ¡kovės advokato procesinių dokumentų turinį ir apimtį bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovės L. D. naudai priteisiama 500 EUR už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,Teisėjų kolegijan u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovės L.

D. naudai 500 EUR už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                 Ramunė Mikonienė Vidas Stankevičius                                                                          Liuda Uckienė