cd8504ce-98cd-4f90-95df-74d41cb79d41 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-3529-331/2014                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-06334-2013-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui A.

Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2012-12-21 iki 2013-06-04 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 195, Nr. 150, Nr. 186, Nr. 302, Nr. 305.

Nr. 179, Nr. 140 pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl suėmimo sÄ lygų. Kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m., pareiÅ¡kėjas, sergantis epilepsija, buvo laikomas kartu su kitais 3 asmenimis. Daug kartų žodžiu ir raÅ¡tu prašė, kad bÅ«tų kalinamas didesnėse kamerose su maždaug jo amžiaus, panaÅ¡iomis ligomis sergančiais asmenimis, bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Kamerose bÅ«davo vienas mažas staliukas ir 2 kėdės, todėl atÅ¡alusį maistÄ reikėdavo valgyti pasidėjus prie atviro tualeto.

Tualetas buvo apie metrÄ nuo spintelės, todėl kvapas nuo jo įsigerdavo į patalynę, rÅ«bus, maistÄ . Dėl vietos stokos buvo žeminamas, stumdomas. Dėl Å¡ių priežasčių jam padažnėjo epilepsijos priepuoliai. IÅ¡skalbtus rÅ«bus džiovindavo kameroje, atsirado didelė drėgmė, kameroje Nr. 140 2013-05-29 atsirado drabužinių utėlių. Po ilgų praÅ¡ymų dezinfekcijÄ padarė tik 2013-06-03. Jau 2013-06-04 su Å¡iais drabužiais buvo etapuotas į Alytaus areÅ¡tinę, todėl patyrė didelį pažeminimÄ .

Kamerose blogas apÅ¡vietimas, todėl kalint nuo 2012-11-21 iki 2013-06-04 labai pablogėjo jo regėjimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, padidėjo ir patankėjo epilepsijos priepuoliai, žymiai pablogėjo savijauta, susilpnėjo akys, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 37-42) pateikdamas pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, kad 2012-12-05 ryte, 2013-03-21 ryte ir nuo 2013-06-04 iki 2013-06-13 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Pažymėjo, jog asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str., kuris nustato, jog asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.Administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Nuolat atliekama vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra bei profilaktinis patikrinimas.

Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentas dėl 2013-05-29 atsiradusių kameroje Nr. 140 utėlių yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi 2013-05-28 jau jis jau buvo išvykęs į Alytaus areštinę ir tik 2013-06-04 sugrįžo. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

PareiÅ¡kėjas epilepsija serga labai seniai, dar iki patekimo į LukiÅ¡kių TI-K. Remiantis jo asmens sveikatos istorijos duomenimis, epilepsijos priepuoliai jam prasidėjo dar 1997 metais. Tačiau per visÄ LukiÅ¡kių Tl-K buvimo laikotarpį buvo užfiksuotas vienintelis priepuolis - 2012-12-01, kai pareiÅ¡kėjui prasidėjo traukuliai ir jis buvo iÅ¡vežtas į Greitosios pagalbos ligoninę. Kitokių kreipimųsi ar nusiskundimų dėl sveikatos medicinos kortelėje nerasta. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai skundžiasi padažnėjusiais epilepsijos priepuoliais ir pablogėjusia sveikata.

Taip pat Å¡ių metų spalio mėnesį jam buvo iÅ¡raÅ¡yti akiniai dėl nustatytos toliaregystės, tačiau, kaip paaiÅ¡kino Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikas: „toliaregystė vystosi su amžiumi ir ji niekaip negalėjo atsirasti nuo netinkamų laikymo sÄ lygų“.Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos žalos atlyginimo nurodė, jog nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 9-12) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K su skundu kreipėsi tik 2013-06-26, t. y. jau iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Kalėjimų departamentas iÅ¡nagrinėjo šį pareiÅ¡kėjo skundÄ bei iÅ¡siuntė 2013-08-09 sprendimÄ Nr. 2S-3501. Å io sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Tuo remdamasis teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių.Atstovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-06-04 bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

IÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 116 (plotas 7,94 m2), Nr. 123 (plotas 7,42 m2), Nr. 302 (plotas 8,05 m2), Nr. 305 (plotas 8,17 m2), Nr. 122 (plotas 7,38m2), Nr. 179 (plotas 7,94 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 140 (plotas 7,94 m2), Nr. 114 (plotas 7,31 m2). PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 37-39, 43-44) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2012-12-05 ryte, kai kameroje Nr. 150 kalėjo su dar 1 asmeniu ir kiekvienam iÅ¡ jų teko po 3,7 m2; 2013-03-21 ryte, kai buvo laikomas kameroje Nr. 305 dviese su kitu asmeniu ir kiekvienam iÅ¡ jų teko po 4 m2.

Valandomis laikas, kai kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-06-04 su pertraukomis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 164 paras, iÅ¡ kurių tik 1 parÄ buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-06-04 su tam tikromis pertraukomis 163 paras LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡skalbtus rÅ«bus džiovindavo kameroje, todėl atsirado didelė drėgmė. Žalos atsiradimÄ kildina ir dėl blogo apÅ¡vietimo kamerose. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė <...> gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas švaria patalyne ar apatiniais rūbais. Gyvenamosiose kamerose nėra sudaryta galimybių skalbti drabužius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-468 nustatyta, kad viršutinių drabužių skalbimas yra apmokamas iš asmeninių Lukiškių TI-K laikomų asmenų lėšų.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas siekė Å¡ia tvarka pasinaudoti, o atsakovė neleido, byloje taip pat nenustatyta. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 24 punktu gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K nesudarė sÄ lygų jam vėdinti kamerų per langus, todėl skundo argumentai dėl didelės drėgmės kamerose atmestini. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad dėl drėgmės kameroje Nr. 140 2013-05-29 atsirado drabužinių utėlių, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjo tuo metu LukiÅ¡kių TI-K nebuvo – 2013-05-28 jis iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę (b. l. 38, 44).Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 22–23 punktuose reglamentuoti apÅ¡vietimo reikalavimai - gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. PareiÅ¡kėjas teiginiams dėl blogo kamerų apÅ¡vietimo pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl blogo kamerų apšvietimo negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.Dėl pareiškėjo nurodytų kalinimo pasekmių jo sveikatai – epilepsijos priepuolių padažnėjimo, pablogėjusio regėjimo – pasakytina, kad byloje nėra įrodymų, kad jie atsirado būtent dėl netinkamai užtikrinto kamerų ploto vienam asmeniui. Kaip minėta, apšvietimo reikalavimų pažeidimo šiuo atveju nenustatyta. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės matyti, kad epilepsijos priepuoliai pareiškėjui atsirado po galvos traumos 1980 m., 2012-12-05 įraše nurodyta, kad pareiškėjas grįžo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje buvo gydytas dėl epilepsijos, kilusios kaip galvos traumos padarinys (b. l. 20-21, 50).

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų pažymėta, kad pirmasis epilepsijos priepuolis tardymo izoliatoriuje buvo 1997 m., priepuoliai kartojasi nereguliariai. Taigi, matyti, kad epilepsija, kurios atsiradimo priežastis yra galvos trauma, pareiÅ¡kėjas serga seniai. Priepuoliai pareiÅ¡kėjui kartojasi nereguliariai, į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina jų padažnėjimo dėl per mažo LukiÅ¡kių TI-K kameros ploto. Ä® bylÄ pateiktas akinių receptas taip pat nepatvirtina pablogėjusio pareiÅ¡kėjo regėjimo.

Byloje apskritai nėra duomenų, kad dėl regėjimo pareiÅ¡kėjas anksčiau bÅ«tų kreipęsis į gydytojus. Pažymėtina ir tai, kad regėjimÄ neigiamai gali veikti ir amžiaus veiksnys. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos Å¡iuo aspektu yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl vietos trÅ«kumo prie stalo, arti esančio tualeto iÅ¡ esmės yra susiję su LukiÅ¡kių TI-K kamerų perpildymu, per mažu jų plotu, tenkančiu vienam asmeniui. Teismas jau konstatavo, kad dėl kamerų ploto reikalavimų pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , todėl minėtos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos atsiradimo pagrindai.Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį (1000 Lt), į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 20000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 800 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti A. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                            Henrikas Sadauskas