cd84f5c6-e21a-40c3-b1ea-d0b6f95f9ed2 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-354-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02025-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 92.; 114.11.; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. V. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 pagal ieÅ¡kovo K.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei S. V. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti valdymo teisės pažeidimus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. K. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę S. V. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti jos pastatytus statinius: daržinę su priestatais, plane žymimÄ 20I1Ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, plane žymimÄ 16I1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , plane žymimÄ 15GI1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimÄ 14I1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimÄ 13I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 9I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savavaliÅ¡kai pastatytus ir susidėvėjusius bei netinkamus naudoti.

Nurodo, jog statiniai yra pastatyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal preliminarius matavimus sudaro 1,9100 ha, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovės pastatyti griÅ«vantys pastatai riboja jo nuosavybės teises, be to sukelia kliūčių įsiregistruoti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis nekilnojamojo turto kadastro registre, nes žemės sklypo riba kerta atsakovės savavaliÅ¡kai pasistatytus statinius, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę juos nugriauti.Atsakovė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , paaiÅ¡kino, jog nei vieno statinio nėra pasistačiusi savavaliÅ¡kai, nes turtÄ paveldėjo tik 2010-12-09, o pastatai pastatyti tada, kai dar buvo gyvi jos ir ieÅ¡kovo tėvai, nurodė, jog ji pastatais naudojasi, juos prižiÅ«ri.

Pažymėjo, jog atsakovas neteisėtai įsiteisino žemės sklypÄ be statinių. PaaiÅ¡kino, jog statinys – daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas VÄ® Registrų centras 2008‑09‑02, tad tai nėra savavaliÅ¡ka statyba. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes praÅ¡o nugriauti pastatus teisminiu keliu tik todėl, kad jam pastatai nepatinka ir pats neturi lėšų juos nugriauti. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – įpareigojo atsakovę S. V. savo lėšomis nugriauti statinius: daržinę su priestatais, plane žymimÄ 20l1ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, plane žymimÄ 16I1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , plane žymimÄ 15G1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimÄ 14I1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimÄ 13I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 9I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę ieÅ¡kovui R.

K. Å . griovimo darbus atlikti atsakovės lėšomis, priteisė iÅ¡ atsakovės S. V. ieÅ¡kovui R. K. Å . 744,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad praÅ¡omi nugriauti statiniai pastatyti 1979-1995 m. laikotarpiu, o tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas numatė, jog statiniai, pastatyti neturint nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, turi bÅ«ti nugriaunami paties savavaliÅ¡ko statytojo ar jo sÄ skaita, statybinės medžiagos, gautos, gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kinį ir buitinį pastatÄ ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė (114 straipsnis).

Nurodė, kad iki Å¡iol malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), Å«kinis pastatas (9I1m) nėra įteisinti, todėl teismas laikė, jog jų teisinis statusas, t. y. savavaliÅ¡ka statyba, nėra pasikeitęs nuo 1990 metų, ir sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo nugriauti Å¡iuos statinius kaip savavaliÅ¡kai pastatytus, tenkintinas.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovę nugriauti daržinę, plane žymimÄ 20I1Ž, kaip savavaliÅ¡kai pastatytÄ , teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra oficialių institucijų pateiktų duomenų apie statinio statybos savavaliÅ¡kumÄ , sprendė, jog yra bÅ«tina iÅ¡analizuoti, ar minėtas statinys gali bÅ«ti laikomas savavaliÅ¡ka statyba, o jei ne – ar atsakovė turi galimybę įstatymu nustatyta tvarka įteisinti šį statinį.

Teismas iÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad daržinės statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1995 m., o ieÅ¡kovui žemės sklypo, kuriame stovi daržinė, nuosavybės teisė priklauso nuo 1994-10-21. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog daržinės statybai bei Å¡ios statybos įteisinimui yra bÅ«tinas raÅ¡ytinis ieÅ¡kovo sutikimas dėl statybų vykdymo – nesant Å¡io sutikimo, statyba laikytina savavaliÅ¡ka. Kadangi atsakovas nesutiko su tuo, jog jo žemės sklype bÅ«tų ieÅ¡kovės daržinė, teismas sprendė, kad atsakovė negalės pasinaudoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe įteisinti statinį, todėl konstatavo, kad netikslinga suteikti atsakovei laikotarpį statybų įteisinimui, nes statinys yra griautinas.

Nurodė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog į teismÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių iÅ¡ardymo, savavaliÅ¡kai nugriauto statinio ar savavaliÅ¡kai iÅ¡ardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavaliÅ¡kos statybos yra pažeidžiami. Å iais atvejais teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo sprendimas neįvykdomas, ieÅ¡kovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis.

Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų, jog pastatai buvo pastatyti atsakovės, teismas atsakovę įpareigojo griovimo darbus atlikti savo lėšomis.    III. Apeliacinio skundo esmė Apeliantė (atsakovė) S. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio l d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas 1,9100 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo nuo 1994-10-21.

Jam bei tuometinei Žemėtvarkos tarnybai, suformuojant žemės sklypÄ , buvo žinoma ir akivaizdžiai matoma, kad naujai formuojamame žemės sklype yra statinių. IeÅ¡kovas puikiai žinojo, kam priklauso statiniai, tačiau siekdamas nuosavybės toje vietoje, su viskuo sutiko ir žinojo, kad sklype esančių statinių savininkai yra atsakovės ir ieÅ¡kovo tėvai. Å iuos teiginius pagrindžia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi nugriauti statiniai pastatyti 1975-1995 metų laikotarpiu.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po 1995 metų atsakovė jo sklype savivaliavo ir statė statinius, toks faktas nėra užfiksuotas ir jokiu administraciniu aktu. Atsakovė nurodo žinanti, kad jos tėvai yra statę Å«kinius pastatus žemės sklype, kurį dabar valdo ieÅ¡kovas, pripažįsta, kad jiems apeliantė padėjo prie statybų, tačiau mano, kad tai jokiu bÅ«du nėra atsakovei priklausantys daiktai, kadangi palikimÄ â€“ konkretų tėvų turtÄ atsakovė priėmė tik 2010-12-09, turtÄ Ä¯registravo ir jokiu statybų ieÅ¡kovo sklype nevykdė.Be to, atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas nepateikė, o teismas neiÅ¡reikalavo į bylÄ duomenų, kad atsakovei bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir pareikalauta savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Teismas pats konstatavęs esant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , privalėjo nustatyti – kas yra tų statinių statytojas ir tik po to nuspręsti dėl įpareigojimo, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad atsakovė galėtų bÅ«ti atsakinga tik už savo pačios atliktus veiksmus, tačiau jokių veiksmų ieÅ¡kovo žemės sklype ji neatliko.Atsakovė taip pat mano, kad visapusiÅ¡kam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui teismas į procesÄ trečiaisiais asmenimis privalėjo įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrių, kuris duotų iÅ¡vadÄ ar nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai formuojant ieÅ¡kovui R.

K. Å . žemės sklypÄ , ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių, kuris pateiktų duomenis ar atsakovei buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas teismo įpareigoti atsakovę savo lėšomis nugriauti jos savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, susidėvėjusius bei netinkamus naudoti, kurie pastatyti ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki šiol malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m) nėra įteisinti, sprendė, jog jų teisinis statusas, t. y. savavališka statyba, nėra pasikeitęs nuo 1990 metų, todėl ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti šiuos statinius kaip savavališkai pastatytus, teismas tenkino. Be to, teismas pripažino, kad 1995 m. pastatytos daržinės (pažymėtos 20I1Ž) statybai bei šios statybos įteisinimui yra būtinas rašytinis ieškovo sutikimas dėl statybų vykdymo, o kadangi atsakovas nesutiko su tuo, jog jo žemės sklype būtų ieškovės daržinė, teismas sprendė, kad atsakovė negalės pasinaudoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe įteisinti statinį, todėl konstatavo, kad ir šis statinys yra griautinas.

Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad statinių ji nestatė, juos paveldėjo tik 2010 metais. Mano, kad teismas, pats konstatavęs esant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , privalėjo nustatyti kas yra tų statinių statytojas ir tik po to nuspręsti dėl įpareigojimo. Apeliantės teigimu, teismas į bylÄ trečiaisiais asmenimis turėjo įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrių ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų esminių argumentų, kurie iÅ¡ esmės susiję tik su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovo praÅ¡omi nugriauti statiniai – malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), Å«kinis pastatas (9I1m), pastatyti 1979–1988 metais, todėl svarbu įvertinti tuo laikotarpiu galiojusius ir ginčo teisinius santykius reglamentavusius teisės aktus.1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1977-11-01), kurį taikė ir pirmosios instancijos teismas, buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kini pastatÄ ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar Å¡iurkščiai pažeisdamas patvirtintÄ projektÄ , neturi teisės Å¡iuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), Å«kiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), Å«kinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavaliÅ¡ko statytojo ar jo sÄ skaita. Å io straipsnio taikymo tvarkÄ tuo metu nustatė Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2009 m. parengė teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarkÄ Lietuvoje 1947–1992 metais, sÄ raÅ¡Ä (http://vtpsi.lt/node/1119), trumpai apibÅ«dindama Å¡ių teisės aktų turinį.

IÅ¡ gyvenamųjų namų, jo dalių, Å«kinių pastatų ir kitų statinių kaimo vietovėje statybos reglamentavimo 1979–1988 metais matyti, kad kaimo vietovėje statomiems pastatams buvo bÅ«tinas atitinkamos institucijos leidimas bei tipinis projektas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos VÄ® Registrų centras TelÅ¡ių filialo Nekilnojamojo turto statinių kadastro ir registro dokumentų bylos (12 l.), jau 1989-07-03 įraÅ¡u pastatų, pažymėtų 13I1m, 14I1g, 15GI1g, 16I1m, statyba buvo pripažinta savavaliÅ¡ka.

Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esančiame Mažeikių tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1990-03-01 Pažymėjime konstatuota, jog malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m) yra savavališka statyba, o Mažeikių rajono prokuratūros 1989-09-11 rašte nurodoma, kad šie pastatai pastatyti atsakovės, jiems „uždėtas savavališkas statinio režimas“, todėl jie turėtų būti nugriauti, 1990-02-02 Mažeikių rajono LDT Vykdomojo komiteto rašte nurodoma, kad S. V. savavališkai pasistatė ūkinius pastatus prie V.

Å . gyvenamojo namo, nurodoma, jog Å¡iÄ aplinkybę patvirtina dokumentai, esantys tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ir pas rajono architektus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atitinkamos institucijos iÅ¡duotus leidimus ir projektus malkinės (16I1m ), garažo (15GI1g), sandėlio (14I1g ir 13I1m) bei Å«kinio pastato (9I1m) statybai, kurie buvo privalomi ginčo statinių statybos metu, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad jau 1989 m. malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m) buvo pripažinti kaip savavaliÅ¡ka statyba, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo pastatai – savavaliÅ¡ki statiniai, kurie privalo bÅ«ti nugriauti.Nors atsakovė teigia, kad statinių nestatė, kaip jau minėta, byloje yra duomenys, kuriuose nurodoma, kad bÅ«tent atsakovė pastatė statinius, Å¡iÄ aplinkybę ji pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl minėti atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais.

Dėl daržinės (20I1Ž) pažymėtina, kad byloje atsakovė pripažino, jog statė šį statinį, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992‑05‑25 nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.1 ir 1.5 punktus gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius (Å«kinius, buities, verslo statinius bei įrenginius) galima statyti individualaus gyvenamojo namo statybai nustatytÄ ja tvarka įsigytame sklype; sklypo savininkas (nuomininkas) gali statyti individualų gyvenamÄ jį namÄ , jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintÄ projektÄ ir įregistravęs statybÄ valstybinės priežiÅ«ros tarnyboje.

To paties nutarimo 1.8 punkte įtvirtinta, kad asmuo, kuris neturėdamas patvirtinto projekto ir nuosavybės teise jam priklausančio arba iÅ¡nuomoto sklypo pasistatė, stato, perstato gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį ar kitÄ pastatÄ arba iÅ¡ esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus. Taigi 1995 metais statyti daržinės ieÅ¡kovo žemės sklype, kai byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo sutikimÄ dėl daržinės statybos, juo labiau neturint atitinkamų institucijų iÅ¡duoto leidimo, nebuvo galima.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad daržinė yra savavaliÅ¡kas statinys. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nekartojant teismo nurodytos teisinės kvalifikacijos savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimu, kad Å¡iuo metu atsakovės statinio – daržinės, įteisinimui bÅ«tų privalus ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo, ant kurio pastatytas savavaliÅ¡kas statinys, sutikimas. IÅ¡ ieÅ¡kinio bei ieÅ¡kovo pozicijos akivaizdu, kad toks sutikimas nebuvo ir nebus gautas, todėl savavaliÅ¡kos statybos padariniai privalo bÅ«ti paÅ¡alinti nugriaunant savavaliÅ¡kÄ statinį – daržinę (20I1ž).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims, kad atsakovė pati ketino nugriauti statinius, pažymėtus 16I1m, 15GI1g, 14I1g, 13I1m, 9I1m, kad daržinės 20I1ž įteisinimui galimybės nėra, be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustačius, kad pastatai akivaizdžiai yra griÅ«vantys ir nesaugÅ«s naudoti, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas nugriaunant minėtus statinius laikytinas proporcinga priemone, ginant ieÅ¡kovo teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisės pažeidimais, nepažeidžiančia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str.).Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ , pažymėtina, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nebuvo nuspręsta dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus materialiųjų teisių ir pareigų, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylÄ , vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Mažeikių rajono apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagristai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė