2025-10-01 Nr. AB-15550-3-62-3-02950-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-22-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02950-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. (birželio mėnesis turi 30 dienų, todėl skunde nurodyta laikotarpio pradžia 2021 m. birželio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu) iki 2022 m. rugsėjo 25 d., naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes tarp devynių dušo galvučių nebuvo pertvarų. Tekdavo praustis matant kitiems nuteistiesiems, o tai trukdydavo nusiprausti visą kūną, nuolat jausdavo nešvarumo jausmą, prakaito kvapą, kiti nuteistieji iš jo šaipydavosi. Jis dirbo ir kiekvieną dieną po darbo turėjo teisę naudotis dušu, tačiau dušas niekada nebuvo tuščias, todėl, vengdamas patyčių, dušu naudojosi rečiau. Dėl privatumo duše neužtikrinimo patyrė diskomfortą, dvasines kančias, orumo pažeminimą, išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus 6-o būrio 2-oje patalpoje, kurio dušinėse iki 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes teisės aktai tokių pertvarų įrengimo nenumatė. Nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros įrengtos visų būrių dušinėse. Pareiškėjas dušu galėjo naudotis du kartus per savaitę (pagal grafiką), o dirbdamas – kasdien. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas dirbo ir galėjo naudotis dušu kasdien. Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į bausmę vykdančios įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo, kitų nuteistųjų elgesio, nenurodė asmenų, kurie iš jo tyčiojosi. Pareiškėjas taip pat nesikreipė Į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, patyčių, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodytos aplinkybės. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo subjektyvia nuomone. Lietuvos kalėjimų tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą, todėl skundas yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad dėl privatumo duše neužtikrinimo, nenustačius daugiau jokių pažeidimų, neturtinė žala pinigine išraiška nepriteisiama.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pripažino, kad iki 2022 m. spalio mėnesio Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-as kalėjimas) dušuose pertvaros nebuvo įrengtos, nurodė, kad teisės aktai dušo pertvarų neįpareigoja įrengti.

7. Įvertinęs Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma) nuostatas, teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (dabar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme.

8. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. naudojosi dušais, kuriuose nebuvo pertvarų, atsakovo atstovas šią aplinkybę pripažino, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.).

9. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. kovo 24 d. įsakymų bei pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. dirbo ir turėjo teisę naudotis dušu kasdien. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovo teigimu, pagal nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikus pareiškėjas galėjo naudotis dušu du kartus per savaitę, tačiau į bylą pateiktas Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikas patvirtina, kad 6-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos nuteistieji, t. y. ir pareiškėjas (buvo apgyvendintas 6-o būrio 2-oje patalpoje), dušu galėjo naudotis tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais).

10. Teismas pažymėjo, kad galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę atitinka Higienos normos 44 punkte įtvirtintą reglamentavimą, todėl vertindamas pareiškėjo naudojimosi dušu atvejų kiekį, teismas laikė, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, laikotarpiais kai nedirbo, ir kasdien, laikotarpiais, kai dirbo. Pagal bylos duomenis teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nesant dušuose įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. kovo 24 d. pareiškėjas nedirbo, todėl turėjo teisę pasinaudoti dušu tris kartus per savaitę, t. y. 103 (12+91) kartus, laikotarpiais nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas dirbo, todėl turėjo teisę naudotis dušu kasdien, t. y. 141 (14+127) kartą. Apibendrinęs teismas priėjo prie išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kai dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjas dušu turėjo teisę pasinaudoti 244 kartus (103+141). Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog toks privatumo duše pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis.

11. Vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu pažeidimas), mastą ir trukmę (dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas dirbo, todėl jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kiekvieną dieną, kitu laikotarpiu – tris kartus per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo nebuvo kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ir Resocializacijos skyriaus psichologus, atsižvelgdamas į pažeidimo metu Lietuvoje buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma (3 500 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistina 900 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti, arba pakeisti minėtą sprendimą ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 496 Eur.

13. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog minėtas privatumo pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika laikosi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

14. Atsakovo atstovas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas įstaigas, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Tai leidžia teigti, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikro buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

15. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, jog laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo nedirbantis jo teisė į privatumą dušo patalpose buvo pažeidžiama tris kartus per savaitę, o kuomet dirbo – kasdien. Vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų galimai buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi du kartus net ir tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas dirbo. Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (8 kartai) ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. (53 kartai) kuomet pareiškėjas buvo dirbantis, pažeidimas gali būti konstatuojamas 61 kartą, o ne 141 kartą; laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. (12 kartų) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (62 kartai), kuomet pareiškėjas buvo nedirbantis, pažeidimas galėjo būti konstatuojamas 74 kartus, o ne 103 kartus, nepriklausomai nuo to, kad buvo sudaryta galimybė dušu naudotis ir dažniau. Taigi atsakovo atstovo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas už galbūt 244 kartus pažeistą pareiškėjo privatumo teisę dušo patalpose priteisė 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, darytina išvada, kad vienas galimo pažeidimo kartas vertintinas 900 / 244=3,68 Eur, todėl priteisiama suma turėtų būti mažinama: (61+74)*3,68 Eur = 496 Eur.

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad sudarė geresnes kalinimo sąlygas, nei numato teisės aktai (sudarė galimybę nuteistiesiems pasinaudoti dušu dažniau nei numato Higienos normos 44 punktas, ar Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertinęs neturtinę žalą pagal tai, kiek kartų pagal grafiką pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, atsakovo atstovą iš esmės baudžia už tai, kad sudaro papildomas galimybes pasinaudoti dušu, nors pagal teisės aktų reikalavimus turi būti užtikrinami tik du prausimaisi per savaitę. Sudaryta galimybė daugiau kartų pasinaudoti nei, kad numato reglamentavimas, neturėtų būti vertinama atsakovo nenaudai, kadangi sąlygų naudotis dušu sudarymas yra teigiama aplinkybė nuteistųjų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad dušuose tam tikru laikotarpiu nebuvo įrengtos pertvaros. Be to, nuteistiesiems nėra nustatyta prievolė pagal grafiką naudotis dušu, tad pareiškėjas galėjo dušu naudotis ir rečiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu (244 kartus), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai dėl dušuose neužtikrinamo privatumo nesiskundė, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų galimai buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi du kartus net ir tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas dirbo, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 244 kartus, nors nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojama tik 135 kartus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika laikosi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi atsakovo atstovas iš esmės pripažino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimą.

22. Tačiau atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta teisė buvo pažeista 244 kartus, t. y. 103 kartus kai nedirbo (nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. kovo 24 d.) ir 141 kartą kai dirbo (nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.). Atsakovo atstovo vertinimu, teisinis reguliavimas nustatė prievolę sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, todėl pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų galimai buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi du kartus net ir tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas dirbo. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nagrinėjamu atveju buvo pažeista 135 kartus.

23. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, laikotarpiais kai nedirbo, ir kasdien, laikotarpiais, kai dirbo, tačiau, atsakovo atstovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teisės į privatumą neužtikrinimas turėtų būti skaičiuojamas pagal tai, kiek kartų per savaitę teisinis reguliavimas nustato prievolę ne rečiau sudaryti galimybę nusiprausti duše (t. y. du kartus). Su tokia atsakovo atstovo pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne teisės naudotis dušu neužtikrinimas, o privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktinį naudojimosi dušu kartų skaičių ir atsižvelgiant į jį skaičiavo neturtinės žalos dydį.

24. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimas pareiškėjui nesudarė tokių kalinimo sąlygų, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Atsakovo atstovas vertina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas pažymi, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

25. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos už nustatytą privatumo naudojantis dušu pažeidimą pagrįstumo klausimą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu pažeidimą), mastą ir trukmę (dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas dirbo, todėl jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kiekvieną dieną, kitu laikotarpiu – tris kartus per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo nebuvo kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ir Resocializacijos skyriaus psichologus, atsižvelgė į pažeidimo metu Lietuvoje buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023), taip pat atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisdamas 900 Eur.

28. Įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad už byloje nustatytą teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimą 244 kartus atlygintina pinigais, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, mastą bei intensyvumą, asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vadovautis atsakovo atstovo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi cituojamų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė