cd829c66-818e-436d-9892-ebe4201ab2e4 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-503-1071/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01519-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 21 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. G., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui (nuotoliniu bÅ«du), atsakovui Ž. G., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje įgaliotai atstovei Kornelijai Jomantienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti san­tuokinę pavardę – „G.“;

2) Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko – D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jo motinos, t. y. ieškovės gyvenamojoje vietoje;

3) Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jo tėvo, t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje;

4) Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G. iÅ¡laikymÄ nepilname­Äiui vaikui D.G., nuo teismo spren­dimo priėmimo dienos pinigais, periodinėmis iÅ¡mokomis, po 150,00 Eur, kiekvienÄ mė­nesį iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nu­statyta tvarka;

5) Priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ nepilname­Äiui vaikui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo teismo spren­dimo priėmimo dienos pinigais, periodinėmis iÅ¡mokomis, po 150,00 Eur, kiekvienÄ mė­nesį iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nu­statyta tvarka;

6) Nustatyti ieškovę nepilnamečio vaiko – D. G. lėšų uzufrukto teise, tvarkytoja;

7) Nustatyti atsakovo Ž. G. maksimaliai leistinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G., o jai su nepilnamečio vaiku L. G. tvarkÄ : 7.1) vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus D. G. ir L. G., bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , fizinį vystymÄ si, mokymÄ bei lavinimÄ ; 7.2) bendravimo su vaikais veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų D. G. ir L. G. interesus bei poreikius, vaikų tėvai nenustato vienas kitam jokių suvaržymų susitikti su vaikais, ben­drauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ praneÅ¡ti vaiko motinai apie savo pageidavimÄ susitikti su vaiku;

8) Priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi ir už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė, kad gyvenant santuokinį gyvenimÄ jos ir atsakovo tarpusavio jausmai palaip­sniui ėmė silpnėti, jie pradėjo vienas kitam įkyrėti ir atsibosti. Galiausiai suprato, jog Å¡ioje santuokoje nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nebėra laimingi ir nebemato prasmės ilgiau tęsti santuokinio gyvenimo. Dėl to nuo 2020 m. liepos mėnesio vidurio Å¡alys pradė­jo gyventi atskirai, - santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro Å«kio nebeve­da.

Dėl to, ieÅ¡kovės teigimu, jų santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nekilnojamo ir kilnojamo turto, kurį reikėtų padalinti neturi, gyvendami santuo­koje neįsigijo. Kreditorių neturi ir įmonių jų vardu nėra įregistruota. Vaikai Å¡iuo metu gyvena kartu su tėvu, todėl teismine tvarka spręstinas klausimas dėl nepilnamečių vaikų L. G. ir D. G. gyvenamosios vietos.

IeÅ¡kovė pageidauja, kad L. G. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje, o D. G. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatytina jos gyvenamojoje vietoje. Tai, ieÅ¡kovės tikinimu, labiausiai atitiks vaiko interesus. Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatytina maksimali leistina jos bendravimo su L. G. ir atsakovo bendravimo su D. G. tvarka, t. y., dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos jie vienas kitam nekelia­ jokių pretenzijų. IeÅ¡kovė nurodo esanti darbinga, todėl priteisti sau iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo nereikalauja.

Nutraukus santuokÄ ir nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , priteistinas nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymas. Atsakovas yra darbingas, todėl iÅ¡ jo iÅ¡laikymas vaikui D. G. privalėtų bÅ«ti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, po 150 Eur kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė taip pat įsipareigoja nuo teismo sprendimo priėmimo dienos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui L. G. kiekvienÄ mėnesį po 150,00 Eur. Atsakovas Ž. G. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (asmeniÅ¡kai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog J. G. ir Ž. G. Å¡eima vaiko teisių apsaugos specialistams žinoma. Jų duomenimis, 2020 m. balandžio 2 d. buvo gautas policijos praneÅ¡imas apie tai, kad namuose vyksta žodinis konfliktas tarp sutuoktinių, nes vyras Ž. G. pavogė 100 Eur. Specialistai iÅ¡nagrinėję atvejį, vertino vaiko situacijÄ bei inicijavo atvejo vadybÄ Å¡eimai. 2020 m. liepos 7 d. buvo gautas policijos praneÅ¡imas apie tai, kad namuose sukonfliktavo sutuoktiniai, fizinis skausmas nebuvo sukeltas, moteriai nustatytas neblaivumas.

Specialistai iÅ¡nagrinėję atvejį, vertino vaiko situacijÄ bei informacijÄ perdavė Å¡eimos atvejo vadybininkei. Skyriaus specialistė apsilankė J. G. ir Ž. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad tėvas su sÅ«numis D. ir L. gyvena dviejų aukÅ¡tų gyvenamajame name, kur yra privatus kiemas, Å«kinis pastatas. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso A. V. Name yra keturi kambariai, antrasis namo aukÅ¡tas negyvenamas. Namuose specialistės pastebėjimu, Å¡iek tiek trÅ«ksta tvarkos ir Å¡varos.

D. gyvena ir miega viename kambaryje kartu su broliu L. bei tėčiu. Kambaryje yra dvigulė sofa-lova, dviaukštė medinė lova, televizorius. Namuose yra kitas kambarys, kuriame galėtų berniukai gyventi, tačiau jie gyvena kartui su tėčiu. J. G. teigimu, ji nusprendė skirtis su atsakovu, nes pastarasis smurtauja, nuolat rėkauja, todėl ieškovė negrįžta į namus ir negyvena kartu su atsakovu ir vaikais. Anot ieškovės, šiuo metu ji gyvena nuomojamame vieno kambario bute Klaipėdos mieste, kartu su sugyventiniu.

IeÅ¡kovė teigia, jog nori, kad sÅ«nus D. gyventų kartu su ja, tačiau supranta ir atsižvelgia į sÅ«naus iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ likti gyventi kartu su tėčiu. D. G., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Ketvergių pagrindinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje, jis specialistei papasakojo, kad jam labiausiai patinka dailės pamoka bei lankyti plaukimo bÅ«relį. Ä® plaukimo bÅ«relį D. vyksta kartu su klase. D. patinka mokytis Ketvergiuose, berniukas į miestÄ mokytis nenorėtų važiuoti, kadangi čia yra jo draugai, jo aplinka.

Pasak D., jie su mama praleidžia laikÄ , važiuoja prekintis rÅ«bų, maisto. Namuose dažniausiai valgyti gamina tėtis, kartais mama. Su tėčiu taip pat praleidžia laiko, padeda tėčiui Å«kyje. Su tėčiu D. sako, kad sutaria geriau nei su mama. Berniukui liÅ«dna, kad mamos nėra namuose. D. teigia, kad norėtų gyventi kartu su tėčiu, su mama norėtų susitikti, bendrauti, leisti laikÄ . Pasak berniuko, namuose jis jaučiasi saugus, jam čia gerai. Su vaiku bendravusios Skyriaus specialistės pastebėjo, kad berniukas labiau prisirišęs prie tėčio.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo naudojamo smurto jos atžvilgiu. Nurodė, kad ji nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena gatvėje. Å iuo metu vaikui užtikrinti reikiamų sÄ lygų negali. Vaikas Å¡iuo metu gyvena su atsakovu. Ji dirba, vidutinis atlyginimas apie 600 Eur per mėnesį, kitų pajamų, nekilnojamojo turto, kreditorių, transporto priemonių, kitų iÅ¡laikytinių neturi. ReikalavimÄ dėl vaiko (D.

G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo su ja palaiko. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė jo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, tik vienam iÅ¡ ginčo Å¡alių vaikų – L.G., gim. (duomenys neskelbtini) tapus pilnamečiu, atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų dėl Å¡alių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad skirtis nenori, nes nori gyventi kartu su ieÅ¡kove.

Atsakovo teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės elgesio – santykių su kitu vyru, tačiau atsakovas pripažino naudojęs smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Nurodė, kad jie jau du metus nebegyvena kartu, ieÅ¡kovė namo grįžta tik retkarčiais. SÅ«nus D. gyvena kartu su juo, jis jį iÅ¡laiko, sÄ lygos vaikui gyventi tinkamos. Vaiko iÅ¡laikymui reikia 500 Eur – maistui, drabužiams. Nekilnojamo turto, transporto priemonių, kreditorių neturi. Jo atlyginimas 600 Eur atskaičius mokesčius.

Papildomai – neoficialiai gauna 1300 Eur. Gyvena nuomojame name. Su D. santykiai geri, sutaria gerai. Namuose įsigijo naujas lovas. Institucijos teikiančios byloje iÅ¡vadÄ atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Papildomai nurodė, kad Å¡eimai yra teikiama pagalba, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neturi pastovios gyvenamosios vietos prašė vaiko (D.) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu ir atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, bylos dalis nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės, bei atsakovės atstovo paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J.G. ir atsakovo Ž. G. buvo sudaryta santuoka. Gimimo įrašai patvirtina, kad ieškovė J.G. ir atsakovas Ž.G. yra trijų vaikų – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovės J.

G. ir atsakovo Ž. G. vardu nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įregistruota; taip pat jie nėra ir juridinių asmenų dalyviai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. Gustainio vardu transporto priemonių taip pat nėra įregistruota. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Ecoservice Klaipėda“.

Atsakovas dirba UAB „Dalunis“, jo gaunamas darbo užmokestis 607,00 Eur. UAB „Ecoservice Klaipėda“ pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį J. G., patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2020-05, ieÅ¡kovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 550 Eur į rankas. Dėl termino susitaikyti nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti. Teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė sutuoktiniams J. G. ir Ž. G. terminÄ iki 2020 m. balandžio 30 d. susitaikyti, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ , ir skyrė kitÄ parengiamÄ jį teismo posėdį 2021 m. gegužės 3 d. 15.30 val. 2021 m. balandžio 15 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, kad per teismo nustatytÄ terminÄ sutuoktiniai nesusitaikė ir 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Teismas įsitikino, kad ginčo šalių santuoka yra iširusi. Jie jau daugiau nei metus nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti teismo nustatytu terminu jiems nepavyko, todėl teismas yra tos nuomonės, kad nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl tęs šeiminius santykius, dėl ko sutuoktinius sutaikyti yra neįmanoma. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokÄ - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

IeÅ¡kovė nurodė, jog gyvenant santuokinį gyvenimÄ jos ir atsakovo tarpusavio jausmai palaip­sniui ėmė silpnėti, jie pradėjo vienas kitam įkyrėti ir atsibosti. Galiausiai suprato, jog Å¡ioje santuokoje nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nebėra laimingi ir nebemato prasmės ilgiau tęsti santuokinio gyvenimo. Dėl to nuo 2020 m. liepos mėnesio vidurio Å¡alys pradė­jo gyventi atskirai, - santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro Å«kio nebeve­da. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo naudojamo smurto jos atžvilgiu.

Atsakovo teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės elgesio – santykių su kitu vyru, tačiau pripažino naudojęs smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad jie jau du metus nebegyvena kartu, ieÅ¡kovė namo grįžta tik retkarčiais. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustatyta, kad Å¡alys kartu nebegyvena daugiau nei metus laiko. IeÅ¡kovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo naudojamo smurto jos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės elgesio – santykių su kitu vyru, tačiau atsakovas pripažino naudojęs smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl to teismas sprendžia, kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, sutuoktiniai ilgÄ laikÄ negyvena kartu, neveda bendro Å«kio, ir konstatuoja, kad sutuoktinių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo. Å alys viena iÅ¡ kitos nepraÅ¡o iÅ¡laikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui, Å¡ioje dalyje nepareiÅ¡kus savo pozicijos, paliekama jo turima prigimtinė pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio dalintino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas Å¡ioje byloje nesprendžiamas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alims pradėjus gyventi skyrium nepilnametis D.G., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su tėvu. Institucija pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad tėvas su sÅ«numis D. ir L. gyvena dviejų aukÅ¡tų gyvenamajame name, kur yra privatus kiemas, Å«kinis pastatas.

D. G., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Ketvergių pagrindinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje, jam patinka mokytis Ketvergiuose, berniukas į miestÄ mokytis nenorėtų važiuoti, kadangi čia yra jo draugai, jo aplinka. Pasak D., jie su mama praleidžia laikÄ , važiuoja prekintis rÅ«bų, maisto. Su tėčiu D. sako, kad sutaria geriau nei su mama. Berniukui liÅ«dna, kad mamos nėra namuose. D. teigia, kad norėtų gyventi kartu su tėčiu, su mama norėtų susitikti, bendrauti, leisti laikÄ . Pasak berniuko, namuose jis jaučiasi saugus, jam čia gerai.

Su vaiku bendravusios Skyriaus specialistės pastebėjo, kad berniukas labiau prisirišęs prie tėčio. Institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Papildomai nurodė, kad Å¡eimai yra teikiama pagalba, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neturi pastovios gyvenamosios vietos prašė vaiko (D.) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu ir atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui. Tuo tarpu vaiko motina atsakovė J.

G., nors teismo posėdžio metu ir palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau pati pripažino, kad Å¡iuo metu ji vaikui užtikrinti reikiamų sÄ lygų negali, nes ji neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, pasak ieÅ¡kovės, gyvena gatvėje. CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡eimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra bÅ«tinybė siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Å i įstatymo nuostata yra viena iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir gali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti bÅ«tinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms Å¡eimos byloms. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

Pagal CPK 376 straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiÅ¡kia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigÄ imtis priemonių sutaikyti Å¡alis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinÄ sias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje Taigi teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybės, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu vaikui užtikrinti reikiamų sÄ lygų negali, nes ji nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos neturi, kaip nurodė pati – gyvena gatvėje; taip pat įvertinus tai, kad institucijos atstovei, iÅ¡klausiusiai vaiko nuomonę, D. nurodė norįs gyventi kartu su tėčiu, o su mama norėtų susitikti, bendrauti, leisti laikÄ , jog namuose jis jaučiasi saugus, jam čia gerai; taip pat įvertinus institucijos atstovės iÅ¡vadoje iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, kad berniukas labiau prisirišęs prie tėčio; tai, kad vaikas jau ilgÄ laikÄ gyvena kartu su tėčiu, kur jam užtikrinamas tinkamos sÄ lygos;

– darytina išvada, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas ir nepilnamečio vaiko D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, prieštarautų vaiko interesams, todėl ieškovės prašymas netenkintinas, ir, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šeimos bylose teismui suteikta teise peržengti pareikštų reikalavimų ribas, nepilnamečio vaiko – D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu atsakovo Ž.G. gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Pažymėtina, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sÄ lygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė nustatyti atsakovo Ž.

G. maksimaliai leistinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku D.G. tvarkÄ : vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaikÄ D. G., bei yra vienodai atsakingi už jo auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , fizinį vystymÄ si, mokymÄ bei lavinimÄ ; bendravimo su vaiku veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. G. interesus bei poreikius, vaikų tėvai nenustato vienas kitam jokių suvaržymų susitikti su vaiku, ben­drauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti juos materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu.

Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ praneÅ¡ti vaiko motinai apie savo pageidavimÄ susitikti su vaiku. Atsakovas neprašė nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, nurodė, jog ginčo dėl to nėra. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu tarp Å¡alių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. G., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡alių susitarimu sutarta tvarka ir laiku (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jie abu turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami Å¡iÄ prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. IÅ¡laikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, iÅ¡laikymo dydis yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ . Mažesnis nei reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sÄ Å¾iningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ , toks didesnis iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas D. šiuo metu yra 10 metų amžiaus, mokosi Ketvergių pagrindinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje. Pasak atsakovo, vaiko išlaikymui reikia 500 Eur – maistui, drabužiams (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 468,41 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma (500 Eur / 2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tik nežymiai viršija pusę minimalios mėnesinės algos.

Vertinant Å¡alių turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Nepilnamečiui Å¡alių vaikui atsakovo iniciatyva ir rÅ«pesčiu yra užtikrintas gyvenamasis plotas, atitinkantis nepilnamečio vaiko poreikius. IeÅ¡kovė dirba UAB „Ecoservice Klaipėda“. Atsakovas dirba UAB „Dalunis“, jo gaunamas darbo užmokestis 607,00 Eur. UAB „Ecoservice Klaipėda“ pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį JÅ«ratei Gustainienei, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2020-05, ieÅ¡kovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 550 Eur į rankas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡alių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius ir jiems reikalingÄ patenkinti iÅ¡laidų dydį, į tai, kad atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio, tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos bÅ«klės ir negalėjimo dirbti, turimų kitų iÅ¡laikytinių ir pan.) negalėtų tokio dydžio iÅ¡laikymo teikti, taip pat įvertindamas ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad vaiko bÅ«tinų poreikių užtikrinimui vaikui yra reikalingos 430 Eur iÅ¡laidos, ir jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali iÅ¡moka vaikui sudaro 70,00 Eur. Ä®vertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Å¡alių vaiko amžių, Å¡alių turtinę padėtį, teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, taip pat atsakovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys savo nepilnamečio vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti vaikui 360 Eur per mėnesį sumÄ (430 Eur – 70 Eur).

Teismo vertinimu, 180 Eur (360 Eur / 2) iÅ¡laikymo vaikui dydis Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas (250 Eur) mažintinas – ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas iÅ¡laikymo jos nepilnamečiui vaikui dydis – po 180 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos – 2020 m. rugsėjo 11 d.

– iki Å¡alių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. IÅ¡laikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis). Vaikų iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymima, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl iÅ¡laikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl ieÅ¡kinio dalies reikalavimo atsisakymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi bÅ«ti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, kurių ieÅ¡kovas nebepalaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016). 2021 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė, kad vienam iÅ¡ ginčo Å¡alių vaikų – L.

G., gim. (duomenys neskelbtini) tapus pilnamečiu, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dėl šalių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas posėdžio metu išaiškino ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmes, ieškovė patvirtino, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. Kadangi ieÅ¡kovės atstovi teismui pateiktas ieÅ¡kinio dalies atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, Å¡alių teisių bei interesų nepažeidžia, ieÅ¡kovei žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalies (dėl Å¡alių vaiko – L.G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo) atsisakymas priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (50 proc.), į tai, kad ieÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, į tai, kad iÅ¡ esmės buvo patenkintas tik vienas ieÅ¡kovės reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo), į tai, kad ginčo Å¡alys neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo registruotino turto, į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės per vienÄ teismo posėdį, ir todėl sprendžia, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas iÅ¡ atsakovo (50 proc.), atsižvelgiant į bylos baigtį, reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymÄ , o tai, vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžia teismui nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį ir pirmiau nurodytus motyvus, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 4,66 Eur tokių iÅ¡laidų. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373;

TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : priimti ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinio dalies (dėl Å¡alių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo) atsisakymÄ .

Bylos dalį dėl ieÅ¡kovės J.G. reikalavimų – dėl Å¡alių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės J. G. (iki santuokos sudarymo – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei J.

G. palikti santuokinę pavardę – „G“, atsakovui Ž. G. turimÄ pavardę – „G“. Å alims vienas kitam iÅ¡laikymo nepriteisti. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu Ž. G., jo gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. nepilnamečio vaiko D. G. iÅ¡laikymui po 180,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti atsakovÄ Å½. G. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. G. iÅ¡laikymo lėšas iki jo pilnametystės. Nustatyti, kad ieÅ¡kovė J. G. su nepilnamečiu vaiku D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja geranoriÅ¡kai tėvų susitarimu ir Å¡alių sutarta tvarka ir laiku. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Per vienÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vytautas Pliuskevičius