2019-09-10 Nr. AB-17001-3-64-3-02201-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-616-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02201-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-9271 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų 3 mėnesiams, t. y. iki 2012 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. kovo 31 d. nutartimis nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 5 d. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nušalinimas buvo nebepratęstas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-354/2015 pareiškėjas buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi paliko šią Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį nepakeistą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu įskaityti jo nušalinimo nuo pareigų laiką nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. liepos 3 d. į tarnybos stažą. Atsakovas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad ne atsakovas pareiškėją buvo nušalinęs nuo pareigų, o teismas, ir dėl to atsakovas negali spręsti, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Pareiškėjas teigė, jog kadangi jis buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl akivaizdu, jog nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios pareiškėjo nušalinimą. Tai be jokių išlygų suponuoja atsakovo pareigą įskaityti pareiškėjo nušalinimo laiką į jo tarnybos stažą.

4. Pareiškėjo teigimu, kitas atsakovo motyvas, dėl kurio taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, buvo tai, kad neįvardytose taisyklėse nenustatyta, jog laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą; laikotarpių, kurie įtraukiami į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi. Todėl vien dėl šios priežasties sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjas, nežinodamas, kokiu teisės aktu yra grindžiamas skundžiamas sprendimas, negali tinkamai ginti savo teisių

5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį pareiškėjas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas 2012 m. balandžio 11 d., nušalinimas buvo pratęsiamas iki 2014 m. liepos 5 d. Pareiškėjas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, o baudžiamajame procese taikant jam procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų. Teismų nutartys darbdaviui yra privalomos vykdyti. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (toliau – ir Taisyklės), nenustatyta, kad laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Laikotarpių, kurie įtraukiami į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjas nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpiu pareigų nėjo ir darbo užmokesčio negavo.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį reguliuojant nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius, susiklosčiusius ne tarp darbdavio ir pareiškėjo, o tarp pareiškėjo ir kitų įstatymų įgaliotų subjektų, turinčių nušalinimo teisę. Darbdavys nėra baudžiamojo proceso dalyvis, nevertina baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat nevertina, ar yra pagrindas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Atsižvelgiant į tai, darbdavys teisės aktų neįgaliotas priimti sprendimo ir dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Darbdavys spręsti klausimus, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, gali tik tuo atveju, kai sprendimą dėl nušalinimo priėmė pats darbdavys savo iniciatyva. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai Valstybės tarnybos įstatymas nustatytų baudžiamojo proceso normų aiškinimą ir taikymą, kas nepatenka į šio įstatymo reguliavimo ribas, o situacija, kai valstybės administravimo subjektai kvestionuoja ar vertina baudžiamojo proceso tvarka priimtų teismo ar prokuroro sprendimų pagrįstumą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 118 straipsniuose įtvirtintiems teismų ir prokurorų nepriklausomumo principams.

8. Siekiant pripažinti asmens nušalinimą nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka neteisėtu ir (ar) nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, turi būti ginčijamas ne darbdavio, bet prokuroro sprendimas (nutarimas). Nušalinimo baudžiamajame procese teisėtumą ir pagrįstumą nustato teismai civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnio 5 dalimi, jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Iš pagrindinio komiteto 2013 m. birželio 19 d. išvados Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 18, 18, 34 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-4809 matyti, kad įstatymo leidėjo tikslas – Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies norma reguliuoti darbdavio ir valstybės tarnautojo santykius esant valstybės tarnautojo nušalinimui darbdavio, bet ne kitų subjektų iniciatyva, kai darbdavys vykdo kitų institucijų privalomus nurodymus (pvz. 6 dalies „Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų“ 5 p.).

9. Muitinės departamento įsitikinimu, pareiškėjas, siekdamas įrodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje esančias aplinkybes, lemiančias jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpio įskaitymą į tarnybos stažą, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnį, įrodydamas, kad jo nušalinimas nuo pareigų baudžiamajame procese buvo neteisėtas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriame pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų būtų pripažintas neteisėtu, atsakovas, vadovaudamasis šiuo teismo sprendimu ir Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, įskaitytų nušalinimo laikotarpį į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o kitu atveju savarankiškai vertinti aplinkybes, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, atsakovas galėtų tik tuo atveju, jeigu nušalinimas nuo pareigų būtų vykdomas darbdavio iniciatyva.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino skundžiamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog darbdavys teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Be to, taisyklėse nenustatyta, kad nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą; laikotarpių, kurie įtraukiami į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

12. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde išsakytu pastebėjimu, jog skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kuriomis taisyklėmis vadovavosi. Teismas nurodė, kad skundžiamam sprendimui keltini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.

13. Teismas taip pat nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-62-1000/2017, ir jį nepakeistu palikusioje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-538-227/2017 nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d. nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai.

14. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-579-756/2017 ir 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1803-502/2015, teismas sprendė, kad baudžiamąją bylą Nr. 1-8-354/2015, kurioje pareiškėjui buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, baigus išteisinamuoju nuosprendžiu reabilituojančiais pagrindais, pripažįstama, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtino, todėl taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostata „kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą“. Šios nuostatos taikymas sietinas ne su teisiniais nušalinimo pagrindais, numatytais Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalyje, o su inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių buvimu, su faktu, ar byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi nurodė šiuos pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų motyvus: nusikalstama veika įvykdyta V. M. einant valstybės tarnautojo pareigas, todėl nenušalinus įtariamojo nuo pareigų, nusikalstamos veikos gali būti vykdomos toliau.

III. 15. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, įskaitant į stažą Lietuvos valstybei nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. sausio 4 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismo sprendime iš esmės liko neištirti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindai, nenurodyta, kokiu pagrindu buvo atmesti byloje esantys įrodymai.

15.2. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du alternatyvūs nušalinimo nuo pareigų pagrindai: 1) kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika; 2) kad būtų užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Pirmasis nušalinimo pagrindas nėra siejamas su įtariamo asmens kalte, kadangi įtariamasis ar kaltinamasis, gindamasis gali siekti paveikti procesą ar jo dalyvius net ir nedaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Šiaulių apygardos teismo 2012 m gruodžio 28 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. kovo 31 d. nutartyse dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų nurodoma, kad nušalinimas taip pat vykdomas tikslu užkirsti galimą siekį pakreipti procesą V. M. palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams. Teismas netyrė šių aplinkybių, o teismo sprendime cituojama tik 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjas buvo pirmą kartą nušalintas nuo pareigų. Aplinkybės, kurios teismui sukėlė įtarimų dėl galimo poveikio procesui ir jo dalyviams tęsėsi nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d. Nei baudžiamojoje byloje, nei administracinėje byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias Šiaulių apygardos teismo nutartyse dėl nušalinimo nuo pareigų nustatytas aplinkybes.

15.3. Byloje nenustatyta, kad nušalinimas aukščiau nurodytu su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusiu pagrindu buvo nepagrįstas, ar kad nepasitvirtino aplinkybė, jog buvo bandoma pakreipti baudžiamąjį procesą pareiškėjui palankia linkme. Nenustačius ir neįrodžius vienos iš minėtų aplinkybių, neįmanomas ir Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies taikymas įskaičiuojant pareiškėjui su šiuo pagrindu siejamą nušalinimo laikotarpį į stažą Lietuvos valstybei.

15.4. Baudžiamojoje byloje pateikiami įrodymai, kad pareiškėjas visiškai pripažino savo kaltę ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (baudžiamosios bylos 10 t., b. l. 115), pakartotinai pripažino kaltę teisiamojo posėdžio metu (baudžiamosios bylos 11 t., b. l. 79). Kaltinamojo (pareiškėjo) veiksmai tiesiogiai lėmė jam taikytą procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo užimamų pareigų. Kaltinamajam iš esmės prisidėjus dėl jam kilusių pasekmių, negalima teigti, kad nušalinimas nuo pareigų buvo nepagrįstas.

15.5. Atsižvelgiant į tai, kad šios naujos nušalinimą lėmusios aplinkybės (tikslu užkirsti galimą siekį pakreipti procesą V. M. palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams) yra nesusijusios su asmens reabilitavimu nuo nusikalstamos veikos padarymo, atsakovas teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė neįskaityti į stažą Lietuvos valstybei tik laikotarpių, kai nušalinimas nuo pareigų buvo vykdomas pagrindu, nesusijusiu su galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta, dėl to teismo sprendimas nėra motyvuotas, byloje neištirtos visos bylai svarbios aplinkybės.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas, be jo skunde išdėstytų motyvų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai ištyrė ir sprendime įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas teigia, jog apeliantas nenurodo motyvų, kodėl į stažą Lietuvos valstybei turi būti įskaitomas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis būtent nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. sausio 4 d. Pareiškėjas nurodo, jog pirmą kartą Šiaulių miesto apylinkės teismas nušalino nuo pareigų pareiškėją 2012 m. balandžio 5 d., motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su tiesioginių pareigų vykdymu, todėl yra pagrindas manyti, jog nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų, nusikalstamos veikos gali būti vykdomos toliau. Iš esmės tokiais pat motyvais yra grindžiamos ir vėlesnės nutartys dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pratęsimo. Pareiškėjas taip pat išdėsto argumentus dėl to, kad, jo įsitikinimu, jis nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Bylos ginčas yra dėl nušalinimo nuo pareigų laikotarpio įskaitymo į valstybės tarnybos stažą.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo skundą pripažino, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtino, todėl įpareigojo atsakovą pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą.

20. Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu ginčo santykiams.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo tikrinami kartu.

22. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nušalinimo pagrįstumą rėmėsi teismų sprendimais dėl pareiškėjo nušalinimo baudžiamojoje byloje ir nustatęs, kad teismo sprendimai nenuginčyti, pagrįstai pripažino, jog nušalinimas baudžiamojoje byloje buvo teisėtas už visą laikotarpį.

23. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 20 d.) tam, kad valstybės tarnautojui į tarnybos stažą būtų įskaitytas jo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpis, būtinos dvi sąlygos: 1) kad būtų pripažinta, jog valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai; arba 2) nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.

24. Pareiškėjas baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi paliko šią Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį nepakeistą.

25. Išteisinus pareiškėją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nušalinimo laikotarpis į valstybės tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą įskaitytinas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, kadangi nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.

26. Kitos aplinkybės, nurodytos atsakovo apeliaciniame skunde, susijusios su nušalinimo pagrįstumu, nėra reikšmingos šiam ginčui, kadangi jos nepaneigia Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies sąlygos, jog aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, nepasitvirtino.

27. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius