cd81a4e7-c6bb-4282-84ba-d01118987843 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-578-116/2013                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01060-2013-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2.; 79.1.                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 29 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonasteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Gedimino Gutkausko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo Gediminui Gutkauskui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , t. y. už Rimanto Stabrausko nelegalų darbÄ , paskirta 4000 Lt (keturių tÅ«kstančių litų) bauda.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Gediminas Gutkauskas nubaustas už tai, kad jis, kaip Å«kininkas (kodas 7594025, reg. adresu Å iaulių r. sav., MeÅ¡kuičių sen., Žačių k.), bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoju Rimantu Stabrausku (gim. 1958-04-16, gyv. Raktuvės g. 25, Žagarė, JoniÅ¡kio r.), kuris nuo 2013 m. vasario 16 d. faktiÅ¡kai atliko vairuotojo darbÄ Å«kininko Gedimino Gutkausko naudai ir jam vadovaujant, tarp minėto darbuotojo ir darbdavio Å«kininko Gedimino Gutkausko esant darbo sutarties požymiams, t. y. susitarimui dėl darbovietės (Å«kininkas Gediminas Gutkauskas) ir darbo funkcijų (vairuotojas), paklÅ«stant nustatytai darbo tvarkai (vairavo nustatytu darbo laiku darbdavio transporto priemonę, transportavo krovinius), esant atlygintinam darbo pobÅ«džiui (už reisÄ atsiskaitoma pinigais), tačiau su darbuotoju nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , t. y.

Rimantas Stabrauskas dirbo nelegaliai. Ūkininkas Gediminas Gutkauskas neužtikrino, kad vairuotojas Rimantas Stabrauskas nuo 2013 m. vasario 16 d. pradėtų dirbti tik pasiraÅ¡ius darbo sutartį, įteikus antrÄ darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos pradžios praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui.             Apeliaciniu skundu G. Gutkauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

             Skunde apeliantas nurodo, kad jis teisme paaiškino, jog yra žirgų sporto entuziastas, ūkininkas, buvęs sporto klubo „Miražas“ prezidentas, dabar šio klubo rėmėjas. R. Stabrauskas taip pat yra klubo „Miražas“ narys, žirgų mylėtojas, savo žirgus laiko G. Gutkausko ūkyje Žačių kaime. Žirgų sportu užsiimantiems sportininkams jis (G. Gutkauskas) duoda naudotis ūkio transportu atsivežant pašarus, todėl R. Stabrauskui vieninteliam turint teisę vairuoti sunkvežimį, pastarasis laikas nuo laiko veža pašarus.

Važiuojant paÅ¡arų, R. Stabrauskas buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, tačiau neturėdamas kelionės apskaitos kortelės, nurodė dirbantis pas Å«kininkÄ , tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006, Å«kiui priklausanti transporto priemonė gali nutolti atitinkamai 50 ar 100 kilometrų nuo Å«kio specialiems darbams atlikti, neturint kelionės apskaitos priemonės.              G. Gutkausko teigimu, R.

Stabrauskas vairavo Å«kiui priklausančiÄ transporto priemonę ir vyko atvežti Å¡ieno žirgams. Pažymi, kad jis (G. Gutkauskas) yra Å«kininkas, todėl Å«kyje gali padėti asmenys be įdarbinimo. IÅ¡ viso Å«kyje dirba 10-16 asmenų, tačiau R. Stabrauskas niekada Å«kyje nedirbo. R. Stabrausko prieÅ¡ važiavimÄ nematė ir jokių pinigų jam nedavė, neliepė vykti. Automobilis stovi Å«kio teritorijoje, atrakintas, su užvedimo rakteliais, todėl juo naudotis gali bet kas. Pinigus Å¡ienui ir kurui R.

Stabrauskui davė žirgų sportu užsiiminėjantys asmenys. Nurodo, kad jis dirba savo žemę, todėl šieno savo reikmėms pakanka. Ūkyje yra laikomi klubo žirgai, todėl, kaip rėmėjas, jis leidžia naudotis ūkio sunkvežimiu. Dėl šieno vežimo ūkiui naudos nėra. Pašarus susiranda patys sportininkai ir sumoka važiuojančiam parvežti. Ūkyje yra laikomi asmeniniai jo (G.Gutkausko) ir klubo žirgai. Ūkis yra išdėstytas per dvi vietas: Začių kaime ir Žagarėje.

Abiejuose žirgynuose yra laikomi klubo žirgai, iÅ¡ viso jis augina virÅ¡ Å¡imto žirgų. Apelianto teigimu, klubo prezidentas G. Lomsargis davė nurodymus R. Stabrauskui vykti parvežti Å¡ieno. Automobiliu buvo leista naudotis be atskiro leidimo. R. Stabrauskas gauna pinigų iÅ¡ klubo kurui, Å¡ienui, kelių mokesčiui, tačiau – ne už vairavimÄ .              Skunde G. Gutkauskas taip pat pažymi, kad teismas, pripažindamas, jog jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, o bÅ«tent:

R. Stabrausko raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, K. Abraičio raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, liudytojų K. Rezgio ir S. Baltakio parodymais, ir tik iÅ¡ dalies – liudytojų K. Abraičio, R. Stabrausko, G. Lomsargio teisme duotais parodymais. Atsižvelgdamas į tai, kad K. Abraitis dirba G. Gutkausko Å«kyje, G. Lomsargis yra dabartinis klubo „Miražas“ prezidentas ir dirba G. Gutkausko Å«kyje, R. Stabrauskas ir G. Gutkauskas priklauso tam pačiam klubui „Miražas“, todėl visus asmenis sieja bendri darbiniai santykiai bei pomėgiai, teismas minėtų liudytojų parodymus, duotus teisme, vertino kritiÅ¡kai ir rėmėsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.             Apelianto teigimu, apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į byloje surinktÄ medžiagÄ ir netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

             G. Gutkauskas pažymi, kad 2013-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 093160 užfiksuota, jog R. Stabrauskas nurodė neturintis darbo ir poilsio režimo lapo, dėl pažeidimo gailisi. 2013-03-14 paaiÅ¡kinime (paimtame pareigÅ«no K. Rezgio) R. Stabrauskas nurodė, kad 2013-02-16 automobiliu vyko parvežti Å«kininkui G. Gutkauskui Å¡ieno jo praÅ¡ymu. Važiuoti praÅ¡oma keletÄ kartų per savaitę ar per mėnesį. Pas Å«kininkÄ G. GutkauskÄ nėra įdarbintas, už važiavimus sumoka pinigais.

Mano, kad iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta ir bylos medžiagos seka, jog jis (G. Gutkauskas), bÅ«damas sporto klubas „Miražas“ rėmėju, praeityje prezidentu, ir tuo pačiu Å«kininku, žinodamas apie R. Stabrausko priklausymÄ tam pačiam klubui bei abiems asmenims esant žirgų mylėtojams ir globėjams, leido klubo reikmėms kaip vienÄ iÅ¡ rėmimo bÅ«dų naudotis jam priklausančiais sunkvežimiais, parvežant Å¡ieno žirgams ir tokiu bÅ«du padedant vystyti žirgų sportÄ . Teigia, kad Å¡i aplinkybė objektyviai užfiksuota anksčiau minėtame R.

Stabrausko paaiÅ¡kinime, jog asmuo vyko Å«kininkui G. Gutkauskui priklausančiu automobiliu jo praÅ¡ymu parvežti Å¡ieno. Anot G. Gutkausko, akivaizdu ir pagrįsta, kad už klubo reikalus, lėšas, iÅ¡laidas bei kitus reikalus yra atsakingas dabartinis prezidentas G. Lomsargis, tuo tarpu jis (G. Gutkauskas), kaip buvęs prezidentas, nėra abejingas jaunų asmenų siekiui vystyti žirgų sporto veiklÄ , todėl natÅ«ralu, kad padeda rÅ«pintis klubo žirgais, paÅ¡aru jiems, iÅ¡ to nesiekdamas sau jokios asmeninės naudos, prieÅ¡ingai, turėdamas iÅ¡laidų kaip rėmėjas (tai patvirtina pateikti sporto klubo „Miražas“ veiklos dokumentai).             R.

Stabrausko paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė dėl važiavimų dažnumo nesudaro pagrindo vertinti to kaip nelegalaus darbo požymio, kadangi Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nebuvo atskleista nei tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu, bÅ«tent, nebuvo nustatyta, kieno praÅ¡ymu vykstama, kas rÅ«pinasi Å¡ieno pirkimu, pardavėjų suradimu (neapklaustas surastas Å¡ieno pardavėjas turint tikslÄ nustatyti, kas skambino dėl Å¡ieno pirkimo, t. y. G. Gutkauskas ar G. Lomsargis), kuriam tikslui atvežamas Å¡ienas, kas jį naudoja, kuriam tikslui naudoja ir pan.

Paaiškinime nurodytas teiginys „...pavažiuoti prašo kelis kartus per savaitę ar per mėnesį“ yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nesusietais logine prasme su kitais paaiškinime išdėstytais teiginiais, neatskleidžiantis administracinio teisės pažeidimo sudėtinių dalių ir neįrodantys G. Gutkausko nelegalaus darbo organizavimo. Apelianto manymu, akivaizdu, jog jis (ūkininkas G. Gutkauskas), turėdamas įdarbintų darbuotojų nuo 10 iki 16 asmenų ir nesant nei karto užfiksuotų aplinkybių dėl nelegalių darbuotojų, neketindamas priimti dirbti R.

Stabrausko, pastarÄ jį asmenį kartu su klubo prezidentu G. Lomsargiu pasitelkė kaip sporto klubo narį padėti klubui. IÅ¡ to seka, jog R. Stabrauskas nebuvo įdarbintas pas jį (G. GutkauskÄ ), kadangi jis neturėjo tokių ketinimų ir siekių. R. Stabrausko paaiÅ¡kinime nurodyta frazė „pas ūkininkÄ G. GutkauskÄ neįdarbintas“ nelegalaus darbo tyrimo metu buvo vertinama tik vienapusiÅ¡kai, o bÅ«tent, jog R. Stabrauskas dirba pas jį (G. GutkauskÄ ) nelegaliai, visiÅ¡kai nesigilinant į aplinkybes dėl asmenų veiklos sporto klubo „Miražas“ naudai.

Akivaizdu, jog sporto klubo prezidentas G. Lomsargis, bÅ«damas vadovu, disponuoja visa informacija apie klubo veiklÄ , piniginius iÅ¡teklius, todėl organizuoja paÅ¡arų pirkimÄ , iÅ¡teklių panaudojimÄ tam tikslui, lėšų perdavimÄ , Å¡iuo atveju R. Stabrauskui, vykstančiam  atvežti   šieno. Akivaizdu, kad 2013-03-14 R. Stabrausko paaiÅ¡kinime užfiksuota aplinkybė „už važiavimus sumoka pinigais“ kaip ir prieÅ¡ tai minėtos aplinkybės, yra neiÅ¡sami, deklaratyvi, kadangi nėra atskleista teiginio pagrindinė mintis, o bÅ«tent, kas sumoka pinigus, kiek, kuriuo tikslu, kokiu bÅ«du, už kÄ ir pan.

Be to, paaiškinime nenurodyta, kad pinigus moka jis, t. y. G. Gutkauskas, kaip klubo rėmėjas. Pasak apelianto, neatmestina galimybė, kad klubas R. Stabrauskui duoda lėšų šienui nupirkti, įskaitant lėšas kelionės išlaidoms padengti, maistui nusipirkti. Atkreipia dėmesį, kad R Stabrauskas nėra klubo prezidentas ar valdymo organui priklausantis asmuo, todėl nėra informuojamas apie klubo išteklius, rėmėjus, veiklos pobūdį, kryptis ir pan. G. Gutkausko įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad asmens paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka R.

Stabrausko suvokimo lygį apie jo (G. Gutkausko) vaidmenį klubo veikloje, tačiau nėra susietos su jo (G. Gutkausko) realiais ketinimais padedant klubui. Å ie ketinimai žinomi tik klubo prezidentui ir pačiam G. Gutkauskui. Apelianto teigimu, vertinant aptariamÄ R. Stabrausko 2013-03-14 paaiÅ¡kinimÄ kaip visiÅ¡kai neiÅ¡samų, deklaratyvų, tiesiogiai nesusietÄ su jo (Å«kininko G. Gutkausko) neva vykdomu nelegaliu įdarbinimu, kyla pagrįsta abejonė paaiÅ¡kinimÄ priėmusio pareigÅ«no kompetencija ir siekiu tinkamai bei iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes, turint motyvÄ bei tikslÄ perduoti darbo inspekcijai.

Be to, G. Gutkausko teigimu, yra pagrindas manyti, kad R. Stabrauskui raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , galėjo bÅ«ti užduoti kontroliniai ar plečiamieji klausimai, kurie Å¡iai dienai sudarytų galimybę atskleisti tikruosius jo (G. Gutkausko) tikslus padedant sporto klubui rÅ«pintis žirgų sporto vystymu, tačiau, kaip teisminio nagrinėjimo metu patvirtino darbo inspekcijos atstovas M. Leščiauskas, žinodami apie Å«kininko Å«kyje laikomus klubo „Miražas“ žirgus, tikrinimo metu visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar R.

Stabrauskas atlyginimÄ galėjo gauti vykdant sporto klubo veiklÄ , kadangi asmuo apie tai neužsiminė. Teigia, kad tikrinimo metu su klubo vadovu apskritai nebuvo susisiekta. Jam, t. y. G. Gutkauskui, nurodžius, kad Å¡ienÄ veža sporto klubo nariai, tarp jų ir R. Stabrauskas, jie tyrimo metu apklausti nebuvo, apsiribota tik protokolo dėl jo nubaudimo suraÅ¡ymu.              Be to, apeliantas nurodo, kad inspekcijos atstovas pripažino, jog daugiau pažeidimų dėl nelegalaus darbo Å«kyje nebuvo.

Taip pat patvirtino, kad aplinkybių dėl atsiskaitymo su R. Stabrausku nesiaiÅ¡kino. Dėl to, apelianto teigimu, kyla abejonė atstovo siekiu nustatyti visas tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tokiu bÅ«du teismui pateikti medžiagÄ , paremtÄ objektyviais duomenimis, kuri nekeltų abejonių. G. Gutkausko vertinimu, inspekcijos atstovai netinkamai atliko pareigas, nes suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl jo (G. Gutkausko) nubaudimo, iÅ¡ esmės rėmėsi vienu raÅ¡ytiniu, neiÅ¡samiu, deklaratyviu paaiÅ¡kinimu, be pagrindo atmesdami kitus motyvuotus paaiÅ¡kinimus ir pateiktus dokumentus.             Skunde apeliantas taipogi pažymi, kad tyrimo metu 2013-04-12 paaiÅ¡kinime jis (G.Gutkauskas) taip pat nurodė aplinkybes dėl R.

Stabrausko veiksmų sporto klubo „Miražas“ naudai ir tai patvirtino teisme, tačiau teismas Å¡iuos duomenis nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus. Pažymi, kad Å¡ias aplinkybes bÅ«tent apie pagalbÄ klubui „Miražas“ atvežant Å¡ienÄ , taip pat nesamus darbo santykius su juo (G. Gutkausku) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir R. Stabrauskas, tačiau teismas vėlgi nepagrįstai Å¡iais parodymais nesirėmė, rėmėsi vien anksčiau minėtu neiÅ¡samiu pirminiu R. Stabrausko paaiÅ¡kinimu, suteikdamas jam nepagrįstÄ virÅ¡enybę kitų byloje esančių objektyvių duomenų atžvilgiu.             G.

Gutkauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas K. Rezgys patvirtino girdėjęs iÅ¡ R. Stabrausko, jog už vairavimÄ sumoka jis (G. Gutkauskas), dirba pas Å«kininkÄ vienkartinius darbus. Tačiau, apelianto teigimu, kyla abejonė, kodėl Å¡ios pareigÅ«no K. Rezgio neva iÅ¡girstos aplinkybės nebuvo tiesiogiai užfiksuotos paties R. Stabrausko paaiÅ¡kinime. Mano, kad pareigÅ«no K. Rezgio teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais duomenimis, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.             Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas pripažino, jog R.

Stabrauskas veikė jo (Å«kininko G. Gutkausko) naudai dirbdamas vairuotoju ir veždamas Å¡ienÄ , tuo tarpu objektyviais duomenimis nepagrindę jo (G. Gutkausko) gaunamos naudos iÅ¡ R. Stabrausko veiksmų, ir be teisėto pagrindo atmetė objektyvius bylos duomenis dėl R. Stabrausko veiksmų naudos klubui „Miražas“. Be to, teigia, kad teismas tik deklaratyviai nurodė esant įrodyta aplinkybę, jog bÅ«tent jis (G. Gutkauskas) vadovavo R. Stabrausko veiklai, kartu pripažindamas, kad jis (G. Gutkauskas) buvo tik transporto priemonės savininkas, leidęs ja naudotis klubo reikmėms be atskiro sutikimo, tuo tik sukeldamas abejones priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

Teismas taip pat laikė pagrįsta ir įrodyta aplinkybę, kad R. Stabrauskas dirbo bÅ«tent jo (G. Gutkausko) Å«kyje, kai tuo tarpu Å¡is asmuo niekada nebuvo įdarbintas ir nebuvo siekio tai atlikti, nes jis tik periodiÅ¡kai atliko veiksmus klubo naudai, už tai gaudamas iÅ¡ klubo atlygį už sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Pažymi, kad jis, t. y. Å«kininkas G. Gutkauskas, nevadovavo R. Stabrausko veiklai, nesirÅ«pino Å¡ieno pristatymu ir tai nėra įrodyta bei pagrįsta objektyviais duomenimis, prieÅ¡ingai, yra paneigta atitinkamais dokumentais bei liudytojų parodymais.             IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, apelianto teigimu, seka, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, padarė neteisingas surinktais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas ir nepagrįstai bei neteisėtai jį (G.

GutkauskÄ ) pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ .             Atkreipia dėmesį, kad Å iaulių apygardos teismas 2012-09-28 nutartyje Nr. ATP-473-332/2012 (teisminio proceso Nr. 4-18-3-383-2012-5) pažymėjo, jog veika gali bÅ«ti kvalifikuota kaip nelegalus darbas tik nustačius bÅ«tinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pakankamus ir objektyvius įrodymus, pagrindžiančius darbo santykių buvimo faktÄ , privalo pateikti institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Teigia, kad Å¡iuo atveju matyti, jog teisme apklaustas darbo inspekcijos atstovas M. Leščiauskas patvirtino tyrimo metu netyręs visų žinotų abejotinų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti iÅ¡vadai, kad tarp jo (G. Gutkausko) ir R. Stabrausko buvo darbo teisiniai santykiai.              Atsiliepimu į G. Gutkausko apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinis skyrius (toliau – Institucija) praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį (iÅ¡ atsiliepimo turinio – Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ ), kad palikti nepakeistÄ , o apelianto skundÄ atmesti.

             Atsiliepime nurodo, kad įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas teisingai konstatavo, jog R. Stabrauskas Å«kyje dirbo realiai: važiavo automobiliu parvežti Å¡ieno, dirbo vairuotoju, t. y. tam tikros kvalifikacijos darbÄ , taip pat pakluso darbdavio nustatytai tvarkai, t. y. vairuodavo tuomet, kai baigdavosi paÅ¡arai ir kuomet buvo surandamas paÅ¡arų pardavėjas. R. Stabrauskui buvo suteikiamas darbas (paÅ¡arų gyvuliams vežimas), ir darbo priemonės (Å«kininko automobilis „Volvo FH12“), mokamas darbo užmokestis pinigais.

Esant Å¡iems darbo sutarties požymiams tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, apie įdarbinimÄ nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui. Bylos nagrinėjimo metu įrodyti visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai (LVAT nutartis byloje Nr. N-575-2358/2009), todėl teismas teisingai pripažino G. GutkauskÄ padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 41 (3) straipsnio 1 dalyje.              Institucija taip pat pažymi, kad R.

Stabrauskas apie dalyvavimÄ klubo veikloje pradėjo kalbėti tik bylos nagrinėjimo metu, o policijos pareigÅ«nams K. Rezgiui ir S. Baltakiui apie klubo veiklÄ nebuvo net užsiminta. Pateikti dokumentai dėl R. Stabrausko dalyvavimo sporto klube apskaitomi tik pačiame sporto klube, iÅ¡orinėse sistemose niekur neregistruojami, todėl tretieji asmenys jų tikrumo paliudyti negali, tikrumÄ galėtų paliudyti tik sporto klubo prezidentas ir nariai, kurie, kaip pažymėjo teismas, yra susiję klubo ir darbiniais santykiais su Å«kininku.             Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu G.

Gutkauskas ar jo atstovas nepaneigė liudytojo K. Abraičio nurodyto fakto, jog R. Stabrausko atvežami paÅ¡arai yra Å¡eriami visiems Å«kininko G. Gutkausko žirgams. Taigi, akivaizdu, kad Å«kininkas G. Gutkauskas patiria akivaizdžios naudos iÅ¡ R. Stabrausko atliekamų veiksmų – paÅ¡arų transportavimo, nes žirgų fermos aprÅ«pinimas paÅ¡arais yra neatsiejama Å«kininko G. Gutkausko vykdomo verslo (žirgų auginimo) dalis. BÅ«tent tęstinis R. Stabrausko vairuotojo funkcijos atlikimas (paÅ¡arų vežimas visiems Å«kio žirgams, dėl ko Å«kis gaunÄ naudÄ ) rodo atlygintinÄ darbų pobÅ«dį, net jei Å¡alys ir nesutartų dėl konkretaus užmokesčio.

Esant ne vienkartiniam, o periodiniam R. Stabrausko darbo funkcijos atlikimui – paÅ¡arų vežimui, Å«kininkas negalėjo nežinoti apie tokį veiklos organizavimÄ o iÅ¡ R. Stabrausko veiklos patirdamas ekonominę naudÄ turėjo darbo santykius su juo įteisinti sudarydamas raÅ¡ytinę darbo sutartį arba Å¡ios naudos gavimÄ sustabdyti griežtai atskirdamas Å«kio ir sporto klubo „Miražas“ veiklas. Teigia, kad iÅ¡ byloje apklausto K. Abraičio parodymų matyti, jog Å«kio darbuotojas K. Abraitis, Å«kyje dirbantis net nuo 2012 m. balandžio 19 d., nežino apie sporto klubo veiklÄ jo darbo vietoje Žagarėje, nežino, kurie žirgai yra ne Å«kio, o sporto klubo, nežino G.

Lomsargio nurodytų specialių sporto klubo žirgams skirto paÅ¡aro laikymo vietų. Å ios aplinkybės rodo, kad sporto klubo ir Å«kio veiklos yra labai glaudžiai susijusius, visiÅ¡kai neatskirtos, taigi, R. Stabrauskas, nors bÅ«damas ir sporto klubo nariu, realiai veikė kaip Å«kio darbuotojas (vairuotojas).             Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu policijos pareigÅ«nas K. Rezgys paaiÅ¡kino, jog imdamas paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ R. Stabrausko, klausė, kada ir kaip jis dirba pas Å«kininkÄ G.

GutkauskÄ . R. Stabrauskas paaiÅ¡kinimo tekstÄ rašė pats, nediktuojant, todėl laikytina, kad jis pateikė visÄ jam žinomÄ informacijÄ . Teisme apklausiant R. StabrauskÄ , jis tikslesnės informacijos (kada ir kaip važiavo) prieÅ¡ 2013 m. vasario 16 d. važiavimÄ , patikslinti negalėjo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip nelegalaus darbo požymis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o atskiriant darbo ir civilinius santykius pažymėjo, kad darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu (LVAT 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, 5.4 p.).

Taigi, Å¡i R. Stabrausko nurodyta aplinkybė apie jo važiavimus kelis kartus per savaitę ar mėnesį, nors ir tiksliau nedetalizuojant, laikytina svarbia kvalifikuojant tarp R. Stabrausko ir G. Gutkausko ne kokius nors kitus, o bÅ«tent darbo teisinius santykius. Be to, bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui ir nelegalaus darbo veikos kvalifikavimui nebÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečių sumokamų sumų, svarbu nustatyti, kad pats darbo pobÅ«dis yra atlygintinas. Å iuo atveju teiginys apie atsiskaitymÄ pinigais kitų byloje surinktų įrodymų kontekste visiÅ¡kai atskleidžia atlygintinos R.

Stabrausko funkcijos atlikimÄ Å«kininko G. Gutkausko Å«kyje.              Atsiliepime taip pat pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pasisakė, jog nelegalaus darbo bylose pirminiai paaiÅ¡kinimai labiausiai atspindi objektyviÄ realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais (LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartis byloje Nr. N-575-1271-11). Dėl Å¡ios priežasties pirminis R. Stabrausko paaiÅ¡kinimas laikytinas vienu svarbiausiu įrodymu byloje.

             Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Darbo sutarties sudarymÄ reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012).

Apeliaciniame skunde G. Gutkauskas neigia padaręs jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad apeliantas padarė ATPK 41 3 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ R. Stabrausko paaiÅ¡kinimo, jame pastarasis nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d. automobiliu „Volvo FH-12“, valst. Nr. ERU 389, jis važiavo iÅ¡ Žačių kaimo, Å iaulių rajone, į RadviliÅ¡kio rajonÄ parvežti Å¡ieno Å«kininkui G. Gutkauskui. Važiavo G. Gutkausko automobiliu, pastarojo praÅ¡ymu. Parvežti Å¡ieno jo praÅ¡oma kelis kartus per savaitę ar per mėnesį. Pas Å«kininkÄ G. GutkauskÄ jis neįdarbintas, už važiavimus jam sumokama pinigais (9 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus R.

Stabrauskas nurodė, kad tÄ kart važiavo parvežti paÅ¡aro sporto klubui „Miražas“. Kartu paaiÅ¡kino, kad klubo žirgams skirti paÅ¡arai neturi specialios, ypatingos vietos, tokios paÅ¡arų laikymo vietos yra kelios. Jis nesiaiÅ¡kindavo, ar paÅ¡arams skirta vieta yra klubo, ar Å«kio, prisikraudavo pilnÄ automobilį paÅ¡arų. Taip pat nurodė, kad Å¡ienu galima Å¡erti ir karves. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai jam uždavinėjo klausimus, o jis rašė paaiÅ¡kinimo tekstÄ (40-41 b. l.).

Netikėti R. Stabrausko paaiÅ¡kinimu nėra pagrindo, nes jame nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. Ūkininko G. Gutkausko Å«kio pagalbinis darbininkas K. Abraitis savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad R. Stabrauskas atveža paÅ¡arus į Å«kį ir jis (K. Abraitis) Å¡iuos paÅ¡arus padeda iÅ¡krauti. PaÅ¡arų atvežimÄ organizuoja ir kontroliuoja pats Å«kininkas, paskutinį kartÄ R. Stabrauskas paÅ¡arus atvežė prieÅ¡ porÄ savaičių (10 b. l.). Teismo posėdžio metu K.

Abraitis nurodė, kad jis pas G. GutkauskÄ dirba nuo 2012 m. balandžio 13 d. Patvirtino, kad R. Stabrauskas kelis kartus vežė paÅ¡arus, o jis padėdavo juos iÅ¡krauti. Nurodė, kad paÅ¡arais rÅ«pinasi Å¡eimininkas, gyvulius Å¡eria jis (K. Abraitis) ir dar vienas žmogus, klubo nariai jų neÅ¡eria (41 b. l.). Nors iÅ¡ R. Stabrausko parodymų matyti, kad teisme, prieÅ¡ingai nei savo paaiÅ¡kinime, jis nurodė, jog G. Gutkausko Å«kyje nedirba ir nedirbo, Å¡ie jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti G.

Gutkauskui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta, R. Stabrausko paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes patvirtina, o teisme duotus parodymus iÅ¡ dalies paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartÄ pažymėjęs, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, kadangi kai kuriais atvejais gali bÅ«ti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz. siekiant iÅ¡saugoti darbo vietÄ ), todėl tokiu atveju pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-721/2012).

Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas K. Rezgys parodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl važiavimo be tachografo vairuotojas aiÅ¡kino, kad jam, kaip asmeniui, dirbančiam Å«kyje, tachografas 100 km spinduliu nereikalingas. Sakė, kad jis dirba nelegaliai pas Å«kininkÄ G. GutkauskÄ , kelis kartus ar kartÄ per mėnesį važiuoja parvežti paÅ¡arų ir jam už tai yra sumokama. Jis (K. Rezgys) klausė vairuotojo, ar jis dirba, prašė paaiÅ¡kinti, kada ir kaip dirba.

Asmuo paaiÅ¡kinimÄ rašė pats, jis pastarajam teksto nediktavo. Asmuo sakė, kad jis dirba pas Å«kininkÄ , minėjo, kad jam už vairavimÄ sumoka G. Gutkauskas, apie sporto klubÄ nieko nesakė. Jam mokamos sumos asmuo neminėjo, sakė, kad jam sumoka pinigus už konkrečiÄ dienÄ , tikslios sumos neįvardijo. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, liudytojas K. Rezgys nurodė, kad spaudimas asmeniui nebuvo daromas, jis suprato, kad yra atlyginama už konkrečius darbus, nes asmuo pasakė „ir tÄ darbÄ prarasiu“.

Ä® advokato klausimÄ liudytojas K. Rezgys atsakė, kad asmuo aiÅ¡kino, jog dirba vienkartinius darbus ir jo nebesamdys net tiems, vienkartiniams važiavimams. Sakė „geriau reikėjo vykdyti nurodymÄ , bÅ«tų buvę mažiau problemų“. G. Gutkauskas asmeniui buvo sakęs, kad jis baudos nemokėtų, sakė „nemokėk, nes dirbi pas mane Å«kyje“. Pažymėjo, kad jis (K. Rezgys) jokių provokuojančių ar klaidinančių klausimų nepateikė, asmuo viskÄ rašė pats (48-49 b. l.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojas K. Rezgys davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindÄ apkalbėti R. StabrauskÄ ar G. GutkauskÄ . Be to, ir pats apeliantas skunde reikÅ¡damas abejones Å¡io pareigÅ«no kompetencija, tik deklaratyviai nurodė, kad R. Stabrauskui raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , galėjo bÅ«ti užduodami kontroliniai ar plečiamieji klausimai.

Tai, kad sustabdžius R. StabrauskÄ , pastarasis nurodė, jog tachografo jam nereikia, jis ir taip gali vežti Å¡iaudus, sakė, kad yra dirbantis, apylinkės teisme nurodė ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas S. Baltakis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. Stabrausko teiginį, kad jis paÅ¡arų važiuodavo parvežti savo nuožiÅ«ra, niekieno nepraÅ¡omas, paneigia ne tik liudytojo K. Abraičio parodymai, bet ir liudytojo, klubo „Miražas“ prezidento G. Lomsargio parodymai, kad jis pažiÅ«ri, kiek yra likę paÅ¡aro, suranda, kur jo galima nusipirkti ar kitaip gauti, su G.

Gutkausku suderina dėl automobilio (41 b. l.). Taigi, byloje surinkti ir teismo iÅ¡irti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus, kad R. Stabrauskas jo Å«kyje niekada nedirbo, jis pastarajam atlyginimo už darbÄ niekada nemokėjo, R. Stabrauskas, kaip sporto klubo narys, padėjo klubui. Pastebėtina, kad R. Stabrauskas savo paaiÅ¡kinime apie dalyvavimÄ sporto klubo „Miražas“ veikloje net neužsiminė, to nenurodė ir policijos pareigÅ«nams K. Rezgiui bei S. Baltakiui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nustatant atlygintinumo faktÄ , nėra bÅ«tinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai.

Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad   G. Gutkauskas padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ . Kadangi byloje nustatytos visos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, apelianto skundo argumentas, kad nei tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kieno praÅ¡ymu vykstama Å¡ieno, kas rÅ«pinasi Å¡ieno pirkimu, kuriam tikslui atvežamas Å¡ienas, kas jį naudoja, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė skundžiamame nutarime (71 b. l.) ir nesutikti su Å¡io teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, kaip jau minėta, liudytojas K. Rezgys, kurio parodymais netikėti nėra pagrindo, nurodė, jog asmuo (R. Stabrauskas) sakė, kad jis dirba pas Å«kininkÄ , minėjo, kad jam už vairavimÄ sumoka G. Gutkauskas, apie sporto klubÄ nieko nesakė.Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad R.

Stabrauskas G. Gutkausko Å«kyje dirbo vairuotoju ir pakluso darbdavio – G. Gutkausko nurodytai darbo tvarkai: automobilį vairuodavo ir važiuodavo parvežti paÅ¡arų tuomet, kai jie baigdavosi ir kai buvo randamas paÅ¡arų pardavėjas. G. Gutkauskas suteikė R. Stabrauskui darbÄ ir darbo priemones – automobilį „Volvo FH-12“, valst. Nr. ERU 389, bei jam mokėjo darbo užmokestį pinigais. Darbo sutartis su R. Stabrausku nebuvo sudaryta, apie pastarojo įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui praneÅ¡ta nebuvo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, aiÅ¡kintis, ar R. Stabrauskas atlyginimÄ galėjo gauti vykdant sporto klubo veikÄ , nebėra pagrindo. Tai, kad daugiau pažeidimų dėl nelegalaus darbo G. Gutkausko Å«kyje nustatyta nebuvo, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ nepaneigia. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir G. Gutkausko kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui iÅ¡spręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl bylos tyrimo metu sporto klubo nariai nebuvo apklausiami pagrįstai.

Be to, kaip teisingai paminėta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Lietuvos vyriausiasis teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, įrodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad darbo inspekcijos atstovai, suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , netinkamai atliko pareigas, nėra. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas G. GutkauskÄ kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pripažino ne vien remdamasis minėtu protokolu bet įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos Å¡ios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Dėl to tenkinti apelianto skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ nepakeistÄ , Gedimino Gutkausko apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                     Vaclovas Iždonas