cd7f2356-e479-4397-ab5f-427b4b591e0a · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-2041-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56716-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 30 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G.

K. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : 2019 m. rugsėjo 23 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-193 nutarta taikyti nuteistajam G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 55 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Stebimas nuteistojo pokytis mÄ stymo ir elgesio srityje – bausmės atlikimo metu impulsyvaus agresyvaus elgesio apraiÅ¡kų fiksuota nebuvo, agresyviai pasielgęs nebuvo, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, noriai dalyvauja vykstančiuose renginiuose, dirba, lanko projektÄ â€žHarmonija muzikoje ir dvasioje“. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti. G. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 2 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius, skirta 1 m. laisvės apribojimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 m. 2 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis G. K. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, G. K. nustatoma vidutinė – 65 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju G. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir apysunkį nusikaltimus, padarytus veikiant bendrininkų grupėje, anksčiau jau buvo teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir vėl darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ G. K., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, tačiau vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

Å iÄ aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis teigia, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau pirmas nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, suvokia alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiam asmeniui, tačiau pataisos įstaigoje nelankė AA susitikimų, save vertina labiau iÅ¡ teigiamos pusės, turi draugų ir pažįstamų ratÄ , su kuriais palaiko artimus ryÅ¡ius, draugų tarpe yra iÅ¡ socialiai neigiamų asmenų, kas rodo, jog nuteistasis savo nusikalstamÄ elgesį įtakojusių veiksnių vis dar nevertina adekvačiai.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, o bÅ«tent, tai, kad nuteistasis G. K. apskritai įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių, savitvardos problemų mano, kad neturi, tačiau yra teistas už smurto naudojimÄ , nemano, kad turi kokių nors problemų, kurių iÅ¡spręsti nesugebėtų jis pats, elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau labai pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad „jam taip nenutiks“ (nereiks atlikti laisvės atėmimo bausmės), ateities neplanuojantis, gyvena „šia diena“ linkęs pasitikėti „sveiku savo protu“ ir tiesioginiu patyrimu, iÅ¡skiriamas kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintis paskatinti veiksnys, todėl jo įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys, nustatytas 65 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo vos dviem svertiniais balais, taip pat dinaminiai rizikÄ nusikalsti didinantys balai iÅ¡ 65 balų sudaro 39 balus, kuriuos Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Taip pat iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – jau minėtas mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, ne visada pasireiÅ¡kia konkretus mÄ stymas), teisės pažeidimų modelis, iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis G. K. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 91-193 taikyti nuteistajam G.

K. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 91-193 taikyti nuteistajam G. K. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis