cd7e76c6-3d8f-4b2c-9e20-9114e56d45ae · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-630-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01431-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 3.1.1.2.6; 3.1.9.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo, atsakovės J. B. prisidėjimÄ prie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės J. G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra bei bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė J. G. B. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu teismo prašė panaikinti 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė dukrai atsakovei J. B. (toliau ir – atsakovė) padovanojo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ sodo namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); panaikinus Dovanojimo sutartį, taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti padovanotÄ ginčo turtÄ ieÅ¡kovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė 2008 m. spalio 31 d. pasirašė pasižadėjimÄ dėl iÅ¡laikymo (toliau – ir Pasižadėjimas), kuriuo, gavusi dovanÄ , įsipareigojo iÅ¡laikyti mamÄ J. G. B. iki gyvenimo galo, teikti jai pagalbÄ , leisti kartu gyventi, pirkti maisto produktus, vaistus ir kitaip visapusiÅ¡kai rÅ«pintis. Atsakovė įsipareigojimų nevykdo – ieÅ¡kove nesirÅ«pina, neteikia pagalbos, bendrauja nepagarbiai, nurodė ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti iÅ¡ padovanoto namo ir iÅ¡ jo iÅ¡deklaravo ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl tokio atsakovės elgesio ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡sikraustyti pas vaikaitį, kur Å¡iuo metu gyvena ir yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovės elgesys neatitinka geros moralės standartų, nes ieÅ¡kovė didelės vertės ginčo turtÄ atsakovei padovanojo su sÄ lyga, kad pastaroji ja rÅ«pinsis iki gyvenimo pabaigos.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje ieškinį pripažino.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra Unijos skolininkė – 2022 m. spalio 5 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2022 m. lapkričio 4 d. buvo areÅ¡tuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas. Kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovė neturi. Atsakovė su ieÅ¡kove siekia iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

5. Kita vertus, ieÅ¡kovės pozicija nėra pagrįsta ir teisiniu požiÅ«riu. Ranka suraÅ¡ytas Pasižadėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip Dovanojimo sutarties priedas ar papildymas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovė bÅ«tų faktiÅ¡kai teikusi ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ .

6. IeÅ¡kovė, suderinusi veiksmus su atsakove, kuri nepateikė atsiliepimo byloje, sudarydama teisines prielaidas sprendimo už akių priėmimui, sÄ moningai siekė nuslėpti vykstantį teisminį procesÄ nuo Unijos ir prisiteisti ginčo turtÄ savo nuosavybėn, apsunkindama Unijos galimybes nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Už akivaizdžiai nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovės veiksmus, Unija prašė ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo esmės

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; paskyrė ieÅ¡kovei 2 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos, t. y. 1 000 Eur, skirdamas trečiajam asmeniui Unijai.

8. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 24 d. tarp ieÅ¡kovės (dovanotojos) ir atsakovės (apdovanojamosios) buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė padovanojo dukrai ginčo turtÄ , o atsakovė turtÄ priėmė. Atsakovės nuosavybės teisės į turtÄ Nekilnojamojo turto registre registruotos nuo 2008 m. spalio 28 d. Byloje pateiktas 2008 m. spalio 31 d. atsakovės pasiraÅ¡ytas Pasižadėjimas. Nuo 2020 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡inti apribojimai ginčo turtui. Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu pareikalavo ieÅ¡kovę iki 2022 m. lapkričio 11 d. iÅ¡sikraustyti su visais daiktais iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės gyvenamoji vieta nuo 2022 m. spalio 28 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės taikos sutartį atsisakę tvirtinti teismai (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1267-643/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-481-450/2023) iÅ¡aiÅ¡kino, kad restitucijos taikymas, t. y. ginčo turto perdavimas ieÅ¡kovei, ko siekta taikos sutartimi ir ko siekiama ieÅ¡kinio pripažinimu, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes bloginama atsakovės turtinė padėtis, atitinkamai ir Unijos bei jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovei jį pripažįstant, nėra teisinio pagrindo.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Dovanojimo sutartyje neįtvirtinta atsakovės (apdovanotosios) papildomų įsipareigojimų ieÅ¡kovei (dovanotojai), iÅ¡skyrus ginčo turtÄ priimti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kurios suponuotų poreikį taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes, nors tokia procesinė pareiga jai kyla pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). IeÅ¡kovė teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieÅ¡kovės orumo žeminimÄ , psichologinio ar fizinio smurto naudojimÄ ir (ar) panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip smerktini geros moralės požiÅ«riu. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimų negalima spręsti apie tarp jų kilusį konfliktÄ , pademonstruotÄ akivaizdžiÄ nepagarbÄ . PrieÅ¡ingai, teisminio nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad, nurodydama ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti, siekė ne jÄ (ieÅ¡kovę) pažeminti ir (ar) įžeisti, o norėjo apsaugoti nuo žinios apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ ginčo turtÄ . Teismo įsitikinimu, vien atsakovės raginimas ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti, jeigu toks ir buvo (Å¡alims gyvenant kartu poreikio raÅ¡ytiniam praneÅ¡imui nebuvo), nesudaro pagrindo panaikinti Dovanojimo sutartį pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį.

11. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad atsakovė ieÅ¡kove nebesirÅ«pina, teismas nurodė, jog jie susiję ne su Dovanojimo sutartimi, o su Pasižadėjimu. Viena vertus, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (pvz., neprašė kviesti liudytojų ar pan.). Kita vertus, nei vienai iÅ¡ Å¡alių neginčijant atsakovės Pasižadėjimu prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovei, pastarajai iÅ¡lieka galimybė siekti savo galimai pažeistų teisių gynimo kitu, trečiųjų asmenų, taip pat ir atsakovės kreditoriaus interesų nepažeidžiančiu bÅ«du – įpareigojant atsakovę vykdyti prisiimtas pareigas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės procesinis elgesys byloje teikiant klaidinančius įrodymus (pvz., neaktualų 2008 m. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ), siekiant ne tik sumažinti ieÅ¡kinio sumÄ , bet ir nuslėpti bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nepagrįstas ieÅ¡kinys buvo pateiktas sÄ moningai, piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybÄ . Mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovė nežinojo apie ginčo turtui pritaikytus apribojimus ir apie atsakovės kreditorių. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus aplinkybėms apie suinteresuotus asmenis ir teismui ne kartÄ akcentavus byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kovės procesinis elgesys nesikeitė – ieÅ¡kovė ir toliau siekė savo, o kartu ir atsakovės, interesų virÅ¡enybės prieÅ¡ atsakovės kreditoriaus teisėtus turtinius interesus. Tai liudija apie ieÅ¡kovės pastangas apsaugoti atsakovę nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ginčo turto, trukdyti vykstančiam vykdymo procesui, tuo pačiu užkertant keliÄ atsakovės kreditoriui į operatyvų patirtos žalos kompensavimÄ . Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas CPK 95 pagrindu paskyrė ieÅ¡kovei 2 000 Eur baudÄ , pusę jos (1 000 Eur) priteisdamas Unijai, prieÅ¡ kurios interesus ir lÅ«kesčius buvo veikiama teikiant akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties esmės

13. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ panaikinti, sumažinti ir (arba) iÅ¡dėstyti 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovei paskirtÄ baudÄ â€“ paskirtÄ baudÄ sumažino iki 1 000 Eur, pusę jos (500 Eur) priteisiant trečiajam asmeniui Unijai.

14. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodyti argumentai, kad jos ieÅ¡kinys atitiko jo turiniui keliamus reikalavimus, nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kiniu buvo siekiama kitų tikslų, nei buvo deklaruojama. Teismas nurodė, kad proceso Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovės) suderinti veiksmai (teikiant ieÅ¡kinį nuslepiamas faktas apie ginčo turtui taikomus apribojimus, neteikiamas atsiliepimas, ieÅ¡kinys pripažįstamas, pateikiama neteisėta taikos sutartis), vertintini kaip akivaizdus siekis apginti ne ieÅ¡kovės, o iÅ¡skirtinai atsakovės turtinius interesus, ieÅ¡kinio pagalba siekiant sumažinti atsakovės turtÄ ir taip apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovės kreditorių naudai galimybes. Tokiu bÅ«du teisminės gynybos teise buvo naudojamasi ne pagal paskirtį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bauda paskirta teisėtai, pagrįstai, jÄ panaikinti nėra pagrindo (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės gaunamas pajamas (506,89 Eur pensijÄ ), iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . BaudÄ sumažinus per pusę, jos mokėjimas neiÅ¡dėstytas.

III. Apeliacinio ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentai

15. IeÅ¡kovė J. G. B. (apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovė ieÅ¡kinį pripažino. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės kreditoriaus interesÄ , tačiau ignoravo Å¡io intereso konkurencijÄ su vienu iÅ¡ CPK 2 straipsnyje numatytų civilinio proceso tikslu – atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, kurias sieja artimiausias giminystės ryÅ¡ys. Vien atsakovės kreditoriaus interesai negali nustelbti ieÅ¡kovės teisėto ir pagrįsto intereso ginti savo pažeistas teises CK 6.472 straipsnio pagrindu. Atsakovės prievolė Unijai yra solidari su kitais Å¡eÅ¡iais bendraskoliais. Nėra galimybės numatyti, kuris bendraskolis ar bendraskoliai bei kokia dalimi padengs priteistÄ Å¾alÄ , todėl teigti, jog Dovanojimo sutarties panaikinimu bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, pagrindo nėra. Be to, vos tik prasidėjus vykdymo procesui, atsakovė ėmėsi veiksmų pagal turimas finansines galimybes dengti skolÄ .

15.2. Skundžiamo sprendimo motyvai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, faktÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytas dovanojimo panaikinimo instituto taikymo sÄ lygas, patvirtina aplinkybė, jog atsakovė pripažino ieÅ¡kovės reikalavimus ir ieÅ¡kinyje pateiktų aplinkybių neginčijo. Be to, teismui manant, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jis turėjo bÅ«ti aktyvus ir pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei teikti papildomus įrodymus. Byloje pateiktas praneÅ¡imas dėl ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymo pagrindžia, kad atsakovė nevykdo ir atsisako vykdyti PasižadėjimÄ bei su ieÅ¡kove elgiasi nepagarbiai. Pasižadėjime atsakovė aiÅ¡kiai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis ieÅ¡kove iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į padovanoto turto vertę, artimÄ giminystės ryšį ir į pažado esmę bei turinį, pažado nesilaikymas yra smerktinas geros moralės atžvilgiu.

15.3. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis 2023 m. vasario 6 d., kurio metu teismas ieÅ¡kovei liepė duoti priesaikÄ ir uždavinėjo klausimus, susijusius su ginčo esme. Teismas, nepradėjęs bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, parengiamajame posėdyje ieÅ¡kovės jau ėmė klausinėti aplinkybių, kurios nesusijusios su pasiruoÅ¡imu bylai. Tokiais veiksmais buvo padarytas civilinio proceso teisės normų pažeidimas.

16. IeÅ¡kovė J. G. B. (apeliantė) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – teismo paskirtÄ baudÄ panaikinti, sumažinti arba iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

16.1. IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, turėjo realų pagrindÄ manyti, kad nėra kito bÅ«do, nei kreipiantis į teismÄ , susigrÄ Å¾inti padovanotÄ turtÄ . Situacija, kai egzistuoja potenciali galimybė pensininkei netekti gyvenamosios vietos, pažeidžia jos teisę į bÅ«stÄ ir iÅ¡laikymÄ , kurio ji tikėjosi, sudarydama Dovanojimo sutartį. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nepasisakė, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

16.2. Nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ . Pirma, nuslėpti faktÄ apie turtui taikomÄ areÅ¡tÄ neįmanoma, nes viešųjų registrų informacija teismui prieinama. Byloje nepaneigta ir tai, kad atsakovė neinformavo ieÅ¡kovės apie ginčo turtui pritaikytÄ areÅ¡tÄ . Antra, atsakovė, o ne ieÅ¡kovė turi pareigÄ teikti atsiliepimÄ . Trečia, atsakovė turi teisę pripažinti ieÅ¡kinį, t. y. sutikti su reikalavimu. Ketvirta, Å¡alys gali susitarti ginÄÄ baigti taikiai, todėl taikos sutarties sudarymas, pasiraÅ¡ymas ir teikimas teismui tvirtinti negali bÅ«ti laikomi suderintais proceso Å¡alių veiksmais. Aplinkybė, kad teismai taikos sutartį atsisakė patvirtinti, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdžiai nepagrįstas pasinaudojimas teise iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai.

16.3. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės Unijai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (2 792,68 Eur) jau yra pakankamai neigiamos pasekmės ieÅ¡kovei. Baudos skyrimas 506,83 Eur pensijÄ gaunančiai ieÅ¡kovei neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Baudos sumokėjimas turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas 12 mėn., nes 1 000 Eur sudaro dviejų mėnesių ieÅ¡kovės pajamas.

17. Atsakovė J. B. prisidėjo prie ieškovės apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

18. Atsakovė J. B. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad sutinka su skundo argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti.

19. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Unija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime Unija nurodė pritarianti sprendime iÅ¡dėstytiems argumentams. Pirmosios instancijos teismas objektyviai iÅ¡tyrė visÄ bylos medžiagÄ , įvertino proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ .

20. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Unija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime Unija nurodė pritarianti nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis.

22. Skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio ar atskirojo skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį ir atskirÄ jį skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

23. IeÅ¡kovė J. G. B. 2008 m. spalio 24 d. Turto dovanojimo sutarties Nr. 6351 pagrindu padovanojo dukros J. B. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ sodo namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė J. B. jai padovanotÄ turtÄ priėmė (Dovanojimo sutarties 1.1, 1.3 punktai). Dovanojimo sutartyje tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės gyvenamosios vietos nurodytos adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės nuosavybės teises, perleistas Dovanojimo sutartimi atsakovei, į ginčo turtÄ patvirtino 2008 m. spalio 22 d. valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2433284, iÅ¡duota 2008 m. rugsėjo 9 d. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, 2007 m. liepos 5 d. Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės V. ZubavičiÅ«tės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. liepos 5 d. Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės V. ZubavičiÅ«tės iÅ¡duoto nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (Dovanojimo sutarties 1.4 punktas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės J. B. nuosavybės teisės į ginčo turtÄ registruotos nuo 2008 m. spalio 28 d.

24. Byloje pateiktas atsakovės J. B. ranka suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas 2008 m. spalio 31 d. Pasižadėjimas, kuriame atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad jos mama J. G. B. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo jai ginčo turtÄ , pažadėjo iÅ¡laikyti mamÄ J. G. B. iki gyvenimo galo, teikti visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ , suteikti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir leisti kartu gyventi, maitinti, pirkti vaistus ir kitaip visapusiÅ¡kai rÅ«pintis.

25. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 19 d. taikomas areštas (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuo 2020 m. gegužės 19 d. (apribotos valdymo ir disponavimo teisės), antstolės Irenos Beliačic nuo 2022 m. lapkričio 4 d. (apribota disponavimo teisė).

26. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2022 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te Nr. 17.2.-3730, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11, kuriame J. B. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo byloje Unija yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Prokuroro 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui užtikrinti, J. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės apribojimas.

27. Antstolės Irenos Beliačic 2022 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te dėl informacijos pateikimo Nr. S‑22‑11‑40170 nurodoma, kad J. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas areÅ¡tuotas vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr.  e2-662-275/2021 dėl 2 960 981 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. B. iÅ¡ieÅ¡kotojai Unijai.

28. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir 2021 m. liepos 8 d. papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021, be kita ko:

28.1. Unijai iš atsakovės J. B. ir kitų šešių solidarių bendraskolių priteistas 2 957 886,78 Eur nuostolių atlyginimas;

28.2. Unijai iÅ¡ atsakovės J. B. ir kitų penkių solidarių bendraskolių priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 2 957 886,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

28.3. Unijai iÅ¡ atsakovės J. B. priteistos 2 558,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

28.4. valstybei iš atsakovės J. B. priteistos 31,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme;

28.5. valstybei iš atsakovės J. B. priteistas 1 301,62 Eur žyminis mokestis;

28.6. Unijai iÅ¡ atsakovės J. B. priteistos 535,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

29. Atsakovė J. B. 2022 m. spalio 25 d. rašytiniu pranešimu pareikalavo ieškovę J. G. B. iki 2022 m. lapkričio 11 d. išsikraustyti su visais daiktais iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

30. Gyventojų registro duomenimis ieškovės J. G. B. gyvenamoji vieta nuo 1963 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. spalio 28 d. ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

31. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ taikos sutartį, nustatęs, kad taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-481-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

32. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; skyrė ieÅ¡kovei 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos (1 000 Eur) priteisiant Unijai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Unijai 2 792,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. IeÅ¡kovė 2023 m. birželio 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti 2023 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei paskirta 2 000 Eur bauda, Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – sumažinti baudÄ iki 300 Eur, nurodyto praÅ¡ymo netenkinus – iÅ¡dėstyti 2 000 Eur baudos mokėjimÄ 12 mėn. IeÅ¡kovė teigė, kad bauda paskirta nepagrįstai: pirma, ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, naudojosi teise į teisminę gynybÄ ; antra, ieÅ¡kinys atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas buvo aiÅ¡kÅ«s; trečia, 2008 m. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u ieÅ¡kovė nesiekė suklaidinti teismo, o tik patvirtinti aplinkybes dėl ginčo turto perleidimo atsakovės nuosavybėn Dovanojimo sutarties pagrindu. Teismo paskirta bauda, atsižvelgus į ieÅ¡kovės finansinę padėtį (ieÅ¡kovė yra pensininkė), per didelė ir neprotinga, pažeidžia teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.

34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ â€“ Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu paskirtÄ baudÄ sumažino iki 1 000 Eur, Unijai priteisiant pusę Å¡ios sumos, t. y. 500 Eur.

35. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo ir atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties.

36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinė byla, pradėta pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo, ir civilinė byla, pradėta pagal ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, sujungtos.

37. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl Dovanojimo sutarties panaikinimo, ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl baudos panaikinimo, sumažinimo ar iÅ¡dėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo panaikinti dovanojimÄ (ne)buvimo

38. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtÄ , gali nustatyti sÄ lygÄ , kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).

39. Dovanotojo teisė kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvÅ«s pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Å io straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ , jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iÅ¡likęs, dovanotojui pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, reglamentuojančias restitucijÄ .

40. Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

41. Bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį, nes CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑305/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

42. Sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ , remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikÅ¡mingais gali bÅ«ti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.

43. Byloje ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, mamai praÅ¡ant panaikinti Dovanojimo sutartį, kuria dukrai ji padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniu.

44. Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko, ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių neginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Dovanojimo sutarties panaikinimas turėtų įtakos Unijos, kuri yra pradėjusi priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės turto veiksmus, ir Unijos kreditorių interesams, nurodė, kad vien atsakovės ieÅ¡kinio pripažinimas nesudaro pagrindo patenkinti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės raginimas ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti nelaikytinas smerktinu geros moralės požiÅ«riu. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė atliko kitus, geros moralės požiÅ«riu smerktinus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu.

45. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvai ir iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai. IeÅ¡kovės vertinimu, ji įrodė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytas dovanojimo panaikinimo instituto taikymo sÄ lygas. Pirma, atsakovė pripažino ieÅ¡kovės reikalavimus, ieÅ¡kinyje pateiktų aplinkybių neginčijo. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Dovanojimo sutarties panaikinimas nepažeistų vieÅ¡ojo intereso. Teismas nepagrįstai prioritetÄ suteikė atsakovės kreditorės interesui gauti reikalavimų patenkinimÄ , o ne civilinio proceso tikslui – atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, kurias sieja Å¡eiminiai santykiai, be to, neatsižvelgė į tai, jog atsakovės prievolė Unijai yra solidari kartu su dar Å¡eÅ¡iais bendraskoliais, atsakovė pagal finansines galimybes skolÄ moka. Antra, Pasižadėjime atsakovė aiÅ¡kiai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis ieÅ¡kove iki gyvos galvos. Atsižvelgus į padovanoto turto vertę, artimÄ giminystės ryšį ir į pažado esmę bei turinį, pažado nesilaikymas yra smerktinas geros moralės atžvilgiu.

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nekonstatuoja įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagrindo panaikinti dovanojimÄ , remiantis CK 6.472 straipsnio 1 dalimi, ir taikyti CK 6.472 straipsnio 3 dalyje numatytas dovanojimo panaikinimo teisines pasekmes, nėra.

48. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dispozityvumo principas lemia proceso Å¡alies – atsakovės teisę pripažinti ieÅ¡kinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis), Å¡is pripažinimas teismui nėra privalomas. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, be kita ko, nepriima atsakovo pripažinimo ieÅ¡kinio, jeigu tokie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

49. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui taikomas areÅ¡tas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑300‑516/2022 priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Unijai bei siekiant užtikrinti civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ Unijai ir galimÄ turto konfiskavimÄ FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų kito turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti Unijos reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog atsakovei padovanoto turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei, taikant restitucijÄ , ko siekta ieÅ¡kinio pripažinimu, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. bloginama atsakovės turtinė padėtis ir atitinkamai Unijos bei jos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ .

50. Å ios apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados nekeičia ieÅ¡kovės akcentuojamos aplinkybės dėl atsakovės periodinėmis įmokomis dengiamos skolos Unijai ar skolos solidarumo su kitais bendraskoliais. Ä®vertinus priteistų nuostolių dydžio (2 957 886,78 Eur, procesinės palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos) ir atsakovės mokamų periodinių įmokų dydžio (500 Eur per mėnesį) santykį, taip pat aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie kitÄ atsakovės turimÄ turtÄ , į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Unijos naudai, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės mokamų periodinių įmokų dydis nėra pakankamas Unijos reikalavimui patenkinti. Atsakovė kartu su likusiais bendraskoliais Unijai turi vienÄ bendrÄ skolÄ bei bendrÄ pareigÄ grÄ Å¾inti visÄ skolÄ . CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi, iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovės argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo ypatumo, t. y. kad ginčas yra kilęs tarp motinos ir dukros, ir pažymi, jog ieÅ¡kovės nurodomi argumentai dėl artimiausiais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų siekio greičiau atkurti tarp Å¡alių teisinę taikÄ nepaneigia teismo pareigos, priimant atsakovės ieÅ¡kinio pripažinimÄ , įvertinti tokių veiksmų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, o sprendimÄ dėl ginčo esmės priimti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu, vertinant reikalavimų (ne)pagrįstumÄ tiek konkrečios (konkrečių) teisės normų, tiek kertinių civilinės teisės principų (protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo) kontekste.

52. Aptarti motyvai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad vien atsakovės ieškinio pripažinimas nesudaro pagrindo jį patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė ieškinį pripažino ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, savaime nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

53. Antra, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko veiksmus, kuriuos bÅ«tų pagrindas kvalifikuoti kaip griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė nesilaikė Pasižadėjimo, kuriuo įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei gyvenamÄ jÄ vietÄ , pirkti maisto produktus, vaistus, iÅ¡laikyti ir kitaip visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ieÅ¡kove, bei, jog tokie veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pareikalavo ieÅ¡kovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu, teikdama paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad pareikalavo ieÅ¡kovę iÅ¡sikraustyti, siekdama apsaugoti nuo žinios apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ ginčo turtÄ . Minėta, kad neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. CK 6.472 straipsnio taikymas siejamas su apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, į atsakovės nurodytÄ priežastį, dėl kurios ji pareikalavo ieÅ¡kovę iÅ¡sikraustyti (siekiant apsaugoti nuo žinios apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) bei į tai, jog ieÅ¡kovė neliko be gyvenamosios vietos (ieÅ¡kovė nurodo gyvenanti su vaikaičiu), vien atsakovės pareikalavimas ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti iÅ¡ padovanoto namo, nors ir gali bÅ«ti vertinamas kaip neigiamas veiksmas, tačiau nekvalifikuojamas kaip griežtai smerktinas geros moralės požiÅ«riu. IeÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus atsakovės atliktus veiksmus, kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu.

54. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieÅ¡kovės argumentams, kuriais ji grindė ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės esant susijusiems su atsakovės pasiraÅ¡yto Pasižadėjimo nevykdymu, ieÅ¡kovė savo galimai pažeistas teises gali ginti kitu, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu bÅ«du, t. y. kreipdamasi į teismÄ su reikalavimu įpareigoti atsakovę vykdyti Pasižadėjimu prisiimtas pareigas.

55. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.

56. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu procesinės teisės normų pažeidimu, t. y., kad teismas, nepradėjęs bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, 2023 m. vasario 6 d. parengiamajame posėdyje ieÅ¡kovės klausė aplinkybių, kurios nesusijusios su pasiruoÅ¡imo bylÄ nagrinėti teisme veiksmais. Visų pirma pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju nenustatyta, kad byla iÅ¡spręsta neteisingai. Antra, iÅ¡klausius 2023 m. vasario 6 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad ieÅ¡kovė posėdyje nedalyvavo (dalyvavo ieÅ¡kovės atstovė). Posėdžio metu iÅ¡spręsti procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymai ir paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis. IÅ¡ minėto garso įraÅ¡o nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atlikęs veiksmus, nesusijusius su pasirengimu bylÄ nagrinėti teisme.

Dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimÄ procesinės teisėmis (ne)pagrįstumo

57. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovei paskyrė 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ ), pusę Å¡ios sumos (1 000 Eur) priteisiant Unijai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės procesinis elgesys byloje teikiant klaidinančius įrodymus (neaktualų 2008 m. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ), siekiant ne tik sumažinti ieÅ¡kinio sumÄ , bet ir nuslėpti bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nepagrįstas ieÅ¡kinys buvo pateiktas sÄ moningai, piktnaudžiaujant savo teise į teisminę gynybÄ .

58. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti teismo paskirtÄ baudÄ , Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – sumažinti baudÄ iki 300 Eur, nurodyto praÅ¡ymo netenkinus – iÅ¡dėstyti 2 000 Eur baudos mokėjimÄ 12 mėn. IeÅ¡kovė neigė siekusi suklaidinti teismÄ , akcentavo, kad bylos nagrinėjimo nevilkino ir procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismo paskirta bauda, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės finansinę padėtį (ieÅ¡kovė yra pensininkė), per didelė ir neprotinga, pažeidžia teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.

59. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ â€“ paskirtÄ baudÄ sumažino iki 1 000 Eur, pusę jos (500 Eur) priteisiant Unijai. Teismas nurodė, kad proceso Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovės) suderinti veiksmai (teikiant ieÅ¡kinį nuslepiamas faktas apie ginčo turtui taikomus apribojimus, neteikiamas atsiliepimas, ieÅ¡kinys pripažįstamas, pateikiama neteisėta taikos sutartis), vertintini kaip akivaizdus siekis apginti ne ieÅ¡kovės, o iÅ¡skirtinai atsakovės turtinius interesus, ieÅ¡kinio pagalba siekiant sumažinti atsakovės turtÄ ir taip apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovės kreditorių naudai galimybes.

60. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, turėjo realų pagrindÄ manyti, jog kitokiu bÅ«du, nei kreipiantis į teismÄ dėl Dovanojimo sutarties panaikinimo, apginti pažeistų teisių negalėjo. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų priežasčių pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ nėra.

61. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑254‑403/2021 16 punktas). Vienas iÅ¡Â CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo Å¡alių teisinę taikÄ . Dėl to procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi bÅ«ti naudojamasi pagal paskirtį.

62. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis). Realus ir efektyvus Å¡ių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečiÄ civilinę bylÄ (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje – dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Å ių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

63. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

64. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ Â CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑404‑969/2017 63 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesÄ Å¾iningu nepagrįsto ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sÄ moningu veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiÅ¡ki, jie nėra bÅ«tinoji vienas kito taikymo sÄ lyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas Å¡alies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

66. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas panaikinti paskirtÄ baudÄ , iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės teisės į teisminę gynybÄ naudojimosi ne pagal paskirtį, siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo Unijos naudai iÅ¡ atsakovės turto, padarė remdamasis tuo, kad: teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nuslėpė faktÄ apie ginčo turtui taikomus apribojimus, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, atsakovė pripažino ieÅ¡kinį, Å¡alys prašė patvirtinti vieÅ¡ajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančiÄ taikos sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija.

67. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės siekio nuslėpti ginčo turtui taikomus apribojimus grindžia motyvu, kad ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė neaktualų 2008 m. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Teisėjų kolegijos vertinimu, vien neaktualaus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o pateikimas teismui savaime nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai siekė nuslėpti ginčo turtui pritaikytus apribojimus. Juolab kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovei prieÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bÅ«tų buvę žinoma apie ginčo turtui pritaikytus apribojimus ir iÅ¡ ginčo turto vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Be kita ko, teismas turi prieigÄ prie valstybės registrų, kuriuose gali patikrinti aktualius duomenis apie ginčo turtÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieÅ¡kovei, kad atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimas, atsakovės ieÅ¡kinio pripažinimas, bylos Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį ir užbaigti bylÄ taip pat nesudaro vienareikÅ¡miÅ¡ko pagrindo spręsti, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, akivaizdžiai naudojosi teise į teisminę gynybÄ ne pagal jos paskirtį. Atsakovės pareigos pateikti atsiliepimÄ vykdymas (CPK 142 straipsnio 1 dalis) ir pasinaudojimas procesine teise pripažinti ieÅ¡kinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nors Å¡alys ir yra susijusios artimais giminystės ryÅ¡iais, nuo ieÅ¡kovės nepriklauso. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, ir pasinaudojimas įstatyme numatyta procesine bylos Å¡alių teise užbaigti bylÄ taikiai (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kad teismai atsisakė taikos sutartį tvirtinti, savaime negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir netinkamo naudojimosi teise į teisminę gynybÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių iÅ¡ankstinį ginčo Å¡alių susitarimÄ ir veiksmų derinimÄ , nukreiptÄ Ä¯ siekį iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės turto.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir bylos faktinius duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu atsisakyta panaikinti paskirtÄ baudÄ , nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės sÄ moningų, tyčinių veiksmų, pateikiant aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės subjektinės teisės į teisminę gynybÄ naudojimosi ne pagal paskirtį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

70. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas dovanojimo sutarties panaikinimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo panaikinti, sumažinti ar iÅ¡dėstyti paskirtÄ baudÄ , netinkamai įvertino bylos Å¡alių procesinius veiksmus nagrinėjant bylÄ , dėl to priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės netinkamo teisės į teisminę gynybÄ naudojimosi. Dėl nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkinamas bei Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieÅ¡kovei paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72. Ä® pagrindinius apeliacinio ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio, atskirojo skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

74. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės ir atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos rengiant apeliacinį skundÄ ir prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, neatlyginamos. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, patirtas rengiant atskirÄ jį skundÄ , taip pat apie atsakovės iÅ¡laidas, patirtas rengiant į atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ .

75. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Unija pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įrodymus, kad patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 242 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .

76. Unija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašė skundÄ atmesti, todėl, atmetus apeliacinį skundÄ , Unija įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, atlyginimÄ . Unijos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Unijai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos 1 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

77. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ Unija laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos nei ieÅ¡kovė atskirajame skunde, todėl, atskirÄ jį skundÄ patenkinus, Unijos patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės J. G. B. praÅ¡ymÄ panaikinti baudÄ patenkinti – panaikinti ieÅ¡kovei J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu skirtÄ 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, 1 331 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Irmantas Å ulcas