cd7e2887-4f9e-41fc-b721-90a63236f0ea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-285-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37013-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir RÅ«tos Petkuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) BUAB „Finansų srautai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Finansų srautai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“, ieÅ¡kinį atsakovui T.

R. dėl žalos atlyginimo, Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas BUAB „Finansų srautai“ prašė priteisti iš atsakovo 491 899,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutartimi UAB „Finansų srautai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“.

Vilniaus apygardos teismas 2014-08-26 nutartimi patvirtino BUAB „Finansų srautai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir finansinius reikalavimus, kurie buvo patikslinti 2014-12-01, 2015-05-27, 2015-06-15 nutartimis. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma - 491 899,29 Eur. BUAB „Finansų srautai“ finansų ekspertizę atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras nustatė, jog pagal 2003-12-31 balansÄ UAB „Finansų srautai“ kapitalas tapo neigiamu ir toks iÅ¡liko iki 2014-06-06. Ä®monės mokumo bÅ«klė buvo nepatenkinama visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį ir ženkliai pablogėjo po 2006 metų.

Ä®monė tapo nemoki 2006-04-01. Pradelsti įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienai sudarė 428 927,25 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ , įmonės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur. Atsakovo įmonė, atstovaujama direktoriaus T. R. 2006 m. pardavė AB „Molesta“ akcijas ir gavo investicinės veiklos pelnÄ . Po turto pardavimo pilnai su kreditoriais nebuvo atsiskaityta, sau atsakovas iÅ¡simokėjo 1 105 000 Lt. 2007-2014 metų laikotarpiu bendrovės veikla buvo nuostolinga.

Atsakovas, žinodamas, kad jo įmonė yra nemoki, neatsiskaitė su kreditoriais, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ä®monės vadovo civilinė atsakomybė skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieÅ¡ jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymÄ . Ä®monės vadovas atsako tik už žalos padidėjimÄ , kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Ekspertizės akto duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienÄ sudarė 428 927,25 Eur, tuo tarpu bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur.

Taigi, per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo 154 395,61 Eur, todėl atsakovas pavėlavimu pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nei įmonei, nei kreditoriams žalos nepadarė. Aplinkybė, kad įmonė 2006-10-04 pardavė vertybinius popierius ir buvo įvykdyta prievolė atsakovui, negali bÅ«ti laikoma žala bendrovei. Ä® bylÄ pateiktas Ketinimų protokolas dėl įmonės akcijų pirkimo ir investicijų į įmonę, vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2, kurie patvirtina, jog siekiant atgaivinti įmonės veiklÄ bei atsiskaityti su kreditoriais buvo ieÅ¡koma investuotojų. 2011-10-31 buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ 49 procentai įmonės akcijų buvo parduota M.

A. individualios įmonės (kreditoriaus) savininkui M. A.. Naujasis akcininkas pritarė akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įmonės veiklos sustabdymo. Taigi, atsakovo pastangos surasti investuotojÄ , pastangos iÅ¡saugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais negali bÅ«ti laikomi tyčiniu siekiu pažeisti kreditoriaus interesus. Be to, visi kreditoriai buvo verslo partneriai ir bendru sutarimu nusprendė įmonei bankroto bylos nekelti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas įmonės direktoriumi buvo nuo 2001-04-01 iki 2014-06-27 (bankroto bylos iÅ¡kėlimo). Ä®monė tapo nemoki 2006-04-01. Ekspertizės akto duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienÄ sudarė 428 927,25 Eur, o bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo 154 395,61 Eur, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas turi atlyginti visÄ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ - 491 899,29 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 491 899,29 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažino nepagrįstu ir atmetė (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., Ä®monių bankroto įstatymo 8 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 4. Apeliantas (ieÅ¡kovas) BUAB „Finansų srautai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantas nurodė Å¡iuos argumentus: 4.1. Ä®vertinus Skundžiamo sprendimo argumentus, matyti, kad teismas konstatavo, kad neįrodyta tik viena civilinės atsakomybes sÄ lyga - žalos dydis, kadangi teismas nepaneigė nei T. R. neteisėtų veiksmų egzistavimo (nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), teismas nepasisakė nei dėl T. R. kaltės, nei dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas - {menių bankroto įstatymo (toliau vadinama IBI) 8 straipsnį, reglamentuojantį bendrovės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 4.2.

BUAB „Finansų srautai“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitoma tik pagrindinė skola kreditoriams A. P. ir R. J. (jo teisių perėmėjui UAB firmai „Lietuvos melioracija“), tačiau teismo, iÅ¡kėlusio bankroto bylÄ UAB „Finansų srautai“ patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atspindi tikruosius bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, t.y. ir netesybas, kurias T. R. tikėtinai tikslingai slėpė ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir kurios patvirtina iÅ¡augusiÄ skolÄ .

Todėl ekspertizės akte ir fiksuojama pradelsta skola bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu mažesnė nei egzistavo faktiÅ¡kai ir buvo kreditorių reikalaujama. 4.3. ŽalÄ , kuri iÅ¡reikÅ¡ta nepatenkintu kreditorinių reikalavimų dydžiu, kreditoriai ir patyrė dėl to, kad bankroto byla nebuvo keliama savalaikiai, ir turtas nebuvo realizuojamas per bankroto procedÅ«ras, o T. R. dėl to ir nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi siekė iÅ¡ likusio bendrovės parduoto turto patenkini didesniÄ jÄ dalį savo reikalavimo į bendrovę, reikalavimo, kurio įvykdymo terminai buvo vėlesni nei kitų kreditorių A.

P. ir R. J.. Taigi, T. R. nepagrįstai suteikė savo reikalavimų patenkinimui prioritetÄ . Pažymėtina, kad kreditorius UAB „Lietuvos melioracija“ kreipėsi į teismÄ dėl BUAB „Finansų srautai“ tyčinio bankroto dėl T. R. veiksmų. Akivaizdu, kad byla dėl tyčinio bankroto turės įtakos ir Å¡iai žalos bylai. 4.4. BUAB „Finansų srautai“ kreditoriai patyrė kreditorinių reikalavimų dydžio žalÄ dėl to, kad bendroves vadovas T. R. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Finansų srautai“ iÅ¡kėlimo, dėl ko kreditoriai prarado galimybę savo reikalavimus patenkinti iÅ¡ per bankroto procedÅ«ras parduodamo turto, nes T.

R. pardavęs turtÄ ne per bankroto procedÅ«ras didžiÄ jÄ dalimi patenkino savo reikalavimus. 4.5. Tai, kad T. R. siekė surasti naujus investuotojus, kad pardavė akcijas investuotojui, tai nepanaikina jo atsakomybės už bendrovės kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ dėl to, kad nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi tokiais atvejais užtenka neatsargumo. Tai, kad T. R., bÅ«damas bendrovės vadovu ir pagrindiniu akcininku bei žinodamas apie bendrovės nemokumÄ nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra akivaizdžiai neatsargus, neapdairus ir nerÅ«pestingas elgesys. 4.6.

Teismas nurodė, kad M. A. IÄ® pateikė skundÄ dėl BUAB „Finansų srautai“ pagrindinio kreditoriaus UAB firmos „Lietuvos melioracija“ kreditorių i o reikalavimo, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d, nutartimi, argumentuodamas tuo, kad nors bankroto byloje Å¡io kreditoriaus reikalavimas patvirtintas 403036,96 Eur dydžio, tačiau tik 189701,11 EUR sudaro pagrindinė skola, o 231335,85 Eur delspinigiai, palÅ«kanos, baudos. 4.7. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civ. b.

Nr. e2-826-823/2018 (Nutarties kopija pridedama) nutraukė procesÄ pagal M. A. pateiktÄ skundÄ , taigi, UAB firmos „Lietuvos melioarcija“ kreditorinis reikalavimas yra 403036,96 EUR. BÅ«tent Å¡is teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas ir pagrindžia žalos reikalavimÄ , kadangi dėl to, kad T. R. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos, bendrovės skola kreditoriams augo dėl didėjančių ir toliau skaičiuojamų netesybų, kurių T. R. neapskaitė bendrovės buhalterijoje 5. Atsakovas T.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ . Su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ dėl Å¡ių priežasčių: 5.1. BUAB „Finansų srautai“ pradelsti įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienai (2006-04-01) sudarė 428 927,25 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ , įmonės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur (b.t. I, b.l. 147-162). Taigi per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo 154 395,61 Eur suma. 5.2.

Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, atkirai nuo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3- 228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013 ir kt. teiginius, jog žala yra bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma. 5.3. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (Ketinimų protokolas dėl UAB „Finansų srautai“ akcijų pirkimo ir investicijų į įmonę;

VP pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2), iÅ¡ kurių matyti, kad siekiant atgaivinti UAB „Finansų srautai“ veiklÄ bei atsiskaityti su kreditoriais, buvo ieÅ¡koma investuotojų. Be to, 2011 m. rugsėjo 26 dienÄ buvo suÅ¡auktas neeilinis visuotinis UAB „Finansų srautai“ akcininkų susirinkimas (Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2 pateiktas į bylÄ ), kuriame dalyvavo akcininkai, turintys 100% balsų ir buvo svarstomas klausimas dėl įmonės veiklos perspektyvų. Visi akcininkai (tame tarpe ir įmonės kreditorius A.

P.) balsavo už laikinÄ UAB „Finansų srautai“ veiklos sustabdymÄ . Siekiant atgaivinti įmonės veiklÄ 2011 m. spalio 31 d. buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ 49 procentų UAB „Finansų srautai” akcijų buvo parduota M. A. individualios įmonės (kreditoriaus) savininkui M. A.. Naujam akcininkui buvo pateikti UAB „Finansų srautai“ balansai ir pateiktas akcininkų sprendimas, pagal kurį nutarta laikinai sustabdyti įmonės veiklÄ . Naujasis akcininkas pritarė akcininkų susirinkimo sprendimui dėl UAB „Finansų srautai“ veiklos sustabdymo, nes tokiu bÅ«du nebloginama įmonės padėtis, nedidinamos iÅ¡laidos administracijos iÅ¡laikymui, buhalterinės apskaitos sÄ naudos, ofiso nuomos iÅ¡laidos.

Taigi, atsakovo T. R. pastangos (visiems kreditoriams - A. P. bei M. A. - pritariant) surasti investuotojÄ , pastangos iÅ¡saugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais negali bÅ«ti laikomi tyčiniu siekiu pažeisti kreditorių interesus, taip pat negali bÅ«ti laikomi nepateisinamu aplaidumu, vykdant įmonės vadovo pareigas. Paminėti raÅ¡ytinai įrodymai, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visi kreditoriai buvo verslo partneriai ir bendru sutarimu nusprendė UAB “Finansų srautai” bankroto bylos nekelti.

Pats faktas, kad įmonės kreditoriai daugiau nei 10 metų nesikreipė į teismÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , kad UAB „Finansų srautai“ vadovas T. R. veikė įmonės interesais ir kartu su verslo partneriais (kreditoriais) siekė įmonės reabilitacinio tikslo, kuris teismų praktikoje pripažįstamas prioritetiniu. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

7. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ už įmonės vadovo laiku nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

8. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

10. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

11. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

12. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vertinant Å¡ios teisinės pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sÄ lyga teisinei pareigai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Byloje nustatyta, jog bendrovė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d., o tik 2017-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1377-781/2017 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutartimi UAB „Finansų srautai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „BÅ«rai“. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-26 nutartimi patvirtino BUAB „Finansų srautai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir finansinius reikalavimus, kurie buvo patikslinti 2014-12-01, 2015-05-27, 2015-06-15 nutartimis. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma - 491 899,29 Eur. Byloje buvo paskirta finansų ekspertizė, kuriÄ atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016-12-05 ekspertizės akte nurodė, jog pagal 2003-12-31 balansÄ UAB „Finansų srautai“ kapitalas tapo neigiamu ir toks iÅ¡liko iki 2014-06-06.

Buhalterinės apskaitos registrų duomenimis 2005-12-31 – 2006-04-01 UAB „Finansų srautai“ įsipareigojimai T. R. sudarė 1453483,48 Lt. T. R. bendrovei suteikdavo beprocentes paskolas, nenurodydamas konkrečios pinigų grÄ Å¾inimo datos, todėl skola T. R. 2006 m. sausio-balandžio nelaikoma pradelsta. Ä®monės mokumo bÅ«klė buvo nepatenkinama visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį ir ženkliai pablogėjo po 2006 metų. Ä®monė tapo nemoki 2006-04-01. 2006 metais įmonė pelningai pardavė AB „Molesta“ akcijas ir gavo 242 916 Lt finansinės ir investicinės veiklos pelnÄ . 2006-12-31 balanse rodomas 678 960 Lt ilgalaikis finansinis turtas, tačiau 2007 metais AB „Paminklų restauravimo instituto“ akcijos, kurių vertė 678 960 Lt nuraÅ¡yta į nuostolius.

Ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad 2006 m. balanse rodomos AB „Paminklų restauravimo instituto“ akcijos galėjo bÅ«ti nuvertėjusios, nes AB „Paminklų restauravimo institutas“ bankroto byla iÅ¡kelta 2005-12-20. Ä®monė atsakovui T. R. 2006-12-31 buvo skolinga 223 483,48 Lt. 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20080425-1, M. A. individuali įmonė perėmė atsakovo visas reikalavimo teises į skolininkÄ UAB „Finansų srautai“. Perleidžiamo reikalavimo suma – 230 000 Lt.

Ekspertizėje nurodyta, jog pradelsti įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienai (2006-04-01) sudarė 428 927,25 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ , įmonės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur (b.t. I, b.l. 147-162). Taigi, sutiktina su atsakovo teiginiais, jog per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo 154 395,61 Eur suma.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

15. Bankroto administratorius, praÅ¡ydamas atlyginti iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo žalÄ dėl nesikreipimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , turi įrodinėjimo pareigÄ Ä¯rodinėti žalÄ , jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

16. Atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas įmonės direktoriumi buvo nuo 2001-04-01 iki 2014-06-27 (bankroto bylos iÅ¡kėlimo). Ä®monė tapo nemoki 2006-04-01. Ekspertizės akto duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nemokumo atsiradimo dienÄ sudarė 428 927,25 Eur, o bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monės pradelsta skola kreditoriams sudarė 274 531,64 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo 154 395,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė, jog atsakovas turi atlyginti visÄ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ - 491 899,29 Eur. Taip pat ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 491 899,29 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažintas nepagrįstu ir yra atmestinas (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., Ä®monių bankroto įstatymo 8 str.).

18. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

19. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a :

Apelianto BUAB „Finansų srautai“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė