2013-05-20 Nr. AB-1877-3-63-3-00515-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1098/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00515-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. A2-104 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. Č.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Paaiškino, kad nuobauda jam skirta vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo P. K. 2012 m. spalio 3 d. tarnybinio nusižengimo išvada Nr. 79 (toliau – ir Išvada). Nuobauda paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. birželio 16 d. pareiškėjas surašė 3 administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2141 straipsnį, 13 administracinių teisės pažeidimų protokolų pagal ATPK 167 straipsnį, tačiau nustatytais terminais ir tvarka šių administracinių bylų neišnagrinėjo ir taip pažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d.

įsakymu patvirtinto Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo (toliau – ir Aprašymas) 6.3 punktą, ATPK 7 straipsnį, 259 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis, 282 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Pareiškėjas su šiuo Įsakymu nesutiko ir teigė, kad nei pagal įstatymą, nei pagal Palangos miesto savivaldybės sprendimais suteiktus įgaliojimus jis negali nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų.

Teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-801 ir 2009 m. kovo 16 d. įsakymu A1-179 jam suteikti įgaliojimai tik administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymui ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas Palangos miesto savivaldybėje jis neturi teisės. Pabrėžė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-479 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos 23 punktas numato, kas nagrinėja pagal atitinkamus ATPK straipsnius surašytus protokolus, tarp šių organų pareiškėjo pareigybė nėra nurodyta.

Pažymėjo, kad Aprašymo 6.3 punktas numato pareigą Šventosios seniūnijos seniūnui nagrinėti ATPK priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, tačiau manė, kad ši nuostata yra deklaratyvi, nes ATPK nenumato, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėtų miesto seniūnas. Teigė, jog jis yra Palangos miesto Šventosios seniūnijos seniūnas, t. y. miesto seniūnas, o ATPK 216 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas gali tik savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai.

Teigė, kad pareiškėjui jokie administracinių teisės pažeidimų protokolai nebuvo išduoti, nors Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjui buvo išduota 20 vienetų administracinės teisės pažeidimų protokolų. Pabrėžė, kad tik žiniaraštyje jam pasirašytinai buvo rezervuoti protokolų eilės numeriai nuo 383 iki 402, jog prireikus galėtų šiais numeriais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Manė, kad protokolų numerių eilės rezervavimas Šventosios seniūnijai jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir tai nereiškė, kad buvo užfiksuotas būtent toks skaičius administracinių teisės pažeidimų.

Atkreipė dėmesį, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas E. L. iš Šventosios seniūnijos savavališkai, be pareiškėjo žinios pasiėmė ir į Viešosios tvarkos skyrių pristatė pareiškėjo parengtų 16 vienetų administracinės teisės pažeidimų protokolų ruošinių, kurie neturi visų būtinų tokiems protokolams rekvizitų, t. y. kai kurie iš jų nepasirašyti bei visi yra be antspaudų. Taip pat nurodė, kad tyrimo medžiagoje nurodyta, jog E. L. yra seniūnijos darbuotojas, nors jis toks nėra.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teigė, kad 6 mėnesių terminas nėra praleistas, todėl manė, kad nėra pažeidęs protokolų surašymo, kuriuos surašyti yra įgaliotas, tvarkos ir terminų.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu su prašymu nesutiko.

Nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir ATPK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A1-308 patvirtintų Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų (toliau – ir Šventosios seniūnijos veiklos nuostatai) 10.6, 10.8 punktus, seniūnijos seniūnas pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių pažeidimų bylas, nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose. Pažymėjo ir tai, kad pagal Aprašymo 6.2, 6.3 punktų nuostatas, seniūnas nagrinėja ATPK priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, savivaldybės institucijų priskirtus administracinių pažeidimų klausimus ir gavęs įgaliojimus surašo administracinių pažeidimų protokolus. Nurodė, jog vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-801 1.9 papunkčiu, seniūnas yra įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus 421, 47, 49, 78, 999, 110 straipsniuose, 136 straipsnio 3 dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 142(1), 1422, 1423, 158, 160, 1601, 1602, 161, 1611, 162, 1621, 163, 1631, 1639, 164 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 181, 1811, 1812 straipsniuose, 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 185, 1851, 1881, 1882, 18816 straipsniuose, 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse – dėl išorės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų, 2149, 215 straipsniuose. Teigė, kad pagal ATPK 282 straipsnio 1 dalį, administracinių pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Nurodė, kad E. Č. nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. surašęs 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų, iš jų 13 pagal ATPK 167 straipsnį, 3 pagal ATPK 2141, straipsnį, pažeidė ATPK nuostatas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo tvarką.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. prašymą tenkino iš dalies, pakeitė atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. A2-104 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. Č.“ paskirtą E. Č. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 8 ir 15 straipsnius, 8 straipsnio 7 dalį, 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – ir Taisyklės, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės), rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylomis Nr. A146-700/2010, A62-200/2011, Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010). Teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-969 1.6 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 6 ir 12 punktus bei, vertindamas tai, kad dokumentai (administracinių teisės pažeidimų protokolai) paimti iš Šventosios seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo), o ne asmeniškai iš pareiškėjo, kaip fizinio asmens ir (ar) pan., darė išvadą, kad šis dokumentų paėmimas yra faktiškai ir juridiškai pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl dokumentų paėmimo neteisėtumo atmetė kaip nepagristus.

Teismas nustatė, kad su ginčijamu Įsakymu pareiškėjas supažindintas laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 15 punkto nuostatos, tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijama tarnybinė nuobauda paskirta laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas darė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo atliktas formaliai tinkamai, laikantis įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų, bendros tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir bendrųjų procedūrų.

Tačiau, išnagrinėjęs visetą byloje surinktų duomenų, teismas Išvadą vertino tik iš dalies įrodančią pareiškėjo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismas pacitavo tai, kas konstatuojama Išvadoje, bei kokiais teisės aktais bei jų nuostatomis joje vadovaujamasi. Atsakydamas, ar pareiškėjas turėjo įgalinimus nagrinėti ATPK 167 straipsnyje ir ATPK 2141 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas, teismas nurodė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 1 ir 4 dalis, 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, jog seniūnas pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, ir Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punktą, pagal kurį seniūnas nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose.

Pažymėjo, kad šioje normoje nėra konkretizuota, dėl kokių būtent administracinių teisės pažeidimų seniūnas turi surašyti protokolus bei kokius iš jų nagrinėti ir pan. Tai konkretizuota ATPK, kuris šiuo atveju laikytinas specialiu įstatymu Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto atžvilgiu. Teismas akcentavo, kad ATPK 216 straipsnio 2 punkto nuostata bylai neaktuali ir (ar) plačiau neanalizuotina, nes pareiškėjas Šventosios seniūno pareigas vykdė ne kaimo vietovės seniūnijoje, o Šventosios seniūnijoje, kuri pagal Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų 2 punktą laikytina Palangos miesto savivaldybės filialu.

Iš toliau teismo analizuotų ATPK ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo – Šventosios seniūno (miesto seniūno), kaip pavaldaus savivaldybės administracijos direktoriui subjekto kompetencija nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas (iš esmės tik surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus) sietina su šiai vykdomajai savivaldybės institucijai bei administracinei komisijai prie savivaldybių tarybų ATPK nustatyta kompetencija tokias bylas nagrinėti. Teismas nurodė, kad ATPK 2591 straipsnio „Asmenys, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus“ 1 dalies 2 punkto redakcijose, galiojusiose ginčijamo Įsakymo, taip pat atsakovo 2007 m. birželio 12 d.

įsakymo Nr. A1-494 „Šventosios seniūno pareigybės aprašymas“, 2007 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A1-541 „Dėl pareigybių aprašymų keitimo“, 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-801 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ bei 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. A1-308 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ priėmimo metu nustatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai.

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, inter alia, nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222 straipsnyje nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Teismas išdėstė ATPK 222 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, nurodė Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ATPK 5 straipsnio 2 dalį kurioje, inter alia, nustatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina taisykles (nuostatus), už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal šio kodekso 167 straipsnį ir 2141 straipsnio trečiąją dalį.

Sistemiškai analizuodamas ir vertindamas ankščiau išdėstytas ATPK ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, teismas darė išvadą, kad tik esant savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 167 straipsnį ir ATPK 2141 straipsnio trečiąją ar ketvirtąją dalis, pareiškėją, kaip vykdžiusį Šventosios seniūno pareigas, būtų juridinis pagrindas laikyti kompetentingu surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už nurodytus pažeidimus. Skirti nuobaudas už minėtų pažeidimų padarymą ir (ar) nagrinėti šias bylas minėtos ATPK nuostatos pareiškėjui nenustato. Pareiškėjo pareigybė nepatenka į subjektų, turinčių teisę savivaldybių vykdomųjų institucijų vardu nagrinėti ATPK 167 straipsnyje, 2141 straipsnio trečiojoje dalyje numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Taigi pareiškėjui, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) filialo (Šventosios seniūnijos) karjeros valstybės tarnautojui ATPK numato teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už ATPK 167 straipsnyje ir ATPK 2141 straipsnio trečioje ir (ar) ketvirtoje dalyse numatytų pažeidimų padarymą, tačiau tik turint vykdomosios institucijos tam suteiktus įgaliojimus, o jo teisė šiuos pažeidimus nagrinėti ir skirti už jų padarymą administracines nuobaudas ATPK nenustatyta.

Teismas nurodė ATPK 167 straipsnį ir pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-72 1 punktu patvirtino Prekybos viešosiose vietose taisykles. Šių taisyklių 30 punkte nustatyta, kad šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, o 31 punkte numatyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir Policijos pareigūnai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo Direktoriui pateikia asmenų, baustų administracinėmis baudomis už šių taisyklių pažeidimus, sąrašus. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-969 1.6 punktu patvirtintų Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 7.1 papunktis nustato, kad skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos ar paslaugų teikimo viešosiose vietose taisyklių. Teismas nurodė Aprašymo 6.3 punktą ir jo nuostatas vertino kaip bendro pobūdžio seniūno funkcijų apibūdinimą ir (ar) laikyti (prilyginti) tai savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliojimu, kuriuo pareiškėjui pavedama surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už ATPK 167 straipsnyje ir (ar) ATPK 2141 straipsnio trečioje dalyje numatytų pažeidimų padarymą, nebuvo juridinio pagrindo.

Teismas nurodė Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų 10.6 ir 10.8 punktus ir pažymėjo, kad ne šie nuostatai, o minėtų ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir šio straipsnio 2 dalies 1 punktų nuostatų pagrindu savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas įgaliojimas gali būti juridiniu pagrindu nustatyti pareiškėjui teisę ir pareigą surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už pažeidimų, numatytų ATPK 167 straipsnyje ir ATPK 2141 straipsnio trečioje dalyje padarymą.

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-801 1.9 papunkčio teismas pažymėjo, kad šiuo įsakymu pareiškėjas įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus tik dėl ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nurodytų pažeidimų, o surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už ATPK 167 straipsnio pažeidimus šiame įsakyme nenumatyta. Duomenų, jog yra kitas atsakovo įsakymas (-ai) dėl įgaliojimų suteikimo pareiškėjui, kaip Šventosios seniūnui, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 167 straipsnį, byloje nebuvo. Teismas nurodė ATPK 2141 straipsnį ir pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T2-239 1 punktu patvirtino Išorinės reklamos įrengimo taisykles, kurių 30 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje išorinės reklamos įrengimo reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją, inter alia, atlieka savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys. Minėtas atsakovo 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-801 turinys patvirtino, kad atsakovas yra įgaliojęs pareiškėją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. Taigi šio įsakymo pareiškėjas privalėjo laikytis ir tinkamai jį įgyvendinti. Tačiau nagrinėti šias bylas atsakovas pareiškėjo neįgaliojo ir tai patvirtina įsakymo 2 punktas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas administracinio teisės pažeidimo medžiagą, taigi ir administracinius teisės pažeidimo protokolus, surašytus už ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti įgaliotoms šias bylas nagrinėti institucijoms.

Teismas konstatavo, kad tik Išvados dalis, kurioje nustatyti ir įvertinti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, susijusio su jo pareigų nevykdymu surašant administracinius teisės pažeidimo protokolus už ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymą ir šių protokolų (surinktos medžiagos šiose bylose) pateikimu, yra pagrįsta ir teisėta. Kitos Išvadoje išdėstytos aplinkybės, kuriomis atsakovas nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą dėl pareigų nevykdymo, o būtent išnagrinėti ATPK 167 straipsnyje ir ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus pažeidimus ATPK 282-284 straipsnių nustatyta tvarka ir terminais bei surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už ATPK 167 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, laikytos juridiškai nepagrįstomis ir į tai teismas atsižvelgė spręsdamas, ar paskirtoji tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam nusižengimui.

Teismas nurodė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra nurodyta pareiškėjo kaltės forma, tačiau tai teismas laikė formaliu trūkumu, nes byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. žinodamas ir suprasdamas, kad turi pareigą vykdyti atsakovo 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. A1-801, kuriuo jam suteikti įgaliojimai surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už pažeidimus, numatytus ir ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir įpareigojant šiuos protokolus pateikti institucijoms, turinčioms teisę šiuos pažeidimus nagrinėti, šių teisių ir pareigų tinkamai nevykdė – 2012 m. rugpjūčio 2 d. G. R., A. R., E. B. surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų privalomai nepateikė (nepersiuntė) institucijai, kompetentingai šiuos pažeidimus nagrinėti, o A. R. ir E. B. bylas išnagrinėjo pats – priėmė administracinius nurodymus, kuriuos vykdydami A. R. ir E. B. sumokėjo po 250 Lt dydžio baudas į Palangos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą. Taigi pareiškėjas numatė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Duomenų, jog pareiškėjui tinkamai vykdyti atsakovo įsakymą kliudė (kliudo) objektyvios ir (ar) subjektyvios priežastys, byloje nenustatyta. Byloje įrodžius, kad atitinkamai veikti pareiškėją įpareigojo minėtas atsakovo įsakymas, šio įsakymo pareiškėjui nevykdant, teismas darė išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ATPK 222 straipsnio 2 dalies 1 punkto, ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias subjektus, kompetentingus nagrinėti ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas pažeidimus, taip pat ATPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką ir Aprašymo 6.3 punkto nuostatą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame Įsakyme bei Išvadoje nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata laikyta pagrįsta ir juridiškai tinkamai kvalifikuojanti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą teisės norma.

Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir konstatavo, kad pareiškėjas, surašydamas administracinius nurodymus, piktnaudžiavo tarnyba (viršijo jam suteiktus įgaliojimus), tačiau toks jo veikimas jokios realios žalos valstybei iš esmės nepadarė ir (ar) neigiamų pasekmių šie veiksmai nesukėlė (duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patraukti A. R. ar E. B. ginčijo (ginčija) jiems inkriminuotus pažeidimus nėra). Be to, turėdamas tam įgaliojimus, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. surašė tik tris administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal ATPK 2141 straipsnį. Pažymėta, kad šiuose trijuose protokoluose minėto straipsnio dalis (-ių) nenurodyta, todėl pagrįstas Išvados argumentas, jog tokie pareiškėjo surašyti protokolai iš esmės pažeidžia ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad protokole, inter alia, turi būti nurodomas ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, o šių protokolų ATPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepersiųsdamas organui (pareigūnui) įgaliotam tokias bylas nagrinėti, pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas. Visa tai rodo nepakankamą pareiškėjo atidumą ir aplaidumą, vykdant atsakovo 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-801 1.9 papunkčiu, 2 punktu jam suteiktus įgaliojimus bei nustatytus įpareigojimus.

Teismas rėmėsi Išvada, kurioje nustatytos pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas bei siūlymas dėl nuobaudos jam skyrimo, įrodyta iš esmės tik pusė pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, ir konstatavo, kad tai sudaro faktinį ir juridinį pagrindą išvadai, jog pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo apimtis dėl neįrodytos pareiškėjo kaltės dalyje ginčo veikų, remiantis tarnybinės nuobaudos proporcingumo principu, suponuoja švelnesnės nei paskirta tarnybinės nuobaudos skyrimą. Atsižvelgiant į teismo konstatuotą pareiškėjo kaltę dėl padaryto ir įrodyto tarnybinio nusižengimo dalies (netiesioginė tyčia), šio nusižengimo pobūdį (nustatytas piktnaudžiavimo tarnyba požymis), pasekmes (realios žalos valstybei nepadaryta, o G. R. byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje dar nesuėję), vadovaujantis nuobaudos proporcingumo kriterijumi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas manė, kad tarnybinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pakeičiant ginčijamu įsakymu E. Č. paskirtą tarnybinę nuobaudą į švelnesnę – papeikimą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas E. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 130-132) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Įsakymą.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino daugumą bylos faktinių aplinkybių, tinkamai išaiškino ir taikė teisės aktus, tačiau galiausiai priėmė nepagrįstą sprendimą ne visiškai tenkinti jo prašymą ir įsakymą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinti, o tik nutarė sušvelninti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pažymi, jog išnagrinėjęs bylą teismas paskyrė jam tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis nesurašė ir neperdavė administracinių teisės pažeidimų protokolų, kai ginčijamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet administracinių teisės pažeidimų bylų pats neišnagrinėjo.

Tokiu būdu teismas ne sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą už jo tariamai padarytus tarnybinius pažeidimus, kuriuos nustatė ir už kuriuos jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, o priėmė naują nutarimą skirti jam tarnybinę nuobaudą už pažeidimus, kuriuos nagrinėdamas bylą nustatė pats teismas. Dėl tokių tarnybinių pažeidimų, kuriuos nustatė teismas ir už kuriuos jam skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo administracinė procedūra dėl jo Palangos miesto savivaldybėje neįvyko ir nebuvo užbaigta, sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo už tokį pažeidimą nebuvo priimtas.

Todėl būtina konstatuoti, kad tokio tarnybinio nusižengimo, už kurį jį teismas nubaudė tarnybine nuobauda – papeikimu, tyrimas dėl jo nebuvo formaliai tinkamai atliktas, laikantis Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų, bendros tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir bendrųjų procedūrų. Teigia, jog būtina suformuluoti tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, tiek įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo privalo buti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta nusižengimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.

Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformulavęs dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Šioje byloje teismas pripažino, kad tiek Išvada, tiek Įsakymas yra suformuluoti netinkamai – jam suformuluoti kaltinimai neatlikus funkcijų, kurias atlikti neturėjo įgaliojimų, nenurodyta kaltės forma ir t. t. Todėl teismas turėjo tiesiog panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą, pats ištaisyti tokių Išvados ir Įsakymo trūkumų teismas negalėjo.

Pažymi, kad skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir dėl to, kad Įsakyme nurodytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, kurių, kaip nurodoma, jis neišnagrinėjo, iki galo taip ir nebuvo parengęs. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas E. L. iš Šventosios seniūnijos savavališkai, be jo žinios pasiėmė ir į Viešosios tvarkos skyrių pristatė jo parengtų 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų ruošinių, kurie neturi visų būtinų tokiems protokolams rekvizitų (kai kurie protokolų ruošiniai nepasirašyti, visi jie be antspaudų). Nurodo ATPK 35 straipsnio 1 dalį ir daro išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai gali būti surašyti bet kuriuo laiku, per visą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Kadangi šešių mėnesių terminas nei nuo vieno jo užfiksuoto pažeidimo, kuriems įforminti ir ruošė nurodytus 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų, juos paimant iš jo darbo vietos nebuvo praėjęs, jis nėra pažeidęs ir protokolų surašymo, kuriam yra įgaliotas, tvarkos ir terminų. Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrime nurodyti 16 vienetų jo surašytų protokolų yra tik nebaigti rengti protokolų ruošiniai, nebaigus jų rengti ir neperdavus įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas organui (šiuo atveju – Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui) neprasidėjo, todėl ir nesibaigė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas šių administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimui.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 136) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jis yra įrodytas, tarnybinis tyrimas atliktas laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-05 įsakymo Nr. A2–104, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

2012 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 79 konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos seniūnas E. Č. laikotarpiu nuo 2012-08-02 iki 2012-08-16 surašydamas 3 administracinių teisės pažeidimo protokolus pagal LR ATPK 2141 str., 13 administracinių teisės pažeidimo protokolų pagal LR ATPK 167 str., neišnagrinėdamas nustatyta tvarka ir terminais G. R., E. B., V. V., R. P., V. M. administracinių bylų pažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. Al-494 (pakeisto 2007-06-21 įsakymu Nr. Al-541) patvirtinto Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.3 punktą, LR ATPK 7 str., 259 str. 3 d., 260 str. 1, 2, 3, 4 d., 282 str. 1 d., 284 str. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą.

Institucijas ir pareigūnus, kurie kompetentingi surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Šio kodekso 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai (pažeidimų sudėtys), kurie priskirti nagrinėti savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Minėto kodekso 222 straipsnio 2 dalis konkretizuoja pareigūnų grupes, kuriuos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorius. Tokie pareigūnai yra: 1) savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos departamentų, skyrių, poskyrių vadovai ir jų pavaduotojai; 2) savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos vyriausieji specialistai; 3) savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo pareigybė (Šventosios seniūnas) nepatenka į subjektų, turinčių teisę savivaldybių vykdomųjų institucijų vardu nagrinėti ATPK 167 straipsnyje, 2141 straipsnio trečiojoje dalyje numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (42-1, 42-4 straipsniai, 49, 78, 82-1, 99-9, 103, 104, 108, 110, 110-1 straipsniai, 123 straipsnis - dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo, 136 straipsnio trečioji dalis, 137 straipsnis, 142 straipsnis (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 142-1, 142-2, 142-3, 142-11, 158, 158-2, 160-161 straipsniai, 162-1 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 163, 163-1, 163-9, 164 straipsniai, 172 straipsnis - dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 172-2, 172-5, 172-6, 172-19, 172-21, 172-26 straipsniai, 178 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 181, 181-1, 181-2 straipsniai, 183 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 185, 185-1, 188-1, 188-2, 188-16 straipsniai, 189-2 straipsnio antroji dalis, 189-4 straipsnio ketvirtoji, penktoji ir šeštoji dalys, 201-1 straipsnis, 214-1 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys - dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų, 214-9, 215, 215-1 - 215-3 straipsniai).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-801 „Dėl įgaliojimų“ 1.9 punktu įgaliojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūną E. Č., Seniūno pavaduotoją E. V. surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus 42(1), 47, 49, 78, 99(9), 110 straipsniuose, 136 straipsnio 3 dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 142(1), 142(2), 142(3), 158, 160, 160(1), 160(2), 161, 161(1), 162, 162(1), 163, 163(1), 163(9), 164 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 181, 181(1), 181(2) straipsniuose, 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 185, 185(1), 188(1), 188(2), 188(16) straipsniuose, 214(1) straipsnio 3 ir 4 dalyse - dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų, 214(9), 215 straipsniuose. Tai reiškia, kad šiuo įsakymu pareiškėjas įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus tik dėl Lietuvos Respublikos ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pažeidimų, o surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio pažeidimus šiuo įsakymu nėra įgaliotas. Minėto įsakymo 2 punktu asmenys, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigoti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti medžiagą institucijoms, įgaliotoms nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Kito įsakymo (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. A1-179 „Dėl įgaliojimo“) 1 punktu pareiškėjas įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus ATPK 424 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tik Išvados dalis, kurioje nustatyti ir įvertinti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, susijusio su jo pareigų nevykdymu surašant administracinius teisės pažeidimo protokolus už ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymą ir šių protokolų (surinktos medžiagos šiose bylose) pateikimu, yra pagrįsta ir teisėta. Kitos Išvadoje išdėstytos aplinkybės, kuriomis atsakovas nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą dėl pareigų nevykdymo, o būtent išnagrinėti ATPK 167 straipsnyje ir ATPK 2141 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus pažeidimus ATPK 282-284 straipsnių nustatyta tvarka ir terminais bei surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už ATPK 167 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, laikytini juridiškai nepagrįstomis ir į tai teismas atsižvelgia spręsdamas, ar paskirtoji tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam nusižengimui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Nors ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimo metu E. Č. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą (papeikimą), tačiau pareiškėjo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtas griežtas papeikimas pagrįstai pakeistas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjo kaltė ir kiti nusižengimo sudėties elementai išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šio bylos aspekto nenagrinėja.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas ne sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą už jo tariamai padarytus tarnybinius nusižengimus, o priėmė naują nutarimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, nors tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra šiuo klausimu nebuvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad įrodyta iš esmės tik pusė pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, kas sudaro faktinį ir juridinį pagrindą išvadai, jog pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo apimtis dėl neįrodytos pareiškėjo kaltės dalyje ginčo veikų, remiantis tarnybinės nuobaudos proporcingumo principu, suponuoja švelnesnės nei paskirta tarnybinės nuobaudos skyrimą. Tai reiškia, kad teismas, kai kurias veikas eliminavo ir pakeitė paskirtą tarnybinę nuobaudą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas naujai kvalifikavo pareiškėjo padarytus pažeidimus ir priėmė naują nutarimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė