cd7ca05e-645f-4411-baaf-bb3763fa5842 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1429-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08299-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.4.5.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovams M. B., V. B., R. B., apeliantui (suinteresuotam asmeniui) V.

D., jo atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo paciento V. D. priverstiniam hospitalizavimui ir priverstiniam gydymui. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento V.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsisakančio hospitalizavimo, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale iki 1 (vieno) mėnesio nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios, nes pacientui diagnozuotas psichikos sutrikimas F20.0 – (duomenys neskelbtini), konstatuotas sunkus lėtinis endogeninis psichikos sutrikimas, iš paciento elgesio ir kitų objektyvių duomenų galima spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

PraÅ¡ymÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: 1.1. 2021 m. lapkričio 19 d. 20.15 val. V. D. buvo atvežtas greitosios pagalbos automobiliu, lydimas policijos pareigÅ«nų į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Priėmimo skyrių. Gavus raÅ¡ytinį V. D. sutikimÄ , jis 2021 m. lapkričio 19 d. 20.55 val. buvo hospitalizuotas ir gydytas iki 2021m. lapkričio 26 d. 2021 m. lapkričio 19 d. 20.15 val. (penktadienį) Respublikos Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus budintis psichiatras fiksavo įraÅ¡e paciento bÅ«klę:

žmona „išėjo iÅ¡ namų, nes kekšė“, „vartojo narkotikus“, „į klausimus atsako Dievas“, buvo konstatuota preliminari diagnozė F23.1 – (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 22 d. (pirmadienį) V. D. konsultuotas gydančio psichiatro, jis fiksavo, kad pacientas labai įtarus, kalbėdamas nuolat atlieka tam tikrus stereotipinius judesius, paaiÅ¡kina, kad taip susisiekia su Dievu, garsiai kalbasi, klausia patarimo, sako, kad Dievas jam padiktuoja visÄ informacijÄ , į vienus klausimus Dievas leidžia atsakyti, į kitus neleidžia, nuolat iÅ¡sako įvairius grasinimus, kad „susidoros“ su žmonos „meilužiu indėnu“, „narkomafija“, „policijos Å¡efu“, skyriuje visÄ laikÄ iÅ¡liko įtarus, prieÅ¡iÅ¡kas, greitai supykdavo, pradėdavo grasinti, kalbėdavo pakėlęs balsÄ , savo iniciatyva nutraukdavo pokalbį, elgdavosi neadekvačiai, provokuojančiai. 1.2.

Psichinio pobūdžio problemas, kilusias ir progresavusias nuo 2017 metų pastebėjo ir V. D. žmona D. D., sūnus K. D. ir kiti artimieji asmenys, t. y. paciento sesers R. V., pusbrolio D. G. paliudijimai, kad pacientas jiems grasino. V. D. psichikos sutrikimas vystėsi apie 5 metus, reiškėsi įtarumas, paranojiškumas, ryškėjo kliedesinė simptomatika, klausos haliucinacijos, sutrikimas progresavo, keitėsi asmenybė, pacientui yra diagnozuotas psichikos sutrikimas F20.0 – (duomenys neskelbtini). 1.3. 2021 m. lapkričio 26 d. 10.20 val.

V. D. pateikė raÅ¡tu praÅ¡ymÄ dėl stacionarinio gydymo atsisakymo, todėl jis nuo 2021 m. lapkričio 26 d. 10.20 val. yra hospitalizuotas ir gydomas priverstinai.

2. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė prašė tenkinti praÅ¡ymÄ jame nurodytais motyvais. PraÅ¡ymÄ palaikė ir posėdyje dalyvavęs psichiatras V. B..

3. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. D. atstovas advokatas D. P. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad leidimo iÅ¡duoti nereikia, kadangi vyksta skyrybų procesas, todėl yra ginčai dėl turto. Be to pažymėjo, kad praleistas kreipimosi į teismÄ terminas, kad yra neteisėtai apribotos V. D. teisės.

4. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. D. pažymėjo, kad jokių sveikatos problemų tėvas neturėjo, kad ji ir tėvas nebendrauja su artimais giminaičiais, kad mama prieÅ¡ du mėnesius išėjo iÅ¡ namų pas kitÄ vyrÄ .

5. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad V. D. darbuotojai (7 žmonės) parašė pareiÅ¡kimÄ vyriausiam gydytojui, praÅ¡ydami paleisti V. D. iÅ¡ ligoninės, nes jis yra geras vadovas, laiku mokantis algÄ , o D. D. yra konfliktiÅ¡ka, jau kurį laikÄ nedirbanti moteris ir su ja niekas dirbti nenori. Be to, nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. advokatas kreipėsi į ligoninę telefonu ir raÅ¡tu dėl V. D. paleidimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nutarė leisti mėnesį laiko (iki 2021 m. gruodžio 29 d.) priverstinai hospitalizuoti ir gydyti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jo priežiÅ«rÄ ir gydymÄ pavedant VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialui.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo komisija priėmė sprendimÄ Nr. S3/PF-91 ir V. D. nuo 2021 m. lapkričio 26 d. 10.20 val. yra hospitalizuotas ir gydomas priverstinai.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė įstatymo nustatytų terminų kreiptis į teismÄ .

9. Teismas, įvertinęs pateiktÄ praÅ¡ymÄ , ligoninės atstovų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. D. bÅ«tinas stacionarinis gydymas, todėl, siekiant apsaugoti jo paties ir aplinkinių sveikatÄ , jis priverstinai hospitalizuotinas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti nustatyta diagnoze. Abejotini ir kritiÅ¡kai vertintini liudytojos E. D. parodymai, įžvelgtina Å¡eimos narių prieÅ¡prieÅ¡a dėl turto dalijimo santuokos nutraukimo procese, pateiktas darbuotojų raÅ¡tas inicijuotas pačios liudytojos E. D., o darbuotojai, pasirašę raÅ¡tÄ , yra suinteresuoti turėti darbÄ , dirbti, todėl negali bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. D. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokato Sauliaus TamoÅ¡aičio, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pažymėjo, kad kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ V.

D. pasirašytos Teisinių paslaugų sutarties ir toks dokumentas įstatymu yra pripažįstamas tinkamu atstovavimo teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 57 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas kelia perteklinius reikalavimus CPK nurodytiems atstovavimo teisę patvirtinantiems dokumentams. 10.2. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisės būti išklausytam, todėl skundžiama nutartis yra iš esmės neteisėta ir negali būti vykdoma, nes gali sukelti itin sunkius padarinius. Be to, skundžiama nutartimi yra atimta žmogaus laisvė, išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių.

Nutartimi leista atlikti priverstinę intervencijÄ Ä¯ žmogaus sveikatÄ neapibrėžto sÄ raÅ¡o ir didelę abejonę paminėtų aplinkybių kontekste keliančiais medikamentais. 10.3. Teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam nesuteikimas taip pat gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimÄ , t. y. tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas teismui iÅ¡klausius abi ginčo puses. Minėto pobÅ«džio reikalavimo užtikrinimo poreikį pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad proceso Å¡alių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena Å¡alis turėtų prieinamÄ galimybę pristatyti savo bylÄ tokiu bÅ«du, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 39594/98, par. 72). 10.4.

Taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimas ir priverstinis gydymas yra iÅ¡ esmės artimas baudžiamojo poveikio priemonėms. 2021 m. gruodžio 3 d. atskirojo skundo esmę sudaro Žmogaus teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimas ir vadovaujantis paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika tokios teisės pažeidimas teisminiame procese sudaro apeliacijos dalykÄ , t. y. jokie įstatymai neatima iÅ¡ žmogaus teisės pasinaudoti apeliacija, kad bÅ«tu realizuota teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Atimant žmogui laisvę ir nusprendžiant leisti daryti priverstinę intervencijÄ Ä¯ žmogaus sveikatÄ vienaÅ¡aliÅ¡ku teisėjo sprendimu, nepaliekant žmogui galimybės nei pasisakyti, nei apeliuoti neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. 10.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ dėl pamatinės žmogaus teisės į laisvę atėmimo ir priverstinės intervencijos į žmogaus sveikatÄ , tokio teismo sprendimo apskundimo galimybė privalo bÅ«ti ir yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Priešingu atveju būtu pažeidžiamas Konstitucinis Teisinės valstybės principas ir konstitucinės žmogaus teisės bei pati Konstitucija.

11. PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigada, lydima policijos pareigÅ«nų, pristatė suinteresuotÄ asmenį į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialÄ dėl suinteresuoto asmens psichikos bÅ«klės įvertinimo.

Tai patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1234. 11.2. Teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad suinteresuotas asmuo kelia grėsmę visuomenėje. 11.3. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pareigÄ , užtikrino suinteresuoto asmens teisę dalyvauti ir bÅ«ti iÅ¡klausytam teismo nuotoliniu bÅ«du. 11.4.

Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui taikoma priverstinė hospitalizacija teismo leidimu pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 12 straipsnyje nurodytos aplinkybes, todėl jo teisės pasirinkti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ , asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo sÄ lygas arba jų atsisakyti gali bÅ«ti ribojamos. 11.5. Teigia, kad CPK 582 straipsnis nenumato galimybės pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimÄ ir (ar) priverstinį gydymÄ . 11.6.

Atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo, įstatymų leidėjas suteikia teisę psichikos ir elgesio sutrikimÄ turinčiam asmeniui į papildomÄ psichikos sveikatos bÅ«klės įvertinimÄ . Apie tokiÄ teisę suinteresuoto asmens atstovas buvo informuotas raÅ¡tu. 11.7. PareiÅ¡kėja nuolat vykdo suinteresuoto asmens psichikos sveikatos priežiÅ«rÄ ir sveikatos bÅ«klės vertinimÄ . Gydantis gydytojas psichiatras kasdien vertina suinteresuoto asmens psichikos bÅ«senÄ .

ReikÅ¡mingų pokyčių, kurie patikimai rodytų, kad suinteresuotas asmuo nebekelia realios grėsmės kitiems asmenims, kol kas nekonstatuota. IÅ¡lieka mÄ stymo turinio sutrikimai, kliedesinis aplinkos ir savęs suvokimas, kurių aktualumas nėra sumažėjęs ir daro įtakÄ suinteresuoto asmens elgesiui. Nustačius nesant priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybių ir gydytojui psichiatrui rekomendavus, suinteresuotam asmeniui nedelsiant bÅ«tų nutraukta priverstinė hospitalizacija ir priverstinis gydymas ankščiau, negu baigiasi nustatytas terminas. 11.8.

Teigia, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos yra laikomas teisėtai, o suinteresuoto asmens teisės nėra pažeidžiamos.

12. Teismo posėdžio metu apeliantas V. D. nurodė, kad jis jokios grėsmės aplinkiniams nekelia, yra sveikas. AntrÄ kartÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir medicinos darbuotojams durų neatidarė, nes iÅ¡sigando, prarado nuovokÄ , kadangi patirties tokiose situacijose neturėjo. Be to, su pareigÅ«nais ir medikais buvo viskÄ jau aptarę, jiems atvykus pirmÄ kartÄ . Su kaimynais santykiai geri. Pas Å¡eimos gydytojÄ vykdavo pats. Jau keturi metai neserga. Å eimos gydytojas nėra siuntęs konsultacijai pas psichiatrÄ .

Kartu gyvenanti dukra pagalbos nekvietė. Ginklų neturi. Policijos pareigÅ«nams ir medicinos darbuotojams nesiprieÅ¡ino. Galėtų pats tinkamai vartoti paskirtus vaistus. Mano, kad pats gali pasirÅ«pinti savimi ir savo sveikata. Tai, kas yra įvardijama medicininiuose dokumentuose, nėra ligos požymiai, o hobis, apie kurį plačiau nepageidavo papasakoti. Ä®vardijo kaip bioenergetikÄ . Jei gydytojai skirs gydymÄ , gydysis. Per trisdeÅ¡imt metų nė vienÄ kartÄ Å¾mona nėra kreipusis dėl smurto pavartojimo prieÅ¡ jÄ .

Šiuo metu paskirtus vaistus vartoja prižiūrimas medikų.

13. Teismo posėdžio metu apelianto V. D. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis palaikė atskirajame skunde nurodytus motyvus ir teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, aplinkybių, kodėl teismo posėdyje negali būti išklausytas asmuo, kurio klausimas buvo sprendžiamas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Be kita ko, teismas nevertino asmens sveikatos istorijos, jos neišsireikalavo.

Pažymėjo, kad asmens sveikatos istorijoje nėra jokių Å¡eimos gydytojo įrašų ir (ar) siuntimų, kad reikalinga įvertinti V. D. psichinė bÅ«klė. Be to, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo (toliau – PSPÄ®) 6 dalis įtvirtina, kad psichikos bÅ«klės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojÄ psichiatrÄ gali kreiptis pats pacientas ir (ar) jos atstovas ir tik tada, jei pacientas pats neįgyvendina / negeba įgyvendinti savo teisės, Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti kiti minėtame straipsnyje įvardyti asmenys (PSPÄ® 6 straipsnio 2 dalis).

Teigia, kad lapkričio 19 d., prievarta paimant suinteresuotÄ asmenį iÅ¡ namų, turėjo bÅ«ti įvertinta jo psichikos sveikatos bÅ«klė ir priimtas kompetentingų gydytojų sprendimas, kad asmeniui yra reikalinga pagalba. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad į greitosios medicinos pagalbÄ kreipėsi V. D. sutuoktinė, kuri su juo kartu net negyvena. Policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ne tikslu reaguoti į teisės pažeidimÄ , o palydėti V. D. į psichiatrijos ligoninę. Mano, kad įvykis yra susijęs su V.

D. sutuoktinės inicijuotu santuokos nutraukimo procesu. Å io atskirojo skundo esmė yra pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir ar nagrinėjamu atveju asmeniui reikalinga taikyti prievartinį gydymÄ . V. D. patvirtino, kad, jei jam bus skirtas gydymas, jis gydysis. Kad V. D. gydytųsi, gali užtikrinti ir kitas kartu su juo gyvenantis suaugęs asmuo. Gydymo įstaiga, kaip ir suinteresuotas asmuo, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Visuose teisminio nagrinėjimo procesuose egzistuoja rungtyniÅ¡kumo principas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta įrodinėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju gydymo įstaiga teigia, kad V. D. kelia pavojų visuomenei, tačiau į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra užfiksuotas joks įvykis, kurio metu V. D. bÅ«tų kėlęs grėsmę visuomenei. Visuomenėje yra daugybė asmenų, sergančių psichikos ligomis, tačiau jie jokios grėsmės visuomenei nekelia. Suinteresuoto asmens, prieÅ¡ingai nei kvalifikuoto gydytojo, įrodinėjimo galimybės dėl ligos diagnozės ir gydymo reikalingumo yra ribotos, todėl Å¡ioje byloje siekiama įrodyti, kad nėra pavojaus ir nereikalinga prievarta.

Jei yra reikalingas gydymas, tegul gydytojai skiria gydymÄ ir asmuo gydysis. Asmuo turi teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ , gydymo sÄ lygas, gydančius specialistus, o ne prievarta bÅ«ti gydomas bÅ«tent Å¡iame gydymo įstaigos filiale. Objektyvių duomenų apie pavojaus kėlimÄ byloje nėra. Nėra duomenų, kad jis kėlė kažkokį pavojų ir gydymo įstaigoje. Prielaidos, kad gali kelti pavojų, taip pat turi bÅ«ti įrodinėjamos (CPK 12 straipsnis). PraneÅ¡imus pateikę asmenys negali objektyviai nurodyti aplinkybių dėl suinteresuoto asmens sveikatos bÅ«klės, kadangi jie kartu negyvena.

Be to, yra konfliktiniuose santykiuose su sutuoktine, kadangi vyksta derybos dėl santuokos nutraukimo sÄ lygų. Jeigu ligos požymiai, kaip teigia suinteresuoto asmens sutuoktinė, pasireiÅ¡kė prieÅ¡ penkis metus, ji jau bÅ«tų anksčiau kreipusis. Nagrinėjamu atveju daroma žala ir suinteresuoto asmens verslui. V. D. vadovauja tarptautinei bendrovei, jis geriausiai žino visas verslo peripetijas. Verslas yra specifinis – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu daroma žala ir Å¡eimos turtui, nes jis mažėja.

Gali kilti reali nuostolių grėsmė ir (ar) bendrovės bankrotas. Prievartinės priemonės yra kraÅ¡tutinės, kai negalima pasiekti rezultatų kitomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar nagrinėjamu atveju reikalinga kraÅ¡tutinė priemonė. Jeigu nustatomas psichikos sutrikimas, tai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tina taikyti priverstinį gydymÄ . Vien tai, kad praneÅ¡imus pateikę asmenys nurodė, kad kelia pavojų, tai savaime nereiÅ¡kia, kad taip ir yra. Turi bÅ«ti pateikti objektyvÅ«s duomenys, kad taip yra.

14. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė R. B. pažymėjo, kad pagal PSPÄ® priverstinis gydymas taikomas, kai pacientas kelia grėsmę visuomenei ir sau pačiam atsisakius nuo gydymo. Å iuo atveju pacientas atsisako gydymo. Licenzijuoti sveikatos priežiÅ«ros specialistai priėmė sprendimÄ , kad Å¡iuo atveju bÅ«tinas stacionarinis gydymas, kadangi ambulatorinis gydymasis kelia abejonių. MÅ«sų sveikatos įstaigos priedermė yra ne finansinis suinteresuotumas, o užtikrinti tinkamas ir kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, kuriems tokios paslaugos yra bÅ«tinos. Pacientas laikotarpiu nuo lapkričio 19 d. iki lapkričio 26 d. įstaigoje gydėsi savo noru. Lapkričio 26 d. pacientas, pasikonsultavęs su advokatu, pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsisakymÄ nuo gydymo. Sveikatos priežiÅ«ros specialistai, įvertinę sveikatos sutrikimÄ , turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ motyvuotu sprendimu.

15. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovas psichiatras M. B. paaiÅ¡kino, kad, tai, jog pacientas kelia grėsmę, paliudijo žmona ir vaikai. O nagrinėjamu atveju yra svarbus priežasties ir pasekmės ryÅ¡ys. Liga progresuoja jau keletÄ metų, todėl akivaizdu, kodėl vyksta santuokos nutraukimo procesas. Advokatas sukeičia priežastis ir pasekmes vietomis. BÅ«tent blogėjanti psichikos bÅ«sena yra priežastis, o pasekmės yra tokios, kad tampa sunku gyventi ir siekiama inicijuoti santuokos nutraukimo procesÄ .

Pagerėjus bÅ«klei, galbÅ«t ir neįvyks santuokos nutraukimo procesas. Kitas aspektas yra tai, kad pacientas teigia esantis sveikas, todėl jis nei kreipsis į gydymo įstaigas, nei gydysis. Tai, kad asmens sveikatos istorijoje nėra jokių Å¡eimos gydytojo įrašų apie psichikos sveikatos bÅ«klę, nėra reikÅ¡minga, kadangi pacientas turi tiesiogiai kreiptis į psichikos sveikatos centrÄ . Kadangi asmuo nemano, kad jis serga, todėl į gydymo įstaigÄ ir nesikreipė. Kad pacientas kelia pavojų, nustatyta iÅ¡ sutuoktinės paaiÅ¡kinimų.

Pacientas laiko save bioenergetiku. SÅ«nus paliudijo, kad jį puolė smaugti. Kol psichika yra sutrikusi, grėsmė iÅ¡lieka. KokiÄ grėsmę kelia pacientas, jo sutuoktinė ir sÅ«nus iÅ¡dėstė raÅ¡tu. Pagrindo abejoti jų paaiÅ¡kinimais nebuvo. Pavojus kilo ne rugsėjo mėnesį, o gerokai anksčiau. Anksčiau nesikreipė pagalbos todėl, kad galbÅ«t tikėjosi, kad pats pacientas susivoks, kreipsis pagalbos ir gydysis ambulatoriÅ¡kai. Neteko bendrauti su sÅ«numi. VienÄ kartÄ bendravo su paciento sutuoktine.

Nekilo abejonių dėl jos paaiÅ¡kinimų. V. D. taip pat buvo iÅ¡klausytas. Pažymėjo, kad turi specialių žinių, leidžiančių spręsti apie paciento tam tikrÄ elgesį, mÄ stymo sutrikimus, emocijų pakitimus ir kt. V. D. ir Å¡iuo metu neturi nusiskundimų dėl savo sveikatos bÅ«klės. Jei artimieji nebÅ«tų ėmęsi iniciatyvos, jis pats nebÅ«tų kreipęsis iki Å¡iol. Å iuo metu Å¡iek tiek aktualumas atslÅ«go, o pavojus kyla ne visai visuomenei, o paciento sutuoktinei ir sÅ«nui.

Pažymėjo, kad nepastebėjo paciento sutuoktinės intereso meluoti apie paciento sveikatos būklę. Nevertinamos aplinkybės, ar sutuoktiniai kartu (ne)gyvena. Vertinama tai, kad yra sutuoktinė, kuri rūpinasi artimo žmogaus savijauta ir sveikata.

16. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovas psichiatras V. B. paaiÅ¡kino, kad vien ta aplinkybė, kad V. D. nesilankė pas Å¡eimos gydytojÄ ir jam nebuvo fiksuotas joks psichikos sveikatos sutrikimas, nepaneigia fakto, kad psichikos sutrikimas vystosi. Priėmimo skyriaus gydytojai paciento sutikimu ji stacionarizavo. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas psichologinis iÅ¡tyrimas, nustatyta diagnozė. V. D. nėra kritiÅ¡kas savo bÅ«klei. Turime pagrįstos informacijos, kad jis netęs ambulatorinio gydymo, kadangi jis laiko save sveiku.

Nagrinėjamu atveju psichozė yra aktuali, ji daro įtakÄ elgsenai, fiksuojami mÄ stymo sutrikimai. Gydymas yra reikalingas Å«mios psichozės aktualumui. Ūmi psichozė nėra laikoma hobiu. Streso požymiai nebuvo fiksuoti. Å iuo atveju buvo fiksuoti psichozės požymiai, dėl to ir buvo reikalinga pagalba. Religiniai įsitikinimai nėra psichikos sutrikimas. Psichozės požymiai pasireiÅ¡kia tada, kai sutrinka žmogaus mÄ stymas, aplinkos suvokimas, reiÅ¡kiasi klausos arba regos haliucinacijos, pasikeitusios emocijos, t. y. emocijų ir mÄ stymo sutrikimas.

Vertinama simptomų visuma, o ne atskiri reiškiniai. Ne visais atvejais pacientui, sergančiam šizofrenija, taikomas priverstinis gydymas.

17. Teismo posėdžio metu liudytoja E. D. parodė, kad yra V. D. dukra. Paskutinius du metus gyvena kartu su tėvu, kartu vykdo verslÄ , tėvas – gamybos srityje, ji – pardavimų. Nepastebėjo tėvo elgsenos pakitimų, buvo ir yra sÄ Å¾iningas žmogus. Nemanau, kad kelia grėsmę sau, motinai ar broliui. Nėra patyrusi neigiamų veiksmų. Niekas nėra nukentėjęs nuo tėvo veiksmų nei kai buvo maža, nei kai grįžusi pradėjo gyventi kartu su tėvu. Tėvo ir brolio santykiai nutrÅ«ko dėl to, kad jis su draugu pradėjo vystyti veiklÄ ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, ne dėl to, kad tėvo veiksmai pasikeitė.

Brolis kartu su tėvu dirbo 12 metų, tarp mÅ«sų ryÅ¡io nėra, kadangi su juo neaugau, bendravau tiek, kiek buvo reikalinga darbe. Tėvas teisingas, geras darbdavys, tėvas. Policijos pareigÅ«nai nebuvo kviesti dėl netinkamo jo elgesio. Jokių agresijos protrÅ«kių neteko matyti nei vaikystėje, nei dabar. PirmÄ kartÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir greitosios medicinos darbuotojams, tėvas tiesiog pabendravo su medikais ir tiek. AntrÄ kartÄ atvykę tiek policijos pareigÅ«nai, tiek greitosios medicinos darbuotojai patys elgėsi agresyviai, Å¡aukė, tėtis elgėsi ramiai.

AntrÄ kartÄ atvykusiems pareigÅ«nams durų neatidariau, nes jie nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių atvyko. IÅ¡ jų pusės jaučiau puolimÄ . Lankiau tėvÄ gydymo įstaigoje. Kol buvo gydomas tabletėmis, buvo galima su juo susikalbėti, tačiau, teismui leidus taikyti priverstinį gydymÄ , nebuvo įmanoma su juo susikalbėti, jis vos apversdavo liežuvį. Po advokato kreipimosi į gydymo įstaigÄ , buvo sumažintos vaistų dozės. Tėvas sveikai maitinasi, prisižiÅ«ri, sportuoja.

Nemanau, kad Å¡iuo atveju reikalingas priverstinis gydymas. Vengia bendrauti su tėvÄ gydančia įstaiga, medikais, kadangi nesijaučia saugi, nepasitiki gydytojais dėl to, kad tėvas buvo paimtas prievarta. Å iuo metu yra susitarta dėl konsultacijos su kitu psichiatru Kaune.

18. Teismo posėdžio metu liudytojas S. N. parodė, kad su V. D. yra pažįstami kelis metus, su juo sieja verslo reikalai. Kai susipažino, nepastebėjau, kad serga psichine liga, jokios agresijos, pykčio priepuolių neteko matyti. Nemano, kad yra pavojingas visuomenei. Yra konkretus, dalykiÅ¡kas žmogus. Neteko stebėti, kad kažkÄ sau pasidarytų. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria leista apeliantÄ priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 21. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

22. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja pateikė naujus įrodymus – VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2021 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tÄ apelianto atstovui „Dėl paciento teisių įgyvendinimo“. Apelianto atstovas į bylÄ pateikė naujus įrodymus – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tÄ â€žDėl duomenų pateikimo“, kreipimÄ si į (duomenys neskelbtini) dėl psichiatro konsultacijos, E. D. 2021 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymÄ Klaipėdos apygardos teismui.

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek apelianto atstovas nurodo, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina jų procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, yra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylÄ pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 23. Teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;

Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo.

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, Å¡is pažeidimas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto teiginiais.

25. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apelianto atskirojo skundo priėmimo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1416-613/2021, konstatavo, kad buvo pažeista V. D. teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – suinteresuoto asmens V.

D. atskirÄ jį skundÄ priėmė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinės teisės pažeidimo konstatavimas savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl to naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks procesinės teisės pažeidimas bÅ«tų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

27. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytas asmens teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimas, siekdamas šį pažeidimÄ iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, surengė bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, užtikrindamas suinteresuoto asmens V. D. dalyvavimÄ teismo posėdyje ir jo teisę duoti paaiÅ¡kinimus nagrinėjamu klausimu. Todėl apelianto teiginiai, nurodyti Å¡ios nutarties 24 punkte, negali bÅ«ti pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, neįvertinus jos teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais, nurodytais Å¡ios nutarties 23 punkte.

28. Apelianto atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti priverstinį gydymÄ , kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. D. kelia grėsmę sau ir (ar) aplinkiniams. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino V. D. sveikatos bÅ«klės iki tos dienos, kai jis buvo prievarta iÅ¡vežtas iÅ¡ savo namų ir pristatytas gydymui į psichiatrijos ligoninę.

29. CK 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimÄ dėl jo hospitaliazcijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26 straipsnio 4 dalis).

30. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimÄ numato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymas. Å io įstatymo 27 straipsnyje numatyta, jog asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali bÅ«ti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ :

1) savo sveikatai, gyvybei;

2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismÄ . Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimÄ dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimÄ ir priverstinį gydymÄ reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl Å¡io pratęsimo privalo kreiptis į teismÄ .

Teismas pagal psichiatrijos įstaigos iÅ¡vadÄ gali priverstinį paciento hospitalizavimÄ ir priverstinį gydymÄ nutraukti arba pratęsti, bet kiekvienÄ kartÄ ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagal gydančiojo psichiatro rekomendacijÄ psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimÄ ir priverstinį gydymÄ turi teisę nutraukti ir anksčiau (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 28 straipsnio 2, 3 dalys).

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje suinteresuotam asmeniui (apeliantui) nustatyti Å«mios psichozės reiÅ¡kiniai, jis hospitalizuotas pagal bÅ«tinosios pagalbos indikacijų 12.2 punktÄ su jo sutikimu, nurodant preliminariÄ diagnozę – F23.1 (duomenys neskelbtini). Hospitalizacijos metu suinteresuotam asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini0 (F20.0), konstatuotas sunkus lėtinis endogeninis psichikos sutrikimas, klinikoje stebima Å«mi psichozė, ryÅ¡kÅ«s mÄ stymo sutrikimai, aiÅ¡kiai iÅ¡sakomi kliedesiai, jais pagrįsti grasinimai artimiesiems, klausos haliucinacijos, aktualus psichozės turinys, darantis tiesioginę įtakÄ suinteresuoto asmens veiksmams ir elgesiui, kuris reiÅ¡kiasi nuolatine verbaline agresija, grasinimais, psichozės įtakoje panaudoti smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis.

Teismui buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 26 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo ir dviejų gydytojų psichiatrų motyvuotas sprendimas Nr. S3/PF-91 dėl priverstinės hospitalizacijos ir priverstinio gydymo pratęsimo būtinumo ilgiau kaip 3 darbo dienas. Teismui taip pat buvo pateikti kiti rašytiniai įrodymai, t. y. suinteresuoto asmens žmonos D. D. 2021 m. lapkričio 19 d. prašymas, sūnaus K. D. 2021 m lapkričio 19 d. prašymas, sesers R. V. ir D. G. 2021 m. lapkričio 19 d. prašymai, kuriuose išdėstytos aplinkybės dėl suinteresuoto asmens sveikatos būklės ir elgesio.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų išvadas dėl paciento psichikos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei. Įrodymų, paneigiančių gydytojų išvadas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir apeliantas.

32. Pažymėtina ir tai, kad apelianto atstovui pareiÅ¡kėja raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę psichikos ir elgesio sutrikimÄ turinčiam asmeniui į papildomÄ psichikos sveikatos bÅ«klės įvertinimÄ , atliekamÄ trijų gydytojų psichiatrų, nesusijusių su psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kurioje psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai gydomas. Tačiau nei apeliantas, nei jo atstovas, nesutikdami su gydytojų iÅ¡vadomis dėl priverstinio hospitalizavimo bÅ«tinumo nagrinėjamu atveju, dėl keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai, Å¡ias iÅ¡vadas paneigiančių duomenų nepateikė, nepateikė teismui ir duomenų, kad yra kreipęsi dėl papildomos psichikos sveikatos bÅ«klės įvertinimo PSPÄ® nustatyta tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atstovo nurodomos aplinkybės dėl neva neteisėtų policijos pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos specialistų veiksmų, kurie buvo atlikti V. D. paimant iÅ¡ namų ir pristatant jį į gydymo įstaigÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, sprendžiant klausimÄ dėl priverstinio gydymo taikymo pagrįstumo.

34. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu apeliantas ir jo atstovas advokatas paaiškino, kad V. D. gydysis ambulatoriškai, jei jam bus paskirtas gydymas, kad jis yra pajėgus tai padaryti savarankiškai ir (ar) padedamas kartu gyvenančios pilnametės dukros. Jų nuomone, nėra pagrindo tęsti priverstinio gydymo, nes V. D. savo veiksmais nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, byloje nėra duomenų, kad V. D. kėlė ir (ar) kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai.

35. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apelianto (paciento) V. D. psichikos bÅ«klę vertino gydytojai psichiatrai, jų motyvuotame sprendime nurodyta, kad V. D. diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (F20.0), konstatuotas sunkus lėtinis endogeninis psichikos sutrikimas, klinikoje stebima Å«mi psichozė, ryÅ¡kÅ«s mÄ stymo sutrikimai, aiÅ¡kiai iÅ¡sakomi kliedesiai, jais pagrįsti grasinimai artimiesiems, klausos haliucinacijos, aktualus psichozės turinys, darantis tiesioginę įtakÄ suinteresuotas asmens veiksmams ir elgesiui, kuris reiÅ¡kiasi nuolatine verbaline agresija, grasinimais, psichozės įtakoje panaudoti smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis.

Teismo posėdžio metu gydytojai psichiatrai patvirtino, kad V. D. psichikos būklės pagerėjimas nežymus. Savo elgesiu, veiksmais pacientas gali kelti pavojų aplinkinių (sutuoktinės ir sūnaus) sveikatai ir gyvybei. Pacientas nėra kritiškas savo sveikatos būklei, todėl mažai tikėtina, kad savarankiškai kreipsis dėl gydymosi į sveikatos specialistus.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pacientas V. D., bÅ«damas gydymo įstaigoje, nors ir gydytojai stengiasi suteikti reikalingÄ pagalbÄ ir padėti įveikti pacientÄ iÅ¡tikusiÄ nustatytÄ Å«miÄ psichozę, prieÅ¡tarauja teikiamam gydymui, iÅ¡reiÅ¡kia nepasitikėjimÄ gydytojais, teismui susidaro nuomonė iÅ¡klausius pacientÄ ir jo atstovÄ , kad pacientas nesutinka bÅ«ti gydomas, V. D. nėra kritiÅ¡kas savo bÅ«klei, todėl ir buvo kreiptasi dėl priverstinės hospitalizacijos. Licenzijuoti sveikatos priežiÅ«ros specialistai priėmė sprendimÄ , kad Å¡iuo atveju bÅ«tinas stacionarinis gydymas, kadangi ambulatorinis gydymasis kelia abejonių.

Sutiktina su pareiÅ¡kėjo atstovų psichiatro M. D. ir psichiatro V. B. nuomone, kad pacientas teigia esantis sveikas, todėl tikėtina, kad jis nesikreips į gydymo įstaigas. Tai, kad asmens sveikatos istorijoje nėra Å¡eimos gydytojo įrašų apie psichikos sveikatos bÅ«klę, nėra reikÅ¡minga, kadangi pacientas turi tiesiogiai kreiptis į psichikos sveikatos centrÄ . Kadangi asmuo nemano, kad jis serga, todėl į gydymo įstaigÄ ir nesikreipė. Kad pacientas kelia pavojų, nustatyta iÅ¡ sutuoktinės paaiÅ¡kinimų, sÅ«nus K.

D. raštu paliudijo, kad jį puolė smaugti. Kol psichika yra sutrikusi, grėsmė išlieka.

37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto ir jo atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti priverstinę hospitalizacijÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti teismui pateikta gydytojų iÅ¡vada. Tokių duomenų nenustatyta ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad praeityje nebuvo fiksuoti jokie atvejai dėl V. D. pavartoto smurto ar pan., savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo metu, paÅ«mėjus ligai, nekyla reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalÄ sau ir (ar) aplinkiniams.

Teismo posėdžio metu dalyvavę gydytojai psichiatrai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju psichozė yra aktuali, ji daro įtakÄ paciento (apelianto) elgsenai, fiksuojami mÄ stymo sutrikimai, todėl priverstinis gydymas reikalingas. Taip pa pažymėjo, kad pasikeitus situacijai, t. y. pagerėjus paciento psichinei sveikatos bÅ«klei, priverstinis gydymas gali bÅ«ti nutraukiamas net nepasibaigus taikomo priverstinio gydymo terminui. Dėl kitų argumentų 38. Be kita ko, pareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad teismo nutartis iÅ¡duoti leidimÄ apeliacine tvarka neskundžiama.

39. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau yra pažymėjęs civilinėje byloje Nr. e2S-1416-613/2021, atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas dėl teismo nutarties, kuria sprendžiamas vienos iÅ¡ pagrindinių asmens teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamumÄ , klausimas. Atsižvelgiant į Å¡io klausimo svarbÄ , vien tai, kad Å¡is klausimas pirmosios instancijos teismo sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka dėl bÅ«tinybės užtikrinti proceso operatyvumÄ , nesudaro prielaidų užkirsti suinteresuotam asmeniui keliÄ siekti, kad priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bÅ«tų patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

Vien ta aplinkybė, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo įstatymų leidėjas suteikia teisę psichikos ir elgesio sutrikimÄ turinčiam asmeniui į papildomÄ psichikos sveikatos bÅ«klės įvertinimÄ , nėra pakankama teigti, kad pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto Å¡iuo klausimu, teisėtumas ir pagrįstumas apskritai negali bÅ«ti vertinamas, ar kad toks vertinimas nėra tikslingas. Be to, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad asmuo buvo priverstinai hospitalizuotas neteisėtai, Å¡is procesinis sprendimas galėtų turėti netiesioginių teisinių pasekmių – priverstinai hospitalizuotas asmuo turėtų teisinį pagrindÄ kreiptis į teismÄ reikalaudamas žalos atlyginimo iÅ¡ asmenų, dėl kurių kaltės jis buvo neteisėtai hospitalizuotas (PSPÄ® 31 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties 40. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė