cd79f3e2-af28-48a3-bae4-7d4c4b6ceb57 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja: D. Šiugždinytė                          Bylos Nr. 1A-692-238/2012Teisėja: D. Jankauskienė                                       Teisminio proceso 1-25-1-01554-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 6 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, išteisintajam A.

P., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, esant BK 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

             A. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas tuo, kad 2009-12-12, apie 21.20 val., vairuodamas automobilį „BMW 535“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, užstojo pravažiavimÄ , esantį tarp (duomenys neskelbtini) namo, neduodamas kelio įvažiuojančiam automobiliui „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. J., taip sudarydamas konfliktinę situacijÄ ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 182 punktÄ , o situacijai spręsti prie jo automobilio priėjus automobilio „BMW 316“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui G. M., kilusio tarpusavio konflikto metu pastarÄ jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais ir iÅ¡ turėto legaliai laikomo ginklo ,,ČZ 75 B Luger“ Å¡ovė nukentėjusiajam G. M. į kojÄ , padarydamas kiaurinį Å¡autinį kairės pėdos sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-08 nuosprendžiu baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., nutraukė, esant BK 28 str. 1 d. numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

             Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog A. P. grėsė pavojus, nes G. M. buvo agresyviai nusiteikęs ir jo veiksmai (stiklo iÅ¡daužymas) buvo pavojingi, realÅ«s ir akivaizdÅ«s, t. y. kėsinimasis buvo prasidėjęs ir tebesitęsiantis, veiksmai nukreipti prieÅ¡ jį ir jo turtÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ , teismo nuomone, patvirtino ir įvykio situacija, t. y. kad nukentėjusysis pirmas priėjo prie A. P. automobilio, plÅ«dosi, iÅ¡daužė stiklÄ , buvo neblaivus (praėjus beveik trims valandoms nuo įvykio, G.

M. nustatytas 0,97 promilės neblaivumas), buvo tamsus paros laikas, kaltinamojo automobilyje buvo mažametis vaikas, kuris iÅ¡sigando nukentėjusiojo veiksmų, kaltinamasis sėdėjo automobilyje, o nukentėjusysis stovėjo lauke, t. y. turėjo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, jog A. P. turėjo teisę gintis nuo G. M. ir tai darė teisėtai, nes net ir tuo atveju, jeigu A. P. Å¡ovė iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, Å¡ie veiksmai buvo atlikti ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, kadangi automobilyje buvo mažametis sÅ«nus, kurio palikti ir gintis kitokiu bÅ«du A.

P. neturėjo galimybės, ir tai ribojo jo galimybę vertinti situacijÄ (nagrinėjant bylÄ nebuvo tiksliai nustatyta, ar buvo Å¡auta sėdint automobilyje ar iÅ¡lipus iÅ¡ jo).              Teismas taip pat įvertino, jog panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , A. P. Å¡ovė ne į nukentėjusįjį tiesiogiai, o į žemę (tai patvirtina ir pats G. M.), padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jo veiksmų nelaikė peržengiančiais bÅ«tinosios ginties ribas, turint omenyje, kad įstatymas neriboja gynybai naudojamų priemonių.

Taip pat teismas konstatavo, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad A. P. Å¡ovė į žemę ir pataikė į G. M. kojÄ atsitiktinai, taip jį sužalojo. Kaltinimas tvirtino, kad tai jis padarė tyčia. A. P. veika formaliai atitinka baudžiamajam įstatyme numatyto nusikaltimo požymius, tačiau veiksmus jis atliko gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, tai yra bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.             Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. M. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo paskirti A.

P. įstatyme numatytÄ bausmę bei konfiskuoti „šaunamÄ jį ginklÄ CZ 75 B“ Nr. (duomenys neskelbtini), jo apkabÄ ir 74 vnt. Å¡ovinių. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, nes nebuvo laikytasi kėsinimosi pavojingumo, intensyvumo ir realumo nustatymo kriterijų, suformuotų teismų praktikoje. Kėsinimosi pavojingumas suprantamas kaip tokie besikėsinančiojo veiksmai, kurie yra nukreipti prieÅ¡ kito asmens sveikatÄ , lytinę laisvę, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamumÄ , visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingas kėsinimasis pirmiausia siejamas su pasikėsinimu į žmogaus sveikatÄ ir gyvybę. Konflikto metu agresija A. P. atžvilgiu pasireiÅ¡kė tik žodine forma, jokių pavojų sveikatai ar gyvybei nebuvo. PrieÅ¡ingai, pavojingas kėsinimasis buvo iÅ¡kilęs bÅ«tent apelianto sveikatai ir gyvybei, nes pastebėjęs A. P. traukiamÄ ginklÄ , skundo autorius stengėsi pats gintis ir neleisti jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog abu konflikto dalyviai teisiamajame posėdyje pripažino analogiÅ¡kÄ faktinę aplinkybę, kad nukentėjusysis stengėsi uždaryti A.

P. automobilio dureles, tam, kad Å¡is negalėtų iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. BÅ«tent apeliantas suprato, kad A. P., siekdamas iÅ¡spręsti konfliktÄ , ketina panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , todėl ir neleido jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Kėsinimosi pavojingumas taip pat priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panaÅ¡iai. Apylinkės teismas laikė, jog apelianto veiksmai buvo tęstiniai (stiklo iÅ¡daužymas, po to spyriai), pavojingi, realÅ«s ir akivaizdÅ«s. Pastarosios iÅ¡vados, skundo autoriaus nuomone, yra nepagrįstos, nes iÅ¡daužius stiklÄ (už šį veiksmÄ apeliantas buvo nuteistas kitoje byloje), G.

M. veiksmai pasibaigė, o A. P. nusikalstamus veiksmus tęsė. Be to, A. P. atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas, nes iÅ¡ kaltinimų kitoje baudžiamojoje byloje buvo paÅ¡alintos neįrodytos aplinkybės, kad G. M. elgėsi įžūliai, o tai susiję su fizinio smurto panaudojimu – kojos spyrimu ne mažiau 4 smÅ«giais A. P. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeliant fizinį skausmÄ (Kauno apygardos teismo 2011-06-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-579/2011). Kadangi A. P. sveikatai ir gyvybei pavojus nebuvo kilęs, apylinkės teismas negalėjo spręsti ir apie kėsinimosi realumÄ ir akivaizdumÄ .

Neįvertinti liudytojos J. J. parodymai apie tai, jog nepraleidęs automobilio A. P. pradėjo plÅ«sti nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais bei, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, Å¡ovė į jį. Tai patvirtina A. P. tikslÄ sutrikdyti G. M. sveikatÄ bei jo visiÅ¡kÄ abejingumÄ kilsiantiems padariniams. Taigi, bÅ«tent veiksmų seka - Kelių eismo taisyklių pažeidimas, iÅ¡vadinimas nukentėjusiojo necenzÅ«riniais žodžiais, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vieÅ¡ojoje vietoje ir matant mažamečiams vaikams, atliktas Å¡Å«vis į kojÄ ir parodo A.

P. netiesioginę tyčiÄ padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo gynėjas G.Černiauskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras A. JuodvirÅ¡is ir A. P. prašė jį atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

             BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.             Pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d., - asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

             Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, ir gynyba turi bÅ«ti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai - toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smÅ«giai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimÄ butÄ ir t. t.

Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai.

Jeigu besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad klysta vertindamas Å¡ias aplinkybes, jo veiksmai, esant kitiems bÅ«tiniems požymiams, gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo iÅ¡ baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios bÅ«tinosios ginties, nei bÅ«tinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Kėsinimosi akivaizdumas taip pat siejamas ir su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Nagrinėjant nusikalstamos veikos situacijÄ , turi bÅ«ti itin kruopščiai tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo galėtų bÅ«ti užpultas, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Tačiau tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Be to, nors paprastai teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį iÅ¡nyksta kartu su kėsinimosi pabaiga, tam tikrais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, besiginančiajam Å¡is pabaigos momentas gali nebÅ«ti aiÅ¡kus. Jeigu besiginantysis dar kurį laikÄ tęsia savo veiksmus, pagrįstai laikydamas juos gynybai bÅ«tinais, jie lieka teisėti, nes teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį dar negali bÅ«ti laikoma iÅ¡nykusia.             Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.

             BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.              BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

             Taigi kolegija, įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadas, kad apylinkės teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos ir pagrįstai baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė.              Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis pripažino, jog A. P., pataikydamas į nukentėjusiojo kojÄ , nesiekė tyčia sutrikdyti jo sveikatos, jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o tai Å¡alina baudžiamÄ jÄ atsakomybę (BK 28 str.).             Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įvykio situacijÄ bei nesilaikė kėsinimosi pavojingumo, intensyvumo ir realumo nustatymo kriterijų, kurie yra suformuoti teismų praktikoje.

Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog G. M. tyčia kumščiu sudavė į A. P. automobilio durų stiklÄ ir jį iÅ¡daužė. B. M. tyčiÄ iÅ¡daužyti stiklÄ patvirtina įvykio vietos metu nustatytas stiklo Å¡ukių iÅ¡sidėstymas, kurių daugiausia buvo automobilio viduje, o tai leido manyti, jog durys stiklo dužimo metu buvo uždarytos.              Kolegijos nuomone, taip pat teisingai nustatyta, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis.

Darant prielaidÄ apie jo parodymų patikimumÄ , t. y. kad pirmas plÅ«stis necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo A. P., kad G. M. jau nueidinėjo nuo A. P. automobilio, tačiau iÅ¡girdęs nepagarbų žodį apsisuko, grįžo ir tik tuomet iÅ¡daužė stiklÄ , galima spręsti, kad smurtinių veiksmų pirmas ėmėsi bÅ«tent G. M.. Tai, jog nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina ir liudytoja J. J., kuri nurodė, jog priėjo prie G. M. ir paėmusi už žasto norėjo jį nusivesti iÅ¡ įvykio vietos.

Be to, aplinkybę, jog A. P. grėsė realus pavojus, patvirtina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad G. M. buvo agresyviai nusiteikęs ir jo atlikti veiksmai – stiklo iÅ¡daužymas, buvo pavojingi, realÅ«s ir akivaizdÅ«s, t. y. kėsinimasis buvo prasidėjęs ir tebesitęsiantis, pavojingi veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ A. P. bei jo turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog kėsinimosi pavojingumÄ , intensyvumÄ ir realumÄ netiesiogiai patvirtina ir įvykio situacija, nes nukentėjusysis pirmas priėjo prie automobilio, jis plÅ«dosi, iÅ¡daužė stiklÄ , buvo neblaivus (praėjus beveik 3 val., jam nustatytas 0,97 promilės girtumas), įvykis buvo tamsiu paros metu, A.

P. automobilyje buvo mažametis vaikas, kuris iÅ¡sigando nukentėjusiojo elgesio ir veiksmų, nukentėjusysis buvo lauke, todėl turėjo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ automobilyje sėdėjusį A. P., automobilyje buvo A. P. mažametis sÅ«nus, kurio palikti ir gintis kitokiu bÅ«du kaltinamasis neturėjo galimybės, o tai ribojo jo galimybę kitaip vertinti situacijÄ .              Be to, teismas nustatė, kad A. P. panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau Å¡ovė ne į nukentėjusįjį tiesiogiai, o į žemę (tai patvirtina ir pats nukentėjusysis).

Visai tai įvertinus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog A. P. veika formaliai atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jie buvo atlikti besiginant nuo G. M. pavojingo kėsinimosi, t. y. esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygai.             Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė :nukentėjusiojo G.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytėKolegijos teisėjai                                                     ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                 Valdas Vitunskas