cd78b931-2e1c-4ec2-b0f7-ccba99c44342 · Klaipėdos apygardos teismas

                  Civilinė byla Nr. 2A-599-513/2018                 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00390-2017-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.11;                                                                                    2.5.9; 3.1.7.6; 3.3.1.20(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. gegužės 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų (Å ilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., V. Å ., trečiajam asmeniui D. S. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių perkėlimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės D.

S., kuriuo I. M. paveldėjo M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), ir perkelti jai pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas. IeÅ¡kovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. Å ., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas M. Å . Po tėvo mirties palikimÄ priėmė 2008 m. liepos 28 d. kartu su broliu V.

Å ., o kiti paveldėtojai – broliai V. Å . ir A. Å . – jai padovanojo savo paveldėjimo teises. 2017 m. balandžio 26 d. jai iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, kuriuo ieÅ¡kovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M. Å . turto, t. y. 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini). TurtÄ Ä¯registravus VÄ® Registrų centre paaiÅ¡kėjo, kad 1/4 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui I. M. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1216, pagrindu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad po tėvo mirties iki Å¡iol ji viena naudojosi žemės sklypu, viena jį prižiÅ«rėjo, nes brolis juo nesirÅ«pino ir nesinaudojo. Abu žinojo, kad yra žemės sklypo paveldėtojai, tačiau nebuvo sutvarkę paveldėjimo dokumentų ir žemės nuosavybės teisė buvo įregistruota mirusio tėvo vardu. Apie tai, kad jos brolis parduoda paveldėjimo teisę, ieÅ¡kovė nebuvo informuota ir nežinojo. IeÅ¡kovė argumentavo, jog tiek brolis, tiek notarė žinojo, kad paveldima yra žemė, todėl parduodant paveldėjimo teisę privalėjo vadovautis CK 4.79 straipsniu, pagal kurį ji turėjo pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį.

Nurodė, jog apie perleistÄ teisę į palikimÄ sužinojo tik 2017 m. gegužės 15 d., todėl pagal to paties straipsnio nuostatas ir V. Å . pažeidus Reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, 1 dalį, Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnį, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį turi teisę reikalauti, kad jai bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas I. M. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Argumentavo, jog V. Å . jam pardavė paveldėjimo teises, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Parduodant paveldėjimo teisę, kai nedetalizuojamas palikimÄ sudarantis turtas, netaikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos, o taikytinas CK 6.426 straipsnis, kurio reikalavimų laikydamasis pirko paveldėjimo teisę. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas V. Å . prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog nepardavė konkretaus daikto, o pardavė turimÄ paveldėjimo teisę, kuri nėra dali, todėl negali bÅ«ti bendrosios nuosavybės objektas, ir Å¡iuo atveju netaikytinas CK 4.79 straipsnis.Trečiasis asmuo notarė D.

S. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes atsakovas V. Å . turėjo teisę parduoti savo paveldėjimo teisę, prieÅ¡ sudarydama pardavimo sandorį įsitikino, kad V. Å . gavo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ I. M. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų (Å ilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog pagal CK 6.426 straipsnio 1 dalį paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ .

Teismas nustatė, jog Å¡is reikalavimas buvo įvykdytas, t. y. 2008 m. liepos 28 d. iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad V. Å . yra M. Å . įpėdinis pagal įstatymÄ ir yra priėmęs palikimÄ . Teismas pažymėjo, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ), todėl paveldėjimo teisės gali bÅ«ti įvertintos piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į įpėdinio priimto palikimo (jo dalies) sudėtį.

Aptariamos rÅ«Å¡ies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Teismas nustatė, jog iki ginčijamos paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo atliktas atsakovui V. Å . atitekusio paveldimo turto apyraÅ¡as, o ginčijamu sandoriu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl paveldėjimo teisių, tačiau ne dėl konkretaus paveldėto turto (žemės sklypo ir kt.) pirkimo–pardavimo, todėl sutarties Å¡alių valia perleisti paveldėjimo teises negali bÅ«ti tapatinama su konkretaus palikimÄ sudarančio daikto perleidimu.

Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , jog sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis.Teismas pažymėjo, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo, kaip ir bet kurios kitos rÅ«Å¡ies sutarties sudarymui galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Nors 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad paveldėjimo teisių pardavėjas nurodė, kad teisės dovanojamos, tačiau teismas nustatė, kad padaryta klaida ir paveldėjimo teisės buvo parduotos, o ne padovanotos, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, jog už paveldėjimo teises V. Å . buvo sumokėta. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės teiginius, jog už parduotas paveldėjimo teises nebuvo atsiskaityta. Teismas taip pat konstatavo, jog nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu.

Teismas nustatė, jog 2008 m. liepos 28 d. iÅ¡duotas liudijimas, kad V. Å . yra M. Å . įpėdinis pagal įstatymÄ ir yra priėmęs palikimÄ , 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Å . pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M.Å . mirties, už 1906,24 Eur, 2017 m. kovo 10 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad I. M. paveldi 1/4 dalį mirusio M. Å . palikimo. Nors iÅ¡duotame paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijime nurodyta, kad palikimÄ sudaro ieÅ¡kinyje nurodytas žemės sklypas, tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad M.

Å . nuosavybės teise priklauso ir 257/1000 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), be to, I. M. sumokėjo M. Å . skolas. Teismas konstatavo, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog dar nėra žinomas visas M. Å . palikimas, todėl konstatuoti, kad V. Å . su I. M. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o ne paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, nėra teisinio pagrindo.Teismas konstatavo, jog CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos yra specialiosios, skirtos daiktų pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti ir dėl to netaikomos paveldėjimo teisių pirkimui–pardavimui, todėl pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , kad ji turėjo pirmumo teisę ir jai turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta pirkti paveldėjimo teises.

                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (apeliantė) G. B. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų (Å ilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės D.

S., kuriuo patvirtinta, kad M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį palikimo, susidedančio iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), paveldėjo I. M., ir perkelti jai pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas (b. l. 150–153). Argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nevertino aplinkybių, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas siekiant pakenkti jai ir jos šeimai, sandoris sudarytas slapta, o kadangi V.

Å . piktnaudžiauja alkoholiu, jis neadekvačiai vertino situacijÄ . Pažymi, jog brolis niekada neprieÅ¡taravo, kad visÄ Å¾emės sklypÄ ji valdytų kaip savo ir jį naudotų, ir žadėjo jo niekam neparduoti. Apeliantės teigimu, pačių atsakovų paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtina aplinkybę, jog realiai sudarytas žemės sklypo dalies, t. y. nekilnojamojo turto, o ne paveldėjimo teisių pardavimo sandoris, o siekiant iÅ¡vengti privalomo siÅ«lymo bendraturčiams pagal CK 4.79 straipsnį, sandoris įformintas kaip paveldėjimo teisės pardavimas.Apeliantė argumentuoja, jog įpėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ame registre, bet vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o šį veiksmÄ atsakovas V.

Å . buvo atlikęs – palikimÄ buvo priėmęs, t. y. iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ tapti palikėjo turto savininku, todėl ir parduoti jis galėjo ne palikimo teises, o palikimÄ kaip turtÄ . Tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Apeliantės teigimu, jos brolis, priėmęs palikimÄ , nebeturėjo teisės parduoti turtines teises į palikimÄ , o sudaryta sutartis yra niekinė nuo jos pasiraÅ¡ymo momento, nes prieÅ¡tarauja tiek įstatymo normoms, tiek suformuotai teismų praktikai, todėl, pažeidus jos pirmumo teisę pirkti žemės sklypo dalį, reikalauja jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnį, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V.

Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo sprendimÄ (b. l. 160–163). Atsakovas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina ginčijamos sutarties pobÅ«dį ir netinkamai taiko teisės normas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju CK 4.79 straipsnis, reglamentuojantis bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas, netaikytinas, nes jis pardavė ne savo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bet paveldėjimo teises, todėl teismas pagrįstai taikė bÅ«tent CK 6.426 straipsnio nuostatas.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi noro pirkti jam priklausančiÄ paveldėjimo teisę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas I. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (b. l. 164–167). Atsiliepime dėsto iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus atsiliepimus kaip atsakovas V. Å . savo atsiliepime. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio             1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jai priklauso pirmumo teisė įgyti paveldėto žemės sklypo dalį, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ negalioja ir turi bÅ«ti panaikintas, o jai turi bÅ«ti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal paveldėjimo teisių pardavimo sutartį.

Ä®rodyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė ieÅ¡kovės motina E. Å ., o (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės tėvas – M. Å . (b. l. 17–18, 21, 24–25). 2008 m. liepos 28 d. Å ilalės rajono notarų biuras iÅ¡davė liudijimus, notarinio reg. Nr. 2-4542 ir Nr. 2-4548, kad G. B. ir V. Å . yra M. Å . įpėdiniai pagal įstatymÄ ir yra priėmę palikimÄ (b. l. 15–16). 2017 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. Å . padovanojo G. B. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M.

Å . mirties (b. l. 125). IeÅ¡kovės teigimu, paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties, jai padovanojo ir brolis V. Å . ir ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Å . pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties, už 1 906,24 Eur (b. l. 62, 112). Gautomis lėšomis atsiskaityta su kreditoriais (b. l. 126–128, 119). Vadovaujantis sudarytu sandoriu 2017 m. kovo 10 d.

I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad I. M. paveldi 1/4 dalį mirusio M. Å . palikimo. PaveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudaro žemės sklypas, esantis Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9). 2017 m. balandžio 26 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad G. B. paveldi 3/4 dalis mirusio M. Å . palikimo. PaveldimÄ turtÄ , dėl kurio iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, esančio Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–14).

Nurodytomis dalimis įregistruotos I. M. ir G. B. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdiniai netvarkė su paveldėjimo teisėmis susijusių klausimų daugiau nei aÅ¡tuonerius metus, o ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas buvo iÅ¡duotas vėliau nei atsakovui I. M.IeÅ¡kovė, ginčydama 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo paliudyta, jog I. M. paveldėjo M. Å . 1/4 dalį palikimo, ir praÅ¡ydama jai perkelti pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas, iÅ¡ esmės argumentuoja jos, kaip paveldėto žemės sklypo bendraturtės pirmumo teisės pirkti Å¡io žemės sklypo dalį pažeidimu pagal CK 4.79 straipsnį.

Paveldimi yra materialÅ«s ir nematerialÅ«s daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ). Aptariamos rÅ«Å¡ies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai.

Sutarties dalyko specifika lemia CK 6.426 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , kad paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų. Tai – esminis požymis, skiriantis paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį nuo daiktų (prekių, vertybinių popierių) pirkimo–pardavimo sutarčių, nes, sudarant paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, viena iÅ¡ Å¡alių perleidžia, kita – įgyja įpėdiniui atitekusias ir jo perleidžiamas palikimo turinį sudarančias teises į turtÄ ir skolines prievoles kaip vientisÄ paveldimo turto masę (palikėjo turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų kompleksÄ ).CK 6.426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo tik garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ .

CK 6.426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali parduoti paveldėjimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Dėl to ginčo byloje nėra ir byloje esantys įrodymai patvirtina šį V. Å . statusÄ . Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis atlygintinai perleidžia savo teises į palikimÄ , todėl tam, kad įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimÄ , reikia, jog Å¡ios teisės jam priklausytų.

Ginčo paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V. Å . patvirtino, kad palikimÄ priėmė paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarei D. S., ir pardavė paveldėjimo teisės į turtÄ ir turtines teises atsakovui I. M.Teismo vertinimu, apeliantė neteisi teigdama, kad priėmęs palikimÄ V. Å . turėjo teisę iÅ¡skirtinai sudaryti tik žemės sklypo dalies, o ne paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, nes ieÅ¡kovė nepagrįstai sutapatina paveldėjimo teisių turėjimÄ su turto nuosavybės teisės turėjimu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų CK 6.426 straipsnio paskirtį ir esmę. IÅ¡ ieÅ¡kovės dėstomų argumentų iÅ¡eina, jog asmuo gali sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį tik tuo atveju, jeigu yra dar nepriėmęs palikimo, o tai bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir reikÅ¡tų, kad asmuo apskritai neturi parduodamos teisės, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties objekto. Palikimo turinį sudarančia žemės sklypo dalimi, kaip nuosavybės teisių objektu, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Iki Å¡io liudijimo iÅ¡davimo paveldėjimo procedÅ«ros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtÄ , t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimÄ , iki kol Å¡is faktas nebus patvirtintas notaro iÅ¡duotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimÄ turtÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nenustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas V.

Å ., taip pat nėra duomenų apie tai, kad Å¡io asmens vardu bÅ«tų įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo sklypo dalį. V. Å . 2008 m. liepos 28 d. iÅ¡duotas liudijimas, notarinio reg. Nr. 2-4548, apie tai, kad jis yra įpėdinis pagal įstatymÄ ir yra priėmęs palikimÄ , nėra paveldėjimo teisės liudijimas, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Dėl to, nepasibaigus paveldėjimo procedÅ«roms, nebÅ«damas teisiÅ¡kai patvirtintas nuosavybės teisių į konkretų turtÄ Ä¯gijėjas, įpėdinis objektyviai neturėjo galimybės sudaryti palikimÄ sudariusio turto (žemės sklypo dalies) pirkimo–pardavimo sutarties, nes jis tik priėmė palikimÄ , bet nesiekė įgyti nuosavybės teisių į palikimÄ sudarantį turtÄ (žemės sklypo dalį) ir perleido teises į palikimÄ (paveldėjimo teises) nesikreipdamas į notarÄ dėl nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) iÅ¡davimo.

Ä®pėdinis, kaip paveldėjimo teisių turėtojas, Å¡ių teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžia pirkėjui nuosavybės teises į paveldėjimo teises, tačiau ne nuosavybės teises į palikimo turinį sudarančius daiktus. Tik užbaigus paveldėjimo procedÅ«ras gali bÅ«ti sudaroma paveldėtų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu.

Vien dėl to objektyviai negalėjo bÅ«ti sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir pripažintini nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentai, jog atsakovai iÅ¡ tikrųjų sudarė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jÄ Ä¯formino kaip paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį vien tik siekdami iÅ¡vengti CK 4.79 straipsnio reikalavimų taikymo, t. y. siekdami iÅ¡vengti jos pirmumo teisės pirkti žemės sklypo dalį.Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo, kaip ir bet kurios kitos rÅ«Å¡ies sutarties sudarymo atvejams galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje.

Sutarčių laisvės principas ir Å¡alių valia apsispręsti dėl tam tikros sutarties bei jos sÄ lygų sudarymo lemia tai, kas yra Å¡alių sutartas perleidimo dalykas – teisė paveldėti ar konkretus turtas. Nagrinėjamu atveju atsakovai pasirinko sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir joje nėra nurodytas konkretus paveldėjimo turinį sudarantis turtas. Tokia Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia neteikia pagrindo abejoti dėl sutarties dalyko, t. y. Å¡alys aiÅ¡kiai patvirtino sudarydamos sutartį, jÄ Ä¯vykdydamos, taip pat ir po jos įvykdymo, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo paveldėjimo teisės, tačiau ne palikimo turinį sudarantys konkretÅ«s daiktai.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkrečiam įpėdiniui atitenkantis palikimas (jo dalis) susideda, kaip pirmiau nurodyta, iÅ¡ turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų komplekso, paveldėjimo teisės gali bÅ«ti įvertintos piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į įpėdinio priimto palikimo (jo dalies) sudėtį. Paveldėjimo teisės apima visas palikėjo turėtas teises į turtÄ ir skolines prievoles, o nuosavybės teisės į palikimo turinį sudarantį konkretų daiktÄ yra siauresnės apimties.

Dėl to paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių valia perleisti paveldėjimo teises negali bÅ«ti tapatinama su konkretaus palikimÄ sudarančio daikto perleidimu, nes toks tapatinimas nepagrįstai susiaurintų Å¡alių nusistatytÄ sutarties dalykÄ . TokiÄ Å¡alių valiÄ patvirtina ir aplinkybė, jog, minėta, Å¡ios sutarties sudarymo metu nebuvo registruotos atsakovo V. Å . nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį ir jam nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Be to, palikimo priėmimo metu įpėdiniui gali bÅ«ti nežinoma visa palikimo sudėtis, dėl to tokiu atveju paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje baigtinė palikimo sudėtis (turtas, skolos) neiÅ¡vardijama. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, gali bÅ«ti, jog dar nėra iki galo aiÅ¡kus visas palikimas, nes nors iÅ¡duotame paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijime nurodyta, kad palikimÄ sudaro ieÅ¡kinyje nurodytas žemės sklypas, tačiau į bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro 2017 m. spalio 3 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad M. Å . nuosavybės teise dar priklauso 257/1000 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 130), o sutartimi I. M. įsipareigojo sumokėti ir M. Å . skolas (b. l. 62). Pagal CK 5.68 straipsnį kelių įpėdinių paveldėtas turtas yra visų Å¡ių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad CK 5.68 straipsnyje nustatyta, kad turtÄ dalimis paveldi įpėdiniai, dėl to Å¡i nuostata turi reikÅ¡mės įpėdiniams pasidalijant paveldėtÄ turtÄ , tačiau Å¡ioje normoje reglamentuojamas tik paveldėto turto bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimas ir nėra nuostatų dėl paveldėjimo teisių bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paveldėjimo teisė yra susijusi su kiekvienu tÄ teisę turinčiu asmeniu, ji nedali ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl to netaikomas CK 4.79 straipsnyje iÅ¡dėstytas reikalavimas parduodamos daikto dalies bendraturčiui pasiÅ«lyti pirkti pirmenybės teise kitiems to daikto bendraturčiams.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos yra specialiosios, skirtos daiktų pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti ir dėl to netaikomos paveldėjimo teisių pirkimui–pardavimui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo atsakovų sudarytÄ sutartį kvalifikuoti kaip nekilnojamojo daikto – žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. IeÅ¡kovės teiginiai grįsti tik subjektyviu jos pačios situacijos suvokimu ir nesudaro teisinio pagrindo sudarytÄ sutartį vertinti kitaip.

IeÅ¡kovei teigiant, jog visÄ laikÄ sklypu naudojosi, deklaravo visÄ jo plotÄ ir gavo iÅ¡mokas, tai taip pat savaime nereiÅ¡kia, jog ginčijama sklypo dalis besÄ lygiÅ¡kai turi atitekti bÅ«tent jai. Pažymėtina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų pačios ieÅ¡kovės domėjimÄ si ir siekį įsigyti parduodamas paveldėjimo teises, taip pat nenustatyta jokių kliūčių ieÅ¡kovei nusipirkti Å¡ias teises. IeÅ¡kovė, bÅ«dama viena iÅ¡ įpėdinių, taip pat dalyvavo paveldėjimo procedÅ«rose ir galėjo derinti savo interesus įgyjant palikimÄ .

Tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė tik po to, kai buvo sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis ir įregistruota dalies sklypo nuosavybės teisė I. M. vardu, taip pat susirÅ«pino savo teisių įgyvendinimu ir paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ gavo 2017 m. balandžio 26 d., nors faktiÅ¡kai palikimÄ priėmė dar 2008 metais (b. l. 12–15). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo ir naujÄ aplinkybę, jog brolis, sudarydamas paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, galėjo nesuvokti situacijos.

Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė nenurodė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is argumentas nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo patvirtinta, kad M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį palikimo paveldi I.

M. Taip pat nėra pagrindo pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B. Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktina nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Atsakovas V. Å . praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės (apeliantės) priteisti 300 Eur, atsakovas I. M. praÅ¡o priteisti 350 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (b. l. 168–169). Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovams priteistinas jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų (Å ilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. Å . 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B.Priteisti atsakovui I. M. 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

B. Teisėjai                                                                                                  Žydrūnas Bertašius                              Irma Čuchraj                                                                                                                 Erika Misiūnienė