Legislator Case Law & Legislation
2023-01-18 Nr. AB-1751-3-62-3-01173-2021-1 AI generated

2023-01-18 Nr. AB-1751-3-62-3-01173-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-01-18 Nr. AB-1751-3-62-3-01173-2021-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-01-18 Nr. AB-1751-3-62-3-01173-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. L. su prašymu kreipėsi į teismą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200824-00094 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. lapkričio 26 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-75-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. L. su prašymu kreipėsi į teismą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200824-00094 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. lapkričio 26 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad Privalomasis nurodymas buvo duotas išardyti savavališkai pastatytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodyta išardyti savavališkai prie vieno buto gyvenamojo namo pristatytą priestatą. Pareiškėja prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą ir Inspekcija 2021 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo pratęsė terminą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki 2021 m. gegužės 24 d.

3. Pareiškėja dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, praleido terminą įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus (įteisinti statybą). Pareiškėja dėl pastato rekonstrukcijos projekto kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Fidesa“, kuri parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Kadangi iki rekonstrukcijos objekte nebuvo miesto nuotekų tinklų, pareiškėja įsirengė vietinius valymo įrenginius ir juos tinkamai įregistravo. Po statinio rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, buvo nutiestas miesto vandens ir nuotekų tinklas. UAB „Kauno vandenys“ nesutiko, kad pareiškėja neprisijungtų prie miesto nuotekų tinklų, todėl ir nedavė sutikimo dėl parengto projekto. Šiuo metu yra užsakytos projektavimo sąlygos tam, kad būtų galima realizuoti prisijungimą prie miesto nuotekų tinklų ir būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui.

4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Pareiškėja tikėjosi, kad UAB „Kauno vandenys“ sutiks su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, tačiau tik po trijų mėnesių nuo projekto parengimo pareiškė, kad pareiškėja turi jungtis prie miesto nuotekų sistemos. Dėl šios priežasties pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

6. Inspekcija nurodė, kad terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėja su prašymu į apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 26 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Remiantis lingvistiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir atsižvelgiant į šios įstatyminės nuostatos tikslą, minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjos J. L. prašymo netenkino.

8. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad Inspekcija gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. spalio 29 d. pranešimą Nr. 70-2-835 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų sustabdymo (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kuriuo Inspekcija informuota, jog, patikrinus 2019 m. spalio 24 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotą prašymą Nr. SRA-100-191024-31767 ir statinio projektą „Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (namo) rekonstravimo projektas“, nustatyta, kad yra požymių, jog prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkos statybos darbus. 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. „Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu)“ Nr. BIPA-20-200824-00084 nustatyta, kad statytoja savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo neypatingojo statinio kategorijos pastatą – gyvenamąjį namą: namo pietinėje pusėje, pristatydama apie 5,93 m x 4,65 m dydžio priestatą, kurio aukštis apie 2,59 m. Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą ir vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, statytojai 2020 m. rugpjūčio 24 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, t. y. prie pastato pietinėje pusėje pristatytas priestatas, kurio matmenys apie 5,93 m x 4,65 m, aukštis apie 2,59 m.

9. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcija statytojai 2020 m. rugpjūčio 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200824-00093, kuriuo įpareigojo statytoją nevykdyti jokių vieno buto gyvenamojo namo statybos darbų išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2020 m. rugpjūčio 24 d. statytojai surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 24 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai prie vieno buto gyvenamojo namo pristatytą priestatą, kurio matmenys apie 5,93 m x 4,65 m, aukštis apie 2,53 m ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 2D-11599 informavo Administraciją apie nustatytus pažeidimus, todėl Administracija 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ atmetė statytojos 2019 m. spalio 24 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-100-191024-31767). Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindama pareiškėjos (statytojos) 2021 m. vasario 17 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. SDPN-20-210218-00008 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėja 2021 m. gegužės 25 d. prašymu dėl termino pratęsimo 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į apygardos administracinį teismą.

10. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 14 str. 4 ir 5 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1-4 d., 21 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), teismų praktiką (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012) ir įvertinęs, kad pareiškėjai konkretus trečiojo suinteresuoto asmens (Inspekcijos) nustatytas terminas (iki 2021 m. vasario 24 d.) reikalavimams įvykdyti buvo pratęstas 3 mėnesiams (iki 2021 m. gegužės 24 d.), pareiškėja prašymą pratęsti šį terminą administraciniam teismui pateikė 2021 m. gegužės 27 d. (nekeičia ginčo esmės, jeigu prašymas teismui būtų pateiktas ir viena diena anksčiau, nes paskutinė pateikimo teismui data buvo 2021 m. gegužės 24 d.), teismas padarė išvadą, kad reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjai kreipiantis į apygardos administracinį teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (nes tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas.

11. Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymo leidėjui, nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Dėl to, kad reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, teismas nurodė, jog pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos prašymo netenkino (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – prašymą tenkinti.

14. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas neatsižvelgus į termino pratęsimui svarbias aplinkybes, t. y. pareiškėja dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių praleido terminą, todėl negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų, t. y. įteisinti statybą. Pareiškėja dėl pastato rekonstrukcijos projekto kreipėsi į UAB „Fidesa“, kuri parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Kadangi iki rekonstrukcijos objekte nebuvo miesto nuotekų tinklų, pareiškėja įsirengė valymo įrengimus ir juos tinkamai įregistravo. Šiuo metu, po statinio rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, yra miesto vandens ir nuotekų tinklas. UAB „Kauno vandenys“ nesutiko, kad pareiškėja neprisijungtų prie miesto nuotekų tinklų, todėl ir nedavė sutikimo dėl parengto projekto. Šiuo metu yra užsakytos projektavimo sąlygos tam, kad būtų galima realizuoti prisijungimą prie miesto nuotekų tinklų ir būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti rekonstrukciją, atliko eilę realių veiksmų, susijusių su projektinės dokumentacijos pakeitimu, kitų reikalingų dokumentų gavimu, tačiau UAB „Kauno vandenys“ reikalauja jungtis prie Kauno miesto nuotekų tinklų. Dėl to pareiškėja ir kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui.

15. Pareiškėjos vertinimu, skunde teismui nurodomi motyvai dėl termino pratęsimo yra nauji ir nebuvo nurodyti Inspekcijai pateiktame paskutiniame prašyme. Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, nes svarbiomis priežastimis laikomos nuo suinteresuoto asmens nepriklausančios aplinkybės, pavyzdžiui, jei asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą ar inicijavo procedūras, kuriomis kečiama projektinė dokumentacija, imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja prašyme nenurodė Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies aplinkybių, kurioms esant jai galėjo būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.

16. Pareiškėja pateikė teismui duomenis apie tai, dėl kokių objektyvių priežasčių negali gauti statybą leidžiančio dokumento, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti rekonstrukciją, atliko eilę realių veiksmų, susijusių su projektinės dokumentacijos pakeitimu, kitų reikalingų dokumentų gavimu, tačiau UAB „Kauno vandenys“ reikalauja jungtis prie Kauno miesto nuotekų tinklų. Dėl to pareiškėja ir kreipiasi į teismą, prašydama pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui. UAB „Kauno vandenys“ ir pareiškėja susitarė dėl techninio projekto parengimo ir statybų leidimo gavimo po savavališkos statybos įteisinimo. Šalys sutarė, kad yra visos palankios sąlygos atlikti numatytus darbus ir prisijungti prie miesto nuotekų šalinimo. Taigi, buvo sutarta dėl projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo, geodezinės nuotraukos padarymo, kadastrinės bylos parengimo.

17. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos formaliu situacijos ir įrodymų vertinimu. Teigia, kad ginčas turi būti nagrinėjamas ne formaliai, o iš esmės (ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vien formaliais pagrindais pažymėjo, kad pareiškėjos kreipimasis su prašymu pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui buvo paduotas terminui pasibaigus. Teismas Sprendime neanalizavo aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Toks formalus teismo požiūris į bylos situaciją yra nepateisinamas ir tuo požiūriu, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neprisijungimas prie miesto nuotekų sistemos apskritai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

18. Pareiškėja pagrindė, kad ėmėsi visų veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau jų trukmei negali daryti įtakos. Pareiškėjos vertinimu, teismas turėjo pagrindą pratęsti terminą savavališko statybos įteisinimui iki 2021 m. lapkričio 26 d., kadangi egzistuoja Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai. Kitose panašaus pobūdžio bylose teismai yra pratęsę Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu asmuo inicijuotai procedūrai negali daryti jokios įtakos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat objektyviai negali daryti įtakos terminams, nors yra atlikusi visus valinius veiksmus, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas laiku. Atsižvelgiant į tai, kada tikėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo paskelbimas administracinėje byloje Nr. eA-2001-502/2019 (dėl žemės sklypo suformavimo), buvo nustatytas ir preliminarus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2020 m. kovo 19 d.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.).

20. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, kad, atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, ji objektyviai negali įvykdyti Privalomojo nurodymo nustatytu terminu, nes iš UAB „Kauno vandenys“ gavus projektines sąlygas dėl miesto nuotekų sistemos, bus įstatymų nustatyta tvarką informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patalpintas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su juo pateikti pastato rekonstrukcijos projektą. Pareiškėja mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios ir susijusios su procedūromis, pareiškėjos atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei ji negali daryti įtakos.

21. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Inspekcijos vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos ir tinkamai aiškindamas materialiosios teisės normas, sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjos prašymas atmestas pagrįstai (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2275-520/2021; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

25. Įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

27. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

28. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

30. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 24 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai prie vieno buto gyvenamojo namo pristatytą priestatą, kurio matmenys apie 5,93 m x 4,65 m, aukštis apie 2,53 m ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja 2021 m. vasario 17 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. SDPN-20-210218-00008 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 26 d., t. y. pasibaigus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui.

31. Pareiškėja, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nurodė, kad dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių praleido terminą įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus. Paaiškino, kad dėl pastato rekonstrukcijos projekto kreipėsi į UAB „Fideda“, kuri parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Iki rekonstrukcijos objekte nebuvo miesto nuotekų tinklų, todėl pareiškėja įsirengė valymo įrenginius ir juos tinkamai įregistravo. Po statinio rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, atsirado miesto vandens ir nuotekų tinklas, todėl UAB „Kauno vandenys“ nesutiko, jog pareiškėja neprisijungtų prie miesto nuotekų tinklų ir nedavė sutikimo dėl parengto projekto. Pareiškėja paaiškino, kad yra užsakytos projektavimo sąlygos tam, kad būtų galima realizuoti prisijungimą prie miesto nuotekų tinklų ir būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas.

32. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip buvo paminėta anksčiau, laikomasi vienareikšmiškos pozicijos šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą buvo kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti patenkinamas. Remiantis aukščiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis neturi reikšmės ir teismas neturi pagrindo jo vertinti. Teismas, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose gali nukrypti tik ekstraordinariais atvejais.

33. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 31 p.) nelaikytinos tokiomis, kurios sudarytų pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2021 m. lapkričio 26 d. Pareiškėja savo prašyme nedetalizavo, kada kreipėsi dėl pastato rekonstrukcijos projekto, kada kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ ir gavo atsakymus dėl parengto projekto. Taigi, pareiškėja labai abstrakčiai išdėstė priežastis, dėl kurių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, ir iš šių paaiškinimų nebuvo galima spręsti, kad priežastys būtų pašalintos pareiškėjos prašomu terminu. Pareiškėjos nurodytos priežastys nelaikytinos ir ekstraordinariomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų būtina konkrečiu atveju tenkinti pareiškėjos prašymą, nors pareiškėja ir kreipėsi į teismą jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo institucijos sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad buvo būtina pratęsti šį terminą ilgesniam laikui.

34. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 26 p.). Kaip matyti, pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

35. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas yra formalus, t. y. teismas vien formaliai pagrindais pažymėjo, kad pareiškėjos kreipimasis su prašymu pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui buvo paduotas terminui pasibaigus, atsižvelgiant tiek į aptartą teisinį reguliavimą, tiek į nustatytas faktines aplinkybes, yra deklaratyvūs. Pareiškėja dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau to nepadarė. Be to, net ir pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius neišnyksta, todėl pareiškėja bet kokiu atveju privalo tą prievolę įvykdyti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė