N-575-764-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-764/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00042-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. R. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2009 m. birželio 28 d., apie 19.50 val., Jurbarko rajono savivaldybėje, Viešvilės miestelyje, vairuodamas automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio iš galo artėjančiai transporto priemonei su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais, kaip to reikalauja taisyklės, taip pat savo veiksmais trukdė jį aplenkti, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir grėsmę eismo saugumui, t. y. privertęs transporto priemonę su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais staigiai keisti judėjimo greitį bei imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti. Tokiais veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 143 ir 191 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 5 dalyje ir 1242 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 15 d. nutarimu R. Č. už ATPK 1241 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Lt bauda, o už ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus administracines nuobaudas, R. Č. galutinai buvo paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas pažymėjo, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui kaltinimas dėl šio pažeidimo padarymo nesuformuluotas ir nenurodyti minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtinti pažeidimo sudėties elementai. Atsižvelgęs į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, priešingai nei Institucijos nutarime, nėra nurodyta, kad R.

Č. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui ir sukėlė pavojingą situaciją, priversdamas kitus eismo dalyvius keisti judėjimo greitį, teismas konstatavo, jog protokole nurodyta ATPK 1242 straipsnio 1 dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, todėl protokolas yra su esminiais trūkumais, o Institucijos nutarime nurodytos naujos faktinės asmens veikos aplinkybės išeina už protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

Atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju teismas bylą dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo turėtų grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Pasisakydamas dėl R. Č. inkriminuoto ATPK 1241 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, jog jis 2009 m. birželio 28 d., apie 20.00 val., Jurbarko rajono savivaldybėje, Viešvilės miestelio prieigose, pasienio ruože, nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų teisėtų reikalavimų atidaryti automobilio Nissan Terrano, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, neužstoti, neblokuoti pravažiavimo, leisti važiuoti tarnybiniam pareigūnų automobiliui su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais toliau bei netrukdyti VSAT pareigūnams atlikti savo pareigas, t. y. persekioti automobilį su kontrabandiniu kroviniu; nevykdydamas VSAT pareigūnų teisėtų reikalavimų, R. Č. rodė aiškų pareigūnų negerbimą, įžeidė jų garbę ir orumą, kadangi parodė jiems įžeidžiantį gestą ranka, t. y.

žiūrėdamas į pareigūnus, pakėlė savo dešinės rankos rodomąjį pirštą prie smilkinio, jį pasukiojo ir pavadino pareigūnus „idiotais“. Tai įvertinęs, pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, kurią jis padarė 2009 m. birželio 28 d., buvo dirbtinai išskaidyta į kelias, surašant jam atskirus administracinio teisės pažeidimo protokolus, kadangi pagal kaltinimų esmę R. Č. inkriminuotas veikas apjungia ta pati įvykio vieta, tas pats įvykio laikas, tie patys esminiai elementai bei faktinės aplinkybės, be to, joms būdingas vienalaikiškumas, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalis draudžia bausti asmenį du kartus už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem).

Taip pat nurodė, kad VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos įgalioto pareigūno 2009 m. liepos 15 d. nutarimu R. Č. buvo paskirta administracinė nuobauda ir už ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi jis 2009 m. birželio 28 d., apie 20.00 val., pasienio ruože, vairuodamas automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuotų pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas, minėtas nutarimas buvo panaikintas ir byla dėl ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo R.

Č. atžvilgiu nutraukta, nenustačius asmens kaltės, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2010 m. sausio 15 d. nutarimą. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų parodymus. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi nuo 2011 m. sausio 1 d. jis neteko galios.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. Taip pat nurodo, jog administracinių teisės pažeidimų bylų, pradėtų ir nebaigtų iki 2011 m. sausio 1 d., teisena vyksta iki tol galiojusia tvarka, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju R. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1241 straipsnio 5 dalyje ir 1242 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 1241 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo 200 Lt iki 400 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 mėnesių. Tuo tarpu ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju R. Č. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 5 dalį pažeistų non bis in idem principą, kadangi joje atsakomybė inter alia numatyta už transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalauja taisyklės, ar kitokį kliudymą jų eismui. Tuo tarpu jau Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, jog jis, be kita ko, 2009 m. birželio 28 d., apie 20.00 val., Jurbarko rajono savivaldybėje, Viešvilės miestelio prieigose, pasienio ruože, nevykdė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, neužstoti, neblokuoti pravažiavimo bei leisti važiuoti tarnybiniam pareigūnų automobiliui su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais toliau. Taigi, nors minėta R. Č. veika kvalifikuota pagal skirtingus ATPK straipsnius, pagal kaltinimų esmę ji iš esmės buvo įvykdyta tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu laiku, ją apjungia ta pati įvykio vieta ir tie patys esminiai elementai bei faktinės aplinkybės.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui buvo netinkamai suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kas laikytina esminiu protokolo trūkumu, o Institucijos nutarime nurodytos naujos faktinės asmens veikos aplinkybės išeina už protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1818/2007, 2008 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-305/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1111/2008 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju asmeniui administracinis kaltinimas, be kita ko, pareikštas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, inter alia numatančią atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į KET. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, jog R. Č., be kita ko, kaltinamas pažeidęs KET 143 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad KET 143 punktas numato, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl asmens galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos. Aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo detaliai aprašyta pažeidimo esmė, savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Juolab kad vien iš byloje esančio R. Č. skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 3-4) bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų (b. l. 58-59) ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai suvokė, kuo yra kaltinamas, ir galėjo planuoti savo gynybos strategiją. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė bei iš esmės netyrė asmens kaltės dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole R. Č. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, todėl nepagrįstai panaikino skundžiamą Institucijos nutarimą dalyje dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu šioje dalyje nutraukė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas