2021-03-18 Nr. AB-5604-3-61-3-00887-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-407-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00887-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asociacijos „Šventupiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Šventupiai“ (toliau – ir pareiškėjas, asociacija) 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Agentūra) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra nustatė pažeidimus pareiškėjo įgyvendintame projekte Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ (toliau – ir projektas) vykdytame viešajame pirkime, nurodydama, jog pareiškėjas pažeidė viešojo pirkimo procedūras, nes įvykdė supaprastinto atviro konkurso „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų“ pirkimą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų (toliau – ir VPĮ) bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvada, kad jis pirkimo dokumentuose nustatė neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai apribojo konkurenciją ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir proporcingumo principą. Pareiškėjas dėl Agentūros argumentų, kad jis neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos), pažymėjo, kad šios rekomendacijos nėra privalomos, tai yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, todėl negali būti traktuojamos kaip imperatyvus įpareigojimas ir tuo labiau minėtų rekomendacijų nustatytų galimybių taikymas kitais nei jose nurodomais atvejais, negali būti laikomas pažeidžiančiu šio teisės akto reikalavimus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovavosi jam imperatyviai nustatyta VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tarpu nei Sprendime, nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje (kuria Agentūra remiasi savo sprendime) nėra pateikiama jokių objektyvių įrodymų bei motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui. Sprendime tik išvardijami pirkimo sąlygose nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pateikiamas VPT vertinimas, atliktas visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, pareigą išsiaiškinti tiekėjų pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas, visiškai nesusiejant su pirkimo kontekstu, nevertinant rinkos dalyvių pajėgumo, bei nepateikiant objektyvių įrodymų, kad esant kitokioms pirkimo sąlygoms, pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.

5. Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Panevėžio melioracija“ buvo palankesnės ar išskirtinės. Sprendime bei VPT išvadoje nėra net užsimenama apie tai, ar konkrečios sąlygos sudarė galimybes konkrečiam tiekėjui laimėti pirkimą tik dėl to, kad rinkoje daugiau nebuvo dalyvių, kurie jas atitiktų, ir ar nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai apribojo kokiam nors tiekėjui galimybę dalyvauti pirkime. Sprendime nurodyta, kad pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas vienus ar kitus iš minėtų kvalifikacinių reikalavimų rekomenduotina naudoti didesnės vertės pirkimuose ir ilgesnio laikotarpio sutarčių sudarymo atvejais, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo teisės šiuos reikalavimus naudoti ir trumpesnės trukmės (bet ne trumpalaikės) sutarties sudarymo bei mažesnės vertės pirkimo atveju. Sprendime nėra įvardijama, kaip vieni ar kiti dydžiai paveikė rinką ir kokios nuo to pasekmės kilo potencialiems dalyviams, t. y. kurių pajėgių rinkos dalyvių galimybės nuo to sumažėjo ar buvo prasčiau vertinamos.

6. Pareiškėjas, atsižvelgęs į darbų pobūdį, jų įvairovę, didelį darbų kiekį ir per kelias vietas išsidėsčiusias faktines jų atlikimo vietas (darbai buvo atliekami trijose skirtingose kadastro vietovėse, esančiuose sklypuose), nežinomas gamtines sąlygas, galinčias įtakoti darbų vėlavimą, kurio pareiškėjas negali leisti, nes projektas vykdomas Europos Sąjungos lėšomis ir turi aiškų terminą, iki kada turi būti pabaigtas, manė, kad pirkimo objektas yra specifinis, reikalaujantis iš pareiškėjo pakankamai atsakingo požiūrio į tiekėjų pasiūlymų vertinimą, todėl pagrįstai nustatė tokio pobūdžio kvalifikacinius reikalavimus. Be to, nei vienas viešaisiais pirkimais besidomintis tiekėjas pirkimo sąlygų teisėtumo ir proporcingumo nekvestionavo. Pastabų nebuvo gauta ir prieš pirkimą paskelbtai techninei specifikacijai, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti nustatytų reikalavimų pagrįstumu.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad net ir aplinkybė, jog kažkuri dalis tiekėjų galbūt savarankiškai negalėtų pateikti pasiūlymo pareiškėjo vykdomam pirkimui, nes galbūt neturi ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitinkančios technikos ar rodiklių, negali reikšti, jog pareiškėjo paskelbti pirkimo dokumentai yra diskriminaciniai ir ribojantys konkurenciją.

8. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvadomis, jog Pirkimo sąlygų 22.19 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo turėti tinkamą techniką, užtikrinančią sutarties įvykdymą, ta dalimi, kurioje nurodomi technikos priemonių skaičiai, yra perteklinis. Vadovaudamasi kitų perkančiųjų organizacijų turima patirtimi, įvertinus riziką, bei atsižvelgus į tai, kad pastaraisiais metais nepalankios oro sąlygos lėmė ne tik sunkesnes žemės ūkio veiklos subjektų veiklos sąlygas, bet ir ribotas galimybes įgyvendinti vandentvarkos projektus, pareiškėjo manymu, jis pagrįstai nustatė reikalavimus techninių priemonių skaičiui. Ištyręs rinkos pajėgumą ir nustatęs, kad yra pakankamai tiekėjų (pirkimo metu Lietuvoje preliminariai veikė mažiausiai 200 įmonių, kurių viena iš veiklos rūšių yra melioracijos darbai, iš jų bent keliasdešimt stambesnių įmonių, kurios tarp savo pagrindinių veiklų nurodo melioraciją), pareiškėjas matė pagrįstą būtinybę kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatyti minimalius valdomos technikos vienetus, kurie leistų atlikti darbus ir sėkmingai bei laiku užbaigti projektą. Nei viena iš institucijų nesigilino, kokia yra šiuos darbus potencialiai galinčių atlikti įmonių rinka ir kokius reikalavimus įmonės atitinka ar neatitinka.

9. Dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu apimties, pareiškėjas nurodė, kad ši sąlyga, kaip ir visos kitos sąlygos, buvo nustatytos, remiantis ilgamete pirkimų vykdymo praktika. Šia sąlyga buvo siekiama įsitikinti, ar tiekėjas realiai suvokia darbų apimtį, įvertino visus darbų kiekį, bei medžiagų poreikį, nes tikslas – iki termino pabaigos tinkamai įgyvendinti projektą. Pirkimo laimėtoju tapo UAB „Panevėžio melioracija“, su kuria 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, o ne UAB „Panevėžio hidroplanas“, todėl pagrindo teigti, jog pareiškėjas, užsakydamas priešprojektinį pasiūlymą, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Panevėžio hidroplanas“ dalyvauti pirkime, kuri nedalyvavo jame, nėra tam jokio pagrindo. Apskritai priešprojektinis pasiūlymas neturėjo jokios įtakos konkurse dalyvavusiam UAB „Panevėžio melioracija“. Dėl aplinkybės, kad UAB „Panevėžio melioracija“, laimėjusi pirkimą, projektuotoja pasisamdė E. B., pareiškėjas negali būti atsakingas. Duomenų, kad pareiškėjas kažkokiu būdu būtų turėjęs įtakos pirkimo laimėtojui, renkantis projektuotoją, byloje nėra, todėl sąlyga dėl informacijos apie pasirengimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, kurią tame tarpe sudaro ir informacija apie projektinius sprendinius, buvo nustatyta proporcinga ir pagrįstai.

10. Pareiškėjas iki pirkimo pradžios, kaip to reikalavo VPĮ, viešai CVP IS paskelbė techninę specifikaciją, kuria buvo siekiama pristatyti rinkai esminius būsimo viešojo pirkimo reikalavimus, tai yra maksimalų skaidrumą ir tiekėjų informuotumą iki pirkimo užtikrinanti procedūra, todėl Sprendime išdėstyti teiginiai apie viešųjų pirkimų principų pažeidimus bei sąžiningo ūkio subjektų varžymosi ribojimus yra nepagrįsti.

11. Viešųjų pirkimų praktikoje yra įprasta, kad viešojo pirkimo komisijos posėdžiai gali vykti ne tik fiziškai visiems komisijos nariams sėdint patalpoje, bet ir nuotoliniu būdu – VPĮ tam nenustato konkrečios formos. Pareiškėjas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų komisijos narių valia dėl kiekvieno siūlomo sprendimo yra aiškiai išreikšta protokoluose ir patvirtinta komisijos narių parašais. Komisijos narių valia dėl šių sprendimų nėra paneigta, todėl visiškai nėra pagrindo teiginiams, kad komisijos nariai tokių sprendimų nepriėmė. VPĮ neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos narių patiems rengti pirkimo dokumentus bei vertinti pasiūlymus, kadangi dažnai perkančiose organizacijose komisijos nariai ne visuomet turi tam reikiamą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju su pirkimus susijusią medžiagą rengti ir teikti siūlomų sprendimų bei dokumentų projektus bei konsultuoti visais su pirkimu susijusiais klausimais buvo pasitelktas ilgametę patirtį įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus turintis konsultantas, kuris ir konsultavo komisiją visais su projekto įgyvendinimu susijusiais klausimais ir padėjo rengti susijusių dokumentų projektus.

12. Pareiškėjo teigimu, vykdydama pirkimus, jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nei vienam tiekėjui nesudarė išskirtinių sąlygų laimėti pirkimą, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl Agentūra taikė didžiausią sankciją visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbai yra atlikti 100 proc., taip kaip numatyta paramos sutartyje, jų atlikimui panaudotos ne didesnės išlaidos nei numatyta paramos sutartyje, visi darbai atlikti laiku ir kokybiškai, darbai priimti valstybinės komisijos, todėl projekto tikslas buvo 100 proc. pasiektas. Pareiškėjas pirkimą vykdė, remiantis teisės aktų reikalavimais, siekdamas laiku ir tinkamai įgyvendinti jam imperatyviai nustatytą įpareigojimą, todėl, pareiškėjo manymu, pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos buvo pagrįstos, proporcingos ir teisėtos.

13. Teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas nurodė, kad asociacijai „Šventupiai“ ir / ar jos pirmininkei E. V. ir / ar asociacijos „Šventupiai“ viešųjų pirkimų komisijos nariams nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl tariamų viešųjų pirkimų pažeidimų, o ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00007-16 epizode dėl viešojo pirkimo įgyvendinant projektą „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ 2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, visų 2019 m. sausio 18 d. sprendime Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ minimų asmenų atžvilgiu.

14. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas pats tyrimo neatliko, rėmėsi vien Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, duota ikiteisminio tyrimo metu, kai ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Be to, Agentūra buvo pripažinusi tinkamomis finansuoti projekto išlaidas. Lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Atsakovas pats laikė, kad viešasis pirkimas atliktas tinkamai. Atsakovas visiškai neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos. Viešojo pirkimo sąlygos buvo patvirtintos 2016 m. vasario 15 d., po to nebuvo keičiamos. Žalos nėra nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Sankcija neproporcinga galimiems pažeidimams.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Agentūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde apskritai nepasisakė apie aplinkybes, kurias užfiksavo ir nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT). Agentūra yra atsakinga už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą ir kt., tačiau Agentūrai nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus, todėl STT pateikta informacija buvo detaliai išanalizuota ir, kartu įvertinus kitus surinktus įrodymus, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

17. Nors Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes pirkimo objektui buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, o kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pirkimo objektas nebuvo nei ypatingos svarbos, nei specifinio pobūdžio – tokio pobūdžio projektai (melioracijos statinių rekonstrukcija) yra atliekami visoje Lietuvoje jau daug metų.

18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde pateikiamais argumentais, kad Agentūra turėjo pateikti įrodymus, jog kitokiomis pirkimų sąlygomis būtų buvę daugiau tiekėjų. Agentūra, nustatydama pažeidimus, neprivalo daryti rinkos tyrimų. VPT yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti įstaiga, todėl Agentūra pagrįstai atsižvelgė į VPT išvadas ikiteisminiame tyrime. Agentūra rėmėsi nustatytais faktais, kompetentingų institucijų pateikta informacija (VPT ir STT) išanalizuoja konkrečią situaciją ir tuo pagrindu priėmė sprendimą.

19. NMA laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „<...> Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – UAB „Panevėžio melioracija“ <...>“, kadangi Sprendime aiškiai nurodoma, kad dar prieš pirkimo paskelbimą pareiškėjas derino pirkimo dokumentus su UAB „Panevėžio melioracija“. Projektas buvo parengtas iki pirkimo, kas jau savaime yra pažeidimas. Be to, aukščiau nurodyti pareiškėjo argumentai prieštarauja UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus pozicijai – šis asmuo (V. B.) nurodė, kad apie pirkimą jam yra žinoma, ir dar iki pirkimo pradžios asmenys tarėsi dėl būsimo konkurso (2017 m. vasario 3 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad neva nėra aišku, dėl ko iš anksto buvo susitarta, tačiau pats UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus nurodė, kad buvo susitarta dėl darbinio stažo per paskutinius penkerius metus ir kt.

20. Agentūra nurodė, kad ji neginčija būtinybės pasirinkti tinkamus rangovus (paslaugų tiekėjus), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti ar nustatomi reikalavimai yra proporcingi. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas dėl atitinkamo technikos kiekio turėjimas yra proporcingas. Pareiškėjas nustatė, kad yra būtina turėti iš viso 12 vnt. technikos, kas ne kiekvienam paslaugų tiekėjui yra įmanoma. Pirkimo terminas itin trumpas, o technikos vienetų skaičius itin didelis. Pirkimo sąlygų visuma lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą.

21. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad darbai turėjo būti atlikti skirtingose vietose, kadangi įvertinus vietoves – Baibokai, Viržonai, Glitėnai, yra akivaizdu, kad jos nėra viena nuo kitos nutolusios reikšmingu atstumu. Atstumas nuo Baibokų iki Vižonų (kelio danga) sudaro apie 8 km, o nuo Viržonų iki Glitėnų – vos 2 km. Akivaizdu, kad toks atstumas negali būti laikomas reikšmingu atstumu, kad būtų galima reikalauti net 12 vnt. technikos darbams atlikti.

22. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta, kad nesilaikė reikalavimų ir juos pažeidė, bet vis tiek mano, kad turi būti skiriama (nesusigrąžinama) parama. Atsakovo teigimu, Agentūra negali pareiškėjui skirti paramos (jos nesusigrąžinti) dėl pareiškėjo įsitikinimo, kad neva konkurencija nėra apribota ir nėra pakenkta Europos Sąjungos tikslams.

23. Atsakovas kitus pareiškėjo teiginius apie Lietuvoje esantį tiekėjų kiekį ir jų pasiskirstymą vertino kritiškai, kadangi nėra pateikiama oficiali informacija. Be to, nepriklausomai nuo to, kiek Lietuvoje veikia melioracijos darbus atliekančių įmonių, pareiškėjas negali susitarimais prieš pirkimą sudaryti tokių sąlygų, kad kvalifikaciniai reikalavimai atitiktų konkrečiai vieną tiekėją. Komisijos nariai neatliko savo funkcijų (nedalyvavo komisijos posėdžiuose, nerengė pirkimo dokumentų, nevertino pasiūlymų), o tai yra VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo esminis pažeidimas.

24. Atsakovas nurodė, kad Europos Sąjungos paramos lėšų paskirstymas yra vykdomas per valstybės institucijas. Šiuo atveju, Agentūra užtikrindama tinkamą pavestų funkcijų vykdymą, paramos lėšas turi skirti tik tiems pareiškėjams, kurie atitinka keliamus reikalavimus ir vykdydami projektą nepadaro pažeidimų, o nustačius, kad pareiškėjui vis dėlto tam tikrus pažeidimus atliko – inicijuoti tyrimą ir nustačius, kad buvo padaryti pažeidimai – susigrąžinti paramą.

25. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad viešųjų pirkimų pažeidimai nustatyti, remiantis surinka STT ir VPT medžiaga. Sankcija yra proporcinga, nes pareiškėjas iš anksto buvo suderinęs viešųjų pirkimų sąlygas su UAB „Panevėžio melioracija“. Dėl žalos pažymėjo, kad jos gali ir nebūti sankcijai skirti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo dėstė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir Agentūros atsiliepime.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą nagrinėti savo nuožiūra. Taip pat prašė Viešųjų pirkimų tarnybą pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nes šioje byloje teismo sprendimas nesukels jai teisių ir pareigų. VPT pažymėjo, kad ji nėra įgaliota aiškinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių ir 2013 m. sausio 23 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintų sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, todėl nepateikia pozicijos dėl skunde ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

II. 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

29. Teismas nustatė, kad:

29.1 Pareiškėjas (perkančioji organizacija) 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) įgyvendinti projektą „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“. Pareiškėjas su Agentūra 2016 m. balandžio 7 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis).

29.2 Pirkimą vykdė trijų asmenų viešojo pirkimo komisija, sudaryta perkančiosios organizacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo“. Pirkimas vykdytas pagal pirkimo komisijos 2016 m. vasario 15 d. posėdyje patvirtintas Pirkimo sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos).

29.3 Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. ir UAB „Intechim“ pasirašė Konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugų sutartį Nr. ES-1.

29.4 Pareiškėjas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016 m. gegužės 6 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 174156.

29.5 Pirkimo komisija 2016 m. gegužės 18 d. protokolu susipažino su pateiktu pasiūlymu, 2016 m. gegužės 25 d. protokolu pripažino tiekėją tinkamos kvalifikacijos, o 2016 m. gegužės 26 d. (protokolo Nr. 7) atplėšė konkursui pateiktą pasiūlymą (voką) ir pirkimo laimėtoju paskelbė UAB „Panevėžio melioracija“ (pateikto vienintelio dalyvio) ir nuspręsta sudaryti su šiuo dalyviu viešojo pirkimo sutartį.

29.6 Pirkimo komisija 2016 m. gegužės 26 d. nutarė patvirtinti pateikto vienintelio dalyvio UAB „Panevėžio melioracija“ pateiktą pasiūlymą (pasiūlymo vertė 374 947,44 Eur su PVM).

29.7 Asociacija „Šventupiai“ 2016 m. gegužės 30 d. su pirkimo laimėtoju UAB „Panevėžio melioracija“ pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, pagal kurią rangovas UAB „Panevėžio melioracija“ įsipareigojo atlikti asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbus su techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūros ir aiškinamojo stendo įrengimo paslaugas.

29.8 Agentūra pareiškėjui pagal 2016 m. liepos 7 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP001 išmokėjo 19 788,00 Eur paramos sumą už techninio projekto parengimo paslaugas, techninio projekto ekspertizės paslaugas, konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugas bei projekto viešinimą (aiškinamąjį stendą); pagal 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP002 išmokėjo 128 170,94 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (I dalis), techninės priežiūros paslaugas (I dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (I dalis); pagal 2017 m. liepos 11 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP003 išmokėjo 73 888,22 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (II dalis), techninės priežiūros paslaugas (II dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (II dalis)

29.9 Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP004, pagal kurį prašė išmokėti 74 069,81 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (III dalis), techninės priežiūros paslaugas (III dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (III dalis).

29.10 Agentūra, pritarus Žemės ūkio ministerijai (2018 m. gruodžio 20 d. pranešimas (reg. Nr. BR5.2-20766)), vadovaudamasi teisės aktais, įvertinusi nustatytus pažeidimus (t. y. pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“) ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikė 100 proc. dydžio sankciją už „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų pirkimas“ pirkimo pažeidimus, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. taikoma 289 472,22 Eur sankcija. Agentūra nustatė, kad pareiškėjo pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“. Agentūra Sprendime nurodė, kad, rengiant pirkimo dokumentus reikalavimai, susiję su techninėmis priemonėmis, buvo derinami su tiekėju UAB „Panevėžio melioracija“. Ši išvada grindžiama STT įtariamųjų apklausos duomenimis. Iš perkančiosios organizacijos pusės dėl derinimo dalyvavo asociacijos „Šventupiai“ pirmininkės ir viešojo pirkimo komisijos pirmininkės E. V. įgaliotas asmuo UAB „Krekenava“ direktorius V. L., asociacijos „Šventupiai“ konsultantas D. M., dėl derinimo tarpininkavo Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. D. ir kt.; asociacijos „Šventupiai“ konsultantas D. M. rūpinosi tiekėjo UAB „Panevėžio melioracija“ pasiūlymo CVP IS pateikimu, stebėjo duomenis CVP IS, konsultavo.

30. Teismas apžvelgė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nurodė, kad, nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime.

31. Teismas analizavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo rezultatus, fiksuotus protokoluose (2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. gruodžio 23 d.), įtariamųjų apklausų (2017 m. sausio 18 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 3 d.) duomenis.

32. Pasisakydamas dėl kvalifikacinių reikalavimų, teismas analizavo Pirkimo sąlygų 22.8–22.10 punktus, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 19 punktą. Teismas nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų 21 punktą, darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. sausio 31 d., rangos sutartis pasirašyta 2016 m. gegužės 30 d., o pirkimas nepriskiriamas didelės vertės pirkimui, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju nepagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento vertinimo, juolab, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pagrįstų tokio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą. Teismas pažymėjo, kad pačio viešojo pirkimo vertė nėra didelė, sutartis nėra ilgalaikė, todėl pareiškėjo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie turėtų būti keliami didelės vertės pirkimams, Paramos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti visiškai nepagrįstai apribojo kitų rinkos dalyvių dalyvavimą viešajame pirkime. Tai, kad viešajame pirkime nedalyvavo daugiau dalyvių tik patvirtina NMA padarytą išvadą, jog pareiškėjas nustatė per aukštus kvalifikacinius reikalavimus mažos vertės pirkimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė objektyvios būtinybės nustatyti ne minimalius, o žymiai didesnius nei rekomenduojami kvalifikaciniai reikalavimus. Pareiškėjas, nesilaikydamas rekomendacijų dėl kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymo, prisiėmė riziką, kad reikalavimai gali būti pripažinti neatitinkantys viešojo pirkimo principų, negalint nustatytų aukštesnių reikalavimų objektyviai pagrįsti. Teismas, įvertinęs išdėstytus kriminalinės žvalgybos pokalbių išklotines, apklausų protokolų duomenis, darė išvadą, kad konkurso sąlygose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo nustatyti tikslu riboti konkurenciją konkrečiame viešajame pirkime maksimaliai reikalavimus užaukštinant ir pritaikant konkrečiam dalyviui, taip pat išvengiant konkuruojančių pasiūlymų viešajame pirkime gavimo. Šis tikslas buvo pasiektas, kadangi daugiau pasiūlymų viešajam pirkimui pareiškėjas ir negavo.

33. Pasisakydamas dėl kvalifikacinio reikalavimo turėti atitinkamą technikos priemonių skaičių, teismas analizavo Pirkimo sąlygų 22.19 papunktį, techninę specifikaciją bei nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie atstumą tarp trijų skirtingų darbo vietovių, įvertinus jų nutolimą, nepagrindžia objektyvios būtinybės taikyti tokio reikalavimo teikėjui kaip konkretus pirkimo sąlygose nurodytas technikos skaičius.

34. Dėl nuostolių, nustatančių ūkui subjekto grupės pajėgumo skaičiavimo tvarką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde Agentūros nustatyto pažeidimo (Pirkimo sąlygų 23 punkte nustatydama netikslius, dviprasmiškus reikalavimus, pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo Taisyklių 27 punkto nuostatomis, kad „pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“) iš esmės neginčija, nurodydama, kad šis netikslumas yra formalus, kadangi jokios įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Teismas akcentavo, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nurodė, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu, todėl pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo formalaus vertinimo atmetė kaip nepagrįstus.

35. Pasisakydamas dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu, teismas nurodė, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimus, kad tiekėjai jau pasiūlymuose pateiktų duomenis, kurie privalomi techniniame projekte (Pirkimo sąlygų 41 p.). Teismas pritarė Agentūros išvadai, kad toks pirkimo sąlygų reikalavimas yra perteklinis ir atgrasantis nuo konkuruojančių pasiūlymų pateikimo, kadangi investicijos į techninį projektą gali būti pakankamai ženklios (žr. pirmasis pareiškėjo mokėjimo pranešimas pateiktas po mėnesio nuo konkurso laimėtojo paskelbimo ir sutarties sudarymo), o laimėti gali tik vienas iš tiekėjų, todėl kiti tiekėjai rizikuotų prarasti investuotas į dalyvavimą lėšas. Be to, įprastai techninės dokumentacijos rengimas užtrunka ilgą laikotarpį. Šioje byloje, kaip nustatyta pirkimas paskelbtas gegužės mėnesio pradžioje ir pabaigoje nustatytas laimėtojas, liepos mėnesio pradžioje pateikta mokėjimo paraiška dėl lėšų už techninį projektavimą apmokėjimo, kas taip pat leido teismui pritarti Agentūros išvadai apie viešojo pirkimo konkurso sąlygų parengimą vienam teikėjui.

36. Teismas iš esmės pritarė Agentūros išvadai, kad pareiškėjo sudaryta viešojo pirkimo komisija nesivadovavo asociacijos „Šventupiai“ viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentu, patvirtintu pareiškėjo pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2, nes komisija, gavusi įgaliojimus, neatliko šių veiksmų: neparinko pirkimo būdo, neparengė pirkimo dokumentų, neparengė pirkimo sutarties projekto, neatplėšė vokų su pasiūlymais ir jų nenagrinėjo, nevertino, nepalygino pateiktų pasiūlymų, taip pažeisdama VPĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu pareiškėjo atstovė negalėjo patvirtinti fakto, jog vokų atplėšimo ir laimėtojo nustatymo posėdyje dalyvavo visi komisijos nariai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad komisijos nariai dalyvavo nuotoliniu būdu, nors toks būdas komisijos darbo reglamente nenumatytas. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog visi viešųjų pirkimų komisijos protokolai pasirašyti trijų komisijos narių, iš pateiktų apklausų protokolų matyti, kad komisijos pirmininkė E. V. nedalyvavo viešojo pirkimo posėdžiuose, o juos pasirašydavo kitą dieną. Šį faktą patvirtina ir objektyvūs kriminalinės žvalgybos protokolų duomenys.

37. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo viešojo pirkimo komisijos nario K. Š. apklausos protokolo matyti, jog jis netgi nėra matęs komisijos pirmininkės, jo žinojimas apie viešąjį pirkimą apsiriboja viešųjų pirkimų komisijos protokolais, kuriuos, nežino, kas parengdavo. Taip pat šis asmuo nurodė, kad nėra buvę fizinių komisijos posėdžių (2018 m. vasario 8 d. liudytojo apklausos protokolas). Todėl teismas vertino, jog pareiškėjo pateikta viešųjų pirkimų komisijos dokumentacija, įvertinus aukščiau nustatytus viešųjų pirkimų komisijos darbo ypatumus, negali paneigti išvados, jog ši komisija buvo formaliai sudaryta, tačiau sprendimus priimdavo, protokolus parengdavo kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad, kaip jau nustatyta, yra duomenų, jog netgi kiti asmenys pasirašydavo arba kaip statistai sudalyvaudavo komisijos posėdžiuose. Vien tokių duomenų mastas, apimtis, įvertinus tai, kad viešųjų pirkimų komisija savo sprendimais turi garantuoti viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi, tačiau šiuo atveju ne tik kad neatliko savo funkcijų pagal nuostatus ir įstatymą, tačiau juos pažeidinėjo, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti paramos panaudojimo pažeidimus, nes nesilaikyta esminių viešųjų pirkimų principų (įskaitant skaidrumo).

38. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius objektyvius duomenis (kriminalinės žvalgybos pasiklausymo duomenis, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai), nėra pagrindo nepritarti Agentūros padarytoms išvadoms dėl padarytų pažeidimų panaudojant gautą paramą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas apie ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų prieštaringumą, nenurodė šių duomenų prieštaringumo. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia, atliekant paramos panaudojimo administravimą, remtis bet kokiais teisėtai gautais duomenimis. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų asmenų kaltei pagrįsti (buvo tirtas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir bendrininkavimas vykdant šią nusikalstamą veiką), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad surinkti ikiteisminio tyrimo metu duomenys nėra vertingi svarstant paramos panaudojimo teisėtumą. Teismas akcentavo, kad Agentūra, konstatuodama paramos panaudojimo pažeidimus, rėmėsi ne pavieniais ikiteisminio tyrimo metu fiksuotais faktais, o jų visuma. Sprendžiant dėl paramos panaudojimo pažeidimų remtasi ne vien asmeninio pobūdžio duomenimis (asmenų apklausos protokolų duomenys), tačiau ir pasiklausymų protokolų duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitą kaip įrodymų šaltiniai papildo, neprieštarauja ir iš jų visumos įvertinimo galima daryti (ir Agentūra padarė) nuoseklias bei pagrįstas išvadas. Todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimas niekaip savaime nelemia administracinės procedūros užbaigimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai apie projekto visišką įgyvendinimą nėra reikšmingi skiriant sankciją, kuomet nustatoma, jog buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos paramos lėšos.

39. Teismas nurodė, kad Agentūra už pirkimo pažeidimus, aprašytus 1, 2 bei 3 punktuose, taikė sankciją, numatytą Pirkimų sankcijų metodikos 1 priedo 1.7 eilutėje (Pirkimo dokumentuose nurodyti ne visi kvalifikaciniai reikalavimai ir (ar) pirkimo sutarties pasirašymo sąlygos arba jie netiksliai apibrėžti), t. y. taikė 25 proc. dydžio sankciją. Už minėto pirkimo pažeidimus, aprašytus 1, 2, 4, 6 bei 7 punktuose, taikytina sankcija, numatyta Pirkimų sankcijų metodikos 1 priedo 1.1 eilutėje „Skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas“ (pažeidimo turinys: Pirkimas pradėtas nesilaikant Europos Sąjungos direktyvose, Viešųjų pirkimų įstatyme ar perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, įskaitant skaidrumo principo pažeidimus (pvz., sudaromos sąlygos laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui), išskyrus 1.2 papunktyje nurodytus atvejus), t. y. taikyta 100 proc. dydžio sankcija, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Pirkimų sankcijų metodikos 6 punkte numatyta, kad, jei nustatomas daugiau nei vienas pirkimo pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija. Teismo vertinimu, Agentūra, pagrįstai nustačiusi aprašytus viešųjų pirkimų pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai pasirinko taikytiną pareiškėjui sankcijos pagal didžiausią iš galimų taikyti sankcijų dydį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisinių pagrindų taikyti mažesnę ar švelnesnę sankciją už netinkamą paramos panaudojimą, tokių pagrindų teismas nenustatė.

III. 40. Pareiškėjas asociacija „Šventupiai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės bei proceso teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, jų įgyvendinimo procedūras ir principus, įrodymų pakankamumą ir vertinimą reglamentuojančias taisykles, šalių teises įrodinėjimo procese, dėl to nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, dėl to naikintiną sprendimą.

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir visapusiškai neišanalizavo pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su 2016 m. vasario 15 d. patvirtintų supaprastinto atviro konkurso sąlygų nustatymu, jų patvirtinimu bei atsakovo veiksmais viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo sprendime VPĮ pažeidimai, susiję su supaprastinto atviro konkurso sąlygų neatitikimu VPĮ nuostatoms, konstatuoti remiantis VPT 2018 m. spalio 1 d. išvada Nr. 4S-1303, kurioje VPT, pakartotinai vertindama pareiškėjo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, jas vertino kaip pažeidžiančias VPĮ nuostatas. Toks atsakovo sprendimas, kuris priimtas po to, kai atsakovas, prieš paskelbiant apie supaprastintą atvirą konkursą, jau buvo įvertinęs pirkimo sąlygas, taip pat 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. SBP-0200338, 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. S-KP-0205137 sprendimais pripažinęs, kad viešasis pirkimas atliktas tinkamai ir konstatuotas pažeidimų nebuvimas, tiek ir pati VPT įvertino pirkimo sąlygas, kaip atitinkančias VPĮ, sprendime vertinamos priešingai, negali būti laikomas suderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo. Šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę priimant sprendimą dėl paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas dėl to, kad teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų.

43. Teismas rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis ir įtariamųjų apklausos protokoluose esančiais duomenimis, kurie surinkti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00007-16 atlikimo metu, t. y. duomenimis, kurie surinkti tiriant valstybės tarnautojų ar jiems prilyginamų asmenų galbūt padarytą nusikalstamą veiką, kurie buvo vertinami piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kontekste. Pareiškėjas pažymi, kad asociacijai „Šventupiai“ ir / ar jos pirmininkei E. V. ir / ar asociacijos „Šventupiai“ viešųjų pirkimų komisijos nariams nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl tariamų viešųjų pirkimų pažeidimų, o ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00007-16 epizode dėl viešojo pirkimo įgyvendinant projektą 2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, visų atsakovo 2019 m. sausio 18 d. sprendime Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ minimų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat nurodo, kad visų ikiteisminio tyrimo duomenų niekas netyrė, nenustatinėjo pareiškėjo veiksmų teisėtumo / neteisėtumo, nepašalino neaiškumo, prieštaringumo, byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jų teisingumą, todėl yra pagrindas išvadai, jog STT pateiktoje medžiagoje selektyviai atrinkti duomenys yra tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti, tačiau visapusiškai ir objektyviai neištirti duomenys. Kadangi ikiteisminis tyrimas pareikėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas, todėl negalėjo būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, kurių nepagrindžia byloje esanti medžiaga. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniai teismai tokią pažeidimų tyrimo praktiką, kuomet pažeidimas grindžiamas nesibaigusio ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra pripažinę netinkama ir neatitinkančia viešojo administravimo reikalavimų (pareiškėjas pateikia nurodą į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4930-463/2016).

44. Teismas nepagrįstai vertino įtariamųjų N. Ž., V. B., A. D. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir įtariamųjų apklausos protokoluose užfiksuotus duomenis kaip pareiškėjo veiksmų neteisėtumą pagrindžiančius duomenis, kadangi šių duomenų nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys. Pareiškėjo teigimu, V. B. samprotavimai, subjektyvus manymas, jog pirkimo sąlygos buvo derinamos, nors negalėjo įvardinti kada ir kokios sąlygos buvo suderintos, arba valstybės tarnautojų ir tiekėjų atlikti neteisėti veiksmai, kuriais susitarė dėl konkurencijos ribojimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kurie visiškai nesusiję su pareiškėju, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėją atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad buvo vykdomas atviras viešasis pirkimas, kuriame galėjo dalyvauti visi pageidaujantys tiekėjai, o pareiškėjas neturėjo jokių galimybių įtakoti dalyvių veiksmų, apsisprendžiant dalyvauti / nedalyvauti viešajame pirkime. Pareiškėjas niekaip negali būti atsakingas už kitų, privataus verslo ir viešojo sektoriaus asmenų susitarimus, galbūt neteisėtus veiksmus, už kuriuos jie turi būti baudžiami asmeniškai.

45. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdyje, atsakovui remiantis tuo, kad tariamai neteisėtus veiksmus atliko į bylą neįtraukti asmenys, o pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija nevykdė savo funkcijų, buvo poreikis apklausti atsakovo minimus asmenis, kurių parodymais pareiškėjas siekė grįsti savo poziciją, jog atsakovas neteisingai interpretuoja asmenų išsireiškimus, protokoluose užfiksuotus duomenis, dėl ko nurodo neteisingas faktines aplinkybes. Tačiau, teismui netenkinus prašymo apklausti liudytojais V. L. ir D. M., kurių veiksmai dirbtinai buvo kriminalizuojami (ikiteisminis tyrimas vėliau nutrauktas), ir visiškai nepagrįstai vertinami kaip neteisėti, kurie galėjo teismui pateikti teisiškai reikšmingus paaiškinimus, susijusius su jų veiksmais tiek iki supaprastinto atviro konkurso sąlygų patvirtinimo, tiek ir po 2016 m. vasario 15 d. sąlygų patvirtinimo, buvo pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai.

46. Pareiškėjo teigimu, teismas išsprendė administracinę bylą ir priėmė sprendimą, kuris turi įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms. Galutiniu teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatavus, jog konsultantas D. M. derino pirkimo sąlygas su tiekėju UAB „Panevėžio melioracija“, pažeidė VPĮ nuostatas, dėl ko buvo konstatuoti pareiškėjo VPĮ principų pažeidimai ir su projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatos, pareiškėjas įgytų regreso teisę į UAB „Intechim“, kaip į žalą padariusį asmenį, tai yra įgytų teisę reikalauti atlyginti pareiškėjui dėl UAB „Intechim“ konsultanto D. M. neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.

47. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog iki pirkimo paskelbimo V. L. ir N. Ž. ne kartą bendravo. Pareiškėjas pažymi, jog šių asmenų atsitiktinis bendravimas neturėjo jokios įtakos viešajam pirkimui bei jo rezultatams. V. L. neturėjo įgaliojimų veikti pareiškėjo vardu kaip įgaliotas atstovas ir jokių derinimo veiksmų neatliko. Pareiškėjas nebuvo įgaliojęs V. L. bendrauti su N. Ž., ar davęs kokių nors nurodymų V. L. dėl veiksmų atlikimo, kas turėtų įtakos viešojo pirkimo rezultatams. Skundžiamame sprendime teismas pateikė ištraukas iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir įtariamųjų apklausos protokolų, tačiau nepateikė jokio vertinimo, motyvų ir argumentų, kokie juose užfiksuoti duomenys turėjo įtakos vykdytam viešajam pirkimui. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas ir VPT buvo atlikusi pirkimo sąlygų vertinimą, jokių neatitikimų VPĮ principams ir nuostatoms nenustatė, o, atlikus viešąjį pirkimą, laikė jį atliktą tinkamai ir buvo konstatuotas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų nebuvimas. Iki šiol pareiškėjui nėra žinoma, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokie įrodymai pagrindžia jo atsakomybės buvimą.

48. Teismas visiškai nevertino teisiškai svarbių faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas dar 2016 m. vasario 15 d. buvo patvirtinęs supaprastinto atviro konkurso sąlygas, kurias įvertino atsakovas ir VPT. Duomenų, kad konsultantas D. M. ar kitas pareiškėjo įgaliotas asmuo iki pirkimo sąlygų patvirtinimo (tai yra iki 2016 m. vasario 15 d.) atliko kokius nors derinimo veiksmus nėra, taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog pirkimo sąlygos po patvirtinimo buvo koreguotos, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad jokie pirkimo sąlygų derinimo veiksmai nebuvo atliekami. Tariami ir neteisingai interpretuojami į bylą neįtrauktų asmenų pokalbiai, kuriuose vyko tariamas sąlygų derinimas, buvo jau po pirkimo sąlygų patvirtinimo, tai yra 2016 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos ar jos atstovų bendravimas su tiekėjais, įskaitant parengiamojoje pirkimo stadijoje, nėra draudžiamas (pareiškėjas pateikia nuorodą į Europos Teisingumo Teismas bylą C-21/03, Fabricom v. Etat Belge, [2005] ECR I-7213).

49. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi įtariamojo V. B. prieštaringais parodymais, kaip pareiškėjo veiksmų neteisėtumą pagrindžiančiais įrodymais. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai darė išvadą, jog tariamai pareiškėjas atliko pirkimo sąlygų derinimo veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad jis apskritai jokių sąlygų su galimais tiekėjais neaptarinėjo, pirkimo sąlygos buvo parengtos, vadovaujantis konsultanto D. M. rekomendacijomis ir patvirtintos 2016 m. vasario 15 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Teismas byloje nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, pažeisdamas pareiškėjo teises dėl įrodinėjimo, nenustatė, ar V. B. duotus parodymus patvirtina kokia kita byloje esanti medžiaga, kadangi pareiškėjas nesutinka ir nurodo priešingas faktines aplinkybes, kurias grindžia rašytiniais įrodymais. Tai, kad tiekėjas UAB „Panevėžio melioracija“ gaudavo iš Panevėžio rajono savivaldybės tarnautojų informaciją (dėl kurių veiksmų teisėtumo atliekamas ikiteisminis tyrimas) apie planuojamus įgyvendinti projektus ir vykdyti viešuosius pirkimus, pareiškėjo manymu, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad jis pirmą kartą įgyvendino projektą, supaprastinto atviro konkurso sąlygas patvirtino 2016 m. vasario 15 d., o viešuosius pirkimus teisėtai ir pagrįstai vykdė ekonominio naudingumo principu. Taip pat kaip neatitinkantys objektyviosios tiesos vertinami valstybės tarnautojo A. D. duoti parodymai. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali būti atsakingas už tai, jog valstybės tarnautojai ar tiekėjų atstovai, galbūt pažeisdami sąžiningos konkurencijos principus, dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose pagal susitarimus.

50. Dėl konkurencijos ribojimo pareiškėjas nurodo, kad jis atsižvelgė į Kvalifikacinius reikalavimus ir juos nustatė minimaliai tokius, kad įsigytų tokias paslaugas, kad būtų racionaliai išnaudotos paramos lėšos ir būtų pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešojo pirkimo tikslas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo siekiama išvengti konkuruojančių pasiūlymų viešajame pirkime gavimo, kadangi pareiškėjas į bylą buvo pateikęs 2015–2017 metų analogiškų pirkimų apžvalgas, kurioje pagal analogiškas pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo sąlygas, arba netgi dar griežtesnes, laimėjo visiškai kiti tiekėjai, kas paneigia teismo išvadą, jog pareiškėjas maksimaliai užaukštino reikalavimus ir pritaikė pirkimo sąlygas konkrečiam tiekėjui, nes tai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui, o atsakovas neįrodė, kad rinkos dalyviai buvo nepajėgūs dalyvauti pareiškėjo vykdomame pirkime ir esant kitokioms pirkimo sąlygoms, pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Teismas rėmėsi hipotetinėmis prielaidomis, kurių nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga, nėra nurodoma, kaip vieni ar kiti dydžiai paveikė rinką ir kokios nuo to pasekmės kilo potencialiems dalyviams, t. y. kurių pajėgių rinkos dalyvių galimybės nuo to sumažėjo ar buvo prasčiau vertinamos. Tai, kad rinkoje buvo tiekėjų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, patvirtina byloje esančios kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų viešųjų pirkimo ataskaitos, kurios turėjo teisę ir galimybes taip pat dalyvauti viešajame pirkime.

51. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas neginčija tariamo pažeidimo dėl dviprasmiškų ir netikslių reikalavimų. Su tokia teismo išvada pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Pareiškėjas pažymi, kad jis nesutinka nei su vienu atsakovo nustatytu pažeidimu ir įrodinėja, jog viešąjį pirkimą vykdė, nepažeisdamas VPĮ nuostatų. Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog atsakovo deklaruojamas netikslumas, kuris traktuojamas kaip pažeidimas, yra formalus, kadangi apskritai jokios įtakos pirkimo rezultatams neturėjo, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas su šiuo pažeidimu sutinka. Teismas, pasisakydamas dėl tariamo pažeidimo dėl nuostatų neaiškumo, nepateikė jokio vertinimo ir motyvų, o tik, remdamasis teismų praktika, konstatavo, jog formalūs pirkimo dokumentų trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pareiškėjas pažymi, jog jis nelaiko, kad pirkimo sąlygos nuostatos buvo neaiškios, o priešingai, mano, jog buvo aiškios ir išplečiančios tiekėjams galimybes dalyvauti vykdytame viešajame pirkime.

52. Pareiškėjo teigimu, teismo išvados dėl objektyvių galimybių parengti techninę dokumentaciją nebuvimo yra visiškai nepagrįstos. Pareiškėjas nurodo, kad priešprojektinį pasiūlymą rengė UAB „Panevėžio hidroplanas“, kuris buvo atrinktas atlikus apklausą, kaip pasiūlęs mažiausią kainą. Pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog UAB „Panevėžio melioracija“ bendradarbiauja su E. B. dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Be to, apie planuojamą vykdyti viešąjį pirkimą pareiškėjas buvo paskelbęs jau 2016 m. vasario 23 d., todėl potencialiems viešojo pirkimo dalyviams buvo žinoma, kokia apimtimi bus vykdomas viešasis pirkimas, todėl buvo pakankamai laiko jam pasiruošti.

53. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo Sprendime konstatuoto VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 85 straipsnio 1 dalies, Metodikos 5 punkto pažeidimo, dėl kainodaros taisyklėse privalomo nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimo, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl pareigos nustatyti kainodaros taisykles viešojo pirkimo sutartyje, todėl netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

54. Teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija buvo sudaryta formaliai, o sprendimus priimdavo ir posėdžių protokolus parengdavo kiti asmenys. Teismas, konstatuodamas viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento pažeidimus, nenurodė konkrečiai kokius reglamento punktus pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas nurodo, kad viešojo pirkimo komisijos darbo VPĮ nereglamentuoja, todėl viešųjų pirkimų komisija savo nuožiūra parengė darbo reglamentą, kuriuo vadovaujantis veikė sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Atsižvelgiant į tai, jog VPĮ nenustato konkrečios viešųjų pirkimų komisijos posėdžių vedimo tvarkos, o komisijos nariai gyvena skirtinguose miestuose, buvo priimtas sprendimas posėdžius vesti nuotoliniu būdu. Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nėra nurodoma, kokiu būdu vyksta viešojo pirkimo komisijos posėdžiai, yra tik pažymėta, jog posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad viešojo pirkimo komisijos nariai susipažino su parengtais dokumentų projektais, juos vertino ir patvirtino savo parašais. Tam, kad pareiškėjui padėtų įgyvendinti projektą ir vykdyti viešąjį pirkimą, buvo sudaryta konsultavimo sutartis su UAB „Intechim“, kurios pagrindu konsultacijas ir dokumentų projektus rengdavo konsultantas D. M.. Viešojo pirkimo komisijos pirmininkei ir jos nariams nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti konsultantu bei abejoti parengtų projektų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Todėl pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog viešojo pirkimo komisija buvo sudaryta tik formaliai. Duomenų, kad byloje esantys viešojo pirkimo komisijos narių pasirašyti protokolai būtų suklastoti, nėra. Nariai pripažįsta, jog svarstė protokoluose nurodytus klausimus ir pritarė siūlomiems sprendimams, pasirašydami protokolus išreiškė savo valią nagrinėjamais klausimais. Tai, kad viešojo pirkimo komisijos narys K. Š. nežinojo, kas parengia protokolus, nesudaro pagrindo teigti, jog protokolas yra suklastotas, o K. Š. pritarimas paneigtas. Teismo išvados, jog sprendimus priimdavo kiti asmenys, nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga.

55. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje yra duomenų, kad netgi kiti asmenys pasirašydavo arba kaip „statistai“ sudalyvaudavo komisijos posėdžiuose, tačiau nenurodė, kokia byloje esanti medžiaga suponuoja tokią teismo išvadą. Pareiškėjas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie derinamus viešojo pirkimo komisijos posėdžius ir galinčius juose dalyvauti asmenis, nepatvirtina fakto, jog posėdžiuose dalyvaudavo ne komisijos nariai. Duomenų patvirtinančių, jog realiai posėdžiuose dalyvaudavo kiti asmenys ir pasirašydavo protokolus, nėra. Duomenų, kad komisijos narių parašai posėdžių protokoluose būtų suklastoti, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas ar kiti asmenys, susiję su pareiškėju, būtų atlikę kokius nors veiksmus, ribojančius pasiūlymų pateikimą ar kainą. Pareiškėjo teigimu, mažareikšmiai ir tik formalūs pažeidimai (jeigu tokie būtų), negali būti pagrindas pareiškėjui taikyti sankcijas.

56. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog visos pagal paramos sutartį gautos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį, tai yra įgyvendinant projektą. Atsakovas, tenkindamas pareiškėjo mokėjimo prašymus, vertino pateiktus dokumentus ir nenustatė jokių paramos lėšų panaudojimo neteisingumo ar neteisėtumo, todėl teismo išvada, jog pareiškėjas netinkamai ar neteisėtai panaudojo paramos lėšas, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

57. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pritaikyta sankcija yra proporcinga. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas taikė sankciją už tariamus pažeidimus, kurie nėra niekaip kvalifikuoti pagal Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką ir nėra nurodyta kokia sankcija galėtų / turėtų būti taikoma jo atžvilgiu, sprendime detaliai nepagrindė, kaip ir kokiais motyvais remiantis atsakovo valstybės tarnautojai ar darbuotojai taikė būtent tokią sankciją. Taikoma sankcija turi būti proporcinga, sąžininga ir apsvarstyta individualiai. Maksimalios sankcijos paskyrimas turi būti tinkamai motyvuotas, o už tariamus, nereikšmingus ir tik formalius pažeidimus, taikyti maksimalią sankciją nėra teisinga, maksimali sankcija yra neproporcinga ir prieštaraujanti teisingumo ir sąžiningumo principui.

IV. 58. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59. Atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Agentūros manymu, teismas visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

60. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas skundo negrindė argumentu, jog, Agentūra ir VPT patvirtinusi pirkimo sąlygas kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus, o paskui nurodant, kad pirkimo sąlygos buvo ribojančios konkurenciją ir perteklinės, pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Agentūra pažymi, kad visi pareiškėjai, teikdami paraiškas, prisiima riziką, jog, nustačius teisės aktų pažeidimus, paramos suma gali būti susigrąžinama, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus. Taigi, Agentūra, gavusi duomenis (paaiškėjus naujoms aplinkybėms) iš STT, atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl, vykdydama savo funkcijas, privalėjo imtis veiksmų ir priimti Sprendimą dėl taikomų sankcijų. Atsakovas nurodo, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teisingumo Teismo bylos: C-104/89 Mulder and others / Council and Commission; T-571/93 Lefebvre and others / Commission). Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Šiuo atveju jokios garantijos pareiškėjui nebuvo suteiktos.

61. Atsakovas pažymi, jog tai, kad V. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, niekaip nesusiję su Sprendime aprašytais pažeidimais ir jų padarymu. Agentūra palaiko teismo sprendime išsakytus teiginius dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo. Agentūra pažymi, kad pareiškėjo nurodoma administracinė byla Nr. I-4930-463/2016 nėra tapati nei faktinėmis aplinkybėmis, nei ikiteisminio tyrimo ir priimto skundžiamo akto sąsaja, todėl atmestinas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog „Administraciniai teismai tokią pažeidimų tyrimo praktiką, kuomet pažeidimas grindžiamas nesibaigusio ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra pripažinę netinkama ir neatitinkančia viešojo administravimo reikalavimų.“ Nagrinėjamu atveju, Agentūrai nereikėjo laukti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00007-16 pabaigos, nes Agentūrai pakako aplinkybių nustatyti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Agentūra, priimdama Sprendimą, tik pasinaudojo iš STT ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, susijusia su pareiškėjo priimtais įsipareigojimais ir padarytais pažeidimais.

62. Atsakovo teigimu, yra abejotini pareiškėjo argumentai, jog „duomenų, kad pareiškėjas įgaliojo ar davė nurodymus V. L. ir D. M. atlikti kažkokius tai derinimo veiksmus byloje nėra“. Akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo suteikęs rašytinio notarinio įgaliojimo V. L. ir D. M. suderinti sąlygas, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo suderintos ir parengtos UAB „Panevėžio melioracijai“. Be to, atmestinas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog V. L. ir N. Ž. „atsitiktinis“ bendravimas neturėjo įtakos viešajam pirkimui bei jo rezultatams, nes iš STT užfiksuotų minėtų asmenų pokalbių matyti, kad jų bendravimas nebuvo atsitiktinis.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad jam taikyta 100 proc. paramos susigrąžinimo sankcija. Atsakovas pažymi, kad sankcija taikyta tik už pirkimo pažeidimus, o ne visai išmokėtai paramos sumai.

64. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra visapusiškai neatliko tyrimo. Atsakovas pažymi, kad Agentūra yra atsakinga už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą ir kt., tačiau jai nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus, todėl STT pateikta informacija buvo detaliai išanalizuota ir kartu įvertinus kitus surinktus įrodymus buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. NMA, nustatydama pažeidimus, neprivalo daryti rinkos tyrimų klausiant, ar kiti tiekėjai būtų teikę dokumentus pirkimo procesui. VPT yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti įstaiga, todėl Agentūra pagrįstai atsižvelgė į VPT išvadas ikiteisminiame tyrime. Agentūra remiasi nustatytais faktais, kompetentingų institucijų pateikta informacija (VPT ir STT) išanalizuoja konkrečią situaciją ir tuo pagrindu priima sprendimą. Tai, kad Agentūra atliko tyrimą, patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

65. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad jis neturi vadovautis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, nurodo, kad teismų praktikoje yra suformuota aiški pozicija, jog Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 4 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad, nors perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-367-602/2017). Taigi, nors Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes pirkimo objektui buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, o kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

66. NMA laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „<...> ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kuriais atsakovė rėmėsi priimdama ginčo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, įgyvendindama projektą ir vykdydama viešąjį pirkimą pažeidė VPĮ <...>“. Sprendime aiškiai nurodoma, kad dar prieš pirkimo paskelbimą pareiškėjas derino pirkimo dokumentus su UAB „Panevėžio melioracija“.

67. NMA kaip deklaratyvius vertina pareiškėjo teiginius, kad jis ištyrė rinką ir nustatė, kad yra pakankamai tiekėjų pagal jos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NMA neginčija būtinybės pasirinkti tinkamus rangovus (paslaugų tiekėjus), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti ar nustatomi reikalavimai yra proporcingi. Šiuo atveju pažeidimų visuma atskleidžia aiškią problemą – iš anksto sutarus pirkimo sąlygas buvo nustatomi tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nėra proporcingi, taip sukuriant išskirtines sąlygas UAB „Panevėžio melioracija“ dalyvauti konkurse.

68. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjo teismui teiktame skunde nurodoma, kad jis iš esmės sutinka su pažeidimo padarymo faktu, pareiškėjas teigia, kad „<...> pažeidimai yra tikrai formalaus pobūdžio <...>“, tačiau apeliaciniame skunde vėl pakeičia poziciją, teigdamas, kad nesutinka su jokiais pažeidimais. NMA negali pareiškėju skirti paramos (jos nesusigrąžinti) dėl jo įsitikinimo, kad neva konkurencija nėra apribota ir nėra pakenkta Europos Sąjungos tikslams. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad pažeidimas yra formalus, atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes nėra tokios teisės normos, kuri, pažeidus esmines pirkimų sąlygas, leistų nesusigrąžinti paramos lėšų.

69. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog „Teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog apeliantės viešųjų pirkimų komisija buvo sudaryta formaliai <...>“. Agentūra pažymi, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kad pirkimo komisijos narių veiksmai pagal STT ir kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktą medžiagą yra vertinami kaip neteisėti, šališki, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Esminis pažeidimas – komisijos nariai deklaravo, kad laikysis viešųjų pirkimų principų, tačiau, kaip yra įrodyta Sprendime, to nesilaikė. Įstatymo 3 straipsnis apibrėžia pirkimams taikomus principus, kurių, akivaizdu, pirkimų komisijos nariai nesilaikė. Komisija nesivadovavo asociacijos „Šventupiai“ viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentu , kuriame nustatytos komisijos funkcijos, ir tuo pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą“.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

71. ŽŪM manymu, teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinės bylos faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė sprendimą, jog Agentūra pagrįstai paskyrė pareiškėjui sankciją.

72. ŽŪM nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais yra nepagrįsti ir subjektyvūs. Tai, kad minėtame ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje) nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė padarius nusikalstamą veiką, neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės administracinės teisės prasme, vykdant Paramos sutarties sąlygas. ŽŪM pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog administracinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iš skirtingas teisės šakas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl administracinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties. Pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas apie ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų prieštaringumą, jų nenurodo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ne tik ikiteisminio tyrimo duomenis, bet ir viešojo pirkimo kvalifikacinius reikalavimus, atlikimą ir kitas susijusias aplinkybes, turėjusias reikšmės priimant sprendimą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo ir skirtos sankcijos.

73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl netenkintų prašymų apklausti liudytojus, trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą, tačiau būtinybę atlikti šiuos procesinius grindžia prielaidomis, subjektyvia nuomone. ŽŪM atkreipia dėmesį, kad, teismui priėmus neskundžiamą sprendimą netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir pareiškėjui pageidaujant siekti atlyginti jos patirtą žalą iš konsultanto ar kito asmens, galima kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir civilinėje byloje įvertinant civilinės atsakomybės sąlygas, kurios nėra šios administracinės bylos ginčo objektas.

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo VPT atsiliepime nurodo, kad ji administracinės bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog nėra įgaliota vertinti NMA priimto ginčo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl VPT nepasisakė, ar atsakovo sprendimas, priimtas, remiantis VPT Vertinimo išvada, esančia STT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir kuriuo pareiškėjui pritaikyta finansinė sankcija, priimtas pagrįstai. VPT pažymi, kad už skelbimo apie viešąjį pirkimą turinį yra atsakinga pati perkančioji organizacija, o VPT, tikrindama jai pateiktus skelbimus, patikrina ne skelbimo apie viešąjį pirkimą turinį, o perkančiosios organizacijos skelbimo apie viešąjį pirkimą atitiktį tokio pobūdžio skelbimų atžvilgiu keliamiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 75. Ginčas byloje kilo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

76. Teismo, išnagrinėjusio administracinę bylą, sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalis), kuriuos užtikrinant, be kita ko, administracinis teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jų pagrindu konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

77. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodytiems faktiniams duomenims nustatyti pateiktas baigtinis priemonių sąrašas: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, daiktiniai įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, elektroniniai, garso bei vaizdo įrodymai (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Tam, jog užtikrinti užfiksuotų įrodymų įrodomąją galią, išliekančią visose proceso stadijose, teismas privalo vertinti jų leistinumą, t. y. patikrinti įrodymų surinkimo tvarkos atitiktį įstatymų reikalavimams (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis).

78. Skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš dalies grindžia „kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo rezultatais“, t. y. kriminalinės žvalgybos informacija, kurios panaudojimas griežtai reglamentuotas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje. Šio įstatymo nuostatos nenumato galimybės kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti nagrinėjamo pobūdžio administracinėse bylose, taip pat administracinėje procedūroje dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė neleistinais įrodymais, taip pat tinkamai nevertino tokių įrodymų reikšmės ginčijamam administraciniam sprendimui.

79. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga – asmenų apklausos protokolais.

80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pripažįstama, kad Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinkti duomenys administracinio teismo gali būti vertinami tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių įrodomoji vertė turėtų būti papildomai tikrinama ir nustatoma kartu su kitais administracinėje byloje surinktais įrodymais (2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015, 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016).

81. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga – asmenų apklausos protokolais. Nepaneigiant ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimo administraciniame procese galimybės, negalima pripažinti, kad tai laikytina baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės nagrinėjamam ginčui, kaip tai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019.

82. Minėta, jog įrodinėjimą reglamentuojančios administracinio proceso normos asmenų paaiškinimus tinkamais įrodymais numato šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus bei specialistų paaiškinimus (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Šių asmenų apklausa vyksta betarpiškai, laikantis procesinių reikalavimų, fiksuojant teismo posėdžio eigą (ABTĮ 82 straipsnis), pasirašytinai įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), užtikrinant teismo galimybę ir proceso šalių teisę paaiškinimus teikiantiems asmenims užduoti klausimus (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis). Aptartų reikalavimų nesilaikymas neleidžia asmenų paaiškinimų pripažinti teisėtais ir tinkamais administraciniame procese. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, užuot aktyviai veikęs įrodinėjimo procese (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis), 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdyje netenkino prašymo apklausti asmenis teismo posėdyje liudytojais, nepagrįstai apribojęs proceso šalies teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Pripažįstama, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų, teigiančių, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

83. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodinėjimą reguliuojančių procesinių taisyklių pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, kt.). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo privalo įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis įrodinėjimą reguliuojančių taisyklių, tame tarpe įvertindamas įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, prieštaravimus, taip pat vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi procedūrinių taisyklių ir atliko realų savarankišką tyrimą, reikalingą galimam pažeidimui nustatyti.

85. Dėl paminėto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

86. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti, o šią administracinę bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė