2021-11-03 Nr. AB-23257-3-62-3-01716-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-812-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01716-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 1 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, jam atvykus į Marijampolės PN, pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. buvo paskirtas atlikti bausmę į kamerą Nr. 8, kurioje yra iki šiol. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 8 esantis nuteistasis sirgo tuberkulioze, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą ir nepatogumus, nuolatinį stresą, įtampą, baimę užsikrėsti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, jog vienoje kameroje su pareiškėju atliekantis bausmę nuteistasis yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų, šiuo metu plaučiuose pakitimų nestebima. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Marijampolės PN akcentavo, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, o pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą atmetė.

6. Teismas, apžvelgė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punktą, Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 (toliau – ir Aprašas) nuostatas (3 p., 5 p., 6 p.).

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas kalėjo su asmeniu, kuris buvo persirgęs tuberkulioze, nėra. Įvertinęs Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 10 d. pažymą, teismas nustatė, kad vienoje kameroje su pareiškėju atliekantis bausmę nuteistasis yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų. Teismas taip pat nustatė, kad reguliariai nuteistiesiems atliekami rentgenologiniai tyrimai, minėtam nuteistajam plaučiuose pakitimų nestebima, esant kontakte su persirgusiu tuberkulioze ir pasveikusiu, galimybės užsikrėsti nėra.

8. Teismas padarė išvadą, kad Marijampolės PN, kaip valstybinės valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas pažymi, kad dėl persirgusio tuberkulioze asmens Marijampolės PN įvyko tuberkuliozės protrūkis, nes nuo jo užsikrėtė 9 nuteistieji. Pareiškėjas teigia, kad su juo kameroje buvęs nuteistasis taip pat persirgo tuberkulioze, todėl pareiškėjui buvo toks pat pavojus užsikrėsti.

11. Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės PN laiku neatlieka planinio sveikatos patikrinimo.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui P. V. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Marijampolės PN teisės aktų neatitinkančios sąlygomis nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2020 m. birželio 29 d.).

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad dėl persirgusio tuberkulioze asmens Marijampolės PN įvyko tuberkuliozės protrūkis, nes nuo jo užsikrėtė 9 nuteistieji. Pareiškėjas teigia, kad su juo kameroje buvęs nuteistasis taip pat persirgo tuberkulioze, todėl pareiškėjui buvo toks pat pavojus užsikrėsti.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3608-629/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (dėl laiku neatliekamo pareiškėjo sveikatos patikrinimo), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.

19. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

20. Pagal Aprašo 5 punktą asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga (Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 10 d. pažyma, b. l. 15) patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo užsikrėsti tuberkulioze nuo kartu su juo kameroje Nr. 8 buvusio nuteistojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nurodyta kompetentingos institucijos išvada, todėl konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, jog jam kilo grėsmė susirgti tuberkulioze, atmetami.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė