cd70b8a6-cea6-49cf-ab27-e83195be7c1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3265-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-02686-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.4, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. (V. D.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

D. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ po 30 EUR už kiekvienÄ parÄ kalint netinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-02-12 iki 2015-04-23 kamerose, kurios neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų. Kamerose vasarÄ ir pavasarį labai trÅ«kdavo oro, o Å¡altuoju metų laiku pro langÄ vėdinti buvo per Å¡alta.

Be to, kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas plauti sanitarinius įrenginius, neiÅ¡duodant guminių pirÅ¡tinių.Dėl nurodytų sÄ lygų buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, dėl oro trÅ«kumo ir kitų pažeidimų pareiÅ¡kėjui nuolat skauda galvÄ , sutriko sveikata.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti (b. l. 9-14). Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-02-12 iki 2015-04-22.

PareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, įstaiga stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija negalėjo įtakoti atvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas pažymėjo, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių tam yra pritaikyti.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K per laikotarpį nuo 2015-02-12 iki 2015-04-23. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios vietos plotas.PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 15, 21) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-02-12 iki 2015-04-22 kamerose Nr. 115, 191, 124, 132, 340, 347, 306, 166. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015-02-12–2015-02-19, 2015-02-22–2015-02-28, 2015-03-02, 2015-03-05–2015-03-09, 2015-03-11–2015-03-19, 2015-03-21–2015-03-22, 2015-03-24, 2015-03-27–2015-04-15, 2015-04-17–2015-04-22 laikotarpiais (b. l. 9-10).Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 59 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visiÅ¡kÄ privatumo užtikrinimÄ (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad buvo verčiamas valyti sanitarinius įrenginius ir Å¡iam darbui nebuvo iÅ¡duodamas guminės pirÅ¡tinės.Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma).

HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. SveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , be kita ko, užtikrina ir higienos reikalavimų laikymasis. HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ (HN 76:2010 57 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 76:2010 58 punktas). Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bei suimtųjų pareigos yra įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) bei Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ), kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad šie asmenys administracijos paskyrimu privalo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena (SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BVK 110 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ nurodyto reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K turėjo pareigÄ eilės tvarka valyti gyvenamÄ sias kameras, kuriose gyveno, taip pat ir sanitarinius įrenginius. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.Teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas kamerų valymui skirtu inventoriumi ir priemonėmis: Å¡luota, samčiu, Å¡iukÅ¡liadėže, kibiru bei kalcinuota soda, tačiau atsakovo atstovas nenurodė, koks inventorius buvo iÅ¡duotas bÅ«tent sanitarinių įrenginių valymui ir iÅ¡ esmės neginčijo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos guminės pirÅ¡tinės. Teismo vertinimu, sanitarinių įrenginių valymas nedėvint guminių pirÅ¡tinių neatitinka Å¡varos ir higienos reikalavimų, pagal savo pobÅ«dį nėra normalus atliekant tokio pobÅ«džio darbÄ laisvės atėmimo vietoje, todėl gali bÅ«ti prilyginamas žeminančiam elgesiui.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose vėdinimas pro langÄ buvo nepakankamas, vasarÄ ir pavasarį kamerose trÅ«kdavo oro, o žiemÄ pro langÄ vėdinti buvo per Å¡alta.HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal HN 76:2010 26 punktÄ , oro judėjimo greitis gyvenamosiose kamerose Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05–0,15 m/s. Kita vertus HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi vėdinimo sistemos įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K netaikytinas. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2015-03-24 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ kamerÄ Nr. 347 buvo galima iÅ¡vėdinti pro langÄ (b. l. 24-28).

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės neneigė galimybės kameras vėdinti tokiu bÅ«du. Kamerų vėdinimas pro langÄ atitiko nustatytus reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo Å¡iuo atveju konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl oro trÅ«kumo teismas laiko neatitinkančiais tikrovės, kadangi pats pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog oro trÅ«ko Å¡iltuoju metų laiku, tačiau pagal byloje esančius duomenis LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas vasario-kovo mėnesiais.

IÅ¡ skundo turinio matyti, kad vėdinimo pro langÄ Å¡altuoju metų laiku buvo atsisakyta subjektyviu pareiÅ¡kėjo apsisprendimu, kadangi jam buvo per Å¡alta, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai buvo gana ilgalaikiai dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ (59 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas neatitiko minimalių vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimų.

Atsiliepime į skundÄ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parÄ , iÅ¡skyrus 1 valandos pasivaikščiojimÄ pasivaikščiojimų kiemelyje. Be to, pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygas papildomai neigiamai įtakojo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, o sanitarinių įrenginių valymui skirtų guminių pirÅ¡tinių neiÅ¡davimas, teismo vertinimu, neabejotinai virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus.Kita vertus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų ar siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. PareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (b. l. 10). PareiÅ¡kėjas per visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 39), jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėjo negrįžtamÄ pobÅ«dį ar jų mastas bÅ«tų itin didelis.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs Å¡ioje byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 200 EUR sumos priteisimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V.

D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 EUR (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                    Margarita Stambrauskaitė