Legislator Case Law & Legislation
cd6f7b15-2fbe-4e5b-b88a-6f7901def279 AI generated

cd6f7b15-2fbe-4e5b-b88a-6f7901def279 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cd6f7b15-2fbe-4e5b-b88a-6f7901def279
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kad nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė yra reali, arba kad nuostoliai jau yra atsiradę; kad dėl kokių nors ieÅ¡kovo veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas, priėmus galutinį galimai ieÅ¡kovui nepalankų teismo sprendimÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartis c. b. Nr. 2-955/2014). Å iuo atveju į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina:

Legislator headnote

AI generated

cd6f7b15-2fbe-4e5b-b88a-6f7901def279 · Vilniaus apygardos teismas: Todėl, apelianto teigimu, jo nurodyti nuostoliai yra ne tik realÅ«s, bet ir pagrįsti, be to, ateityje neiÅ¡vengiami. Už vertinimo ataskaitos atlikimÄ apeliantas sumokėjo 300 Lt, kurie taip pat priskaičiuotini prie patirtų nuostolių. Taigi atsakovas realiai jau yra patyręs 6 400 Lt dydžio nuostolius. Transporto priemonės priklauso greitai nuvertėjančių prekių kategorijai. Nurodyta ataskaita ir į bylÄ pateikti skelbimai patvirtina, jog automobilio vertė ir toliau krenta, todėl jo pardavimo kaina ateityje bus žymiai mažesnė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-2329-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11933-2014-3)             Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19157-599/2014 pagal ieÅ¡kovo D.

D. ieÅ¡kinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: IeÅ¡kovas D. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 40 000 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-01-21 iÅ¡duotu vekseliu atsakovas iki 2014-03-21 įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 40 000 Lt, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.

Dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ieÅ¡kovas praleido terminÄ vekselį pateikti notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovas į raginimus nereaguoja, t. y. su ieÅ¡kovu atsiskaityti akivaizdžiai vengia, todėl realu, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Atsižvelgęs į ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, ieÅ¡kinio suma yra didelė, teismas sprendė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas Atsakovas D.

B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ D. D. per 10 darbo dienų nuo nutarties priėmimo dienos į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 20 000 Lt sumÄ arba pateikti tokio dydžio banko garantijÄ . Nurodė, kad, nežinodamas apie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui, 2014 m. kovo mėn. pabaigoje buvo nusprendęs parduoti savo automobilį „Toyota Highlander“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė tuo metu buvo apie 50 000 Lt – 65 000 Lt, pirkėjui V. V. Po ilgų derybų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2014-05-05, bei automobilis buvo perduotas naujajam savininkui, tačiau transporto priemonės per įstatymo nustatytÄ terminÄ perregistruoti nepavyko, kadangi paaiÅ¡kėjo, jog, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nutartį, automobilis buvo areÅ¡tuotas. Todėl atsakovas pirkėjui turėjo grÄ Å¾inti 55 000 Lt, o pirkėjas atsakovui grÄ Å¾ino automobilį.

Taigi atsakovas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolius, kadangi negalėjo parduoti nurodyto automobilio, be to, bylos nagrinėjimo metu automobilis praras 20 proc. – 30 proc. savo vertės, t. y. apie 20 000 Lt sumÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas negauna jokių pajamų, bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-865/2014 iÅ¡ ieÅ¡kovo konfiskuota 996 253 Lt suma, kaip pelnas, gautas iÅ¡ prostitucijos. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog, teismui nepatenkinus ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas neturės realios galimybės atlyginti atsakovui jo patirtų nuostolių.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateikti įrodymai - kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, apžiÅ«ros aktas, iÅ¡vada, tipiÅ¡kiausių palyginamųjų objektų analizė, pažyma apie transporto priemonės rinkos vertę, transporto priemonės 2014-05-05 pirkimo-pardavimo sutartis, skelbimai apie įgyjamų automobilių kainas – nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas realiai jau patyrė ar ateityje patirs nurodyto dydžio realius nuostolius bei jog atsakovas patyrė ar ateityje patirs bÅ«tent 20 000 Lt dydžio nuostolius.

Pažymėjo, kad atsakovo praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai yra kildinami tik iÅ¡ kitų atsakovo teisinių santykių, susijusių su kitais subjektais, t. y. ne su ieÅ¡kovu. Be to, pagal CPK 144 str. 1 d. ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas turtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, turėjo teisę praÅ¡yti teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 176 str. - 179 str.). Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atsakovo praÅ¡ymÄ patenkinant, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodė, kad teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl nuostolių atsiradimo, todėl praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė nepagrįstai. Be to, teismas nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl CPK 146 str. 1 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2495/2013, 2014-05-22 nutartis c. b.

Nr. 2-955/2014, 2014-05-30 nutartis c. b. Nr. 2-959/2014 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad CPK 146 str. 1 d. paskirtis - užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese, kai vienos Å¡alies teisės yra suvaržytos dėl kitos Å¡alies veiksmų. Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, Å¡is paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, ir dėl Å¡ių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismÄ siekti skirtingų interesų pusiausvyros.

Siekiant Å¡ios pusiausvyros, Å¡alims turi bÅ«ti sudarytos vienodos procesinės kovos galimybės. Ä®statyme numatyta teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ sietina su galimybėmis padengti nuostolius, kurie gali atsirasti bÅ«tent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų. Atsakovas nurodė, kad patyrė nuostolius ir patiria juos toliau, nes negalėjo ir negali parduoti savo automobilio, jo iÅ¡nuomoti. Ä® bylÄ pateikta Vertinimo ataskaita Nr. 2140823 patvirtina, kad transporto priemonės „Toyota Highlander“ vertė laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2014-08-14 sumažėjo nuo 55 000 Lt iki 48 900 Lt, t. y. 6 100 Lt suma.

Todėl, apelianto teigimu, jo nurodyti nuostoliai yra ne tik realÅ«s, bet ir pagrįsti, be to, ateityje neiÅ¡vengiami. Už vertinimo ataskaitos atlikimÄ apeliantas sumokėjo 300 Lt, kurie taip pat priskaičiuotini prie patirtų nuostolių. Taigi atsakovas realiai jau yra patyręs 6 400 Lt dydžio nuostolius. Transporto priemonės priklauso greitai nuvertėjančių prekių kategorijai. Nurodyta ataskaita ir į bylÄ pateikti skelbimai patvirtina, jog automobilio vertė ir toliau krenta, todėl jo pardavimo kaina ateityje bus žymiai mažesnė.

Pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , praÅ¡ant užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai ateityje gali atsirasti, tačiau nebÅ«tina pagrįsti konkretaus jų dydžio. Todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė konkrečios nuostolių sumos, t. y. 20 000 Lt, negali bÅ«ti teisėtas pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ , pateiktÄ CPK 146 str. 1 d. pagrindu. Be to, teismas nenurodė, kodėl atsakovo pateikti skaičiavimai ir prognozavimai yra nepagrįsti ar neteisingi.

Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-30 nutartimi c. b. Nr. 2-959/2014, teismas turėjo teisę praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies, jeigu manė, kad atsakovo nurodyta nuostolių suma nėra teisinga ar pagrįsta (per maža ar per didelė). Apelianto teigimu, jis įrodė abi tokiu atveju nustatytinas sÄ lygas:

1) kad nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė yra reali, arba kad nuostoliai jau yra atsiradę;

2) kad dėl kokių nors ieÅ¡kovo veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas, priėmus galutinį galimai ieÅ¡kovui nepalankų teismo sprendimÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartis c. b. Nr. 2-955/2014). Å iuo atveju į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina:

1) kad 6 400 Lt dydžio nuostoliai jau yra atsiradę, ir yra reali tikimybė, kad ateityje jie bus didesni;

2) kad, ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovas neturės realios galimybės atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-865/2014 iÅ¡ ieÅ¡kovo yra konfiskuota 996 253 Lt suma, kaip pelnas, gautas iÅ¡ prostitucijos.IeÅ¡kovas D. D. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti ieÅ¡kovÄ ar privalomai taikyti ieÅ¡kovui priemones, analogiÅ¡kas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Paprastai atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nustatomas tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-05 nutartis c. b. Nr. 2-402/2008). Ieškovo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimų nuostolių atsiradimo ir jų realumo kelia pagrįstų abejonių.

Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui buvo žinoma jau 2014-04-22, kadangi jis ginčijo Å¡iÄ nutartį 2014-04-22 atskiruoju skundu. Taigi atsakovas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad apie jo turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones sužinojo jau po 2014-05-05 jam priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. IeÅ¡kovas nurodė, jog iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad dar 2014-04-17 antstolis V. Č. sudarė turto apyraÅ¡Ä , įregistruodamas atsakovui priklausančio buto areÅ¡tÄ ir tuo pačiu panaikindamas areÅ¡tÄ , pritaikytÄ atsakovui priklausančiam turtui bendrai.

Taigi 2014-05-05 atsakovas turėjo galimybę sudaryti transporto priemonės perleidimo sandorį. Atsakovo advokato 2014-07-22 praÅ¡ymas panaikinti atsakovui priklausančio buto areÅ¡tÄ , paliekant areÅ¡tÄ transporto priemonei, pateiktas vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00754, patvirtina paties atsakovo suinteresuotumÄ , kad bÅ«tų areÅ¡tuota bÅ«tent transporto priemonė, o ne kitas jam priklausantis turtas. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas, praÅ¡ydamas užtikrinti nuostolių atlyginimÄ , piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Atsakovo pateiktas transporto priemonės vertinimas taip pat kelia pagrįstų abejonių, nes atsakovas jÄ iÅ¡ JAV įsigijo dar 2011-06-14 už 12 300 JAV dolerių, t. y. pagal tuo metu galiojusį JAV dolerio kursÄ (2,4058) – už 29 591,34 Lt. Taigi, remiantis atsakovo pateiktu automobilio vertinimu ir nurodytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad, automobilį naudojant 3 metus, jo vertė 25 000 Lt padidėjo, o ne sumažėjo. Apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip jis apskaičiavo, kad nuostoliai sudaro 20 000 Lt.

Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės vertė labiausiai priklauso nuo jos techninės būklės, ridos ir kt. Atsakovui yra uždrausta disponuoti, taip pat ir naudotis, savo automobiliu. Taigi, jeigu jo vertė ateityje sumažėtų, dėl to atsakingas būtų būtent atsakovas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad tuomet, kai atsakovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, subjektines teises jis turi ginti ne CPK 147 straipsnio nustatyta tvarka reikalaudamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikšdamas ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-13 nutartis c. b.

Nr. 2-836/2007, 2009-03-19 nutartis c. b. Nr. 2-321/2009). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įrodinėja, kad realius nuostolius jis jau patyrė, darytina iÅ¡vada, jog jo praÅ¡ymas bei atskirasis skundas yra nepagrįsti. Be to, atsakovas neįrodė sÄ lygos, kad nebus galimybės iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovo nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-865/2014 yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Be to, ieÅ¡kovas į bylÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro yra pateikęs pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso 50 proc.

UAB „Exfoma“ akcijų. Å i aplinkybė atsakovui yra žinoma, nes jis taip pat yra įmonės dalininkas. Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).CPK 146 str. 1 d.

įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ . Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, bÅ«tina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.Atsakovo atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi atsakovas įrodė abi tokiu atveju nustatytinas sÄ lygas:

1) kad 6 400 Lt dydžio nuostoliai jau yra atsiradę, ir yra reali tikimybė, kad ateityje jie bus didesni;

2) kad, ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovas neturės realios galimybės atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-865/2014 iÅ¡ ieÅ¡kovo yra konfiskuota 996 253 Lt suma, kaip pelnas, gautas iÅ¡ prostitucijos. Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ apelianto pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai.Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kadangi nutarties priėmimo dienÄ teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto atsakovas D. B. turi, tai teismas atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ ieÅ¡kinio sumai (40 000 Lt) areÅ¡tavo bendrai, t. y. 40 000 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sÄ skaitose. IÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė „Toyota Highlander“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57). Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, pirmiausiai buvo areÅ¡tuotas atsakovo butas, tačiau atsakovo praÅ¡ymu vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00754 buto areÅ¡tas buvo pakeistas į automobilio areÅ¡tÄ , kadangi, kaip antstoliui nurodė pareiÅ¡kėjas, tinkamam nurodytos teismo nutarties įvykdymui visiÅ¡kai užteko ir atsakovo automobilio areÅ¡to (b. l. 58-60). Nagrinėjamu atveju atsakovas nuostolius, kurių atlyginimÄ praÅ¡o teismo užtikrinti, kildina bÅ«tent iÅ¡ automobilio areÅ¡to.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Å¡ių nuostolių atsakovas galėjo/galėtų nepatirti, jei buto, kuris pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmiausiai turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas bei buvo areÅ¡tuotas, areÅ¡tas paties atsakovo praÅ¡ymu nebÅ«tų buvęs pakeistas į automobilio areÅ¡tÄ . Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis verčiasi automobilių prekyba ir nepardavus automobilio bei jam nuvertėjus jis patirs nuostolius. Automobilis, labiau tikėtina, buvo nupirktas paties atsakovo reikmėms, todėl ko kainos mažėjimas yra neiÅ¡vengiamas ir nepriklauso nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Be to atsakovas gali pasiÅ«lyti kitÄ likvidų, neapsunkintÄ , jam priklausantį turtÄ , ar įmokėti ieÅ¡kovo reikalaujamas lėšas į teismo depozitÄ , ir praÅ¡yti iÅ¡laisvinti automobilį iÅ¡ jį varžančio areÅ¡to. Todėl konstatuotina, kad atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra nepagrįstas. Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi D.

B. praÅ¡ymas buvo atmestas pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas nutarė:                        Atsakovo D. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti.                       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

                       Teisėjas                                                                                                    Virginijus Kairevičius