Legislator Case Law & Legislation
2021-06-02 Nr. AB-11890-3-61-3-02991-2019-6 AI generated

2021-06-02 Nr. AB-11890-3-61-3-02991-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-02 Nr. AB-11890-3-61-3-02991-2019-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G. ir V. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-02 Nr. AB-11890-3-61-3-02991-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SPR4-1622(14.5E) (toliau – ir Sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 22 d. d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1388-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02991-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G. ir V. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SPR4-1622(14.5E) (toliau – ir Sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 22 d. d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis su 2019 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti klaidingus duomenis apie nekilnojamojo daikto – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Tvartas), įregistravimą V. G. ir V. G. vardu. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 buvo pripažinta, kad J. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir P. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklausė, t. y. kiekvienam po ½ dalį, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvartas minėtu sprendimu nebuvo pripažintas J. G. ir P. G. bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi yra sunaikintas. Tvartas po ½ dalį 2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu įregistruotas V. G. vardu ir 2017 m. rugpjūčio 16 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įregistruotas V. G. vardu.

3. Pareiškėjui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Tvartas, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimu nebuvo pripažintas J. G. ir P. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (kadangi buvo sunaikintas), Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 16 d. įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas po ½ V. G. ir V. G. nuosavybe. V. G. neabejotinai žino, jog Tvartas nebuvo pripažintas J. G. ir P. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir yra sunaikintas, kadangi pati dalyvavo Vilniaus rajono apylinkės teisme teismo posėdyje. Esant galiojančiam teismo sprendimui, jog Tvartas yra sunaikintas, nėra jokių abejonių, kad įrašas Registre yra netikslus bei klaidinantis, kadangi nekilnojamojo turto objektą – Tvartą, Registro tvarkytojas užregistravo, tokiam objektui realiai neegzistuojant.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. VĮ Registrų centras nurodė, jog Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie tai, kad nekilnojamasis daiktas – Tvartas nuosavybės teise priklauso V. G. ir V. G., atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl laikyti juos klaidingais ir ištaisyti nėra teisinio pagrindo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo P. G. skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. CSPR-214 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR4-1622 (14.5 E) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą.

8. Nustatyta, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame prašė ištaisyti klaidingus duomenis apie nekilnojamąjį daiktą – Tvartą ir jo įregistravimą V. G. ir V. G. vardu. Teritorinis registratorius 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SPR4-1622 (14.5 E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, kad jau yra priimtas Registro tvarkytojo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. S-8152, kuriuo (1203.20E) atsisakyti keisti / taisyti duomenis Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto – Tvarto, savininkus ir jų nuosavybės teisės dalis tų pačių dokumentų pagrindu.

9. 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR4-1622 (14.5 E) panaikinimo, kuriame teigė nesutinkantis su minėtu sprendimu, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010) yra nustatęs, kad Tvartas yra sunaikintas, todėl Registre įrašyti duomenys apie tai, kad šį pastatą nuosavybės teise valdo V. G. ir V. G., yra klaidingi ir turi būti ištaisyti. Komisija 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. CSPR- 214 pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. skundą atmetė ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsniu ir pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo Tvartas dalinės nuosavybės teise, t . y. po ½ dalį, priklauso V. G. ir V. G. (b. l. 38, 41). Minėtos nuosavybės teisės juridinis pagrindas – 2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalį šio pastato iš P. G. paveldėjo V. G., ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto iš P. G. paveldėjo V. G.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, aukščiau minėti duomenys yra klaidingi, nes Tvartas yra sunaikintas, ką patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovams V. G., V. G., Vilniaus rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui P. G. dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūno 1997 m. gegužės 30 d. pažymėjimo Nr. 14-345 panaikinimo iš dalies ir nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių pripažinimo. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodoma, jog ieškovas P. G. savo ieškininiame pareiškime teigia, kad J. G. ir P. G. santuokos metu be kitų pastatų įsigijo ir pastatą – Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas). Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo bylą ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl Tvarto sunaikinimo nustatymo. Šiuo atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas konkrečiai Tvarto egzistavimo / neegzistavimo klausimo nesprendė, todėl pareiškėjas, įrodinėdamas fakto nebuvimą, negali remtis šiuo teismo sprendimu. Taigi nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutiko su atsakovu, jog šiuo atveju svarbu yra tai, kad teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti jokie teisės aktų nustatyti dokumentai (be kita ko, savininko prašymas ir kadastro duomenų byla, kurioje būtų užfiksuotas statinio žuvimo faktas), kurie patvirtintų statinio žuvimo faktą ir galėtų būti pagrindas išregistruoti šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro.

12. Teismas neturėjo pagrindo priešingai išvadai, negu padarė atsakovas, jog Registro duomenys apie tai, kad Tvartas nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso V. G. ir V. G., atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka tikrovę, todėl šiuos duomenis nėra pagrindo laikyti klaidingais ir juos taisyti.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. 14. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas prašė ištaisyti Tvarto savininkų duomenis Registre. 2019 m. balandžio 19 d. pateiktas pakartotinis prašymas, tačiau abu prašymai nebuvo tenkinti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 pagrindu J. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir P. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklausė, be kita ko, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtu sprendimu nebuvo pripažintas J. G. ir P. G. bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi yra sunaikintas. Neegzistuojantis nekilnojamasis turtas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre.

14.2. Teismas neteisingai nustatė, dėl kokio pastato klaidingų duomenų ištaisymo pareiškėjas kreipėsi į Registro tvarkytoją. Pareiškėjas prašė ištaisyti klaidingus duomenis apie Tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas be pagrindo nesirėmė pareiškėjo pateiktu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010. Be to, teismas nepaaiškino, kodėl nesiremia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-907-562/2009, kurioje nurodyta, kad Tvartas sunaikintas. Teismas nepasisakė ir dėl kito pareiškėjo pateikto įrodymo – 2008 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodyta, kad Tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikintas. Nepasisakyta ir dėl pareiškėjo 2010 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas pažymi, kad informacija, dėl kokio pastato duomenų ištaisymo pareiškėjas kreipėsi į registratorių, yra užfiksuota pareiškėjo prašymuose teritoriniam registratoriui, iš jų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų ištaisymo. Aplinkybė, kad teismo sprendime netiksliai nurodytas Tvarto, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi, unikalus numeris, vertintina kaip techninė klaida. Komisijos sprendime taip pat padaryta ta pati techninė klaida – dalyje sprendimo nurodytas tikslus unikalus numeris, o dalyje – ne (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau nagrinėjant bylą ginčo dėl Tvarto identifikavimo nebuvo, pareiškėjas šio klausimo nekėlė. Be to, teismo sprendime yra pateikti ir kiti ginčo Tvarką identifikuojantys duomenys (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjo teiginys, kad teismas neteisingai nustatė, dėl kokio pastato duomenų ištaisymo kreipėsi pareiškėjas, nepagrįstas.

17. Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-907-562/2009 atsakovas pažymi, kad ji nepatvirtina, jog teismas šioje nutartyje nagrinėjo ir nustatė kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą dėl Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo. Byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o vyko parengiamasis teismo posėdis. Pareiškėjo teiginys, kad teismo posėdyje jo pateiktas kitas dokumentas, t. y. 2008 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, taip pat patvirtina, kad Tvartas yra sunaikintas, yra nepagrįstas, nes išrašo 2.2 punkte šis pastatas yra įregistruotas, o duomenys apie tai, kad jis yra sunaikintas, nėra įrašyti. Be to, nurodyta Registro pastaba nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas (taip pat jis nėra aktualus, o yra istorinis 2008 metų įrašas), pareiškėjas jos neskundė ir nei Teismas, nei Komisija, nei teritorinis registratorius dėl jos pagrįstumo / nepagrįstumo nesprendė ir dėl to nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR4-1622(14.5E) ir Komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. CSPR-214, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą.

19. Nustatyta, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame prašė ištaisyti klaidingus duomenis apie nekilnojamąjį daiktą – Tvartą ir jo įregistravimą V. G. ir V. G. vardu. Teritorinis registratorius 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SPR4-1622 (14.5 E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

20. 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR4-1622 (14.5 E) panaikinimo, kuriame teigė nesutinkantis su minėtu sprendimu, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010) yra nustatęs, kad Tvartas yra sunaikintas, todėl Registre įrašyti duomenys apie tai, kad šį pastatą nuosavybės teise valdo V. G. ir V. G., yra klaidingi ir turi būti ištaisyti. Komisija 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. CSPR-214 pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. skundą atmetė ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

21. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu (teismo sprendime nurodyta klaidinga data – 2020 m. kovo 25 d.) pareiškėjo P. G. skundą atmetė.

22. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

23. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 punktas). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 punktas).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – Tvartas (dėl kurio klaidingų duomenų ištaisymo kreipėsi pareiškėjas) nuosavybės teise, t . y. po ½ dalį, priklauso V. G. ir V. G. (b. l. 38, 41). Minėtos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalį šio pastato iš P. G. paveldėjo V. G., ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto iš P. G. paveldėjo V. G.

26. Prašydamas, kad teritorinis registratorius ištaisytų klaidingus duomenis, pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba kad padaryta techninė klaida. Nagrinėjamu atveju, teigdamas, kad Registre yra klaidingi duomenys, pareiškėjas rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010), kuris, pirma, priimtas gerokai anksčiau nei aptarti, notaro patvirtinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai, antra, jame nebuvo nustatinėjamas joks juridinę reikšmę turintis faktas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Registro tvarkytojui nebuvo pagrindo įregistruoti V. G. ir V. G. nuosavybės teises į Tvartą pateiktų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu. Ginčo situacijoje pareiškėjas iš esmės ginčija V. G. ir V. G. nuosavybės teises, nors minėti paveldėjimo teisės liudijimai yra nenuginčyti ir galiojantys. Primintina, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos spręsti privačių turtinio pobūdžio ginčų, tokia veikla būtų visiškai nesuderinama su jo kompetencija, apibrėžta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje ir kitose normose.

27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, dėl kokio pastato klaidingų duomenų ištaisymo pareiškėjas kreipėsi į Registro tvarkytoją (pareiškėjas prašė ištaisyti klaidingus duomenis apie Tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tai rašymo apsirikimas. Be kita ko, pažymėtina, kad ginčas, dėl kokio pastato klaidingų duomenų ištaisymo pareiškėjas kreipėsi į Registro tvarkytoją, nebuvo keliamas, be to, teismo sprendime nurodytas ir Registro įrašo numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne tik pastato unikalus numeris.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė