cd6df61c-bb5a-442a-9c1b-083f19c3f044 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. 2-210-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00224-2015-4         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.19; 3.1.18.1 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-875-569/2015 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys R. V., A. V., A. P.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00265, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ visų skolininkų atžvilgiu antstolės V.

Å . vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01056/2, pradėtoje pagal 2014 m. lapkričio 11 d. Å iaulių apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo. Nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo solidariai priteista 128 867,17 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ginčija laidavimo sutartį, dėl kurios ir kilo ieÅ¡kovo solidari atsakomybė, nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos aukščiau minėto sprendimo vykdymui.

Jei teismas pripažintų ginčijamÄ laidavimo sutartį negaliojančia, atsirastų poreikis grÄ Å¾inti antstolio iÅ¡ieÅ¡kotas sumas, patiriant papildomas iÅ¡laidas ir nepatogumus. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam yra daroma didžiulė žala, ieÅ¡kovo pagrindinis Å¡altinis yra darbo užmokestis, o antstolė į jį yra nukreipusi iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kiekvienÄ mėnesį yra atskaitoma 420 Eur suma, be to, antstolė yra kreipusis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Todėl byloje patenkinus ieÅ¡kinį, parduoto turto grÄ Å¾inimas bÅ«tų neįmanomas, o iÅ¡reikalavimas iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų nerealus. Turto vertės grÄ Å¾inimas iÅ¡ esmės neatkurtų ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos patirtos žalos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad CPK numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdant teismo sprendimÄ , gali bÅ«ti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymÄ gali kasacinės instancijos teismas iki kol byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.).

CPK 625 straipsnio 1 dalis numato vykdymo veiksmų atidėjimÄ , vykdomosios bylos sustabdymÄ , vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimÄ , o 626 ir 627 straipsnių nuostatos įtvirtina privalomuosius ir fakultatyvius vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas sutiko, kad nesustabdžius pradėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ (CPK 587 str. 8 p., 632 str. 1 d. 1 p.), tačiau pažymėjo, kad tokiu atveju ieÅ¡kovas turėtų ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo. Todėl teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieÅ¡kovas neprarastų.

Teismo vertinimu, kol nenuginčyta 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartis Nr.08-00265, Pakruojo Å«kininkų kredito unijos reikalavimo teisė pagal Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ yra galiojanti ir vykdytina, vykdymo sustabdymas pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas A. P. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tam, kad nepatektum į tokiÄ situacijÄ , jog vėliau reikėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ ginčo teisenos tvarka dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo. Atsakovė yra verslo subjektas ir tikėtina, jog ateityje gali tapti nemoki. Lietuvos bankas atsakovei yra taikęs įvairius apribojimus, todėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimas bÅ«tų neįmanomas.

Atsakovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei pripažinti apelianto piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, paskiriant 5 792 Eur baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos skiriant atsakovei. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Net ir tuo atveju, jei byloje bÅ«tų priimtas apeliantui palankus sprendimas, jo priėmimas dar nebÅ«tų pagrindas nevykdyti įsiteisėjusį Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ , juolab, visų skolininkų atžvilgiu.

Sustabdžius Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo vykdymÄ , bÅ«tų paneigti atsakovės teisėti interesai ir paties teismo sprendimo privalomumas. Atskirojo skundo teiginiai apie galimÄ atsakovės nemokumÄ yra deklaratyvi apelianto nuomonė, neturinti jokio faktinio pagrindo. IeÅ¡kinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiÅ¡kimas po to, kai Å¡ios sutarties pagrindu iÅ¡ apelianto skola priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis vertintinas ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokio praÅ¡ymo pateikimas, taip pat ir atskirojo skundo pateikimas rodo, kad apeliantas sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Tretieji asmenys R. V., A. V. ir A. P. atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti. Nurodo, kad su apelianto argumentais visiÅ¡kai sutinka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ .

Pastebėtina, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos.

Kaip minėta, jos taikomos tada, 1) kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir 2) kai yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sÄ lygų egzistavimÄ . Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens praÅ¡yme nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdymo sustabdymas pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl praÅ¡ymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , inter alia ieÅ¡kinio reikalavimus bei apelianto praÅ¡yme bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumas, sprendžia, kad pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , negali civilinės bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, tačiau, kaip minėta, vis tik turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas.

Kita vertus, Å¡ioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu bylos aplinkybes ir tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Nagrinėjamu atveju paminėtu aspektu įvertintina, kad tiek Å iaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. spalio 29 d. nutartimi palikdamas nepakeistÄ sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ apelianto priteista Pakruojo Å«kininkų kredito unijai solidariai su kitais skolininkais 128 867,17 Lt skola, nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių toje byloje negalėtų vadovautis nagrinėjamoje byloje ginčijama laidavimo sutartimi.

Tokia aplinkybė Å¡ioje proceso stadijoje kelia tam tikrų abejonių dėl apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ir iÅ¡ esmės jau vien tai reikÅ¡tų vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimÄ . Kita vertus, kaip minėta, tam tikra palankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimo galimybė nėra atmestina visiÅ¡kai. Todėl apeliacinės instancijos teismas vis tik pasisako ir dėl antrosios sÄ lygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų vertinimo.

Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as iÅ¡dėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurios 10 punkte numatyta apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės rÅ«Å¡is - iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas. Taigi, apeliantas praÅ¡o sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ visų skolininkų atžvilgiu pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ Ä¯siteisėjusio Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo pagrindu, pagal kurį nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti Pakruojo Å«kininkų kredito unijai solidariai iÅ¡ R.

V., A. P. ir A. P. 128 867,17 Lt skolos ir 5 procentų procesines palūkanas. Šios skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš apelianto pagrindas yra nagrinėjamoje byloje apelianto ginčijama laidavimo sutartis. Visų pirma, sutiktina su atsakovės argumentu, kad net jei byloje ir būtų priimtas apeliantui palankus sprendimas, toks sprendimas savaime dar nebūtų pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo (juolab visų skolininkų atžvilgiu, nes ginčijama laidavimo sutartis yra susijusi tik su apeliantu, tuo tarpu veikti kitų asmenų interesais jam įgalinimai nėra suteikti).

Antra, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais tiesiogiai nėra susijusi ir neturės įtakos šioje byloje priimto galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes reikalavimas dėl pripažinimo (sutarties negaliojančia) nereikalauja priverstinio vykdymo. Trečia, atsakovas yra kredito unija. Todėl apskritai nėra jokio pagrindo manyti, kad atgręžtinio reikalavimo patenkinimo galimybėms, turint galvoje iš apelianto dalimis išieškomas santykinai nedideles sumas, kiltų kokios nors grėsmės, o jo teiginiai dėl atsakovo nemokumo yra deklaratyvūs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimoAtsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti apeliantui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas pateikė akivaizdžiai nepagrįstus procesinius dokumentus, tiek ieÅ¡kinio, tiek praÅ¡ymo bei atskirojo skundo pareiÅ¡kimas Å¡iuo atveju laikytina savo teisių gynimu, kas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip akivaizdus apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimas nestabdo bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo, todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo teiginiams, kad apeliantas sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .

Todėl praÅ¡ymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo ir baudos skyrimo netenkintinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos praÅ¡ymo skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkinti. Teisėjas                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus