cd6dcd1f-e3d2-4d9f-abed-6b1eb68aaedf · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-1421-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-01663-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, n u s t a t ė :A.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-05-27, apie 9.15 val., RodÅ«nės kelias g. 2, Vilniuje, vairavo transporto priemonę BMW 525 D, v/n (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis.A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimÄ ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Nurodo, jog teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2224-170/2012 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes apylinkės teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų jų pagrįstumo visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, netinkamai taikė įstatymÄ , ko pasėkoje klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktÄ .Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo suraÅ¡ytas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Protokole turi bÅ«ti tiksliai bei aiÅ¡kiai nurodyti kokius konkrečius teisės aktus ir kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė, o tai Å¡ioje byloje nebuvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos - iÅ¡ to seka, kad bylÄ apylinkės teismas turėjo nagrinėti tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.Be to, administracinio pažeidimo faktas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo laikytinas neįrodytu, nes bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, jog jis 2012-05-27 vairavo transporto priemonę neblaivus.

Atlikus jo paimto kraujo tyrimÄ , konstatuota, jog jo kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio, kas įrodo, kad automobilį jis vairavo esant jo kraujyje leidžiamos koncentracijos alkoholio kiekiui. Apeliantas nurodo, jog liudytojo – policijos pareigÅ«no G. T. paaiÅ¡kinimai teisme yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (jo paties tarnybiniam praneÅ¡imui, praneÅ¡imui dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio teisės pažeidimo protokolui, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-09-19 - 09-24 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktui Nr. 80TPK-G-75/2012).Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jį kaltinanti institucija, elgėsi daugiau negu nerÅ«pestingai, jai nepavyko tinkamai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio praneÅ¡imo, praneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo vairavimo, jos atstovas neatsakingai liudijo administracinės bylos nagrinėjime teisme.

Teismas liudytojo G. T. parodymus turėjo vertinti lygiai taip pat kritiÅ¡kai kaip ir liudytojos, t.y. 2012-05-27 kartu su juo automobiliu važiavusios V. P., nes jis yra suinteresuotas, kad byla baigtųsi apelianto nenaudai, kas leistų pareigÅ«nui teigti, jog jo veiksmai ir teismui pateikti įrodymai yra teisėti ir atlikti tinkamai. Be to, jis pats teismo posėdžio metu pripažino, jog savo veiksmais pažeidė eilę teisės aktų, tarp jų ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002-10-24 įsakymu Nr. 660 reikalavimus (70.2 punkto, kur numatyta, jog patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip 2 policijos pareigÅ«nai, 72 punkto - sustabdęs transporto priemonę patrulis privalo praneÅ¡ti apie sustabdymo vietÄ transporto priemonės markę, numerį bei stabdymo priežastį VPK budėtojui).

NutarimÄ priėmusi institucija nenustatė tikslaus jo sustabdymo, neblaivumo užfiksavimo ir paleidimo iÅ¡ policijos įstaigos laiko. Å ie faktai kelia pagrįstas abejones institucijos, formuluojančios ir laikančios kaltinimÄ , teiginiais.Byloje yra Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr.723, kuris patvirtina, jog jis mažiau nei per pusę valandos po policijos pareigÅ«nų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo bei praneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo suraÅ¡ymo, t.y. nuo 10 val. 11 min. iki 10 val. 30 min., atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ apsvaigimo nustatymo kabinetÄ , kur jam buvo paimtas kraujas.

Nėra pagrindo abejoti, kad jis į ligoninę atvyko laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos. Kadangi aukščiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje (akte) patvirtinama, kad jo kraujyje rasta 0,20 promilių etilo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje nesiekia draudžiamos ribos, o iÅ¡ pirminės apžiÅ«ros rezultatų, užfiksuotų akte, taip pat galima teigti, jog jis nebuvo girtas („eina tiesiai, laikosi krypties, stovėsena tvirta, vyzdžiai simetriÅ¡ki, reakcija į Å¡viesÄ gera, pilnai orientuotas, kalba aiÅ¡kiai, paaiÅ¡kina, bet yra labai susijaudinęs dėl sulaikymo), todėl Teismas turėjo įvertinti, kad byloje esant patikimiems įrodymams dėl jo kraujyje rasto 0,20 promilių etilo alkoholio, t. y. dėl to, jog alkoholio kiekis kraujyje nesiekė įstatyme numatyto draudžiamo lygio, administracinei atsakomybei pagal Å¡iÄ teisės normÄ kilti nebuvo pagrindo.

Abejoti specialisto išvada nebuvo pagrindo.Apeliantas teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad jo kaltė pilnai įrodyta vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-09-19-09-24 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G- 75/2012, yra neteisinga, nes minėta išvada yra išvestinis dokumentas. Ekspertizės akto išvada nepašalino prieštaravimų, neišsklaidė abejonių. Ji pati savaime negali paneigti sveikatos priežiūros įstaigoje atliktos apžiūros (ir kraujo tyrimo) rezultatų.

Ekspertizės iÅ¡vada savaime nėra įrodymas, kurio pagrindu teismas, atmesdamas kitus raÅ¡ytinius įrodymus, galėtų priimti pagrįstÄ nutarimÄ t. y. tokia iÅ¡vada turėtų bÅ«ti vertinama su kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Jo atveju teismas šį įrodymÄ vertino atskirai nuo įrodymų visumos, nesilaikydamas įrodymų vertinimo tvarkos. Vertindamas jo veikÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinai vadovavosi tik byloje esančia Ekspertizės akto iÅ¡vada. Tačiau visiÅ¡kai ignoravo, apelianto nuomone, ne kÄ mažiau svarbias bylos aplinkybes, leidžiančias pagrįstai abejoti, jog jo veika pagrįstai vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Visais atvejais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Galiojančioje teismų praktikoje yra pasisakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ turėdamas iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ mano atžvilgiu, nes rėmėsi tik policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimu, netyrė kitų byloje pateiktų įrodymų, jo pateiktos įvykio aplinkybių versijos, neatsižvelgė į jo ir jo atstovės praÅ¡ymus ir aiÅ¡kino situacijÄ apelianto nenaudai.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas tik iÅ¡vardino byloje surinktus įrodymus, kurie, pasak teismo, įrodo mano kaltę pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau tokios savo iÅ¡vados visiÅ¡kai nemotyvavo, visiÅ¡kai neaptarė Å¡ių įrodymų turinio, nenurodė, kokias reikÅ¡mingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., taip pat nenurodė, kokias reikÅ¡mingas bylos aplinkybes jis nustatė bylos nagrinėjimo metu, jų motyvuotai neįvertino.Taip pat, apeliantas nurodo kad, priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo pažeisti ir ATPK 276, 277, 280 straipsnių reikalavimai.

Teismas visas faktines aplinkybes vertino Å¡aliÅ¡kai, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ naudai, vadovavosi jos pateiktais prieÅ¡taringais įrodymais, o teismo nutarimÄ grindė suinteresuoto liudytojo paaiÅ¡kinimais, nevertindamas jo kritiÅ¡kai. Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tinkamai buvo renkami įrodymai ir, ar buvo renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones. Teismas rėmėsi vieninteliais įrodymais, kurie tėra tik prielaidos.

Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, kas nebuvo padaryta Å¡ioje byloje. Todėl apelianto nuomone, byloje nėra įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ nebuvo įrodyta.Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyris atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu ir praÅ¡o jį palikti galioti.A.

M. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantas apeliaciniame skunde A. M. keliÄ klausimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumų ir neigia, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus.Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1221/2007, Nr. N63-707/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012).Nagrinėjamoje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. buvo formuluojamas kaltinimas, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 1-2).Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad A.

M. pažeidė KET 14 ir 18 punktų reikalavimus. KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 18 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad A.

M. buvo inkriminuojamas ir automobilio vairavimas esant neblaiviam, ir neblaivumo patikrinimo vengimas, tačiau protokole buvo nurodytas tik ATPK 126 straipsnio 4 dalis, numatantį atsakomybę už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime konstatavo, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir kaltinimÄ iÅ¡ ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimÄ , kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis.Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo nagrinėti tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, yra nepagrįstas.ATPK 284 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už šį pažeidimÄ , jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimÄ , pritaikant tiek Å¡velnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau siekiant iÅ¡vengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybÄ realumÄ , teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-6037/2010 ir kt.).

Taip pat pabrėžtina, kad minėtos teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-710/2008, Nr.N662-2703/2009). Ä®vertinus bylos įrodymus matyti, jog pirmos instancijos teismas administracinę bylÄ nagrinėjo bÅ«tent pagal protokole iÅ¡dėstytus kaltinimus: tiek dėl vairavimo neblaivumo bÅ«senoje, tiek dėl vengimo tikrintis blaivumÄ .

Teismas dėl vairavimo esant neblaiviam aplinkybes teismo posėdyje aiÅ¡kinosi apklausdamas traukiamÄ administracinėn atsakomybėn A. M. bei liudytojus V. P., kuri posėdžio metu davė apeliantui palankius paaiÅ¡kinimus (b.l. 36-37), bei G. T., kuris atvirkščiai davė apeliantui nepalankius paaiÅ¡kinimus (b.l. 49-53). Teismas byloje, siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, skyrė ekspertizę, kad atsakyti į klausimÄ ar A. M. 2012-05-27 9.15 val. transporto priemonę vairavo neblaivus (b.l. 54). Apie minėtas aplinkybes savo baigiamojoje kalboje pasisakė ir patraukto administracinėn atsakomybėn A.

M. atstovė advokatė A. J. Å . (b.l. 66-70). Tai rodo, jog apeliantui buvo žinoma apie kaltinimÄ vairavus apsvaigus nuo alkoholio ir jis proceso metu aktyviai gynėsi nuo Å¡io kaltinimo. Nors kaltinimas A. M. vairavus transporto priemonę neblaiviam administracinio teisės protokole nebuvo teisiÅ¡kai kvalifikuotas, tačiau pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė ir teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. M. vairavo transporto priemonę neblaivus ir tokiu bÅ«du padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta pažeidimÄ , nesuformavo naujo kaltinimo.Teismas pagrįstai laikė, jog kaltinimas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį vengus neblaivumo patikrinimo, nepasitvirtino.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Tačiau negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡keltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas, Administracinių teismų praktika, Nr. 13, 2007 m.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63-1712/2010; Nr. N62-6376/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog policijos pareigūno G. T. tarnybiniame pranešime (b. l.

4) nurodyta, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 9.15 val. patruliavimo metu Rodūnios kelias g. 2 A., Vilniuje, prie jo sustojo A. M. vairuojamas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas paklausė, kur pasistatyti automobilį trumpalaikiam stovėjimui. Jis paaiškino kaip pastatyti automobilį, tačiau BMW vairuotojas automobilį pastatė į ilgalaikio stovėjimo aikštelę. Tada pareigūnas nuvažiavo iš paskos minėto automobilio perspėti apie tai, kad jis įvažiavo į brangesnę aikštelę.

Bendraujant su vairuotoju jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapÄ ir pasiÅ«lė vairuotojui vykti į artimiausiÄ policijos įstaigÄ pasitikrinti blaivumÄ Apie 9.50 val. atvykus į Vilniaus AVPK patrulių rinktinės patalpas, vairuotojas atsisakė tikrintis alkotesteriu, nes jais nepasitiki, ir pasakė, kad nori atlikti kraujo tyrimÄ . Nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , A. M. atsisakė tikrintis blaivumÄ , kai tai pasiÅ«lė bÅ«dintis gydytojas (b.l. 4). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G.

T. nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, taip pat jis paaiÅ¡kino, jog A. M. į Vilniaus Priklausomybės ligų centrÄ vyko savo iniciatyva, ten susimokėjo pinigus už kraujo tyrimo atlikimÄ , o tikrintis alkotesteriu, atsisakė (b.l. 49-52). Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 723 patvirtina, kad A. M. apsvaigimas buvo patikrintas ir nustatytas alkoholio vartojimo faktas (b.l. 43). Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepasitvirtino aplinkybės, kad A.

M. vengė neblaivumo patikrinimo, todėl Å¡i veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota nepagrįstai. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. 2012-05-27 9.15 val. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Apelianto teiginiai, jog jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, jog jis 2012-05-27 vairavo transporto priemonę neblaivus, o tai, kad atlikus jo kraujo tyrimÄ , kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio, įrodo, kad automobilį jis vairavo esant jo kraujyje leidžiamos koncentracijos alkoholio kiekiui, yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje aiÅ¡kinama, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai teismui yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1452/2009, N261-3165/2009, N575-2452/2011). Byloje nustatyta, kad A. M. įvykio dienÄ vairavo automobilį, kurį pastatė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie Vilniaus oro uosto.

Teisme apeliantas teigė, kad jis vairavo blaivus, o alaus butelį iÅ¡gėrė jau automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (b.l.36). Tokias aplinkybes nurodė ir teisme liudytoja apklausta V. P., važiavusi kartu su apeliantu (b.l. 36). Tačiau jų parodymus paneigė liudytojas policijos pareigÅ«nas G. T., kuris teisme kategoriÅ¡kai teigė, jog alkoholis aikÅ¡telėje nebuvo geriamas (b.l. 51). Pastebėtina, kad apeliantas duodamas paaiÅ¡kinimus dėl alkoholio vartojimo buvo nenuoseklus- pirmiausias jis apklausiamas teisme apie alaus vartojimÄ aikÅ¡telėje nesakė bei teigė, kad paskutinį kartÄ alkoholį vartojo prieÅ¡ pusę metų.

Atstovei uždavus klausimÄ Â dėl 0,2 promilės rastos kraujyje, atsakė, kad alkoholis atsirado nuo kefyro. Klausimus užduodant teisėjai, jis irgi iÅ¡ pradžių teigė, kad gėrė rÅ«gusį pienÄ , tik vėliau nurodė, kad gėrė alų automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Taigi, matyti, jog nubaustojo parodymai buvo nelogiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai, kaip ir liudytojos V. P. parodymus, kurie prieÅ¡taravo kitoms nustatytoms įvykio aplinkybėms.

Teismo psichiatrijos akte Nr. 80TPK-G-75/2012 yra duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad A. M. 2012-05-27 9.15 min. transporto priemonę vairavo bÅ«damas lengvo girtumo bÅ«senoje (b.l. 57-58). Apeliantas teigia, kad Å¡is aktas negali paneigti Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 723 rezultatų. Toks deklaratyvus teiginys niekuo neparemtas. Pastebėtina, kad ekspertė , atlikusi tyrimÄ , vertino pastarajame akte nurodytus A. M. apžiÅ«ros duomenis, kur buvo užfiksuotas veido, akių sklerų paraudimas, liežuvis su pilku apnaÅ¡u, stovėdamas Rombergo pozoje svyruoja, pirÅ¡tu netiksliai pataiko į nosies galÄ .

Taigi ir pačiame apžiÅ«ros akte yra užfiksuoti tam tikri požymiais, rodantys apžiÅ«rimo asmens apsvaigimÄ . Pagrindo netikėti ekspertizės akto iÅ¡vada nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime nurodytais kitais argumentais dėl nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei jų nebekartoja. Apelianto skundo teiginiai, jog protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos pareigÅ«nai padarė procedÅ«rinius pažeidimus, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nurodomi neva pažeisti Policijos generalinio komisaro 2002-10-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos punktai, tačiau pastebėtina, kad Å¡ios redakcijos instrukcija negalioja nuo 2011-09-01, kai įsigaliojo Lietuvos Policijos Generalinio komisaro2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta nauja Policijos patrulių veiklos instrukcija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde nurodytų tariamai padarytų pažeidimų.Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos institucijos teismas padarė procesinius pažeidimus, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylÄ ir neteisingai vertino įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs visÄ bylos medžiagÄ , esminių procesinių pažeidimų nenustatė, teismas bylÄ nagrinėjo objektyviai ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡tyrė visus įrodymus, juos įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A.

M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Artūras Pažarskis