cd6dc4bd-0c62-40e7-aa8f-76b613df2f9e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2447-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00619-2012-4                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 13.6; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                2012 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjams V.

B. ir A. B., jų atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovo atstovei Kristinai BernadiÅ¡iÅ«tei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. B. ir A. B. skundÄ atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo T.

K.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydami pripažinti neteisėtu 2012 m. sausio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (toliau – Inspekcijos Vilniaus skyrius) sprendimÄ Nr. (23.2) 2D-1072 ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros T.

K. priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiškėjams priklausančiu sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Skunde nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjai 2011-12-13 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris, pareiškėjos žiniomis, priklauso T.

K.. 2012-01-23 Inspekcijos Vilniaus skyrius raÅ¡te Nr. (23.2)2D-1072 nurodė, kad, atlikus tyrimÄ , nustatyta, jog tvora, pastatyta žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiÅ¡kėjams priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra 1,80–1,95 m. aukščio, todėl ji priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nėra privalomi nustatyta tvarka iÅ¡duodami statybÄ leidžiantys dokumentai. Nurodė, kad tvora yra pastatyta T. K. sklype (ne ant sklypų ribos) ir statytojo sklypo pietinėje pusėje, todėl jÄ statant nebuvo pareigos gauti pareiÅ¡kėjų sutikimÄ .Teigia, kad iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, jog tvora yra pastatyta prie pat pareiÅ¡kėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypų ribos, ant kurios yra pastatyta ir atraminė sienelė, ir toje vietoje žemės lygis sklypuose žymiai skiriasi – T.

K. sklype žemės pavirÅ¡ius yra aukÅ¡tesniame lygyje nei pareiÅ¡kėjų. Atsakovas prie sklypo ribos pastatytÄ tvorÄ matavo iÅ¡ T. K. sklypo pusės, todėl neįvertino atraminės sienelės aukščio ir žemės lygio sklypuose skirtumo. PaaiÅ¡kino, kad dėl to, jog ant sklypų ribos esanti atraminė sienelė kai kur yra aukÅ¡tesnė nei 1 m., o kartu su pastatyta tvora kai kur siekia net iki 3,50 m, aukÅ¡tį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:210 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 3, 5.2. ir 4.2 punktÄ , dėl žemės pavirÅ¡iaus aukščio skirtumo, pastatyta tvora turėjo bÅ«ti laikoma tvora, pastatyta ant atraminės sienelės ir priskirta ne I, o II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

Atitinkamai pagal griežtesnius, II nesudėtingų statinių grupei taikomus reikalavimus, turėjo bÅ«ti įvertintas ir Å¡io statinio statybos teisėtumas.PareiÅ¡kėjai mano, kad atsakovas neteisingai pritaikė statybos priežiÅ«rÄ reglamentuojančius aktus ir iÅ¡ esmės neiÅ¡tyrė, ar suinteresuotojo asmens pastatyta tvora tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) C, atitinka toko pobÅ«džio statiniams (II grupės nesudėtingi statiniai) bei jų projektavimui ir statybai keliamus reikalavimus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai bei jų atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus (b. l. 61–64).

PaaiÅ¡kino, kad tvora pastatyta prie atraminės sienelės ir matuojant jas kartu aukÅ¡tis yra didesnis nei 3 m., todėl tvoros negalima laikyti nesudėtingu statiniu. Mano, kad atsakovas turėjo vertinti ir atraminės sienelės pastatymo teisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atraminę sienelę pastatė jie patys ant sklypo ribos su kaimynais, sienelė iki Å¡iol neįregistruota.Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–20) nurodė, kad 2012-01-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-37 nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytos tvoros aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus yra 1,80–1,95 m.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu D1-812 (toliau – Reglamentas), priedo „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3 punkte nustatytais techniniais parametrais, pagal kuriuos tvora, kurios aukÅ¡tis ne mažiau kaip 1 m, ir ne daugiau kaip 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, todėl mano, kad pagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog tvora (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra I grupės nesudėtingas statinys.Teigia, kad tam, jog bÅ«tų galima sutikti su pareiÅ¡kėjų argumentu, jog ginčo tvora yra pastatyta ant atraminės sienelės, kuri jau pati savaime pagal jų nurodomus iÅ¡matavimus turėtų bÅ«ti laikoma II grupės nesudėtingu statiniu, visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, kad ginčo tvora yra pastatyta ant didesnio nei 0,2 metrų aukščio cokolio, o Å¡iam faktui patvirtinti pareiÅ¡kėjai nepateikia jokių įrodymų.

PrieÅ¡ingai, tiek pareiÅ¡kėjų pateiktos ginčo statinio fotonuotraukos, tiek Inspekcijos patikrinimo metu atlikta fotofiksacija, patvirtina aplinkybę, kad tvora yra pastatyta be cokolio. Medinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyta greta atraminės sienelės, netgi iÅ¡laikius nuo jos nedidelį atstumÄ , todėl nustatant statinio aukÅ¡tį, matavimai pagrįstai atlikti nuo žemės pavirÅ¡iaus.Atsakovas paaiÅ¡kino, kad nustačius ginčo statinio parametrus, nagrinėjant V.

B. praÅ¡ymÄ , taip pat buvo vertinamas ir statinio statybos teisėtumo klausimas, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Remiasi Statybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatomis ir nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog atliekant patikrinimÄ buvo nustatyta, kad tvora pastatyta statytojo pietinėje sklypo pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°), ginčo atvejis nepatenka teisės aktuose nurodytus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų privalomumo atvejus.

Mano, kad pagrįstai nustatyta, jog ginčo tvoros statybai statybÄ leidžiantis dokumentas nereikalingas ir statinys nelaikytinas pastatytu savavaliÅ¡kai.Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 61–64). Akcentavo tai, kad medinė tvora pastatyta Å¡alia atraminės sienelės, iÅ¡laikytas atstumas. Nagrinėjant skundÄ , pretenzijos dėl atraminės sienelės pastatymo teisėtumo nebuvo reiÅ¡kiamos. Pažymėjo, kad Inspekcija nagrinėja statinių teisėtumo, o ne žemės sklypo naudojimo ir reljefo pakeitimo teisėtumo klausimus.Trečiasis suinteresuotas T.

K. atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 56–57) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ pateikė dėl neapykantos jos Å¡eimai. Mano, kad pareiÅ¡kėjų skunde minimi motyvai yra nelogiÅ¡ki. PareiÅ¡kėjai patys pripažįsta, kad tvora pastatyta ant trečiajam suinteresuotajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadangi skunde nurodo, jog tvora pastatyta prie pat sklypus dalijančios atraminės sienelės. Pažymėjo, kad iÅ¡ pačių pareiÅ¡kėjų pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog tvora nėra pastatyta ant atraminės sienelės, todėl sienelės aukÅ¡tis į bendrÄ tvoros aukÅ¡tį neįskaičiuotinas.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių atsakovo sprendime nustatytos aplinkybės atitinka tikrovę, dėl ko ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir negali bÅ«ti panaikintas.Teigia, kad pareiÅ¡kėjai, teikdami teismui skundÄ , privalo įrodyti jame iÅ¡dėstytas aplinkybes bei motyvus, kuriais remdamiesi praÅ¡o panaikinti atsakovo priimtÄ administracinį teisės aktÄ , tačiau, jie nevykdo įrodinėjimo pareigos. Prie skundo pateikia vien tik fotonuotraukas, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip tiesioginis skundo motyvų įrodymas, be to, iÅ¡ jų nematyti, kada jos buvo darytos, kokie ir kam priklausantys sklypai yra atriboti nufotografuota tvora.Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas administracinis individualus teisės aktas yra priimtas 2012-01-23, o pareiÅ¡kėjų pateikto skundo teismui data yra 2012-02-27, todėl mano, kad jie yra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ skundui pareikÅ¡ti.Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (b. l. 61–64).

Papildomai pažymėjo, kad tvorÄ statė pasikonsultavusi su specialistais. Reljefo sklype nekeitė, kai pirko namÄ , atraminės sienelės nebuvo. Skundas atmestinas.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiÅ¡kėjams V. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 5–7), o žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui T. K..Nustatyta, kad 2011-12-13 pareiÅ¡kėja V.

B. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių (b. l 21) dėl galimai savavaliÅ¡kai pastatytos tvoros kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.Inspekcijos Vilniaus skyrius, pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imo pagrindu 2012-01-05 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir surašė aktÄ Nr. (23.31)FAK-37 (b. l. 22), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu statybos darbai nevyko, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytos tvoros aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus yra 1,80–1,95 m.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 raÅ¡tu Nr. (23.2)2D-1072 (b. l. 8–9, 25–26) atsakė pareiÅ¡kėjai į jos praneÅ¡imÄ ir nurodė, kad atlikus tyrimÄ , nustatyta, jog tvora, pastatyta žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiÅ¡kėjams priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 1,80–1,95 m. aukščio, todėl ji priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nėra privalomi nustatyta tvarka iÅ¡duodami statybÄ leidžiantys dokumentai.

Tvora yra pastatyta T. K. sklype (ne ant sklypų ribos) ir statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°), todėl jÄ statant nebuvo pareigos gauti pareiÅ¡kėjų sutikimÄ .Ginčas byloje kilo dėl tvoros, esančios T. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pastatymo teisėtumo. Ginčo dalykas – Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 sprendimo Nr. (23.2)2D-1072 teisėtumas ir pagrįstumas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų ginčijamas Inspekcijos Vilniaus skyrius sprendimas Nr. (23.2)2D-1072 priimtas 2012-01-23, pareiÅ¡kėjai V.

B. iÅ¡siųstas 2012-01-25, šį sprendimÄ pareiÅ¡kėja gavo 2012-01-26 (b. l. 60). Skundas teismui iÅ¡siųstas 2012-02-27 (2012-02-26 buvo ne darbo diena – sekmadienis), taigi nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukÅ¡tis 8,5 m, kurio visų aukÅ¡tų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rÅ«sys (pusrÅ«sis) yra ne didesnis kaip vieno aukÅ¡to; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.Pagal STR „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-24 iki 2012-03-01), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3 punkte nustatytus techninius parametrus, tvora, kurios aukÅ¡tis ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui.

Pareiškėjai mano, kad ginčo tvora turi būti laikoma II grupės nesudėtingu statiniu, kadangi jos aukštis turi būti matuojamas kartu su atramine sienele dėl skirtingo žemės paviršiaus aukščio. Pažymėtina, kad Reglamento priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ pastabose nurodoma, kad šios lentelės 3 punkte nurodyti įvairių užtvarų aukštis skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus.

Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (b. l. 22–23, 50–56), daro iÅ¡vadÄ , kad tiek pareiÅ¡kėjų pateiktos, tiek Inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo metu darytos fotonuotraukos patvirtina, jog tvora yra pastatyta be cokolio. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvora pastatyta ant žemės pavirÅ¡iaus, Å¡alia mÅ«rinės sienelės, tarp tvoros ir sienelės yra paliktas tarpas (b. l. 23, 50, 54, 55).

Matyti, kad tvora ir mÅ«rinė sienele yra atsiri statiniai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. B. nurodė, kad jÄ statė pareiÅ¡kėjai, ji pastatyta 2002-2003 m. ant sklypo ribos su kaimynais (b. l. 61–64).Taigi byloje surinkti įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjų argumentus, kad tvora yra pastatyta ant maždaug 1 metro atraminės sienutės. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad medinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatyta greta atraminės sienutės (iÅ¡laikius nuo jos nedidelį atstumÄ ), taigi Inspekcijos Vilniaus skyrius pagrįstai, vadovaudamasis anksčiau minėtomis Reglamento nuostatomis tvoros aukÅ¡tį matavo nuo žemės pavirÅ¡iaus.PareiÅ¡kėjų atstovo argumentÄ , kad atsakovas turėjo vertinti atraminės sienelės pastatymo teisėtumÄ , teismas atmeta, kadangi Inspekcijos Vilniaus skyriuje nagrinėjant pareiÅ¡kėjos V.

B. pareiÅ¡kimÄ , Å¡is klausimas nebuvo keliamas, todėl atsakovas dėl jo ginčijamame sprendime pagrįstai nepasisakė. Be to, pareiÅ¡kėjas A. B. patvirtino, kad sienelę apie 2002-2003 m. pastatė jis pats, sienelė pastatyta ant sklypo ribos su kaimynais (b. l. 62).Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.); statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiančiu dokumentu yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-11-25 iki 2012-06-29), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 punkte įtvirtinta, kad raÅ¡ytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra privalomi statant tvorÄ :

1) ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribÄ );

2) kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ) – statytojo Å¡iaurinėje sklypo pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);

3) kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ) – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse.Inspekcijos Vilniaus skyriaus, atlikęs patikrinimÄ , nustatė kad tvora, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyta statytojai T. K. priklausančio sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) (b. l. 22–26).

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo bei pasisakymo teismo posėdyje, Å¡ios aplinkybės jie iÅ¡ esmės neneigia (b. l. 1–2, 61–64). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priede nurodytus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų privalomumo atvejus, todėl Inspekcijos Vilniaus skyrius ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad tvoros statybai statybÄ leidžiantis dokumentas (besiribojančio sklypo savininkų sutikimas) nereikalingas ir statinys (tvora) nelaikytinas pastatytu savavaliÅ¡kai.Statybos įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

To paties straipsnio 3 d. įtvirtintos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos funkcijos, tarp kurių, tikrinti, ar statybÄ leidžiantys dokumentai iÅ¡duoti teisėtai; tikrinti visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumÄ ; Statybos įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti statybÄ ; atlikti savavaliÅ¡kos statybos prevencijÄ ir padarinių Å¡alinimÄ ; Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas arba teikti Å¡ias bylas teismui ir kt.Inspekcijos Vilniaus skyriaus nuostatų, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-475 (2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-230 redakcija) 7 punkte įtvirtinti skyriaus uždaviniai, o 8 punkte – funkcijos, tarp kurių – tikrinti, ar planavimo sÄ lygos savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (iÅ¡skyrus žemėtvarkos schemoms) ir, ar planavimo sÄ lygų sÄ vadas savivaldybės lygmens detaliojo planavimo dokumentams rengti atitinka teisės aktų reikalavimus, ar Å¡ių dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sÄ lygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedÅ«ros ir sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; tikrinti, ar statybÄ leidžiantys dokumentai iÅ¡duoti teisėtai; tikrinti visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų pastatų statybos teisėtumÄ ; atlikti savavaliÅ¡kos statybos prevencijÄ ir padarinių Å¡alinimÄ ; dalyvauti statinių avarijų komisijų veikloje ir kt.Teismas, įvertinęs aptartas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad nei Inspekcija, nei jos Vilniaus skyrius neturi pareigos vertinti žemės sklypo naudojimo ir jo reljefo pakeitimo teisėtumo klausimų, o sprendžia tik statybos teisėtumo klausimus.

Taigi teismas atmeta pareiÅ¡kėjų argumentÄ , kad atsakovas turėjo vertinti, kaip yra pakitęs sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje reljefas, grunto aukÅ¡tis ir pan. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, taigi Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 sprendimas Nr. (23.2)2D-1072 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                            n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų V. B. ir A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                     Irena Paulauskien                                                                          RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas