cd6c895f-a8c1-4ef7-bb71-950276edd612 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-641-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01840-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-329-262/2017, pagal ieÅ¡kovo H. D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 4 633,92 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos.IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999 m. gruodžio 20 d. jis buvo sulaikytas ir suimtas policijos, o 2001 m. vasario 28 d. nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme.

IeÅ¡kovas suėmimo metu buvo pradėjęs statyti namÄ ir turėjo nusipirkęs statybinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir teismas, suimdami ieÅ¡kovÄ bei skirdami jam laisvės atėmimo bausmę, turėjo pasirÅ«pinti ieÅ¡kovo turto apsauga, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovui bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje iÅ¡ jo statomo namo buvo pavogta statybinių medžiagų ir namų apyvokos daiktų už 4 633,92 Eur. Dėl statybinių medžiagų vagystės ieÅ¡kovas negalėjo baigti statyti gyvenamojo namo, jis liko be bÅ«sto, todėl patyrė 40 000 Eur neturtinę žalÄ .

Kadangi valstybės institucijų pareigÅ«nai neužtikrino ieÅ¡kovo turto saugumo, valstybė turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ â€“ 4 633,92 Eur ir neturtinę žalÄ â€“ 40 000 Eur.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io. Taigi, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti pareigÅ«nų kaltės, tačiau jis nėra atleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pareigÅ«nų (teismo) neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovo turtas buvo prarastas ir žala patirta dėl įvykdyto nusikaltimo (vagystės). Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00824-14, kuris Å¡iuo metu sustabdytas. Už nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ yra atsakingas Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo, o ne teisėsaugos institucijos, nes yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamos veikos ir Å¡ia veika padarytos žalos.

IeÅ¡kovo nurodomas teisėsaugos institucijų ir teismo neveikimas, nesiimant priemonių prieÅ¡ 15 metų apsaugoti jo bÅ«stÄ ir turtÄ , nepagrįstas įrodymais (neįrodytas) ir neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su žala, kadangi ji padaryta nusikaltimu, o ne Å¡iuo neveikimu. Dėl Å¡ios priežasties teismas nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra patenkintos civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygos dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io.IeÅ¡kinyje nurodyti samprotavimai apie teisėsaugos ir teismo padarytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 ir 187 straipsniuose numatytus nusikaltimus (ieÅ¡kovo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , sugadinimÄ ir sunaikinimÄ ), neturi jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo.

Ikiteisminis tyrimas dėl tokių veikų nėra pradėtas, juo labiau nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymas negali bÅ«ti laikomas atsakovės neteisėtais veiksmais.Pagal įrodinėjimo pareigos nustatymo taisyklės, ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui - prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Bylos dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo, pagal įstatymus nepriskirtinos nedispozityvioms, todėl teismas jose neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo suėmimo metu (1999 m. gruodžio 20 d.), jis turėjo tam tikrÄ turtÄ , kurį valstybės institucijos turėjo apsaugoti, t. y. ieÅ¡kovas nepateikė jokių įsigijimo dokumentų (čekių, sÄ skaitų faktÅ«rų) ar kitų įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turtÄ turėjo (buvo įsigijęs) ir kokia to turto vertė (įsigijimo kaina).

IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kokie konkretÅ«s namų apyvokos daiktai buvo pagrobti, sugadinti ar sunaikinti. Ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824-14 medžiagoje esantis ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl vagytės, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas įrodymas spręsti dėl patirtos turtinės žalos Å¡ioje civilinėje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad turtinės žalos dydis ieÅ¡kinyje taip pat neįrodytas.Nustatęs nurodytas aplinkybės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra visų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai, todėl atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo.IeÅ¡kovui neįrodžius, kad jam buvo padaryta turtinė žala, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė ir neturtinę žalÄ , negalėdamas baigti gyvenamojo mano statybų.

Be to, ieÅ¡kovas nekonkretizavo kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala. IÅ¡ ieÅ¡kinio nebuvo galima suprasti, kokia dalimi Å¡i žala atsiradusi dėl nusikalstamos veikos, o kiek dėl ieÅ¡kovo nurodyto atsakovės atstovų neveikimo. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas dėl to bÅ«tų patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl to bÅ«tų pablogėjusi ieÅ¡kovo sveikata ir kt. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sulaikymo metu valstybės pareigÅ«nai nepadarė ieÅ¡kovo bÅ«sto, turto ir jų įsigijimo dokumentų apraÅ¡o bei neužtikrino jų apsaugos. Taip buvo sudarytos sÄ lygos turtÄ ir dokumentus pavogti ar sunaikinti, o archyviniai duomenys neiÅ¡liko.

Taigi, teisėja nepagrįstai reikalauja čekių ir sÄ skaitų faktÅ«rų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas neturi galimybės įrodyti iki suėmimo ir po laisvės atėmimo buvusios savo turtinės padėties, todėl gali vadovautis tik tais įrodymais, kurie užfiksuoti baudžiamosios bylos Nr. 1-32/2001 tyrimo medžiagoje, 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje. IeÅ¡kovo nuomone Å¡ių įrodymų pakanka minimaliai įvertinti jam padarytÄ Å¾alÄ .Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad valstybės pareigÅ«nai padarė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 129 straipsnio 2 / 3 dalių ir 344 straipsnio nuostatų pažeidimÄ , prilygstantį nusikaltimui, o tai yra įrodo, jog pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatas yra visos bÅ«tinos sÄ lygos žalai atlyginti.

Teismas paneigė baudžiamosios bylos Nr. 1-32/2017 medžiagoje, 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje bei ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje nustatytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties iki suėmimo ir po laisvės atėmimo, o dėl 2017 m. sausio 10 d. praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti su pridėtais sveikatos dokumentais net nepasisakė. 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje pripažinta, kad ieÅ¡kovui priklausiančiame gyvenamajame name ir Å«kiniuose pastatuose rasti ginklai.

Šie prejudiciniai faktai iki šiol nepaneigti ir tai yra įrodymas, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir juose buvę daiktai bei dokumentai priklausė ieškovui. Ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje vyriausiojo tyrėjo D. G. (kuris dalyvavo ir 1999 m. gruodžio 20 d. kratoje) 2014 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad mediena buvo sudėta namo palėpėje ir priklausė H. D.. Tai patvirtina namo palėpės fotonuotraukos, esančios baudžiamojoje byloje Nr. 1-32/2001, ir kita ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-100824/2014 medžiaga.

Minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje esančiame ieÅ¡kovo 2014 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kime yra nurodyta statybinių medžiagų matmenys, kiekiai ir tÅ«riai. Tyrėjas D. G. nustatė jų kainÄ â€“ 9 000 Lt, o 2015 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kinyje Å¡i suma perskaičiuota eurais 2 606,58 Eur. Be to Å¡i suma nurodyta neindeksavus dabartinėmis kainomis ir nepriskaičiavus pakrovimo, atvėžino bei iÅ¡krovimo iÅ¡laidų.Dėl jau nurodytų priežasčių ieÅ¡kovas negali pateikti namų apyvokos daiktų įsigijimo čekių ir sÄ skaitų faktÅ«rų.

Namų apyvokos daiktams apžiÅ«ros protokolų, liudininkų parodymų ar vaizdinės medžiagos taip pat nėra. IeÅ¡kovas nurodo, kad tarp namų apyvokos reikmenų buvo pirmojo bÅ«tinumo reikmenis ir priemonės namo statytai. O tai sudaro apranga, apavas, patalynė, baldai, indai, Å¡ildymo įrenginiai, kuras, maisto atsargos, minimalaus žemės dirbimo priemonės, statybų iÅ¡ medžio mechanizmai ir įrankiai, kiti darbo bei buities reikmenys. IeÅ¡kovas nurodo, kad prie žalos taip pat pridėtinos iÅ¡laidos, susijusios su sugadintų pastatų remontu iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės. Smulkiau nedetalizuojant žalos atlyginimo suma už namų apyvokos daiktų ir pastatų remontÄ Ä¯vertinta minimaliai 7 000 Lt (2 027,34 Eur).Padaryta neturtinė (moralinė) žala įvertintina 40 000 Eur, nes dėl valstybės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas neteko bÅ«sto, turto ir nuolatinės gyvenamosios vietos.

Neturtinė žala pasireiÅ¡kia CK 3.250 straipsnyje numatytais veiksmais, pavojingais sveikatai ir net gyvybei.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o apelianto H. D. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiami Å¡iais argumentais:Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad už nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ yra atsakingas Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo, o ne teisėsaugos institucijos, nes yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamos veikos ir Å¡ia veika padarytos žalos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino 2014 m. pradėto ikiteisminio tyrimo duomenis apie pavogtÄ turtÄ .

Pažymėtina, kad pradedant ikiteisminį tyrimÄ nėra kvestionuojamas nukentėjusiojo asmens turtas, kuris buvo pavogtas taip pat nereikalaujama pagrįsti jo įsigijimÄ dokumentais ir pan. Todėl pradėto ikiteisminio tyrimo duomenys nėra įrodymai, kuriais galėtų bÅ«ti nustatinėjama ieÅ¡kovo turtinė padėtis.IeÅ¡kovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo tariamai turėtÄ turtÄ , nors, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėjo tam pareigÄ . IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad nuosprendyje nurodyta, jog ginklai rasti jam priklausančiuose namuose yra atmestina, nes byloje buvo nustatoma nusikalstamos veiklos padarymo vieta, o ne sprendžiamas nuosavybės teisės klausimas.Baudžiamosios bylos duomenyse nėra jokios informacijos apie ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ , o pats ieÅ¡kovas nei prokurorui, nei teismui nepateikė jokių praÅ¡ymų dėl jo turimo turto apsaugos.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsakovės atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , o ieÅ¡kovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ jÄ nutartį.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovės atstovai pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , kuriuose pritarė, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendime pagrįstai ir teisėtai paneigė baudžiamosios bylos Nr. 1-32/2001 medžiagoje 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-00824/2014 nustatytas aplinkybes ir įrodymus (prejudicinius faktus) dėl mano turtinės padėties iki suėmimo ir po laisvės atėmimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija ex officio nenustatė, taip pat nenustatytos ir aplinkybės, dėl kurių turėtų bÅ«tų peržengtos skundo ribos (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo ir atsakovės atstovių pozicija prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje nustatytoms aplinkybėms.Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė tokių bÅ«tinų argumentų, kurie sudarytų iÅ¡imtį iÅ¡ CPK 321 straipsnio bei sÄ lygotų bÅ«tinybę skirti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tik dėstė aplinkybės dėl savo turtinės padėties iki suėmimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo bylos atveju, faktinės bylos aplinkybės gali bÅ«ti iÅ¡tirtos raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes Å¡alys savo argumentus iÅ¡dėstė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiÅ¡kinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nenustatyta ir apelianto procesinių įrodinėjimo teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme, kurios teiktų pagrindÄ skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dalyvaujantys byloje asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

Dėl nurodytų aplinkybių apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra netenkinamas (CPK 185 straipsnis, 322 straipsnis).Dėl turtinės žalos ir jos dydžio nustatymoPirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog suėmimo metu jis turėjo tam tikrÄ turtÄ , kurį valstybės institucijos turėjo apsaugoti, t. y. ieÅ¡kovas nepateikė jokių įsigijimo dokumentų (čekių, sÄ skaitų faktÅ«rų) ar kitų įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turtÄ turėjo (buvo įsigijęs) ir kokia to turto vertė (įsigijimo kaina).Å iÄ teismo pozicijÄ apeliantas ginčija tuo, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-32/2017 medžiagoje, 2001 m. vasario 28 d. nuosprendyje bei ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagoje nustatytos aplinkybes dėl apelianto turto, todėl negalima teigti, jog jis neįrodė savo turėto turto ar jo vertės. Ä®vertinusi bylos aplinkybes ir apelianto teikiamus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik faktas, jog apeliantas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl jo turto dingimo nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovas tÄ turtÄ turėjo (buvo įsigijęs) ir kokia to turto vertė (įsigijimo kaina).

Pritartina Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros pozicijai, kad pradedant ikiteisminį tyrimÄ nėra kvestionuojamas nukentėjusiojo asmens turtas, kuris buvo pavogtas. Atitinkami dokumentai, kuriuose nurodomas tariamai pavogtas ieÅ¡kovo turtas / jo vertė, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai traktuojami kaip pakankamas įrodymas spręsti dėl turėto turto ar patirtos turtinės žalos Å¡ioje civilinėje byloje nepateikus papildomų įrodymų. Vertinant ieÅ¡kovo argumentus dėl namų apyvokos daiktų ir pastatų remonto net ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokie konkretÅ«s namų apyvokos daiktai buvo pagrobti, sugadinti ar sunaikinti, o savo pozicijÄ grindžia deklaratyviais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir Å¡iuo pagrindu teismas negali vertinti nei ieÅ¡kovo turėto turto nei tariamai patirtos žalos. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2001 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažinta, jog jam priklausiančiame gyvenamajame name ir Å«kiniuose pastatuose rasti ginklai. Å is teismo nuosprendyje pateiktas teiginys, apelianto teigimu, yra prejudicinis faktas, įrodantis, kad nekilnojamasis turtas priklausė bÅ«tent jam.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas nurodytÄ teisės normÄ , savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas 2001 m. vasario 28 d. nuosprendis, aplinkybės dėl nekilnojamojo turto priklausymo apeliantui nebuvo įrodinėjamos, o klausimas dėl turto priklausomybės iÅ¡kilo tik Å¡ioje byloje. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i apelianto nurodoma aplinkybė negali bÅ«ti laikomos prejudicinę fakto galiÄ turinčiu faktu. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad turtinės žalos dydis Å¡ioje civilinėje byloje yra neįrodytas.Dėl pareigos apsaugoti turtÄ .Byloje sprendžiamas prokuroro bei teismo, kurie, pasak apelianto, nesiimdami priemonių jo turtui apsaugoti, pažeidė BPK 129 straipsnio 2 / 3 dalių ir 344 straipsnio nuostatų, neveikimo aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto procesinio veiksmo (neveikimo) baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, t. y. valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis.

Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalÄ kitam asmeniui. Dėl tokiÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi valstybės pareiga atlyginti žalÄ ir jÄ patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).Bylos duomenimis, apeliantas buvo sulaikytas 1999 m. gruodžio 20 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2001 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Apelianto teigimu, minėtoje baudžiamojoje byloje prokuroras ir teismas nevykdė 129 straipsnio 2 / 3 dalyse ir 344 straipsnyje nustatytos pareigos imtis priemonių suimto / nuteisto apelianto turtui apsaugoti, todėl jo turtas buvo pavogtas, padarant jam 4 633,92 Eur turtinę žalÄ . BPK 129 straipsnio 2 ir 3 dalys įpareigoja prokurorÄ arba teismÄ aptarti su suimtuoju priemones turtui ar bÅ«stui apsaugoti ir jų imtis, jeigu suimtasis turi turtÄ arba bÅ«stÄ , liekantį be priežiÅ«ros, o BPK 334 straipsnis numato, kad nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo bÅ«stui ir kitokiam turtui iÅ¡saugoti.

Å ių normų taikymui svarbu nustatyti, ar suimtasis turi turtÄ arba bÅ«stÄ , kuris po suėmimo lieka be priežiÅ«ros. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie turto, kuriam reikalinga priežiÅ«ra, egzistavimÄ prokurorÄ ar teismÄ turi informuoti sulaikytasis / nuteistasis, veikdamas kaip rÅ«pestingas ir atidus turto savininkas. Tik nustačius Å¡ios aplinkybės egzistavimÄ , BPK 129 ir 334 straipsniuose nurodyti subjektai privalo imtis aktyvių veiksmų turtui apsaugoti. PraÅ¡yme dėl bylos žodinio nagrinėjimo apeliantas nurodo, kad pastatai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ä® bylÄ taip pat nėra pateikta jokios informacijos, kad apeliantas bÅ«tų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismÄ su praÅ¡ymu apsaugoti jo turtÄ , jam esant sulaikytam ar atliekant laisvės atėmimo bausmę. Å ia aplinkybę nagrinėjamoje byloje patvirtino ir pats apeliantas 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ bylų medžiagos nėra nustatyta, kad iki vagystės apeliantas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ ar prokurorÄ dėl turto priežiÅ«ros ar reikalingos apsaugos. Apeliantui neįrodžius aplinkybės, kad jis iniciavo turto apsaugos nustatymÄ ir prokuroras ar teismas dėl Å¡ių priemonių taikymo su juo nesitarė, nėra pagrindo konstatuoti neteisėto teismo ar prokuroro neveikimo, nevykdant jiems įstatymu pavestų pareigų. Nesant informacijos ne tik dėl turto palikimo be priežiÅ«ros, bet ir dėl turto turėjimo nuosavybės teise, BPK 129 ir 334 straipsnių taikymui nebuvo bÅ«tinybės. Nenustačius deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodytos žalos ir neįrodytų neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje laikoma, kad nenustačius neteisėtų teismo (teisėjų), prokurorų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – ieÅ¡kovui padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apelianto turtas buvo prarastas ir žala patirta dėl įvykdyto nusikaltimo (vagystės).

Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00824-14, kuris Å¡iuo metu sustabdytas. Už nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ yra atsakingas bÅ«tent Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo, o ne teisėsaugos institucijos, nes yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamos veikos ir Å¡ia veika padarytos žalos. Dėl neturtinės žalos atsiradimoKaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina konstatuoti bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ : neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas taip pat tik nustačius visas nutarties paminėtas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tuo pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad neįrodžius turtinės žalos padarymo, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas patyrė ir neturtinę žalÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųRemiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus Egidijus Žironas