cd6b5fa5-6ade-4a2f-b806-e97362c3f15f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1053/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31771-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Boženai Voišvilienei, Vaidai Jankūnienei, vertėjaujant Eglei Smailienei, Olgai Macijauskienei, dalyvaujant prokurorams Loretai Martinaitytei, Gediminui Juknai, kaltinamajam R. L. (R.

L.), jo gynėjui advokatui S. Z., nukentėjusiajam T. L. (T. L.), jo atstovui advokato padėjėjui T. N., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : R. L. 2017-06-25, apie 06.10 val., prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sÅ«nų T. L. - suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 10 smÅ«gių rankomis į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas ir ne mažiau 2-jų kartų spirdamas į įvairias kÅ«no vietas, sukėlė savo Å¡eimos nariui – sÅ«nui T. L. fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. L., apklaustas teismo posėdyje, kaltės nepripažino. Parodė, kad tÄ dienÄ važiavo į GariÅ«nų turgavietę, į darbÄ . SusiraÅ¡inėjo su V. P., jis kolega, kartu jie dirba GariÅ«nuose. V. P. yra bendras draugas R. L. ir T. L.. V. P. yra ne kartÄ prašęs R. L. kur nors jį pavežti. TÄ dienÄ V. P. taip pat paprašė R. L. pavežti jį iki Žaliųjų ežerų. R. L. sutiko, nes kai tik važiavo pro Å¡alį. V. P. pasakė, kad bus prie „Mados“. Jis ten nuvažiavo ir pamatė, kad yra V.

P. ir Å¡alia jo sÅ«nus, T. L.. R. L. papriekaiÅ¡tavo V. P., kad Å¡is nepasakė, kad bus ir jo sÅ«nus, nes tarp jų yra konfliktas, jis sÅ«naus vežti nenorėjo. V. P. atsakė, kad viskas bus gerai. V. P. atsisėdo į priekį, T. L. – gale. Bevažiuojant V. P. pradėjo klausinėti, ko jiedu su sÅ«numi pykstasi, pradėjo auklėti TomaÅ¡Ä . TomaÅ¡as sakė jam nesikiÅ¡ti, jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Privažiavus sankryÅ¾Ä SantariÅ¡kėse, TomaÅ¡as paprašė sustoti, sakė, kad toliau nevažiuos.

Jis sustojo, TomaÅ¡as iÅ¡lipo, V. P. irgi, liepė T. L. atgal sėstis, Å¡is nesutiko. Jie tarpusavyje barėsi, V. P. įsodino T. L. atgal į automobilį. Ä®sodino jėga, gal ir pora smÅ«gių sudavė. Jie nuvažiavo iki Žaliųjų ežerų. T. L. pakeliui pradėjo Å¡nekėti, kad R. L. su jo automobiliu važiuoja, nes tas automobilis, „Audi“ buvo pirktas TomaÅ¡ui važinėti į darbÄ . Atvažiavus prie Žaliųjų ežerų V. P. ir T. L. iÅ¡lipo. T. L. pradėjo atiminėti automobilio raktus, norėjo iÅ¡ spynos iÅ¡traukti.

Jis nesutiko, iÅ¡traukė raktus iÅ¡ spynelės, iÅ¡lipo. TomaÅ¡as sakė „atiduok raktus“, prasidėjo muÅ¡tynės. Jokių buto raktų jis neturėjo. T. L. iÅ¡sitraukė kastetÄ , jau ne pirmÄ kartÄ jis jį užpuola su tuo kastetu. Užsidėjo jį ant deÅ¡inės rankos ir pradėjo R. L. muÅ¡ti. Å is spėjo tik gintis. Žolė buvo Å¡lapia, slidu, jis buvo nugriuvęs. Jis su kojomis ir rankomis darė blokus, kad gautų mažiau smÅ«gių. SmÅ«gių sÅ«nui nesudavė, tik gynėsi, gal gindamasis pastÅ«mė.

V. P. stovėjo Å¡alia ir juokėsi, filmavo. Pamatęs, kad TomaÅ¡as gali jį primuÅ¡ti, sakė „baikit, tegu tėvas važiuoja“. Jis (R. L.) pradėjo važiuoti, T. L. jo neleido, atsigulė ant kapoto, Å¡aukė, kad atiduotų raktus, nes tai jo automobilis. R. L. sustojo, T. L. nulipo nuo kapoto, atidarė vairuotojo dureles, kabėjo ant durelių, o jis (R. L.) toliau važiavo. Tai yra nufilmuota. Jis paspaudė greičio pedalÄ , tada T. L. jį paleido. Paskui V. P. ar T. L. paskambino jam, kad grįžtų, nes kvies policijÄ .

Jis pamanė, kad tai nesÄ monė, nes čia jis nukentėjo, ne sÅ«nus. Atvažiavo namo, tada TomaÅ¡as dar skambino, paskui jis TomaÅ¡ui skambino. TomaÅ¡as pasakė, kad policijÄ iÅ¡kvietė. Jo „Audi“ buvo užstatyta, tai jis su kita maÅ¡ina grįžo. Grįžo gal po 20 minučių. Kai grįžo, jau buvo policijos ekipažas, jo niekas neklausė, pasakė, kad apklaus komisariate. Komisariate jis pareigÅ«nui sakė, kad jaučia skausmÄ , kad jam reikalinga greitoji. Jį nuvežė ir rado Å¡onkaulių lūžius.

Lūžiai nuo Å¡io įvykio. PrieÅ¡ įvykį jis buvo ligoninėj, nebuvo jokių lūžių. Pas sÅ«nų matė nubrozdinimÄ , nebuvo veidas kruvinas. IÅ¡ kur nubrozdinimas sÅ«nui atsirado, jis nežino – gal nuo vakarėlio, kuriam buvo, gal kai P. į automobilį sodino, gal kai kabėjo ant automobilio kapoto, gal su savo kastetu susibrozdino. PirmÄ kartÄ nubrozdinimÄ pamatė, kai buvo pareigÅ«nai. V. P. viskÄ filmavo, atsiuntė jam medžiagÄ . Video gabaliukais, iÅ¡kirptas. Atsiuntė tokius gabaliukus, kur R.

L. daugiau daro blokus arba nori T. L. atstumti nuo savęs. Pradėjo jį Å¡antažuoti, kad duotų pinigų, arba jie jį pasodins į kalėjimÄ . Su sÅ«numi konfliktuoja seniai, jo sÅ«nus buvo pradėjęs gyventi netinkamai, melavo, kad dirba, buvo jį (R. L.) apskundęs policijai, jį Å¡antažuoja, persekioja, mano, kad sÅ«nus vartoja narkotikus. Nukentėjusysis T. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dienos paryčiais V. P. pakvietė jį į sodybÄ prie Žaliųjų ežerų.

Susitarė susitikti prie „mados“. Susitiko, jis siÅ«lė kviesti taksi. V. P. parašė jo tėvui. Mano, kad parašė dėl to, kad žinojo, jog jie susipyks, o V. P. tai juokinga. Atvažiavo tėvas, T. L. pasakė, kad nevažiuos, V. P. jį apkabino ir įsodino į maÅ¡inÄ . Tėvas visÄ kelionę aiÅ¡kino, koks jis blogas sÅ«nus. Tada jis pasakė, kad toliau nevažiuos. Sustojo, jis iÅ¡lipo. Tėvas atėmė iÅ¡ jo raktus, sudavė. V. P. jį įsodino atgal į automobilį. Važiavo toliau.

Jis prašė grÄ Å¾inti raktus, tėvas nesutiko, sakė nuvažiuos į jo namus pažiÅ«rėti kaip jis gyvena. O jis nenorėjo, kad tėvas pamatytų, todėl žūt bÅ«t norėjo atgauti raktus. Ä®vyko muÅ¡tynės. Jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio reikalavo grÄ Å¾inti raktus, tada tėvas jam trenkė į pilvÄ , jis susisuko, po to sudavė delnais per ausis pora smÅ«gių, kad jis prarastų koordinacijÄ . buvo smÅ«giai ir į veidÄ , į nosį. Daug smÅ«gių buvo. Buvo Å¡lapia žolė, jis buvo nugriuvęs, tada R.

L. jį mušė kumščiu ir kojomis. Jis gynėsi ir pats bandė suduoti smÅ«gius. Kasteto jokio nebuvo. V. P. pamatęs, kad jis kraujuotas, iÅ¡sigando, pradėjo juos stabdyti. Jis ant kapoto, ant durų kabinosi todėl, kad reikalavo grÄ Å¾inti raktus. Paskui tuos raktus jam tėvas numetė. Ginčo dėl automobilio raktų nebuvo, tik buto. Paskui jis iÅ¡kvietė policijÄ . R. L. į įvykio vietÄ grįžo su kita maÅ¡ina. „Abdukcijos“ nesidarė, pagalvojo, kad čia jam kaip rekomendacija, nenorėjo gaiÅ¡inti institucijų laiko, manė, kad su tėvu susitaikys.

Dėl įvykio patyrė neturtinę žalÄ 1000 eurų. Susiplėšė kelnes, striukę, negerai jautėsi. Dėl įvykio ir tokio bendravimo su tėvu turi psichologinių problemų. Tėvas jį persekioja, nepritaria jo gyvenimo bÅ«dui. Liudytojas V. P., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad nusprendė su Tomu susitikti prie „Mados“. Jie susitiko, laukė taksi. Pamatė važiuojantį R. L., Å¡is sustojo, pasisiÅ«lė pavežti. Tomas nenorėjo, bet V. P. jį įkalbėjo. VisÄ keliÄ T.

L. ir R. L. konfliktavo. Tėvas atėmė iÅ¡ T. L. namų raktus. Sustojo sankryžoje, ten jiedu pradėjo muÅ¡tis. Jis juos iÅ¡skyrė, įsodino į maÅ¡inÄ ir jie toliau važiavo. Kai atvažiavo prie Žaliųjų ežerų, R. L. ir T. L. normaliai susimušė. Tomas gynėsi. Jie mušėsi rankomis, stumdėsi. Tomas tėvui negalėjo stiprių smÅ«gių suduoti. Jis nieko nepadarė, tik gynėsi. Kai V. P. pamatė, kad pas TomÄ kraujas bėga, tada tėvÄ patraukė. Matė, kad Tomas buvo sužalotas, matė, kaip jo veidas kraujavo.

Tomo tėvas norėjo iÅ¡važiuoti, Tomas dar bandė paimti raktus. Paskui atvažiavo policija, o jis nuėjo pas draugus į sodybÄ ir daugiau nedalyvavo. Kažkiek jis filmavo, bet nieko rimto nenufilmavo, reikėjo pradžiÄ filmuoti. PrieÅ¡ muÅ¡tynes abu atrodė sveiki. Jo santykiai ir su tėvu ir su sÅ«numi vienodi. T. ir R. L. konfliktuoja, jis tiksliai nežino detalių, atrodo, Tomas išėjo atskirÄ gyvenimÄ gyventi, tėvas lengvai nepaleidžia. Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtus įraÅ¡us filmavo jis.

Liudytojas O. G. parodė, kad atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ prie Žaliųjų ežerų. Ten buvęs T. L. paaiÅ¡kino, kad tėvas jį persekioja, neduoda ramybės. PareigÅ«nai pabendravo su abiem, pamatė, kad čia konflikto tęsinys, buvo pasiÅ«lyta abiem nuvykti į komisariatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Pas T. L. buvo matyti apibrozdinimai, paraudimai, jie buvo Å¡vieži. Daugiau sužalojimų ar buvo, neatsimena. Kraujo taip, kad lašėtų, nematė. KÄ asmenys paaiÅ¡kino, užfiksuoja tarnybiniame praneÅ¡ime.

Tėvas aiÅ¡kino, kad su sÅ«numi turi problemų, sÅ«nus vartoja alkoholį, narkotikus. Tėvas sakė, kad prieÅ¡ tai buvo kastetas panaudotas, jis kalbėjo apie ankstesnį įvykį. TeritorijÄ apžiÅ«rėjo, buvo tuščia, T. L. apžiÅ«rėjo, su savimi, kiÅ¡enėse jokių daiktų jis neturėjo. BIRt ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis 2017-06-25 06.15 val. gautas praneÅ¡imas, kad pranešėjÄ kÄ tik sumušė tėvas R. L. ir pasiÅ¡alino. Papildoma informacija apie patikrinimÄ : 2017-06-25 apie 06.10 (duomenys neskelbtini), R.

L. žodinio konflikto metu sudavė savo sÅ«nui T. L. mažiausia 10 smÅ«gių rankomis į veidÄ ir įvairias kÅ«no vietas, bei du kartus spyrė koja į kÅ«nÄ , grumtynių metu nubrozdintas kaklas. Dėl suduotų smÅ«gių ir nubrozdinto kaklo patyrė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l.5). Vilniaus AVPK vyr. patrulio O. G. 2017-06-25 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, T. L. buvo sumuÅ¡tas tėvo R. L., muÅ¡tynės kilo dėl asmeninių nesutarimų. T. L. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė smÅ«giais rankomis į veidÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , praskeltas deÅ¡inės pusės smilkinys, daugybiniai apibrozdinimai, ant nugaros mėlynė.

Smurtu įtariamas asmuo paaiÅ¡kino, kad auklėjo savo vaikÄ (t. 1, b. l. 6-7). T. L. 2017-06-25 pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2017-06-25 apie 06.10 val. (duomenys neskelbtini), jo tėvas R. L., žodinio konflikto metu sudavė jam mažiausiai 10 smÅ«gių rankomis į veidÄ ir įvairias kÅ«no vietas, bei du kartus spyrė koja į kÅ«nÄ , grumtynių metu nubrozdintas kaklas. Dėl suduotų smÅ«gių ir nubrozdinto kaklo patyrė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 8-10). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad T.

L. 2017-06-25 nustatyta veido sumuÅ¡imai (t. 1, b. l. 36). Kaltinamojo ir nuknetėjusiojo pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota dalis konflikto aplinkybių (t. 2, b. l. 35, 43). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo artimajam giminaičiui arba Å¡eimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas įvertinęs Å¡ioje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad R.

L. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad 2017-06-25 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuris iš žodinio konflikto peraugo į muštynes. Tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių. Šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiojo, liudytojų V. P. ir O. G. parodymai, vaizdo įrašai, rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo T. L. parodymai apie įvykį nuo pat pradžių buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Jis iÅ¡karto apie įvykį pranešė policijai (t. 1, b. l. 5), atvykusiems pareigÅ«nams iÅ¡ karto paaiÅ¡kino, kad buvo sumuÅ¡tas R. L. (tarnybinis praneÅ¡imas, taip pat liudytojo O. G. parodymai). Tuo tarpu R. L. į policijÄ iÅ¡karto po muÅ¡tynių nesikreipė, atvykusiems pareigÅ«nams nepaaiÅ¡kino, kad pats buvo muÅ¡amas ir gynėsi. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas jo paaiÅ¡kinimas, kad norėjo paauklėti sÅ«nų, Å¡ias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas O.

G.. Nukentėjusiojo T. L. parodymai apie įvykį ir toliau iÅ¡liko nuoseklÅ«s – tiek pareiÅ¡kime, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip nukentėjusįjį, tiek duodant parodymus teisme. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo V. P. parodymai. Å is liudytojas tiesiogiai matė konfliktÄ . Jis parodė, kad T. L. smÅ«gių nesudavė, tik gynėsi. Jis pats į konfliktÄ pradžioje žiÅ«rėjęs nerimtai, tačiau pamatęs ant T. L. kraujÄ , atitraukė nuo jo kaltinamÄ jį Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, kad V.

P. yra jų abiejų bendras pažįstamas, jų santykiai panašūs, t. y. nėra nustatyta, kad jis būtų suinteresuotas duoti išimtinai nukentėjusiajam palankius parodymus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai (t. 2, b. l. 35). Liudytojo V. P. teigimu, šiuos įrašus filmavo jis. Nėra ginčo, kad tai būtent šioje byloje analizuojamo įvykio įrašai, taip pat nėra ginčo, kad juose užfiksuota tik dalis konflikto. Vaizdo įrašuose „1.MOV“ ir „2.mp4“ matyti, kad smūgius bando suduoti ir suduoda R.

L.. Smūgiuojama ranka. Vaizdo įraše „3.mp4“ matyti, kad smūgius bando suduoti ir T. L.. Liudytojas V. P. patvirtino, kad trečiasis įrašas yra konflikto pabaigoje, T. L. paaiškino, kad viso konflikto metu gynėsi, tačiau pabaigoje norėjo parodyti tėvui, kad ir jis gali suduoti. Vertinant vaizdo įrašus, nors juose ir užfiksuota tik dalis konflikto, teismui nekyla jokių abejonių, kad nėra jokio pagrindo R. L. veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties. Jis veikia aktyviai, suduoda smūgius, juda link T.

L.. Pats kaltinamasis šiuose įrašuose užfiksuotuose vaizduose teigia matantis tik kaip jis „daro blokus“ arba nori atstumti T. L., tačiau teismo nuomone, vaizdo įrašuose užfiksuota ir kaip suduodami smūgiai. Kaltinamojo teiginius apie būtinybę gintis nuo nukentėjusiojo panaudoto kasteto paneigia tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek kiti įrodymai. Liudytojas V. P. parodė, kad konflikto metu parankinių priemonių nebuvo naudojama, smūgiai buvo suduodami rankomis ir kojomis. O. G. parodė, kad įvykio vietoje ir pas T.

L. jokių daiktų nerado. Taip pat parodė, kad R. L. minėjo kastetÄ , tačiau minėdamas kalbėjo apie senesnį įvykį, kad kastetas bÅ«tų Å¡iame įvykyje nesakė. Galiausiai vaizdo įraÅ¡uose jokio kasteto nematyti. R. L. kaltinamas sudavęs T. L. mažiausiai 10 smÅ«gių rankomis į veidÄ ir įvairias kÅ«no vietas, bei du kartus spyręs koja į kÅ«nÄ . T. L. tikslaus suduotų smÅ«gių skaičiaus nurodyti negalėjo, tačiau pareiÅ¡kime nurodė, kad smÅ«gių rankomis jam suduota ne mažiau nei deÅ¡imt, koja – du kartus.

Teisme parodė, kad R. L. jam trenkė į pilvÄ , paskui per ausis, t. y. į galvÄ , vėliau į kitas kÅ«no vietas. SmÅ«gių buvo daug. Jis paslydo, griuvo, jį spardė kojomis. T. y. jo parodymai atitiko pirminį pareiÅ¡kimÄ . V. P. taip pat parodė, kad R. L. sudavė smÅ«gius T. L., smÅ«gių skaičiaus nurodyti negalėjo, tačiau smÅ«gius nurodė daugiskaita, t. y. daugiau nei vienÄ . T. L. teigė įvykio metu nuo suduotų smÅ«gių jautęs fizinį skausmÄ . Jo patirti sužalojimai užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje.

Liudytojas V. P. parodė, kad muÅ¡tynes sustabdė pamatęs kraujÄ ant nukentėjusiojo, t. y. iki tol sužalojimų V. P. nematė. Sužalojimus po įvykio patvirtino matęs ir liudytojas O. G.. Kaltinamojo samprotavimus, kad T. L. sužalojimus galėjo patirti anksčiau – vakarėlio metu, susistumdymo pakeliui sankryžoje metu, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo V. P. parodymai. Be to, pats kaltinamasis teigė iki pareigÅ«nų atvykimo nubrozdinimo ant sÅ«naus nematęs. Taigi T. L. sužalojimai, užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime, greitosios pagalbos kortelėje, matyti liudytojų, atsirado dėl R.

L. suduotų smÅ«gių. Nors fizinis skausmas yra subjektyvus, teismui nekyla abejonių, kad nuo sumuÅ¡imų ir nubrozdinimo, kurie užfiksuoti raÅ¡ytiniuose dokumentuose, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ . Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. 2017-06-25, apie 06.10 val., prie namo, esančio Vilniuje, Verkių Riešės g. 54, konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sÅ«nų T. L. - suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 10 smÅ«gių rankomis į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas ir ne mažiau 2-jų kartų spirdamas į įvairias kÅ«no vietas, sukėlė savo Å¡eimos nariui – sÅ«nui T.

L. fizinį skausmÄ . Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ . Padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , buvo iÅ¡kviesta medicinos pagalba, tačiau dėl sumuÅ¡imų į teismo ekspertus nesikreipė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. L. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, skirtina viena Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas, jos trukmę parenkant artimÄ bausmės vidurkiui. Skirdamas įpareigojimus R. L. teismas įvertina tai, kad veika padaryta Å¡eimos nariui. Tarp tėvo ir sÅ«naus ilgalaikis užsitęsęs konfliktas, nesutarimai dėl skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ .

Konfliktuojama ne tik vartojant smurtinius veiksmus, tačiau ir žodžiu, telefoninėmis žinutėmis (t. 1, b. l. 66-68, t. 2, b. l. 6-11). IÅ¡ jų abiejų parodymų ir bendravimo teismo posėdžio metu matyti, kad bet kokie tarpusavio susidÅ«rimai gali iÅ¡provokuoti konfliktÄ . Todėl tikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimÄ nebendrauti su nukentėjusiuoju ir nesiartinti prie jo ir jo gyvenamosios vietos 100 metrų atstumu. Kaltinamasis taip pat įpareigojamas atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo (Å¡is įsipareigojimas suderinamas su įpareigojimu nebendrauti, nes įgyvendinamas prižiÅ«rint probacijos specialistams).

Ä®vertinus tai, kad konfliktas pasireiÅ¡kia ne tik smurtiniais, bet ir kitokio pobÅ«džio veiksmais ir yra salygotas požiÅ«rių skirtumo, tikslinga skirti ne įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri yra individualizuojama. KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ nesiartinti prie T. L. ir jo gyvenamosios vietos – Papilėnų g. 14-52, Vilnius, 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T.

L. – kaltinamajam R. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais paliktini saugoti su byla. Nukentėjusysis T. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo (t. 2 b. l. 32). PraÅ¡o atlyginti 1000 eurų neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad jam teko iÅ¡gyventi fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Po įvykio patyrė didelius nepatogumus dėl veide matomų sumuÅ¡imų, vengė bendrauti. Patyrė pažeminimÄ , nes konfliktÄ matė draugai. Po įvykio kaltinamasis pradėjo dar labiau persekioti nukentėjusįjį, laukti tamsiu paros metu prie jo namų, provokuoti konfliktÄ . Dėl to jaučia baimę. Atsakovas iki Å¡iol neatsiprašė, žalos neatlygino. Neginčijama, kad tapęs nusikaltimo auka, o juo labiau nusikalstamos veikos, kuria kėsintasi į žmogaus sveikatÄ , asmuo patiria skausmÄ , stresÄ ir baimę, yra sutrikdomas jo gyvenimo ritmas.

Taip yra ir Å¡iuo atveju. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje teismas įvertina nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ (suduota ne mažiau 10 smÅ«gių, jie suduoti rankomis ir kojomis, veika truko neilgai), padarytos žalos pobÅ«dį (mediciniuose dokumentuose nustatyti sumuÅ¡imai, į teismo ekspertus T.

L. nesikreipė, sveikata nėra sutrikdyta negrįžtamai, T. L. nenurodė Å¡iuo metu patiriantis kokių nors pasekmių dėl sužalojimų). Ä®vertinama kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai – jie yra tėvas ir sÅ«nus, teismo nuomone, tėvo suduoti smÅ«giai sukelia didesnius dvasinius nemalonumus, nei paÅ¡alinio asmens. Nukentėjusysis jam žalÄ padariusį asmenį sutinka dažnai, turi pagrindo baimintis dėl tolimesnių jo veiksmų. Tačiau teismas taip pat įvertina ir tai, kad pats T.

L. teismo posėdyje jam padarytÄ Å¾alÄ argumentavo ne tiek fizinio skausmo pojūčių, bet tuo, kad buvo sugadinti jo drabužiai, jis negerai jautėsi, neturėjo nuotaikos, sunaudojo kuro. Parodė, kad įvykio vietoje jį apžiÅ«rėję medikai konstatavo, kad „čia nieko baisaus“. Ä®vertinęs visa tai, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, teismas T. L. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 eurų. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas T. N. pateikė teismui kvitus, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, mokėjimo pavedimo kopijÄ , praÅ¡yme detalizavo teisinės pagalbos iÅ¡laidas. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad T. L. sumokėjo 540 eurų sumÄ už teisines paslaugas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Å is reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, iÅ¡laidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo iÅ¡laidų ir jos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Pripažinti R. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį: - nebendrauti su nukentėjusiuoju T. L. ir nesiartinti prie jo ir jo gyvenamosios vietos 100 metrų atstumu, - atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo T.

L., - dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę R. L. - įpareigojimÄ nesiartinti prie T. L. ir jo gyvenamosios vietos – Papilėnų g. 14-52, Vilnius, 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T. L. –palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. L.

T. L.500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 540 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais – palikti saugoti su byla. Išaiškinti R. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ugnė Gailiūnienė