cd6a5af7-9fbd-4440-970d-02989fdfdfbc · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                          Â

Pirmosios instancijos teismo                                          Civilinė byla Nr. 2A-174-544/2010

Teisėja

Rita Dambrauskaitė                                      Procesinio sprendimo kategorija:22.4;  30.5;114.11;121.18;                                                         Â

 (S)

                      Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N

U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės

Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,Â

sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, atsakovei

R. S., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, trečiajam

asmeniui I. K., Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

           Viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. J. apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimo civilinėje

byloje Nr. 2-42-589/2009 pagal ieškovo G. J. ieškinį

atsakovams R. S., tretiesiems asmenims R.

J., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, V. P.,

B. V., V. K., I. K.,

dėl nuosavybės teisės gynimo.

           Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

Ieškovas G. J. prašė įpareigoti atsakovę R. S. nukelti

nuo jo žemės sklypo, esančio Panevėžio m.Â

(duomenys neskelbtini),

pietinės dalies jos pastatytÄ ažūrinę (vielos tinklo) su metaliniais stulpais

tvorÄ . Nurodė, kad 2005-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0400 ha dydžio žemės

sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai. Atsakovei sutikus,

pradėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ nuo atsakovės sklypo ribų 1,5 m atstumu, tačiau, pastačius

gyvenamÄ jį namÄ , 2006-08-11 gavo

Panevėžio AVA teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento

Panevėžio miesto ir rajono statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus reikalavimÄ

panaikinti balkonÄ ir sumažinti namo pastogės plotÄ , kadangi neiÅ¡laikytas 1,5 m atstumas nuo atsakovės

sklypo ribos. Po to atliko matavimus ir paaiškėjo, kad atstumas nuo kaimyninio

sklypo ribos išlaikytas, tačiau atsakovės ažūrinė (vielos tinklo) su

metaliniais stulpais tvora pastatyta ant jam priklausančios pietinės sklypo dalies. Vienas  26 metrų ilgio tvoros galas į jo sklypÄ

įsiterpęs 10 cm,

kitas - 32 cm,

todėl dėl atsakovės kaltės ieškovas negali naudotis sklypo dalimi. Ieškovas,

nesutikdamas su atsakovės reikalavimų nustatyti sklypų ribas, paaiškino, kad

atsakovė  savavališkai išplėtė savo žemės

sklypo ribas,  nes savavališkai perkėlė

tvorÄ Ä¯ kitÄ vietÄ ant jo žemės sklypo po 2002 metų birželio mėnesio, kÄ

patvirtina topografines nuotraukos. Jam

priklausantis žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173. Pagal jį K. Tinterio įmonė 2004-03-18 parengė žemės sklypo planÄ , kurį

rengiant riba jau buvo suformuota, ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės

nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir jos sutapo su atsakovės

tvoros tuometiniu iÅ¡sidėstymu. Todėl  keisti nustatytÄ sklypų ribÄ nėra teisėto

pagrindo.

Priešieškiniu

atsakovė prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ su  atsakovo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2008-05-21

 V. L. parengtÄ

faktinio žemės sklypo naudojimo planÄ . Nurodė, kad jai nuosavybės teise

priklausantis 935 kv. m. žemės sklypas suformuotas pagal 1992-10-05 namų valdos

žemės sklypo ribų planÄ , kurio pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo

pirkimo-pardavimo sutartis su tuomet buvusia žemės sklypo savininke V. D.. 2000-04-14 V. D. šį  žemės sklypÄ padovanojo  jai. Vizualiai Å¡io žemės sklypo ribos, pažymėtos

1992-10-05 plane, atitiko faktiškai valdomo sklypo ribas - šiaurinė riba ėjo

lygiagrečiai ūkiniam pastatui, kiemo statiniai išsidėstę sklypo ribose.

2008-05-21 atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad privatizuoto žemės

sklypo ribos pagal 1992-10-05 žemės sklypo planÄ neatitinka faktiÅ¡kai iki žemės

sklypo privatizacijos ir po jos naudojamo žemės sklypo ribų. Pagal žemės sklypo

planÄ , parengtÄ 1992-10-05, Â jai priklausantis

žemės sklypas nuo 935 kv. m. sumažėjo iki 934 kv. m., be to, ūkinio pastato

dalis, fekalijų duobės kraštas, kurie šiame sklype pastatyti ir naudojami nuo 1951 m., patenka į kaimyninį

 ieÅ¡kovo sklypÄ . IeÅ¡kovo pastatyta ugniasienė patenka į jai priklausančio

žemės sklypo ribas. Gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173.  Pagal jį K. T. įmonė

2004-03-18 parengė žemės sklypo (duomenys

neskelbtini), planÄ , kurį rengiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini), riba jau buvo suformuota, ribų posūkio taškų ir riboženklių

koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. 2004-03-18 pažymoje

žemės sklypo planÄ rengęs K.Tinteris nurodė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra tvora ((duomenys neskelbtini) savininkų) ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Sudarant

žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ

riba buvo nustatyta pagal kaimyninio sklypo (duomenys

neskelbtini)  tvorÄ , tačiau, esant

netiksliai nustatytoms žemės sklypo ribos koordinatėms, privatizuojant namų

valdÄ , (duomenys neskelbtini), ginčo riba yra netiksli. Neatitikimai

faktinio naudojimo žemės sklypo plane ir įregistruoto žemės sklypo ribų plane

rodo, jog, parduodant žemės sklypÄ , buvo neteisingai nustatytos, atžymėtos ir

įregistruotos žemės sklypo ribos. Pagal 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 550 6.1.1p.,Â

savininkei turėjo būti parduotas valdai faktiškai naudojamas žemės

sklypas. 1997-07-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtinta valstybinės

žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka nustatė, kad

faktiškais privačioms namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas

pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į tai, kad

privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti LR žemės

reformos įstatymo 9 str. 4 d. nuostatas. Pagal LR žemės reformos įstatymo

galiojusios žemės sklypo privatizavimo metu (1991-07-25 redakcija Nr. I-1607) 9

str. 4 d. atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais,

daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose

pastoviai daržui naudojamas sklypas. Tokiu būdu įstatymu buvo nustatyta, kad

parduodamas žemės plotas faktiškai yra namų valdos užimamose ribose.

Vadovaujantis aukščiau aptartais teisės aktų reikalavimais, turėjo būti

nustatomos parduodamo žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) ribos. Vadovaujantis 1996-03-11 LR žemės ūkio ministro įsakymu

Nr. 98 patvirtinta „Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius

matavimus metodikos“ 5.4.8 p šiaurinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba turėjo būti

formuojama pagal esamÄ tvorÄ , metalinį garaÅ¾Ä , fekalijų duobę, Å«kinį pastatÄ

taip, kad minėti nekilnojamieji daiktai įeitų į privatizuojamÄ namų valdos

žemės sklypÄ . Taigi žemės sklypų ribos yra nustatytos neteisingai ir yra

neaiškios.

Panevėžio

miesto apylinkės teismas 2009-12-03 sprendimu ieškovo G. J. ieškinį

atmetė, o  atsakovės R.

S. priešieškinį patenkino: atsakovei priklausančio 935 kv. m. žemės sklypo,

esančio StaniÅ«nų g. 16, Panevėžyje, irÂ

ieškovui priklausančio 400 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas nustatė

pagal 2008-05-21 V. L. parengtÄ faktinio žemės sklypo

naudojimo planÄ . Teismas pagal nekilnojamojo

turto kadastro duomenis, liudytojos I. A. parodymus

nustatė, kad atsakovei priklausanti tvora

buvo pastatyta 1958 metais ir atnaujinta 1998 metais. Nors ieškovas ir

liudytojas V. G. nurodė, jog tvora buvo perstatyta prieš

penkerius metus ir buvo patraukta apie 30 cm, tačiau byloje esantys rašytiniai

įrodymai bei šalių paaiškinimai,  šiuos

argumentus paneigia. Atsakovė  pripažįsta, kad tvora buvo perstatyta 1998

metais ir įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamojo namo

priklausinys. Nuosavybės teisę į žemės sklypÄ atsakovė įgijo 2000-04-14

dovanojimo sutarties pagrindu, o ieškovas - 2005-07-14 pirkimo-pardavimo

sutarties pagrindu. Todėl  teismas sprendė, jog, nustatant atsakovės žemės

sklypo ribas, ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos, nes jis tuomet dar nebuvo

sklypo savininku. Apklaustas liudytoju žemės sklypo geodezinius matavimus

atlikęs V. L. nurodė, kad atsakovės žemės sklypo ribos

neatitiko senųjų koordinačių, o toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl to, kad  atliekant pirminius matavimus buvo padaryta

klaida manomai dėl to, kad tarp sklypų buvo sublokuotų pastatų ir buvo

matuojama teodolitu. Tai, kad tarp gretimų sklypų buvo  sublokuotas ūkinis pastatas, patvirtinta

atsakovės pateiktas generalinis planas dėl projektuojamo metalinio garažo ir nekilnojamojo

turto kadastrinių matavimų bylų duomenys, dėl ko ir galėjo būti padarytos

klaidos atliekant pirminius matavimus. Dėl šių priežasčių skiriant ir matuojant

žemę konkrečioje vietovėje galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau dėl to

negalėjo būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jei jie įgijo nuosavybės

teisę vėliau ir į apibrėžto dydžio žemės sklypÄ . Teismas nurodė, kad suformuotų

ar tikslinamų atliekant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto objekto ribų

pažymėjimÄ kadastro žemėlapyje ir jau pažymėtų kadastro žemėlapyje

nekilnojamojo turto objektų ribų tikslinimÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto

kadastro nuostatai, patvirtinti LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio

direktoriaus 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų

žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio

tikslinimo techniniai reikalavimai. Nuostatų 123 punkte, nurodyta, kad, jeigu

žymimos kadastro žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu

valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas)

su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje

žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje,

kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, urbanizuotose

kaimo vietovėse – iki 0,2

metro, kitose kaimo vietovėse – iki 0,6 metro. Žemės sklypo ribos kadastro

žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas, namų valdai

parduodama žemė užimta statiniais, sodiniais, želdiniais, kiemas ir sodybos

ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Teismas nurodė, kad atsakovės

pateiktas geodezinis planas atitinka jos faktiškai naudojamo žemės sklypo

ribas, be to, nesant jokių reikalavimų tvorų statybai, išskyrus nuostatas dėl

tvorų aukščio ribojimo, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribÄ matuojant nuo

tvoros leistina paklaida nustatant kaimyninių sklypų ribÄ ir statant tvorÄ

nebuvo pažeista. Ä®vertinęs minėtÄ Ä¯rodymų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad

ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o priešieškinis tenkintinas, kadangi

priešieškiniu prašomos nustatyti žemės sklypo ribos atitinka faktiškai

naudojamų žemės sklypų ribas.

Apeliaciniu

skundu ieškovas G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto

apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį

tenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad pirmosios instancijos teismas

netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė esminių procesinės teisės

normų pažeidimų. Teismas, teigdamas, kad jo ir liudytojo V. G.

parodymus, kad ši tvora buvo neteisėtai prieš penkerius metus apie 30 cm. patraukta ant ieškovo

sklypo, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, neatsižvelgė ir ignoravo

to paties teismo 2007-07-12 neįsiteisėjusiame sprendime konstatuotas tvoros

perstatymo, nukrypstančio nuo R. S. priklausančio žemės

sklypo ribos, patvirtinančias aplinkybes. Skaičiuojant, jog įsiterpusios tvoros

ilgis yra 26 m.,

dėl atsakovės kaltės negali naudotis nemaža savo sklypo dalimi, be to, negali

būti pašalinta reikalaujamo išlaikyti 1,5 m atstumo problema. Tai, kad tvora stovi ne

 atsakovės, o jo žemės sklype įrodė K. T. įmonės 2004-03-18  jo žemės sklypo planu, iš kurio matyti, kad

riba su  atsakovės žemės sklypu tuo metu

ėjo tiesia linija; dvejomis topografinėmis nuotraukomis, darytomis 2002-06-20

ir 2006-12-27, kurios patvirtina faktÄ , kad atsakovės tvora po 2002 m. buvo paslinkta į

kitÄ vietÄ , t. y. į jam priklausantį žemės sklypÄ ; VÄ® Valstybinio žemėtvarkos

instituto Panevėžio filialo 2007-04-24 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planas, atliktų

kadastrinių matavimų pagrindu,  iš kurių

matyti aiškus atsakovei priklausančios tvoros poslinkis į jo žemės sklypo pusę;

sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

plano kopija; 2004-01-28 notariškai patvirtinto sutikimo kopija. Iš minėtų

pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad atsakovės žemės sklypas visada buvo

stačiakampio formos, o abiejų sklypų riba ėjo tiesia linija, sutampančia su atsakovės

tvora ir atsiremiančia į jos Å«kinio pastato kampÄ . Tačiau vėlesnieji sklypų

planai jau rodo, jog atsakovės tvora nebeeina tiesia linija, o krypsta į

ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ir ties Å«kiniu pastatu jau yra 24 cm atstumu nuo Å«kinio

pastato kampo, o atsakovės sklypas nebėra stačiakampio formos. Pažymi, kad jo žemės

sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu patvirtintu Panevėžio miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173, pagal

kurį K. Tinterio įmonė 2004-03-18, t. y. dar iki šio

sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, parengė jo planÄ sklypų, esančių

(duomenys neskelbtini) , riba laikant

tarp Å¡ių sklypų einančiÄ atsakovės tvorÄ bei (duomenys neskelbtini) Rengiant 2004-03-18 planÄ riba jau buvo

suformuota, o ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės nustatytos

valstybinėje koordinačių sistemoje, ir jos sutapo su atsakovės tvoros

tuometiniu išdėstymu, rodo, kad ieškovo žemės sklypo ribos buvo atžymėtos ir

įregistruotos, o atsakovė savavaliÅ¡kai Å¡ias ribas pakeitė perkėlusi tvorÄ .

Panevėžio AVA nurodo, jog nėra aišku, ar nustačius atsakovės reikalaujamas

žemės sklypų ribas nebus pakeistas jam priklausančio žemės sklypo plotas,

nustatytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

detaliuoju planu, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 2005-07-15

įregistruotas LR Nekilnojamojo turto registre. Pati R. S. bylos

proceso eigos metu teigė, o teismas 2009-12-03 sprendime pripažino, kad žemės

sklypo, esančio StaniÅ«nų g. 16, ribos pagal Å¡io sklypo 1992-10-05 planÄ

faktiškai neatitinka iki žemės sklypo privatizacijos ir po jos naudojamo žemės

sklypo ribų, nes pagal 1992 metais parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ atsakovei

priklausantis žemės sklypas nuo 935 kv. m. yra sumažėjęs iki 934 kv. m. Todėl yra

reikalinga Å¡ias ribas naujai nustatyti pagal 2009-05-21 atsakovės užsakymu V. L. parengtÄ faktinio žemės sklypo naudojimo planÄ , tačiau

tokius atsakovės argumentus paneigė jos pačios pirmosios instancijos teismui

pateikti 1992 m.

V. D. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuriomis sklypo

ribos eina tiesiomis linijomis, bei 2008-05-21 „Gasus“ sudaryto kadastrinio

žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini), ribų plano dokumentai, kadangi juose nurodyti vienodi 935 kv.

m. sklypo plotai. Tuo tarpu 2006-11-13 UAB „Korporacijos matininkai“ geodezijos

grupės vadovo V. L. pažyma apie tai, jog atsakovė

faktiškai naudojasi mažesniu 934 kv. m. plotu, geodeziniais matavimais nepagrįsta,

todėl įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės teisę reikalauti naujo ribų tarp abiejų

sklypų nustatymo, negali bÅ«ti pripažinta. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu  įgijo 400 kv. m. ploto žemės sklypÄ , ir toks

žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl  mano, jog atsakovė, reikalaudama pagal

2009-05-21 V. L. parengtÄ faktinio žemės sklypo naudojimo

planÄ nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys

neskelbtini) ribas, t. y. nustatyti ribas pagal dabartinę tvoros buvimo

vietÄ , iÅ¡ pradžių turėjo nuginčyti nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovo

žemės sklypo plotÄ . Ä®statymai garantuoja vienodÄ teisinę apsaugÄ visiems

savininkams. Net ir tuo atveju, jei  atsakovė šiuo metu iš tiesų valdo mažesnio

ploto, negu jai priklausytų žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas už tokiÄ kitų asmenų

matuojant atsakovės sklypÄ padarytÄ klaidÄ neturi atsakyti ir vien tik tokiu

pagrindu jo nuosavybės teisė neturi būti pažeista.

Atsiliepimu į

apeliacinį skundÄ atsakovė  praÅ¡o

apeliacinį skundÄ atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03

sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2004-01-28 notariÅ¡kai patvirtinto

sutikimo pagrindu leido G. J. statyti gyvenamÄ jį namÄ 1,5 m atstumu nuo jos sklypo.

Susipažinusi su gyvenamojo namo projektu pastebėjo, kad suprojektuoto ir

statomo gyvenamojo namo balkonas bei namo pastogės plotas pažeidžia 1,5 m atstumÄ iki kaimyninio

sklypo ribos. Panevėžio AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės

priežiūros institucijos reikalavimu atsakovas įpareigotas pašalinti minėtus

neatitikimus, nes 1,5 m

atstumÄ nuo kaimyninio sklypo ribos iÅ¡laikė tik iki pamato, tačiau neįvertino

sienų statybinių blokelių bei šiltinimo medžiagos išsikišimo, balkono, pastogės

išsikišimo. Ieškovas neįrodė, kad jai priklausanti

tvora yra įsiterpė į  jam priklausančiÄ

namų valdÄ perstačius tvorÄ ir pažeidė jo nuosavybės teises. Pagal kadastrinių

matavimų bylos duomenimis, tvora namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), fiksuota 1958 m., ir tvoros padėtis

nėra keista, išskyrus tai, kad 1998

m. buvo keičiamas susidėvėjęs medinis tvoros ažūras

metaliniu, kÄ patvirtina liudytojų I. A., B. M. Å . parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Tvoros padėties

faktinės aplinkybės fiksuotos 2002

m. birželio mėnesio G. V. įmonės

topo nuotraukoje, 2005 m.

žemės sklypo plane, kadastrinių matavimų byloje, 1994 m. rugpjūčio mėnesio  generaliniame plane. Teismas teisėta ir

pagrįstai nustatė, kad sklypų ribos yra neaiškios. 2008-05-21 atlikus

geodezinius matavimus buvo įrodyta, kad privatizuoto žemės sklypo ribos pagal

1992-10-05 žemės sklypo planÄ neatitinka faktiÅ¡kai iki žemės sklypo privatizacijos

ir po jos naudojamo žemės sklypo ribų: jai priklausančio žemės sklypo dalis,

fekalijų duobės kraštas, kurie šiame sklype pastatyti ir naudojami nuo 1951 m., patenka į kaimyninį

 ieÅ¡kovo sklypÄ , o pastarojo ugniasienė

patenka į jai priklausančio sklypo ribas. Sudarant 1992-10-05 namų valdos žemės

sklypo privatizavimo sandorius galiojo 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimas Nr.

89 „Dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“,

kurio 4.1.1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kurie numatė, kad asmenims prie nuosavybės teise

priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Šiais teisės aktais buvo garantuojama,

kad asmuo, turintis namų valdÄ , turi teisę įgyti žemę, kuri yra faktiÅ¡kai

užimta namų valdos. Tik nustačius namų valdos faktiškai užimamo žemės sklypo

ribas, gali būti nustatytos tikslios žemės sklypo ribos. V. D.

žemės sklypÄ pagal valstybinio žemės sklypo privatizavimo sandorį įgijo

1992-10-05, t. y. anksčiau nei kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai.

Todėl nuosavybės teisės įgijimo ir žemės sklypų ribų nustatymo gretimybių

savininkams turėjo bÅ«ti derinamas atsižvelgiant į  jai suformuotÄ

namų valdos sklypÄ . T. G. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo

sutartį sudarė 1999-02-01 ir įsigijo 404

kv. m. žemės sklypÄ iÅ¡ jų bendro naudojimo 131 kv. m., 2003-07-18 ji įsigijo 0,0228 ha žemės sklypÄ

bendrame 0,1283 ha

žemės sklype, esančius (duomenys

neskelbtini). T. G. vėliau įsigyjant žemės sklypo dalis

V. D. teisės ir jos teisių perėmėjos R.

S. nuosavybės teisės į faktiÅ¡kai valdomÄ namų valdos žemės sklypÄ negalėjo

būti pažeistos.

Apeliacinis

skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d.

sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo

apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis

pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320

str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK

329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė

teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai

pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir

taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir

pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra

pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su

pirmosios instancijos teismo byloje

esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis,

argumentais ir motyvais, todėl visų jųÂ

nekartoja.

 Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo

sprendimÄ nėra pagrindo. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alys yra

gretimų sklypų savininkai: atsakovė R. S. yra žemės

sklypo, kurio unikalus Nr. 2701-00240241, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovas G. J.

su sutuoktine R. J. yra žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t., b. 1. 16-17, 53-54). Iš byloje

esančios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 1999-02-01,

matyti, kad T. G. pirko 404 kv.m. žemės sklypÄ , iÅ¡ jų

bendro naudojimo 131 kv.m., esantį  (duomenys

neskelbtini) (1 t., b. l. 96). Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-27

įsakymu Nr. Ž-1588 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo padalijimo projekto

patvirtinimo ir naujų žemės sklypų suformavimo Panevėžio mieste“ patvirtintas 0,1283 ha žemės sklypo,

esančio Panevėžio mieste, (duomenys

neskelbtini) , padalijimo projektas, suformuojant du žemės sklypus: 0,0883 ha (duomenys neskelbtini)  14 ir 0,04 žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)  (1

t., b. l. 101). Bylos duomenimis nustatyta, kad dovanojimo sutartimi, kuria V. D. dovanojo savo dukrai R. S. 0,0935 ha žemės sklypÄ ,

unikalus Nr. 2701-00240241, ir jame esančius: gyvenamÄ jį namÄ Â 1

A 1b, unikalus Nr. 27/940-0135-01-4, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., , b. l.

35-40).  Korporacijos matininkai pažymoje

nurodoma, kad atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini) , priklausančio R. S. geodezinius

matavimus nustatyta, kad faktiškai naudojasi 934 kv. m. plotu (2 t., b. l. 49

).  Nors apeliantas teigia, kad atsakovė  ne tik pakeitė tvoros ažūrÄ , bet ir perstatė tvorÄ Ä¯ kitÄ vietÄ , po ko ji

atsidūrė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau, kaip

pagrįstai nurodė pirmosios instancijos

teismas, byloje esanti įrodymų visuma paneigia šį argumentÄ . Apeliacinio skundo argumentai Å¡ių

teismo iÅ¡vadų taip pat nepaneigia. Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia neįsiteisėjusio teismo sprendimo duomenimis,

tačiau neįsiteisėjusiame 2007-07-12 teismo sprendime konstatuoti faktai nėra įrodymai (CPK 177 str. 1 d.), o nereikia

įrodinėti tik aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182

str. 2 p.). Atsakovė nuosekliai tvirtina, kadÂ

po tvoros ažūro pakeitimo jos stulpai ir vieta liko tie patys. Pagal

nekilnojamojo turto kadastro duomenis, tvora buvo pastatyta 1958 metais ir yra

įregistruota kaip gyvenamojo namo priklausinys. LR Nekilnojamojo turto registro

įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi duomenys, įregistruoti nekilnojamojo

turto registre, yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta

tvarka. Â 1994 metais galiojusiose

Respublikinėse statybos normose (duomenys neskelbtini)92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“,

patvirtintose Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gyvenviečių sodybos“, patvirtintose Lietuvos Respublikos

statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, nebuvo numatyti reikalavimai ar

apribojimai tvorų statybai, išskyrus tvoros aukštį. Byloje buvo nustatyta, kad tvora

atnaujinta 1998 metais. Atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo

2000-04-14, ieškovas  - 2005-07-14. Todėl

teismo sprendime teisingai nurodyta, kadÂ

ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teisės, negalėjo būti pažeistos,

nes tuomet jis nebuvo sklypo savininkas. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė tvorÄ perstatė prieÅ¡ penkerius metus

ir tai patvirtina K. Tinterio įmonės 2004-03-18 ieškovo

žemės sklypo planas, iš kurio matyti,

kad riba su R. S. žemės sklypu tuo metu ėjo tiesia linija,

taip pat dvi topografinės nuotraukos, darytos 2002-06-20 ir 2006-12-27, kurios

patvirtina, kad atsakovės tvora po 2002 m. buvo paslinkta į kitÄ vietÄ . Tačiau pirmosios

instancijos teismas šiuos įrodymus tyrė, vertino ir padarė teisėtas, pagrįstas

ir motyvuotas išvadas apie tai, kad byloje esanti įrodymų visuma sudaro faktinį

ir teisinį pagrindÄ tenkinti ne ieÅ¡kinį, bet prieÅ¡ieÅ¡kinį. Padarydamas Å¡iÄ Â iÅ¡vadÄ , teismas vertino ne tik ieÅ¡kovo

nurodytus įrodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Būtent, liudytu

apklaustas žemėtvarkos specialistas parodė, topo nuotraukos yra daromos, kai

vykdomi statybos darbai ir jose nėra koordinuojami jokie pastatai, statiniai,

jos reikalingos tik statybos darbams atlikti. Topo nuotraukomis vadovautis nėra

patikima, nes jos padarytos 1:500 masteliu,  todėl sunku pavaizduoti linijÄ , nes tiesės turėtų bÅ«ti brėžiamos

viena prie kitos ir tos linijos nesiskirtų. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų (2002 m. birželio mėnesio G. V. įmonės topo nuotraukos, 2005 m. spalio mėnesio žemės

sklypo planas, kadastrinių matavimų bylos, 1994 m. rugpjūčio mėnesio generalinis planas, nuotraukos apie dabartinę medžių

padėtį (4 t., b. l. 16, 17) patvirtina,

kad tvoros padėtis išliko nepakitusi. Iš  to galima spęsti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) ribos yra netikslios. Ä® bylÄ pateiktame 2008-05-21 geodezinių matavimų ir kadastriniame žemės

sklypo ribų plane yra fiksuotos aplinkybės (3 t., b. l. 6-13), kad atsakovei

priklausantis ūkinis pastatas, t. y. jo kampas šiaurinėje sklypo dalyje, patenka

į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , ieÅ¡kovo pastatyta ugniasienė patenka į atsakovės žemės

sklypÄ . Liudytojas V. L., atlikęs atsakovės žemės sklypo

geodezinius matavimus, nurodė, kad žemės sklypo ribos neatitiko senųjų

koordinačių, ir taip galėjo atsitikti dėl to, kad, atlikus  pirminius matavimus, buvo padaryta klaida matyt

dėl to, kad buvo matuojama teodolitu, o tarp sklypų buvo sublokuotų pastatų.

Suformuotų ar tikslinamų, atliekant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto

objekto ribų pažymėjimÄ kadastro žemėlapyje ir jau pažymėtų kadastro žemėlapyje

nekilnojamojo turto objektų ribų tikslinimÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto

kadastro nuostatai, patvirtinti LRV  2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006-01-09

įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo

turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai

reikalavimai. Nuostatų 123 punkte,

nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemės sklypo ribos, išmatuotos

kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra

tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo

ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro

žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, urbanizuotose

kaimo vietovėse – iki 0,2

metro, kitose kaimo vietovėse – iki 0,6 metro. Žemės sklypo ribos kadastro

žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. PagalÂ

Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas, namų valdai parduodama žemė

užimta statiniais, sodiniais, želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai

daržui naudojamas žemės sklypas.  Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino

ir taikė minėtas materialinės teisės normas, taip pat nenukrypo nuo Lietuvos

Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu praktika,

kurioje laikomasi nuostatos, kad, nustatant sklypų ribas, būtina atsižvelgti į

sklypų formavimo laikÄ , vėliau formuojamas žemės sklypas turėtų bÅ«ti derinamas

su esama situacija ir tokiu atveju, jei suderinimas neatliktas, ir žemėtvarkos

dokumentuose yra klaidų, tai yra pagrindas teismine tvarka nustatyti tiksliÄ

ribÄ (pvz., civilinė byla Nr. 3K-3-49/2006 ir kt.). Atsakovės  žemės sklypas suformuotas sklypas pirmiau nei

ieškovo, t. y. 1992-10-05 (1 t., b. l. 96-97). Atsakovės pateiktas geodezinis

planas atitinka jos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, o  leistina paklaida nustatant kaimyninių sklypų

ribÄ ir statant tvorÄ nebuvo pažeista.

Apeliaciniame

skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo

procesÄ reglamentuojančias teisės normas. Ä®statyminės įrodinėjimo proceso

normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos

paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi

įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų

ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi

siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas,

kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba

neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).Â

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ

visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ ,

neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo

pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ

reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje

pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas

sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad

nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto

buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau

tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra

pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas

atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas

įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos

dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio

ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos

Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis  priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone,

pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų

laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Kadangi teismo

sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo

motyvais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis

skundas atmetamas, iš apelianto į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos,

susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje  (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 4 t., b. l.

19).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPKÂ

326 str. 1 d. 1 p.,Â

NUTARIA:

         Â

Panevėžio miesto

apylinkės teismo 2009 m.

gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti į

valstybės biudžetÄ iÅ¡ G. J. (a. k. (duomenys

neskelbtini) 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu.

Teisėjų

kolegija:                                                           Birutė

Jonaitienė

Â

                  Ramunė

Čeknienė                                   Â

                                                                    Â

Birutė Valiulienė