cd692ca7-c0ff-40e6-8142-68528fd181d8 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-290/2018 Proceso Nr. 1-01-1-05671-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo Ž. R. gynėjui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž.

R. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir nebendrauti su nukentėjusiuoju E. M.. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdeÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir nebendrauti su nukentėjusiuoju E. M., ir 40 (keturiasdeÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų bauda. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. R. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 28 d. apie 15.30 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, konflikto su E. M. metu neÅ¡iojosi smogiamojo - triuÅ¡kinamojo poveikio neÅ¡aunamÄ jį Å¡altÄ jį ginklÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du pagal Pietryčių Azijos tautų naudojamų kovinių ginklų (nunčiakų) pavyzdžius, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ priskiriamÄ prie D kategorijos ginklų.

2. Be to, jis, smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 28 d. apie 15.30 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė pagamintu savadarbiu bÅ«du smogiamojo - triuÅ¡kinamojo poveikio neÅ¡aunamuoju Å¡altuoju ginklu - medinėmis lazdelėmis, tarpusavyje sujungtomis dviguba virvute, ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , kairį petį ir rankÄ E. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, kairio momens srityje, poodines kraujosruvas kairio peties ir kairio žasto srityse bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. R. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 3.1. Apeliantas savo skunde nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad tik gynėsi nuo į gyvenamÄ jÄ vietÄ atėjusio prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusio ir reikalaujančio jam nepriklausančių daiktų neblaivaus asmens. Neturėjo tyčios jį sužaloti ar sukelti skausmÄ . I. R. dabartinis sugyventinis jo atžvilgiu yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, todėl atvyko į jo namus iÅ¡ anksto nusiteikęs konfliktui.

Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad I. R. sugyventinis atvyko neblaivus, kad buvo ne vienas. SmÅ«gius E. M. sudavė ne tyčia siekdamas jį sužaloti, o gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi. Nors veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį negalima, nes yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. 3.2. Skunde pažymi, kad du pagaliukus, sujungtus virvute, jis pasigamino vaikystėje.

Gindamasis nuo dviejų užpuolikų, jis pagriebė pirmÄ po ranka buvusį daiktÄ â€“ pagaliukus, sujungtus virvute, tačiau jų nenaudojo kaip ,,nunčiakų“, o – kaip paprastÄ lazdÄ . Du tarpusavyje virvute sujungti pagaliukai negali bÅ«ti prilyginami kastetams, blakÅ¡tams ir kitiems smogiamojo pobÅ«džio ginklams.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, kad padarė teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes susijusias su Ž.

R. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ioje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai ir pagrįstai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

10. Nuteistasis Ž. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ E. M. atėjo pas jį paimti maÅ¡inos dokumentų. Jis atidarė duris ir E. M. jį patraukė už rankos į laiptinę. Laiptinės aikÅ¡telėje tarp 3 ir 4 aukÅ¡to jie susistumdė. E. M. sudavė, o jis gindamasis sudavė atgal ranka, žaisliniais ,,nunčakiais“. SmÅ«gius pirmiausia sudavė rankomis, o tas lazdeles paėmė vėliau ir jomis sudavė smÅ«gius. Pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius, kad turėjo tas lazdeles, bet smÅ«gius sudavė gindamasis.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, Ž. R. nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y., kad 2018 metų sausio 28 dienÄ buvo namuose, kai apie 15.30 val. iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris. Prie buto durų stovėjo L. U.. Jį pažinojo iÅ¡ anksčiau, jis yra draugas. Pamatęs jį, atidarė buto duris. Tik atidaręs duris, pamatė laiptinėje prie durų stovintį E. M.. Pažįsta jį tik iÅ¡ matymo, jis dabar yra jo buvusios žmonos I. R. sugyventinis. E. M. nurodė atiduoti automobilio raktelius ir dokumentus.

Nenorėdamas jokių konfliktų, jis suėmė už durų rankenos ir bandė uždaryti buto duris, kurios užsidaro į vidų. Jam uždarant buto duris, E. M. paėmęs už durų rankenos, duris traukė į save ir neleido durų uždaryti. Tada jis kaire ranka stÅ«mė jį už jo deÅ¡inės rankos. Tuo metu E. M. jam sugriebė už kairės rankos ir iÅ¡traukė jį į laiptinę. Laiptinėje, aikÅ¡telėje tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡to abu apsistumdė. E. M. jam sudavė keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę, abi rankas virÅ¡ alkÅ«nės. Kiek tiksliai jis sudavė smÅ«gių - neprisimena.

Jis susistumdymo metu taip pat gindamasis galėjo suduoti kelis smÅ«gius rankomis kažkur į krÅ«tinę, petį. Kiek smÅ«gių sudavė ir kur tiksliai, neprisimena. Specialiai jokių smÅ«gių E. M. į galvÄ ir kairį petį nesudavė. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, Ž. R. parodė, kad konflikto metu minėtų medinių lazdelių, sujungtų virvute, jis į namo laiptinę iÅ¡sinešęs nebuvo, nenaudojo ir jų rankose nelaikė. Jokių smÅ«gių medinėmis lazdelėmis E. M. nesudavė.

Savo skunde nuteistasis pateikia versijÄ , kad jis veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko, bet esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. IÅ¡ visų Å¡ių duomenų yra akivaizdu, kad nuteistasis Ž. R., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, keitė savo parodymus jam palankia linkme, jo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir vieni kitiems prieÅ¡taraujantys. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuspręsdamas, jog Ž. R. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

11. Nors šiuo atveju apeliantas savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad veikė, esant būtinosios ginties situacijai, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad, nuteistasis Ž. R. atidarė duris ir iškart buvo smūgis su ,,nunčiakais“. Ž. R. jam sudavė kelis smūgius, pasivijo ir sudavė dar kelis smūgius.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai dėstė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvęs liudytojas L. U., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nuvykus kartu su nukentėjusiuoju pas Ž. R. į namus, E. M. nuėjo pirmas, o jis dar pasiliko parÅ«kyti. Po to jis nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį sutiko tarp 2 ir 3 aukÅ¡to, Ž. R. ranka ar pagaliu smogė E. M. per galvÄ , sudavė 2-3 smÅ«gius.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog netikėti Å¡io liudytojo parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, juo labiau liudytojas nurodė, kad yra tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo draugas. Taip pat, Ž. R. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadomis, kuriose yra nurodyti nukentėjusiajam E. M. padaryti sužalojimai.

12. IÅ¡ byloje surinktų ir aukščiau aptartų duomenų yra akivaizdu, kad Ž. R., muÅ¡damas nukentėjusįjį E. M. rankomis ir lazdomis, vadinamomis ,,nunčiakais“, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo. Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, jog muÅ¡damas nukentėjusįjį E. M., jam sukelia skausmÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ž. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aukščiau aptartus veiksmus, uždraustus BK 140 straipsnio 1 dalimi, Ž. R. atliko veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju įvykis neatitinka įstatyme apibrėžtų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, tai paneigta bylos medžiaga. Pasak nuteistojo, jo veiksmai traktuotini kaip gynyba, o ne kaip siekis padaryti žalos nukentėjusiajam. Skunde nurodo, kad jis gynėsi nuo į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atėjusio prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusio ir reikalaujančio jam nepriklausančių daiktų neblaivaus nukentėjusiojo, kad buvo užpultas ir sužalotas, taigi pavojingas kėsinimasis buvo realus, pradėtas.

Tokius Ž. R. teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , pagrįstai pripažino, kad bÅ«tent Ž. R. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir su tokiomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti.

14. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tinoji gintis yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis <...> nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinosios ginties instituto taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panaÅ¡iai. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti nukentėjusiojo veiksmai, kurie bÅ«tų kėlę realų pavojų nuteistojo sveikatai ar gyvybei, dėl kurių bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Tai, kad, kaip teigiama skunde, pas nuteistÄ jį atvyko dviese (nukentėjusysis su liudytoju L. U.), nepatvirtina pačios buvusios situacijos pavojingumo prieÅ¡ nuteistÄ jį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo L. U. parodymai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistasis Ž. R. puolė nukentėjusįjį ir sudavė jam kelis smÅ«gius.

Be to, nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino aplinkybę, kad nuteistasis, atidaręs buto duris, iškart puolė mušti nukentėjusįjį. Esant tokiai situacijai, nuteistojo veiksmus nuketėjusiojo atžvilgiu vertinti kaip atliktus esant būtinajai ginčiai, t. y. ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl Ž. R. kaltumo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisinga, t. y. baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai.

16. Apeliantas skunde taip pat ginčija kaltę dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teigdamas, kad du pagaliukus, sujungtus virvute, jis pasigamino dar vaikystėje, kad jų nenaudojo kaip ,,nunčiakų“, o tik griebė pirmÄ po ranka pasitaikiusį daiktÄ . Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ . Teismas konstatuoja, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ , neturint leidimo, neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimÄ pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kyla tada, kai neabejotinai nustatoma ir įrodoma, kad Å¡is ginklas yra įgyjamas ar neÅ¡iojamas neteisėtai, t. y. neturint leidimo.

17. Byloje neabejotinai nustatyta, jog dvi medinės lazdelės, sujungtos virvute, rastos nuteistojo Ž. R. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra priskiriamos nešaunamiesiems, „D“ kategorijos smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu pagal Pietryčių Azijos tautų naudojamų kovinių ginklų (nunčiakų) pavyzdžius (2018 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, t. 1 b. l. 100-102).

Å altasis ginklas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo prasme, priskirtinas D kategorijos ginklams (neÅ¡aunamasis Å¡altasis smogiamojo pobÅ«džio ginklas), kuriuos ir Lietuvos Respublikoje draudžiama neÅ¡iotis, o tokio draudimo, t. y. draudimo neÅ¡iotis Å¡altÄ jį ginklÄ , pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu, smogiamojo pobÅ«džio Å¡altasis ginklas yra draudžiamas ginklas.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas L. U. nurodė, jog nuteistasis nukentėjusįjį mušė ne tik rankomis, bet ir lazdomis. Be to, pats nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde pripažino aplinkybę, kad su ,,nunčiakais“ smogė kelis kartus nukentėjusiajam. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo Ž. R. kaltė, įvykdžius BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta.

18. Nekaltumo prezumpcija, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, imperatyviai numato, jog visas abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai ,,in dubio pro reo“ principas. Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodant, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis).

Å iuo atveju nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas įrodymų tyrimÄ atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai, teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, visi neaiÅ¡kumai buvo aiÅ¡kinti ne kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi visÄ bylos medžiagÄ bei patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad toks skundo argumentas yra absoliučiai prieÅ¡ingas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pažymėtina, kad nuteistojo Ž. R. kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudaro nenuginčijamÄ pagrindÄ priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. R. atžvilgiu.

19. Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis