2022-08-31 Nr. AB-21388-3-61-3-03210-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-243-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03210-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo; 2) įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį garso grotuvą „Philips“; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. jo sesuo iš internetinės parduotuvės nupirko pareiškėjui dovanų garso grotuvą Philips MCM 2300 (toliau – ir Grotuvas), už kurį sumokėjo 84,18 Eur. Šį Grotuvą 2019 m. lapkričio 15 d. atvykusi į Šiaulių TI per perdavimo biurą perdavė pareiškėjui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Grotuvas jam buvo perduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priedo 5.4 punktu ir jis, naudodamasis minėtu Grotuvu, galėjo klausyti mėgstamų radijo stočių. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. kovo 13 d. Šiaulių TI pareigūnai pareikalavo atiduoti Grotuvą saugojimui į sandėlį, nes, įsigaliojus naujoms pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, pareiškėjui nebeleidžiama turėti Grotuvo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 pablogino nuteistųjų teises ir padarė žalą, pablogino pareiškėjui 2006 m. skirtą bausmę. Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas įsipareigoja prisiimti visą atsakomybę dėl teisės aktų įgyvendinimo sukeliamų pasekmių ir žalos. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju iš jo atimta teisė naudotis asmeniniu daiktu – Grotuvu, dėl to pareiškėjas teigė patiriantis dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kadangi negali klausytis žinių, muzikos, įvairių laidų, diskusijų, žinoti, kas vyksta pasaulyje, asmeniškai tobulėti, turiningai praleisti laiką. Kadangi ir taip yra izoliuotas nuo išorinio pasaulio, dėl to patirtą neturtinę žalą vertino 1 000 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovo atstovo veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 straipsnio 1–3 dalimis, 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti ribojimai, susiję su asmeninių daiktų turėjimu, yra nustatyti norminiame teisės akte. Atsakovo teigimu, įgyvendinant BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-275 Taisyklių nuostatos buvo patikslintos, numatant, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Atsakovas darė išvadą, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas nenumato, jog paprastajai grupei priklausantis nuteistasis gali turėti garso grotuvą, kuris minimas pareiškėjo skunde. Atsakovas pažymėjo, kad paprastojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems leidžiama turėti tik pačius būtiniausius asmeninius elektros prietaisus (kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą), todėl pareigūnų draudimas naudotis pareiškėjui priklausančiu Grotuvu yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, nenurodant jokių teisės normų, kurioms prieštarauja Taisyklių nuostatos. Atsakovas pažymėjo, kad tokio prieštaravimo nėra, kadangi Taisyklėmis yra įgyvendinama BVK 92 straipsnio 1 dalies norma. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl prašymas kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turėtų būti netenkinamas. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti neturtinę žalą, kadangi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių TI administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį garso grotuvą „Philips“ paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Šiaulių TI administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį garso grotuvą „Philips“, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, BVK 183 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. pateikė prašymą Šiaulių TI išduoti pareiškėjui į gyvenamąją kamerą jo turėtą Grotuvą, kad galėtų klausytis žinių ir radijo laidų. Šiaulių TI direktorius 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 17-423 atsisakė tai padaryti. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – paaiškinti aplinkybes, susijusias su Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 17-423 apskundimu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tik keliant ginčą dėl minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo gali būti reiškiamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti Grotuvą, tačiau pareiškėjas, nurodydamas, jog šalina skundo trūkumus, minėto teismo įpareigojimo neįvykdė, apie tai, ar Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 17-423 buvo skundžiamas Departamento direktoriui nenurodė, tik pažymėjo palaikantis šį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, pareiškėjas Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 17-423 Departamentui neskundė, nekelia ginčo dėl šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teismas pareiškėjo savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėjui Grotuvą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 6 p.).

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo, teismas vadovavosi ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo ir pareiškėjo nurodytas norminis administracinis aktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ nėra taikomas, todėl nėra ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio norminio administracinio akto ištyrimo.

10. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad patirtą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis, iš pareiškėjo buvo atimtas Grotuvas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste administraciniam teismui neturint pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių – ištyrimo, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmų. Nesant neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.

III. 11. Pareiškėjas V. A. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Šiaulių TI grąžinti jam Grotuvą.

12. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklėse nustatyti draudimai ir apribojimai pažeidžia jo teises, protingumo principą, suvaržo jo teisę pasirinkti elektroninius prietaisus pagal savo poreikius. Pareiškėjo teigimu, pakeitus Taisykles, buvo pažeista jo teisė ir teisėti interesai į nuosavybę. Pareiškėjas paaiškina, kad iš jo buvo atimta galimybė klausyti žinių, muzikos, naudotis USB laikmena. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklės priimtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teisės principus, tarp jų – principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), taip pat teisingumo ministrui suteiktos diskrecijos ribas.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, vadovaujasi BVK 1 straipsnio 1–3 dalimis, 83 straipsnio 1, 2 dalimis, 84 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Taisyklių 21 punktu ir pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjui teisėtai buvo uždrausta turėti Grotuvą ir nėra pagrindo abejoti Taisyklių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui buvo teisėtai apribota teisė naudotis Grotuvu, jis nebuvo sunaikintas, pareiškėjas jo neprarado. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nustatyti ribojimai įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, yra proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais, todėl nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą, nes nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Šiaulių TI, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, vadovaujasi BVK 92 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 4 dalimi, 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymi, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei, o galimybė turėti tokį grotuvą (muzikinį centrą) nenumatyta. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjui taikyti ribojimai, nenumatantys galimybės turėti Grotuvą, yra numatyti norminiame teisės akte. Kadangi pagal BVK 54 straipsnio 4 dalį pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtinti pavesta Teisingumo ministerijai, ji teisėtai nustatė leidžiamų turėti ir įsigyti daiktų sąrašą, todėl nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų. Šiaulių TI pažymi, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, nepažeidė procesinės teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo (apribotos galimybės toliau naudotis Grotuvu), atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo Šiaulių TI atlikti veiksmus – grąžinti pareiškėjui Grotuvą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių TI administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį Grotuvą paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, taip pat nurodė, kad nėra ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl pareiškėjo nurodyto norminio administracinio akto ištyrimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Taisyklėse nustatyti draudimai ir apribojimai pažeidžia jo teises.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių TI administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį Grotuvą, kadangi pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentų.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad neįrodytas pagrindas konstatuoti neteisėtus Teisingumo ministerijos veiksmus, atliekant jai įstatymo numatytas funkcijas tvirtinti pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus ir nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

23. Nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija). Lengvajai, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (92 str. 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras (BVK 54 str. 4 d.). Taigi, Bausmių vykdymo kodekse nėra pateiktas išsamus nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, o funkcija sudaryti tokį sąrašą priskirta atsakovo atstovui – Teisingumo ministerijai.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje išvardyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, nurodyta jų bendra masė. Taisyklių 20 punkte yra nurodyti įvairūs elektros prietaisai (20.4 p.), taip pat abstrakčiai užsiminta apie kitus daiktus, būtinus Taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti (20.5.16 p.). Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, šiame sąraše nėra nurodytas garso grotuvas. Aplinkybė, jog galimybė nuteistiesiems turėti garso grotuvą buvo numatyta anksčiau (iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusiose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (šių taisyklių 18 priedo 5.4 p.), savaime nekelia pagrįstų abejonių dėl vėliau patvirtintų Taisyklių III skyriaus nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie teisingumo ministro peržengtas jam suteiktos diskrecijos ribas grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nesuderinama su aptartomis teisės normomis. Pareiškėjo argumentai apie principo lex retro non agit pažeidimą nepagrįsti, nes ginčui aktualios Taisyklių nuostatos nėra taikomos atgal, t. y. Taisyklių 20 punkte nurodytus daiktus nurodytomis sąlygomis asmenys gali įsigyti ir turėti (naudoti) tuo laikotarpiu, kai atitinkamos nuostatos galioja. Pareiškėjo pozicija, kad jis iki 2020 m. sausio 21 d. pasinaudojo teise įsigyti ir turėti Grotuvą, todėl vėlesnis tokios teisės panaikinimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nepagrįsta. Kaip minėta, nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų yra siejama būtent su teisingumo ministro tvirtinamu leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašu, todėl, pasikeitus šio sąrašo nuostatoms, gali pasikeisti ir minėtos nuteistųjų teisės apimtis. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr., pvz., 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-177-525/2022). Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai nurodė, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuotini nei Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių TI administraciją grąžinti pareiškėjui jam priklausantį Grotuvą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas