cd65889d-9834-4e07-8d50-500ec98e3ec2 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-472-282/2012Teisminis proceso Nr. 1-81-1-00749-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.4.4.3.; (S) 1.1.4.5.2.; 1.1.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.5.; 1.2.14.10.; 2.1.2.4.; 2.1.2.6.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.2.2.2.7.; 2.2.2.3.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.; 2.4.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,gynėjams advokatams Raimondui Garlauskui, Raimundui Gargasui, A.

JaraÅ¡iui,nuteistiesiems S. M., A. M., A. G., D. R.,ekspertui Ernestui Grigeliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. M. gynėjo advokato A. J. ir nuteistųjų A. G., A. M., D. R. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du esant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimÄ 4 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ A.

G. įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-11-21 14.30 val. ir suėmimo laikas nuo 2009-11-23 iki 2010-04-16.Iki visiÅ¡ko iÅ¡ A. G. priteistų ieÅ¡kinių patenkinimo paliktas laikinas A. G. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Kadet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1990 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), bei į automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1992 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti.

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ D.

R. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-11-19 iki 2010-05-04.Iki visiÅ¡ko iÅ¡ D. R. priteistų ieÅ¡kinių patenkinimo paliktas laikinas D. R. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1984 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ A.

M. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-12-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-03-16.Iki visiÅ¡ko iÅ¡ A. M. priteistų ieÅ¡kinių patenkinimo paliktas laikinas A. M. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1990 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1989 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti.

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nesumokėtÄ baudÄ , pagal BK 65 straipsnio taisykles, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 1430 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ S. M.

įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-12-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-03-16. Taip pat šiuo nuosprendžiu: A. G. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; D. R. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

S. M. iÅ¡teisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Priteista iÅ¡ A. G., D. R., A. M. ir S. M. solidariai atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui UADB „(duomenys neskelbtini)“ 148 191,23 Lt turtinę žalÄ .Priteista iÅ¡ A. G., D. R., A. M. ir S. M. solidariai atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 19 415,18 Lt turtinę žalÄ . Kolegija n u s t a t ė:              A.

G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apie 3.50 val. veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, bei turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sunaikinti visuotinai pavojingu bÅ«du, tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į Å¡iame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklÄ , iÅ¡ kur pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi atvyko apsaugos darbuotojai.A.

G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apie 3.50 val. veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bankomate buvusius pinigus metu, sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioskÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų miÅ¡inio ir pasiekus tam tikrai dujų miÅ¡inio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siÅ«leliu davus elektros kibirkÅ¡tį ir tokiu bÅ«du sukėlus dujų sprogimÄ , padarydami AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 176 465,23 Lt turtinę žalÄ .A.

G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, bei turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sunaikinti visuotinai pavojingu bÅ«du didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra susprogdinti AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į Å¡iame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiÅ«romis.A.

G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, svetimo turto – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bankomate buvusių pinigų pagrobimo metu, sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioskÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡laužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų miÅ¡inio ir pasiekus tam tikrai dujų miÅ¡inio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siÅ«leliu davus elektros kibirkÅ¡tį ir tokiu bÅ«du sukėlus dujų sprogimÄ , padarydami AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 150 214,52 Lt turtinę žalÄ .S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 6 d., apie 3.50 val., iÅ¡ anksto subÅ«ręs organizuotÄ grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietÄ ir laikÄ , nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kuriÄ sudarė A.

M., A. G. ir D. R., jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sunaikinus visuotinai pavojingu bÅ«du, tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į Å¡iame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklÄ , iÅ¡ kur pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius buvusius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi atvyko apsaugos darbuotojai, bei sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioskÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų miÅ¡inio ir, pasiekus tam tikrai dujų miÅ¡inio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siÅ«leliu davus elektros kibirkÅ¡tį ir tokiu bÅ«du sukėlus dujų sprogimÄ , padarydamas AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 176 465,23 Lt turtinę žalÄ .S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., iÅ¡ anksto subÅ«ręs organizuotÄ grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietÄ ir laikÄ , nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kuriÄ sudarė A.

M., A. G. ir D. R. ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sunaikinus visuotinai pavojingu bÅ«du didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į Å¡iame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius buvusius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiÅ«romis bei sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioskÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡laužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų miÅ¡inio ir, pasiekus tam tikrai dujų miÅ¡inio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siÅ«leliu davus elektros kibirkÅ¡tį ir tokiu bÅ«du sukėlus dujų sprogimÄ , padarydamas AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 150 214,52 Lt turtinę žalÄ .

A. G. ir D. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, už 30 Lt iÅ¡ A. M. įgijo vienÄ paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdami tikslo jos parduoti ar kitaip platinti bei Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, nuo 2009 m. lapkričio 18 d. 22 val. iki 2009 m. lapkričio 19 d. 02.20 val. laikė ir gabeno važinėdami automobiliu „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) miestÄ , važiuodami į (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini), kol Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ kartu suvartojo.A. M. ir S. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, įgijo, nupirkdami už 30 Lt, vienÄ paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdami tikslo jos parduoti ar kitaip platinti bei Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ neturėdami atitinkamo leidimo, neteisėtai, laikė ir gabeno važinėdami automobiliu „Honda Civic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) miestÄ , kol Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ kartu suvartojo.A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas atitinkamo leidimo, nupirkdamas už 30 Lt, neteisėtai įgijo, vienÄ paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslÄ jį platinti, bei Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ perdavė D. R. ir A. G. ir tokiu bÅ«du platino psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ .A.

G., D. R., A. M. ir S. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , apie 3.50 val. įvykdydami nusikalstamas veikas – svetimo turto sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir vagystę iÅ¡ AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi J.

R. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodami, kad Å¡is automobilis buvo įgytas nusikalstamu. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį iÅ¡teisinti, o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės padarius nusikaltimus yra neteisinga, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka faktinių, nes byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kadangi jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, kaltės nepripažino, įvykio vietose nebuvo rasti jo palikti pėdsakai.

Tvirtina, kad jį dažnai keliant iÅ¡ vienos areÅ¡tinės į kitÄ , jam buvo daromas psichologinis smurtas prisipažinti kaltu padarius nusikaltimus, taip pat dėl tokio dažno kilnojimo jam buvo sunku susisiekti su advokatu, artimaisiais. Mano, kad jį nuteisdamas teismas rėmėsi prielaidomis bei nepatikrintais, nepagrįstais ir prieÅ¡taringais įrodymais, todėl nesuprato, kokiais įrodymais remiantis jis yra nuteistas. Teigia, kad teismas tinkamai nepatikrino ikiteisminio tyrimo metu sutrinktų įrodymų, jų neiÅ¡analizavo ir neįvertino, laikydamasis įstatymų.

Skunde A. M. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir D. R. buvo prisipažinę padarę nusikalstamas veikas, tačiau teisme jie kaltės nebepripažino ir paaiÅ¡kino, jog kaltę pripažino neatlaikę policijos pareigÅ«nų spaudimo. Tvirtina, kad jam, kaip ir kitiems suimtiesiems, buvo žadama prisipažinus paleisti į laisvę. Mano, kad dėl to A. G. bei D. R. ir prisipažino kaltais, nors nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami, nebuvo padarę bei buvo apgauti, nes manė, jog teisme pasakę tiesÄ bus iÅ¡teisinti.

Teigia, kad teisme buvo gauta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. ir D. R. buvo priversti ikiteisminiame tyrime meluoti, apkalbėti jį ir S. M., tačiau teismas patikėjo A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais. Taip pat teigia, jog teismas nuosprendyje tinkamai neargumentavo išvados, kad nusikaltimus darė organizuota grupė, tokia išvada neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Nurodo, kad, jeigu A. G. ir D. R. važinėjo „BMW“ markės automobiliu, jis turėjo važinėtis automobiliu „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau remiantis odorologinio tyrimo iÅ¡vada, jo tame automobilyje nebuvo (2 t. 41–44 b. l.). Tvirtina, kad jis tame automobilyje nesėdėjo. Taip pat iÅ¡ telefoninių skambučių iÅ¡klotinės matyti, kad jis nesinaudojo telefonu nusikaltimo vietoje ir aplink jÄ , o tai, kad jis 2009 m. lapkričio 18-19 d. bendravo judriojo ryÅ¡iu telefono su kitais asmenimis, nepatvirtina jo kaltės dalyvavus nusikaltimuose (6 t. 28–64 b. l.). Tvirtina, kad jis nusikaltimų metu nei su A. G., nei su D.

R. nebendravo, nes pastarieji nėra jo draugai, ir jis su jais artimai niekada nebendravo. Mano, kad daiktiniais įrodymais negali bÅ«ti jo namuose 2009-12-07 kratos metu paimtos juodos spalvos pirÅ¡tinės bei juodos spalvos odinės dviratininko pirÅ¡tinės, nes ant jų nėra jokių nusikaltimo pėdsakų (6 t. 115–122 b. l.). Teigia, kad jo nekaltumÄ patvirtina G. Å . raÅ¡ytas laiÅ¡kas (7 t. 55–61 b. l.). Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad akistatos metu A. G. melavo, nesugebėjo atsakyti į jo užduotus klausimus (11 t. 102–105 b. l.), kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas asmuo yra ne jis, nes jo Å«gis 168 cm, o 2011-11-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2934(11) nurodyta tikėtina iÅ¡vada, kad stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniÅ¡kai paveikti patalpoje buvusį bankomatÄ , Å«gis yra ne mažesnis negu 175,5 cm (20 t. 25–26 b. l.).Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, net prielaidų, tikimybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti bent teorinę prielaidÄ apie jo 2009-11-06 (duomenys neskelbtini) padarytus nusikaltimus.

Tvirtina, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo tuo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, o teismo išvada, kad jis buvo ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, yra nepagrįsta jokiais įrodymais, nes jis gyvena tarp (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) ir jo telefonas galėjo būti prisijungęs ir prie mobiliojo ryšio stoties (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendį ir jį išteisinti.

Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, įrodymai, kuriais remiantis priimtas nuosprendis, įvertinti neteisingai, o jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai visai nevertinti arba vertinti netinkamai. Taip pat teigia, kad byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp byloje esančių įrodymų, tarp jų ir kitų proceso dalyvių parodymų. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis kaltu neprisipažino, parodė, kad nusikaltimuose nedalyvavo, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis jis dirbo – kartu su S. S. vežė runkelius, ir jį į namus parvežė jo tėvas G.

R.. TÄ naktį jis A. G. nematė bei su juo į (duomenys neskelbtini) nevyko, o 2009 m. lapkričio 18 d., susitaręs su A. G., važiavo pasivažinėti į (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pas V. (telefone įvardyta „M.“), tačiau su ja nesusitiko, trumpesniu keliu – per (duomenys neskelbtini) – važiavo namo, pakeliui buvo sustoję prie mokyklos, ir į namus grįžo apie 7 val. ryte, ir, persėdę į A. G. automobilį, iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) pas A.

G. draugę, o po to trise į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) jį sesers vyras M. B. parvežė namo, ten jį sulaikė policijos įgaliotinis. Nurodo, kad 2009-11-18 vakarÄ vilkėjo Å¡viesios spalvos striuke, džinsais, avėjo 45 dydžio batus, A. G. tÄ naktį vilkėjo juoda striuke, džinsais ir avėjo baltais sportiniais batais. Tvirtina, kad 2009-11-18 nei su A. M., nei su S. M. nebuvo susitikęs, tik su S. M. susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis, o A. M. telefono numerio net neturi, buvo prisijungęs GPRS ryÅ¡iu ir naudojosi internetu telefone.

Teigia, kad buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) areÅ¡tines, ir kad vežant jį iÅ¡ areÅ¡tinės ONTT pareigÅ«nai A. L., R. Z. ir dar du pareigÅ«nai darė spaudimÄ â€“ daužė beisbolo lazda per kojų padus (pareigÅ«nas R. Z.), naudojo elektros Å¡okÄ (pareigÅ«nas A. L.), mušė, kad jis prisipažintų, padėjo sukurti pasakojimus. Mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimų padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai – įrodymus, kurie pagrindžia jo nekaltumÄ , teismas vertino nepakankamai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo iÅ¡vados dėl dalies įrodymų vertinimo yra visai nelogiÅ¡kos ir vertintinos kritiÅ¡kai kaip neteisingos, neteisėtos ir / ar klaidingos.

Teigia, kad jo nekaltumÄ patvirtinantys duomenys nebuvo paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atliktų procesinių veiksmų gautais duomenis, kai jis prisipažino kaltu, kadangi jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ BPK 189 straipsnyje nustatyta tvarka ir todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, negalėjo remtis jo apklausomis, parodymais patikrinimo vietoje, akistatos metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-274/2008, 2K-554/2006, 2K-206/2008).

Taip pat, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino vaizdo medžiagÄ , degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenis, liudytojų R. Z., L. B. parodymus, Å¡ie duomenys atitinka jo pirminius bei teisme duotus parodymus, A. G. teisme duotus parodymus, telekomunikacijų įmonių pateiktus duomenis apie jo telefono prisijungimÄ prie celių ir paneigia teismo iÅ¡vadÄ dėl jo dalyvavimo nusikalstamose veikose, padarytose (duomenys neskelbtini). Teismas R. Z. ir L. B. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie galėjo turėti reikÅ¡mės priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, o dalies Å¡ių liudytojų parodymų visai nevertino, nors liudytojo R.

Z. parodymai patvirtina, kad jis (D. R.) ir A. G. į (duomenys neskelbtini) degalinę atvyko 2009-11-19 likus 26 minutėms iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo, kad degalinėje jie užtruko apie 5 minutes ir, iÅ¡važiuodami iÅ¡ degalinės, pasuko (duomenys neskelbtini) link. Ä®vertinus degalinėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ , jis su A. G. iÅ¡ degalinės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vyko likus 19 minučių iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo.

Pastebi, kad teismas nuosprendyje išvykimo iš degalinės krypties nepažymėjo. Vaizdo kamerų įrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato juosta patvirtina, kad jis ir A. G. degalus degalinėje pirko 2009-11-19 3.24.18 val. ir iš degalinės išvyko po kelių minučių išvažiuodami iš degalinės ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) link. Nurodo, kad kelionė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mst. vidutiniškai trunka 32 min. (atstumas 29,5 km) (oficialūs duomenys iš tinklapio: maps.lt/map/default.aspx), todėl jis ir A.

G. fiziÅ¡kai negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), o buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Å ie įrodymai nebuvo paneigti, nors teismas Å¡iuos įrodymus vertino kaip nereikÅ¡mingus, o dėl jo kaltės pateikė tik samprotavimus ir prielaidas, todėl teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės yra nelogiÅ¡kos ir vertintinos kritiÅ¡kai. Teigia, jog teismo iÅ¡vada, kad jo ir A. G. telefonai buvo prisijungę prie paskutinių celių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir toks telefonų judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) į prieÅ¡ingÄ pusę patvirtina A.

G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad susitikus su „B.“ prie (duomenys neskelbtini) malūno, pastarajam atidavė mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos turėjo pasiimti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja liudytojų L. B. ir R. Z. parodymams, iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ gautai filmuotai medžiagai, kasos čekio duomenims bei oficialiems duomenims apie kelio atstumus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir tų atstumų įveikimo transportu laikui, be to, A.

G. nedavė parodymų, kad prie (duomenys neskelbtini) malūno susitikus su „B.“, pastarajam perdavė telefonus. Jam kyla abejonė, kad, jei jis ir kiti nuteistieji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kartu su jais turėjo būti dar vienas asmuo, kuris padėjo paslėpti nusikaltimo darymo pėdsakus ir pan., tačiau šioje byloje tokių duomenų negauta.Taip pat skunde teigia, kad jo ir kitų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė nepatvirtina jo kaltės, nes iš S. M. (tuo metu naudotų judriojo ryšio abonentų, kurių telefono numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), A.

M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jo paties (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), A. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninių pokalbių ir SMS žinučių detalios išklotinės matyti, kad 2009-11-18 nuo 22 val. iki 23 val. jų visų susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (6 t. 49–51 b. l.), tačiau jų visų telefonai buvo prisijungę prie skirtingų (duomenys neskelbtini) mieste esančių stočių. Mano, kad teismo atlikta bendravimo telefonais duomenų analizė ir ja remiantis padaryta išvada, kad visų nuteistųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, nes prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įrašui, kasos duomenims, liudytojų R.

Z. ir L. B. parodymams. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS neužfiksuota dėl daromo nusikaltimo, tačiau nurodyta, kad nusikaltimas (duomenys neskelbtini) padarytas apie 3.50 val., o iÅ¡ duomenų apie telefoninius pokalbius matyti, kad telefonai veikė visÄ laikÄ , ir jais bendrauta su kitais asmenimis. PrieÅ¡taringai teismas nurodo, kad nuteistieji intensyviai bendrauja tarpusavyje, nors jiems susitikus (duomenys neskelbtini) jo (D. R.) ir A. G. telefonai buvo perduoti „kažkam“, ir po to jie judėjo link (duomenys neskelbtini), tai paneigtų tarpusavio bendravimÄ , nes telefonas be savininko nebendrauja.

Be to, teismo išvada, jog nuteistųjų bendravimas po nusikalstamų veikų padarymo vėl suaktyvėjo nuo 5.03 val., kad jo ir S. M. telefonai, prisijungę apie 5.15 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo vienoje vietoje, o tik po to jis ir A. G. iš (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimis, yra neteisinga ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas nepaneigė jo SMS siuntimo S. M. 4.33.16 (stotis (duomenys neskelbtini)), todėl mano, kad neįvertintos fizinės galimybės tokiu laiku būti (duomenys neskelbtini) (jeigu priimama teismo pozicija dėl A.

G. parodymų, jog telefonai buvo perduoti kažkam ir juos reikėjo pasiimti (duomenys neskelbtini)), o, įvertinus, kur po nusikaltimo buvo važiuota iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur ir kaip toliau galėjo judėti transporto priemonė (pagal kaltinimÄ A. G. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir A. G. parvežė S. M. ir A. M.), akivaizdu, kad tokia teismo iÅ¡vada apie telefonų galimÄ paėmimo laikÄ nepagrįsta ir neatitinka realybės. IÅ¡ transporto priemonių judėjimo schemos ir oficialių duomenų tinklalapyje maps.lt/map/default.aspx (parenkant trumpiausiÄ marÅ¡rutÄ ) dėl sugaiÅ¡tamo laiko (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to už (duomenys neskelbtini) 2,4 km iÅ¡metami darbužiai, po to važiuojama dar 600 metrų ir po to į gyvenvietę, važiuojama pro (duomenys neskelbtini) k. ir už (duomenys neskelbtini) k. sudaužoma bankomato kasetė, paimami pinigai, po to važiuojama toliau ir paliekamas automobilis „Audi“, po to pro (duomenys neskelbtini) važiuojama į (duomenys neskelbtini), ten paliekami S. M. ir A.

M., o po to, neva, važiuojama į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefonų) važiavimas be jokių sustojimų turėjo trukti vidutiniškai apie 3 val., o atsižvelgiant į tai, kad buvo sustojimų išmesti drabužiams, palikti automobiliui, bankomato kasetei daužyti, buvo važiuota nežinomais keliais, tai važiavimas turėjo sudaryti ne mažiau kaip 3–4 valandas, todėl jis ir A. G. sugrįžti į (duomenys neskelbtini) ir ten pasiimti telefonus geriausiu atveju galėjo tik apie 7–8 val., t. y. paryčiais.

Vėlesnė telefoninių pokalbių ir SMS analizė ir jų sÄ saja su kitais įrodymais (liudytojos R. D. G. parodymai) visiÅ¡kai sutampa su jo ir A. G. pirminiais parodymais bei patvirtina, kÄ jie veikė naktį iÅ¡ 2009-11-18 į 2009-11-19 ir kad 2009-11-19 ryte važiavo į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Å¡ie jo paminėti įrodymai paneigia jo parodymus, kai jis prisipažino dalyvavęs nusikaltime (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad liudytojas A. P. teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino telefonų ir stočių tarpusavio veikimo (prisijungimo) mechanizmÄ .

Taip pat nurodo, kad jo nekaltumÄ patvirtina liudytojo A. K. parodymai. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jų telefonų intensyvÅ«s judėjimai naktį iÅ¡ 2009-11-18 į 2009-11-19, prisijungiant prie skirtingų miestų (rajonų) stočių iki nusikaitimo įvykdymo rodo, jog jie ruošėsi, planavo minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ , nes tik jis ir A. G. važinėjosi po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus, o S. M. ir A. M. telefonai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) (stotis (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad, remiantis jo ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jokio rengimosi ar planavimo padaryti nusikaltimÄ negalėjo bÅ«ti, nes tik, bendraujant su S. M., jis ir A. G. buvo pakviesti (įtraukti) dalyvauti nusikaltimo padaryme.Teigia, kad liudytojo M. K. parodymai patvirtina tik tai, kad nusikaltimo padarymo vietoje buvo bÅ«tent automobilis „Audi 80“, kuris su nusikaltimo pėdsakais buvo surastas kitoje vietoje. Tvirtina, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikaltime, nes nei nusikaltimo padarymo vietoje, nei automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje, nei kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai, nebuvo rasta jokių jo pėdsakų (pirÅ¡tų antspaudų, kvapo ar kt. biologinių pėdsakų).

Pažymi, kad ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta jokių pėdsakų, patvirtinančių Å¡ios transporto priemonės buvimÄ nusikaltimo vietoje, automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje ar kt. vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai. Nurodo, kad jei tikint specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00140)-ISI-12, jog tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-19 apžiÅ«ros metu iÅ¡ automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės yra A.

G. kvapas (2 t. 41–44 b. l.), tai kvapo paėmimo vieta nesutampa su jo ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog priekinėse sėdynėse sėdėjo S. M. ir A. M., o jis pats ir A. G. sėdėjo ant galinių keleivių sėdynių. Tvirtina, kad tarp Å¡ių įrodymų yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai – kvapas paimtas iÅ¡ ten, kur A. G. visai nebuvo, todėl Å¡io įrodymo atsiradimas kelia pagrįstų abejonių. Mano, kad jei S. M. ir A. M. vyko automobiliu „Audi 80“ daryti nusikaltimo ir po to važiavo į (duomenys neskelbtini) k., ten paliko automobilį, jų kvapas neabejotinai turėjo bÅ«ti likęs automobilyje, kadangi jie automobilyje prabuvo ilgÄ laikÄ , tačiau tokių duomenų nebuvo gauta.

Be to, jo ir A. G. parodymai neišanalizuoti ir nepalyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.Taip pat skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir mano, kad liudytojų G. B., O. N., A. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus su juo bei A. G., ir todėl mano, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymai negali būti laikomi jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Tvirtina, kad jis Å¡iame nusikaltime nedalyvavo, ir jo nekaltumÄ patvirtina G. R. ir S. S., kadangi tÄ dienÄ iki vėlaus vakaro dirbo laukuose, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis nebuvo kartu su S. M., A. G. ir A. M.. Pažymi, kad nors vienintelis A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie visi padarė nusikaltimÄ (duomenys neskelbtini), tačiau A. G. teisme atsisakė tokių savo parodymų, todėl tokie A. G. parodymai negali bÅ«ti nei jo paties, nei kitų nuteistųjų kaltės įrodymu. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad 2010-02-04 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-06 įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuo metalinio dujų baliono rankenos yra A.

G. kvapas (7 t. 149, 151–154 b. l.), ir kad 2009-11-18 specialisto išvada Nr. 20-4-ISI-2116 (G1-2488), jog įvykio vietoje rasti pėdsakai palikti 44-45 (europinė sistema) dydžio avalyne, bei kad jo ir A. G. avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44 (7 t. 160–162; 10 t. 29, 30–32 b. l.), nepatvirtina teismo išvados, kad jis dalyvavo nusikaltime (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad bato dydžių sutapimas neįrodo, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, kadangi daug žmonių avi 45 dydžio batus. Nesutinka su teismo išvada, kad telefonų skambučių ir SMS duomenys patvirtina jo kaltę, kadangi jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2009-11-05 19.47 val. buvo prisijungęs prie stoties bokšto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o 2009-11-06 8.52 val.

– prie bokÅ¡to ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau, apelianto nuomone, telefonų skambučių ir SMS duomenys patvirtina, kad nei jis, nei kiti nuteistieji nedalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , jie tÄ naktį tarpusavyje nebendravo. Kadangi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patikrinti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jie yra niekiniai ir nelaikytini įrodymais. Pažymi, kad, jei A. G. parodymus laikyti duotais savo valia, A. G. tokių savo parodymų atsisakė bei nurodė to priežastis.

Be to, jo kaltę teismas grindė tikimybine 2010-02-04 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1 -(00138)-ISI-11, t. y. iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka ir leidžia daryti prielaidÄ , kad tai gali bÅ«ti A. G. kvapas, tačiau prielaidomis negalima grįsti kaltės.Pastebi, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi ir įrodymų vertinimo (LAT nutartys 2K-628/2006, 2K-707/2004 nutartis), tačiau toks kasacinio teismo praktikos taikymas yra neteisingas, nes teismas, taikydamas kasacinio teismo praktikÄ , vadovavosi senesne praktika, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje kasacinis teismas Å¡ias teisės normas aiÅ¡kina kitaip.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, įrodymai įvertinti neteisingai, o jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai visai nevertinti arba vertinti netinkamai, byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp byloje esančių įrodymų, tarp jo ir kitų proceso dalyvių parodymų. Nurodo, kad teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, jog ikiteisminio tyrimo jo duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes yra iÅ¡galvoti, paaiÅ¡kino, kad tiesos nesakė ir parodymų patikrinimo vietoje, kadangi jis kaltu prisipažino verčiamas policijos pareigÅ«nų ir jo atžvilgiu panaudoto smurto – policijos pareigÅ«nai A.

L., R. Z. ir kiti pareigÅ«nai jį mušė, spardė, ranka daužė į krÅ«tinės sritį, naudojo elektros Å¡okÄ , rodė D. R. apklausos įraÅ¡Ä . Dėl jo atžvilgiu naudoto smurto jis skundėsi, kai buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini), bei artimiesiems, tačiau oficialiai institucijoms apie daromÄ spaudimÄ nepranešė, bijodamas pareigÅ«nų, todėl akistatos su A. M. metu patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. Tvirtina, kad A. M. yra matęs tik kelis kartus, o su S. M. prieÅ¡ 3 metus dirbo kartu, D.

R. yra jo draugas, tačiau tÄ dienÄ nei su S. M., nei su A. M. nebuvo susitikęs, telefonu nebendravo, nes sÄ skaitoje neturėjo pinigų, be to, neturėjo S. M. telefono numerio, o su D. R. važinėjosi bei kitos dienos ryte su savo drauge ir D. R. važiavo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo, nes įrodymus, kurie pagrindžia jo nekaltumÄ , teismas vertino nepakankamai ir Å¡aliÅ¡kai, siekiant Å¡iuose įrodymuose esančius duomenis paneigti, ir / ar jų visai nevertinti, be to, teismo iÅ¡vados dėl dalies įrodymų vertinimo yra visai nelogiÅ¡kos, todėl tokios iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinamos kaip neteisingos, neteisėtos ir / ar klaidingos.

Tvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo nekaltumÄ , ir Å¡ie įrodymai nebuvo paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu.Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jo kaltė yra grindžiama jo paties duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir visais kitais procesiniais veiksmais, kuriuose jis dalyvavo ir jų metu prisipažino padaręs (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas. Teigia, kad teismas negalėjo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kaip numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra niekiniai ir nelaikytini įrodymais, be to, jis tokių parodymų atsisakė teisme ir nurodė to priežastis.

Mano, kad teismas netinkamai vertino liudytojų R. Z., L. B. parodymus, vaizdo medžiagÄ , degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenis, nes teismas liudytojų R. Z. ir L. B. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie galėjo turėti reikÅ¡mės priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors dalis Å¡ių liudytojų parodymų visiÅ¡kai sutampa su jo pirminiais ir teisme duotais parodymais, su D. R. teisme duotais parodymais, iÅ¡ telekomunikacijų įmonių gautais duomenims apie prisijungimÄ prie mobilaus ryÅ¡io celių, iÅ¡ kurių matyti, kad D.

R. telefono prisijungimo laikas sutampa su laiku važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki degalinės (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ ten link (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) celės ((duomenys neskelbtini)) 3.23 val., po to prie (duomenys neskelbtini) 3.37 val., bei prie (duomenys neskelbtini) 3.44 val.). Liudytojo R. Z. parodymai patvirtina, kad jis ir D. R. į (duomenys neskelbtini) degalinę atvyko 2009-11-19 likus 26 min. iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo, kad degalinėje jie užtruko apie 5 minutes ir, iÅ¡važiuodami iÅ¡ degalinės, pasuko (duomenys neskelbtini) link, todėl įvertinus degalinėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ , jis su A.

G. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ išvyko likus 19 min. iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo. Teismas nuosprendyje išvykimo iš degalinės krypties nepažymėjo. Vaizdo kamerų įrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato juosta patvirtina, kad jis ir D. R. degalus degalinėje pirko 2009-11-19 3:24:18 val. ir iš degalinės išvyko po kelių minučių, o išvažiuodami iš degalinės, nuvažiavo ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) link.

Pažymi, kad kelionė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mst. vidutiniÅ¡kai trunka 32 min. (atstumas 29,5 km) (oficialÅ«s duomenys iÅ¡ tinklapio: maps.lt/map/default.aspx), todėl įvertinus Å¡iuos duomenis ir juos sutapatinus su liudytojo R. Z. parodymais, mano, kad 2009-11-19 nuo 3.24 val. ir vėliau (įskaitant ir laikÄ , kada buvo susprogdintas banko „(duomenys neskelbtini)“ kioskas (duomenys neskelbtini)) jis ir D. R. fiziÅ¡kai negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), o buvo kelyje (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad Å¡ie jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai nebuvo paneigti, o teismas Å¡iuos įrodymus vertino kaip nereikÅ¡mingus, jo kaltę grindė tik samprotavimais ir prielaidomis, todėl teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės yra nelogiÅ¡kos ir vertintinos kritiÅ¡kai. Taip pat skunde teigia, jog teismo iÅ¡vada, kad jo ir D. R. telefonai buvo prisijungę prie paskutinių celių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir toks telefonų judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) į prieÅ¡ingÄ pusę, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog prie (duomenys neskelbtini) malÅ«no susitikus su „B.“, pastarajam liepus atidavė mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kuriuos turėjo pasiimti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, yra nepagrįsta, nes Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja liudytojų L.

B. ir R. Z. parodymams, iÅ¡ degalinės „(duomenys neskelbtini)“ gautai filmuotai medžiagai bei pateiktiems oficialiems duomenims apie kelio atstumus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir tų atstumų įveikimo transportu laikui. Be to, teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡kreipė jo parodymus, kadangi jis nenurodė, jog jis ir D. R. prie (duomenys neskelbtini) malÅ«no susitikę su „B.“, pastarajam perdavė telefonus, nes su „B.“ susitiko kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje.

Mano, kad, jeigu jis ir kiti nuteistieji dalyvavo nusikalstime, kartu su jais turėjo būti dar vienas asmuo, kuris padėjo paslėpti nusikaltimo darymo pėdsakus ir pan., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nurodo, kad jo ir kitų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė nepatvirtina jo kaltės, nes iš S. M. (tuo metu naudotų judriojo ryšio abonentų, kurių telefono numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), A.

M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), D. R. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), jo paties (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninių pokalbių ir SMS žinučių detalios išklotinės matyti, kad 2009-11-18 nuo 22 val. iki 23 val. jų visų susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (6 t. 49–5 b. l.), tačiau jie 2009-11-18 vakare (duomenys neskelbtini) visi nebuvo susitikę, jų telefonai buvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini) mieste esančių skirtingų stočių, ir tai patvirtina D.

R. parodymus, jog po susitikimo (duomenys neskelbtini) jis ir D. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o S. M. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ liko prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir į jį aktyviai „J.“ rašė SMS žinutes, o kitas S. M. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir į jį D. M. siuntė SMS žinutes. Tvirtina, kad teismo atlikta nuteistųjų bendravimo telefonais duomenų analizė ir ja remiantis padaryta iÅ¡vada, kad visų nuteistųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įraÅ¡ui, kasos duomenims, liudytojų R.

Z. ir L. B. parodymams. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS tarp nuteistųjų neužfiksuota, kadangi tuo laiku buvo daromas nusikaltimas, nes nusikaltimo (duomenys neskelbtini) laikas yra apie 3.50 val., o iÅ¡ duomenų apie telefoninius pokalbius matyti, kad telefonai veikė visÄ laikÄ , ir jais buvo bendraujama su kitais asmenimis. Pastebi, jog teismas prieÅ¡taringai nurodė, kad nuteistieji intensyviai bendravo tarpusavyje, po to nurodė, kad, nuteistiesiems susitikus (duomenys neskelbtini), jo ir D.

R. telefonai buvo perduoti „kažkam“, ir po to jie judėjo link (duomenys neskelbtini), ir tai paneigtų tarpusavio bendravimÄ , kadangi telefonas be savininko nebendrauja. Teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog nuteistųjų bendravimas po nusikalstamų veikų padarymo vėl suaktyvėjo nuo 5.03 val. (S. M. raÅ¡o SMS D. R., o jis prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) stoties, raÅ¡o SMS S. M., ir jis 5.13 val. raÅ¡o SMS „B.“), kad jo ir S. M. telefonai, prisijungę apie 5.15 val. prie (duomenys neskelbtini) buvo vienoje vietoje, o tik po to jis ir D.

R. iš (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimis, yra neteisinga ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas nepaneigė SMS siuntimo S. M. 4.33.16 (stotis (duomenys neskelbtini)), todėl mano, kad teismas neįvertino fizinės galimybės tokiu laiku būti (duomenys neskelbtini) (jeigu priimama teismo pozicija dėl jo parodymų, jog telefonai buvo perduoti kažkam ir juos reikėjo pasiimti (duomenys neskelbtini)). Be to, įvertinus, kur iš (duomenys neskelbtini) po nusikaltimo buvo važiuota, kur buvo rastas automobilis „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kur ir kaip toliau galėjo judėti jo vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir D. R. parvežė S. M. ir A. M., jeigu tikėtume D. R. ir jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad teismo iÅ¡vada apie telefonų galimÄ paėmimo laikÄ nepagrįsta ir neatitinka realybės. Pagal bylos duomenis nustatytÄ transporto priemonių judėjimo schemÄ ir oficialius duomenis iÅ¡ tinklalapio maps.lt/map/default.aspx (parenkant trumpiausiÄ marÅ¡rutÄ ) dėl sugaiÅ¡tamo laiko (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to už (duomenys neskelbtini) 2,4 km iÅ¡metami darbužiai, po to važiuojama dar 600 metrų ir po to į gyvenvietę, važiuojama pro (duomenys neskelbtini) k. ir už (duomenys neskelbtini) k. sudaužoma bankomato kasetė, paimami pinigai, po to važiuojama toliau ir paliekamas automobilis „Audi“, po to pro (duomenys neskelbtini) važiuojama į (duomenys neskelbtini), ten paliekami S. M. ir A.

M., o po to, neva, važiuojama į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefonų) važiavimas be jokių sustojimų turėjo trukti vidutiniÅ¡kai apie 3 val., o atsižvelgiant į tai, kad buvo sustojimai drabužiams iÅ¡mesti, automobiliui palikti, bankomato kasetei daužyti, buvo važiuota nežinomais keliais, tai važiavimas turėjo trukti ne mažiau kaip 3–4 valandas, todėl jis ir D. R. į (duomenys neskelbtini) sugrįžti ir pasiimti telefonus galėjo tik apie 7–8 val., t. y. paryčiais. Vėlesnė telefoninių pokalbių ir SMS analizė, jos sÄ saja su liudytojos R.

D. G. parodymais visiÅ¡kai sutampa su jo ir A. G. pirminiais parodymais bei patvirtina, kÄ jie veikė naktį iÅ¡ 2009-11-18 į 2009-11-19, kad 2009-11-19 iÅ¡ ryto važiavo į (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad jo parodymai prisipažinus dalyvavus nusikaltime yra neteisingi. Be to, liudytojas A. P. teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino telefonų ir stočių tarpusavio veikimo (prisijungimo) mechanizmÄ .Taip pat skunde nurodo, kad jo nekaltumÄ patvirtina tai, kad nusikaltime dalyvavo penktas asmuo, kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas – tai liudytojas A.

K., nes jo dalyvavimÄ nusikaltime patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad „vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir 8 genotipas sutampa su kituose ikiteisminiuose tyrimuose rastais biologiniais pėdsakais“, bei A. K. parodymai ir gautas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad A. K. kaltinamas 2010-10-24, 2010-10-25, 2010-11-29 2 kartus pasikėsinęs pagrobti, 1 kartÄ pagrobęs ir 3 kartus sugadinęs svetimÄ turtÄ , t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1, 2 dalyse, todėl apeliantas mano, kad tas asmuo darė bÅ«tent tokius nusikaltimus.

Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas joks ryÅ¡is tarp jo, kitų nuteistųjų ir A. K..Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistųjų telefonų intensyvÅ«s judėjimai naktį iÅ¡ 2009-11-18 į 2009-11-19, prisijungiant prie skirtingų miestų (rajonų) stočių iki nusikaitimo įvykdymo rodo, kad jie ruošėsi, planavo minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ , nes tik jis ir D. R. važinėjosi po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus, o S. M. ir A.

M. telefonai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (stotis (duomenys neskelbtini)), be to, tokia teismo išvada yra niekuo nepagrįsta, nes iš jo ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis ir D. R. iš anksto nežinojo, kad bus vykdomas sprogdinimas, o tik bendraujant su S. M. buvo pakviesti (įtraukti) dalyvauti nusikaltime.Taip pat skunde nurodo, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikaltime ar buvo nusikaltimo vietoje, nes nei nusikaltimo padarymo vietoje, nei automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje, nei kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai, nebuvo rasta jokių jo pėdsakų (pirštų antspaudų, kvapų ar biologinių pėdsakų ar kt.).

Pažymi, kad ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta jokių pėdsakų, patvirtinančių Å¡ios transporto priemonės buvimÄ nusikaltimo vietoje, automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje ar kt. vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai. Nurodo, kad jei tikint specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00140)-ISI-12, kad kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-19 apžiÅ«ros metu iÅ¡ automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės yra jo kvapas (2 t. 41–44 b. l.), tai kvapo paėmimo vieta nesutampa su jo ir D.

R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog priekinėse sėdynėse sėdėjo S. M. ir A. M., o jis pats ir D. R. sėdėjo ant galinių keleivių sėdynių. Kadangi kvapas paimtas iÅ¡ ten, kur jis visai nebuvo, yra pagrįstų abejonių dėl Å¡io įrodymo atsiradimo. Mano, kad, jei S. M. ir A. M. automobiliu „Audi 80“ vyko daryti nusikaltimo ir po to važiavo į (duomenys neskelbtini) k., ten paliko automobilį, neabejotinai jų kvapas turėjo bÅ«ti likęs automobilyje, nes jie prabuvo automobilyje ilgÄ laikÄ , tačiau tokių duomenų nebuvo gauta.Teigia, kad teismas nepakankamai iÅ¡tyrė ir kitus įrodymus, nes ant įvykio vietoje rasto bei paimto atsuktuvo, ant kurio geležtės, remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(9794)-ISI-210, buvo rasta žmogaus kraujo, kuris sumaiÅ¡ytas su ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniais pėdsakais, iÅ¡ kurių asmens tapatybę buvo galima nustatyti tik vieno asmens, ir to asmens genotipas sutapo su jo genotipu (2 t. 11–14 b. l.), ir Å¡ie duomenys leidžia daryti tik prielaidÄ , kad jis buvo nusikaltimo vietoje, nes mano, kad buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tas atsuktuvas atsirado įvykio vietoje.

Teigia, kad, įvertinus jo ir D. R. ikiteisminio trimo metu duotus parodymus kaip teisingus, juose nėra nurodyta, jog jis turėjo tokį įrankį ir juo atliko kokius nors veiksmus. Byloje liudytojas J. R. neapklaustas apie atsuktuvo dingimÄ iÅ¡ „Audi 80“. Be to, jeigu ant atsuktuvo buvo rastas ir kito asmens biologinis pėdsakas, ir specialistai nustatė, kad tas kraujo pėdsakas pagal DNR sutampa su A. K. genotipu, Å¡i aplinkybė visai neatitinka jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir tik patvirtina, jog jo anksčiau duoti parodymai yra iÅ¡galvoti.

Taip pat tvirtina, kad jo ir D. R. parodymai neišanalizuoti ir nepalyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.Taip pat skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir mano, kad liudytojų G. B., O. N., A. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus su juo bei D. R., ir mano, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nelaikytini jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Nurodo, kad jis tik ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs Å¡ias veikas, tačiau teisme kaltę neigė, nes Å¡iame nusikaltime nedalyvavo bei negalėjo dalyvauti ir jo nekaltumÄ patvirtina liudytoja R. G., nuteistasis D. R. bei kiti liudytojai. Tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis jo nebuvo nei su S. M., nei su A. M., nei su D. R.. Pažymi, jog nors jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie visi padarė nusikaltimÄ (duomenys neskelbtini), tačiau jam teisme atsisakius tokių savo parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais teismas negalėjo remtis.

Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė specialisto iÅ¡vadomis dėl ant metalinio dujų baliono rankenos rasto jo kvapo ir įvykio vietoje rastų pėdsakų, paliktų 44–45 (europinė sistema) dydžio avalyne, kad jo ir D. R. avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44, nes nė vienas iÅ¡ Å¡ių įrodymų nepatvirtina, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Pastebi, kad bato dydžių sutapimas neįrodo, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, kadangi daug žmonių avi 45 dydžio batus.

Taip pat jo kaltės nepatvirtina tai, kad jo naudotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas 2009-11-06 0.25 bei 7.35 val. buvo prisijungęs prie stoties bokÅ¡to ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tÄ dienÄ , vakarÄ ir naktį, kai buvo padarytas nusikaltimas, jie tarpusavyje nebendravo. Taip pat apeliantas teigia, kad specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11 dėl rasto jo kvapo yra tikimybinė, leidžia daryti tik prielaidÄ , tačiau prielaidomis negalima grįsti kaltės. Pastebi, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi ir įrodymų vertinimo (LAT nutartys 2K-628/2006, 2K-707/2004 nutartis), tačiau toks teismo kasacinio teismo praktikos taikymas yra neteisingas, nes teismas, taikydamas kasacinio teismo praktikÄ , vadovavosi senesne praktika, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje kasacinis teismas Å¡ias teisės normas aiÅ¡kina kitaip.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Antanas JaraÅ¡ius praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendžio dalį dėl jo ginamojo S. M. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, teismas Å¡aliÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo akto ir, gal bÅ«t ikiteisminio tyrimo tyrėjos kompiuterinių laikmenų, pakartojant tai po keletÄ kartų, perkėlė į nuosprendį procesinių dokumentų turinį su tomis pačiomis stiliaus, raÅ¡ybos klaidomis, todėl mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai, Å¡aliÅ¡kai vertino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir tai sukliudė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Nurodo, kad S. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad jis nedalyvavo jam inkriminuotuose nusikaltimuose ir apie tai nieko nežino bei nurodė, kad naudojosi tik vienu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), kad naktį į 2009-11-06 buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su drauge R. Č., kad lapkričio antroje pusėje įsidarbino A. S. įmonėje (lentpjÅ«vėje) „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, kad į darbÄ iÅ¡važiuodavo apie 5 val. ryto kaimynystėje gyvenančio sesers sugyventinio R.

N. automobiliu, bei, kad naktį į 2009-11-19 taip pat buvo namuose, tačiau neatsimena, kÄ konkrečiai veikė, neigė buvęs (duomenys neskelbtini), kad pareigÅ«nai jo prisipažinimÄ per kelis kartus mėgino iÅ¡gauti prievarta, naudodami tiek fizinį (beisbolo lazdÄ , elektroÅ¡okÄ ), tiek psichologinį smurtÄ (yra suimtas trečius metus, jam buvo rodoma vaizdo medžiaga su kitų įtariamųjų prisipažinimais). Jo ginamasis tvirtino su A. M. ir A. G. dažnai bendraudavęs SMS žinutėmis, o su D.

R. praktiÅ¡kai nebendravęs ir jokio smurto kitų nuteistųjų atžvilgiu nevartojo, todėl mano, kad A. G. ir D. R., neiÅ¡laikę smurto, palūžo, ir save bei jį su A. M. apkalbėjo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų apie S. M. dalyvavimÄ jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, byloje yra duomenų, kad tuo metu S. M. buvo namuose.Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes nė vienas iÅ¡ jų nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , t. y. jų parodymai nebuvo įtvirtinti baudžiamojo proceso tvarka, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu jie savo ankstesnius parodymus paneigė ir nurodė to priežastis, todėl mano, kad teismas, neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir, vertindamas A.

G. ir D. R. parodymus bei atmesdamas kitų liudytojų parodymus, patvirtinančius S. M. teiginius, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad, sulyginus dalį A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, akivaizdu, jog jie nėra tapatÅ«s, nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, nes A. G. ir D. R. jų apklausų metu vienodai neparodė tų pačių aplinkybių, tvirtindami, kad praeitoje apklausoje „nesakė tiesos arba melavo, o dabar jau sako visÄ tiesÄ â€œ, todėl nesutapimai tarp A.

G. ir D. R. parodymų leidžia manyti, kad jie nusikaltimų padarymo aplinkybių nežinojo, nusikaltimuose nedalyvavo, o jų teisme duoti parodymai patvirtina, kad jie po jų atžvilgiu naudoto smurto papasakojo „nusikaltimo aplinkybes“, sužinotas iÅ¡ smurtÄ naudojusių policijos pareigÅ«nų R. Z., A. L. bei kitų, akivaizdžiai pridėdami ir savo fantazijÄ , atsižvelgdami į tai, kokiu marÅ¡rutu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei grįžo.

Akistatose dalyvauti atsisakė, neva, dėl jiems S. M. bei A. M. daromo spaudimo – esÄ kamerose jie vadinami „ožiais“, norima „iÅ¡grÅ«sti“ į kitÄ kamerÄ , bijojo kerÅ¡to. Pastebi, kad pirmoje apklausoje D. R. kaltu neprisipažino ir apie įtarimÄ nežinojo nieko, tačiau antroje apklausoje, dalyvaujant pareigÅ«nui R. Z., pastarasis nurodė, kad su „B.“ (t. y. S. M.) susitiko jau važiuojant į (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje prie bažnyčios (A. G. Å¡ių aplinkybių nenurodo), kad „B.“ telefonu pasakė 3.30 val. pravažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir, jei kÄ sutiktų, duoti žinoti, kad (duomenys neskelbtini) buvo 3.15 val. su 10 minučių paklaida, kad atvažiavus į Baisogalos degalinę „B.“ telefonas iÅ¡sijungė, su juo daugiau nebendravo, kad į (duomenys neskelbtini) grįžo 5.45 val., tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kur buvo nuo 3.15 iki 5.45 val.

Mano, kad tokie D. R. parodymai buvo derinti su S. M. pokalbių iÅ¡klotine, kad nuo 3.32.31 iki 05.03.20 skambučių neužfiksuota, tačiau nuo 2.37 iki 3.32.31 S. M. intensyviai susiraÅ¡inėjo SMS su Nr. (duomenys neskelbtini) (ne mažiau 17 ryÅ¡ių iÅ¡ celės (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)/), o D. R. su A. G. tuo metu yra celėse prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, kad S. M. telefonÄ turėjo su savimi ir buvo namuose, o nuo 5.03.20 iki 5.24 vyko intensyvus susiraÅ¡inėjimas tarp S. M. (celė (duomenys neskelbtini)) ir D.

R., po to – pertrauka (D. R. prisijungęs prie GPRS), ir vėl ryšiai tarp jų. Nei A. G., nei D. R. apklausų metu nurodyti negalėjo, o ir teismas netyrė, kokiu tikslu šie asmenys ir po teismo nurodyto nusikaltimo padarymo atvirai bendravo ryšio priemonėmis, „slėpdami tarpusavio ryšį“. Vėlesnėse apklausose D. R., dalyvaujant R. Z., nurodė papildomas aplinkybes, kurios kiekvienos apklausos metu buvo skirtingos (pvz., dėl pirštinių ir kepurių naudojimo, S. M. pavežimo ir pan.), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė skirtingai, ir tokie jo parodymai prieštarauja A.

G. parodymams. Taip pat nenuoseklūs yra ir A. G. parodymai, kurie prieštarauja ne tik D. R. parodymams, bet ir faktinėms bylos aplinkybėms: iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad bankomate buvo tik du asmenys su kaukėmis: vienas jų stovi, antras – tupi (1 t. 145–149 b. l.); rastas atsuktuvas, ant jo geležtės rasta žmogaus kraujo, sumaišyto su ne mažiau nei 2 asmenų biologiniais pėdsakais (vieno jų genotipas sutapo su A. G.), nors jis tvirtino nieko rankose neturėjęs. Taip pat A. G. parodymai patikrinimo metu skiriasi nuo D.

R. parodymų patikrinimo bei akistatos metu duotų parodymų (pvz., nesutampa nurodytos sankryžos, kuriose vaikščiojo). Nurodo, kad teismas nepatikėjo A. G. nuoširdžiu prisipažinimu apie tai, kad žinojo, jog automobilis „Audi 80“ yra vogtas, nes nuteistuosius išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, nors teismas pripažino, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būtent šiuo automobiliu. Teigia, kad esant tokiems nuteistųjų A. G. ir D. R. parodymams, neaišku, kurio iš jų parodymais teismas tiki, ar tiki tik vienos apklausos metu duotais parodymais ar jų dalimi, to iš nuosprendžio turinio suprasti negalima, nes šių nuteistųjų parodymų analizės nėra.

Nors teismas nurodė, kad nesivadovauja D. R. 2009-12-10 apklausos metu (užfiksuotais vaizdo įraÅ¡e) duotais parodymais, nes gynėja, nebaigus apklausos, paliko ginamÄ jį, tačiau iÅ¡ tokios teismo formuluotės neaiÅ¡ku, ar teismas nesivadovavo visais 2019-12-10 duotais parodymais, ar tik tais, kurie buvo duoti „nesant advokatės“.Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neatskleista nusikaltimų padarymo esmė: nenurodyta, kokius nusikalstamus veiksmus atliko S. M., kokius – A.

M., kokius – kiti du nuteistieji bei „penktas, nenustatytas asmuo“ (kas ir kokiu bÅ«du pajungė sprogdinimo įtaisÄ , prileido dujų ir atliko sprogdinimo veiksmÄ , ir kt.), nors inkriminuota organizuota grupė, kuriai bÅ«dingas aiÅ¡kus pasiskirstymas vaidmenimis, funkcijomis, o nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, apraÅ¡yta tik teorinė bankomato susprogdinimo dalis, t. y. kaip techniÅ¡kai tai gali bÅ«ti padaroma. Nuteistieji A. G. ir D. R. apie konkrečius S. M. ir A. M. veiksmus negalėjo nurodyti nieko.

Teigia, kad nebuvo nustatyta, kada tiksliai buvo pavogtas automobilis „Audi 80“, nes J. R. automobilio pasigedo 6.30 val. Pažymi, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl automobilio vagystės nurodyta, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-1-(00140)-IS1-12 nustatyta, jog kvapų pėdsakuose, paimtuose iÅ¡ minėto automobilio, S. M. (kaip ir kitų) kvapo nerasta. Tvirtina, kad Å¡is faktas prieÅ¡tarauja tiek A. G., tiek D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei skundžiamu nuosprendžiu padarytai iÅ¡vadai, jog šį automobilį vairavo bÅ«tent S. M..

Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame nuo automobilio priekinės keleivio sėdynės, yra A. G. kvapas. Pastebi, kad D. R. apklausos metu nežinojo netgi J. R. automobilio spalvos („atrodė šviesi spalva“), jis nežinojo, kad automobilis paliktas (ir surastas) ne ant kelio, o 30 m nuo jo, pievoje, nors sprendžiant iš jo „prisipažinimo“ turėjo žinoti, kurioje vietoje jį paliko. A. G. taip pat nurodė, kad „B.“ atvažiavo su balta „Audi 80“, vėliau patikslino, kad su šviesia, nors iš tikrųjų automobilio „Audi 80“ spalva – raudona.

Teigia, jog iÅ¡ filmuotų apklausų matyti, kad D. R. ir A. G. didžiÄ jÄ laiko dalį žiÅ«ri ne į tyrėjÄ , o į dalyvaujantį apklausoje kitÄ asmenį, kurio vaizdo kamera nerodo, todėl mano, kad apklausose dalyvavo tie patys asmenys, kurie, kaip teigia nuteistieji, vartojo prieÅ¡ juos psichologinį ir fizinį smurtÄ , pristatydavo juos tyrėjai (vykdė konvojavimo funkcijas), dalyvaudavo apklausose ir netgi uždavinėjo klausimus bei pasakinėjo atsakymus, ir dėl to apklausos vyko pažeidžiant BPK 188 straipsnio reikalavimus.

Be to, iÅ¡ filmuotų apklausų matyti, kad tyrėja pati pasakoja, pati užduoda menamus klausimus, dažnai pati atsako arba patikslina atsakymÄ (įtariamasis tik linkčioja) bei pati užraÅ¡o bendrai su įtariamuoju (kartais ir su konvojaus pareigÅ«nu) suformuluotÄ bendrÄ atsakymÄ (pvz., A. G. apklausoje tyrėja pasako: „bijojai „B.“ draugų, kad kÄ nors gali padaryti“ – ir užraÅ¡o atsakymÄ ; į A. G. apklausÄ Ä¯siterpia konvojavęs įtariamÄ jį ONTT virÅ¡ininkas R. Z., jis stebisi, kad A.

G. nežino automobilio spalvos, Å¡ioje apklausoje jis jau žinojo, kÄ A. G. pasakojo ankstesnėse apklausose: „tu to nepasakojai...“, tikslina laikÄ ). Nurodo, jog policijos pareigÅ«nų parodymai, kad jie nežinojo įtariamųjų apklausų duomenų, jog tyrėja A. P. jų neinformavo apie apklausų rezultatus, neperdavė vaizdo medžiagos, kuriÄ jie rodė S. M., siekdami iÅ¡gauti prisipažinimÄ , yra paneigti. Teismas apie Å¡iuos pažeidimus nuosprendyje nepasisakė, duotų parodymų pažeidimo prasme nevertino, mano, kad apklausų Å¡aliÅ¡kumas, parodymų patikrinimo vietoje metu daryto vaizdo įraÅ¡o nepridėjimas prie baudžiamosios bylos atėmė galimybę teismui duotus parodymus patikrinti, ir Å¡ie pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais.

Mano, kad prie bylos nepridėti parodymų patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai todėl, kad vaizdo medžiaga akivaizdžiai nesutapo su pačiais protokolais: davę parodymus įtariamieji buvo nuvežti ir pastatyti atitinkamose vietose bei nufotografuoti. Todėl yra abejonių dėl parodymų savarankiškumo ir faktinių bylos aplinkybių nežinojimo. Nurodo, kad pagal BPK 179 straipsnio 5 dalį nuotraukos ir negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, tačiau tyrėjai nurodžius, kad dėl šalčio nepavyko filmuoti, bent dalies vaizdo įrašo nepridėjo prie bylos.

Be to, nėra duomenų, kad tuo metu buvo dideli šalčiai, objektyviai kliudę filmuoti, nes remiantis internete esančiais duomenimis, dienomis (2009-12-08 ir 2010-03-30 bei 2009-12-17), kada buvo atliekamas A. G. ir D. R. parodymų patikrinimas, oro temperatūra buvo atitinkamai +2, -13 ir +8 laipsniai, todėl dėl skaitmeninės kameros „užšalimo“ ar akumuliatoriaus išsikrovimo dėl šalčio tyrėjos A. P. aiškinimas yra paneigiamas, nors teismui pakako to, kad „skaitmeninė laikmena yra saugoma (duomenys neskelbtini) apskrities VPK“.Skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji rašė skundus dėl prieš juos vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, kad parodymus siekiama išgauti (ir jie buvo išgauti) neteisėtais, prievartiniais būdais.

Tai A. G., D. R. patvirtino ir teisme, atsisakydami duotų parodymų. Prokurorė V. BartuÅ¡ienė 2010-01-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal S. M. ir jo gynėjo skundus dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų konstatavo, kad „2009-12-08 (duomenys neskelbtini) r. PK areÅ¡tinėje padaryta atžyma apie patinimÄ kairės kojos Å¡launyje, o slaugytoja nustatė deÅ¡inės kojos Å¡launies nugarinėje dalyje iÅ¡ilginę audinių sumuÅ¡imo žymę, kad S. M. skundėsi ir galvos skausmu, kad jo kÅ«ne rastas sumuÅ¡imas padarytas bÅ«tent jį sulaikius ir atvežus į (duomenys neskelbtini) AVPK, t. y. per beveik nepilnas keturias valandas iki atliktos jo kÅ«no apžiÅ«ros“, ir Å¡ie duomenys patvirtina smurto vartojimo faktÄ .

Be to, skundas iÅ¡tirtas Å¡aliÅ¡kai, nes jį tyrė ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojanti prokurorė, kuri suinteresuota bylos baigtimi. Teismas, nuosprendyje vertindamas skundus dėl smurto vartojimo faktų, rėmėsi apklaustų pareigÅ«nų, skunduose minimų kaip smurtavusių ir piktnaudžiavusių tarnyba, parodymais, t. y. kad jie smurto vartojimo faktus neigė, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡ie pareigÅ«nai aiÅ¡kiai suvokė savo neteisėtos veikos pasekmes, todėl Å¡ia prasme Å¡ių pareigÅ«nų parodymai logiÅ¡ki; be to, iki smurto prieÅ¡ S. M. pavartojimo nuo (duomenys neskelbtini) bankomato susprogdinimo buvo praėjusios daugiau nei dvi savaitės, ir pareigÅ«nai žinojo, kad įrodymų dėl S. M. dalyvavimo nusikaltime nėra, todėl smurto vartojimo galima priežastis buvo akivaizdi.

Be to, pareigÅ«nai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, juo labiau neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, (duomenys neskelbtini) AVPK ONTB pareigÅ«nai R. Z., A. L. ir vyr. tyrėja A. P., kaip atskleidę ir įrodę minėtas nusikalstamas veikas, buvo atitinkamai apdovanoti ir įamžinti 2010-04-13 laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas, prieÅ¡ apklausdamas VPK pareigÅ«nus (arba po jų apklausų) turėjo spręsti nusiÅ¡alinimo nuo bylos klausimÄ , nes jis pats iki 2000 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) AVPK, Å¡iuo metu AVPK patalpose buvo rengiama jo paroda (gal bÅ«t dalyvaujant minimiems pareigÅ«nams, byloje apklaustiems liudytojais).

Pastebi, kad daugiau kaip dvejus metus pratęsiant suėmimÄ nutartyse buvo nurodomas tas pats motyvas „manoma, jog padarė nusikalstamas veikas“, tačiau nė vienoje nutartyje nenurodyta, kad byloje tokiam manymui yra pakankamai duomenų, todėl teigia, jog pažeistos BPK 44 straipsnio nuostatos, kad bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.Taip pat skunde apeliantas nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu nuosprendyje.

Nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojos D. G. parodymais, jog ji matė, kad aplink kioskÄ kažkas vaikÅ¡to pasiÅ¡viesdamas prožektoriumi, tačiau nei D. R., nei A. G. nė karto nenurodė, kad kuris nors iÅ¡ jų turėjo prožektorių ir juo Å¡vietė. Be to, teismas rėmėsi 2009-12-03 ir 2009-11-26 D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais parodymais, kÄ jis ir jo bendrininkai veikė nusikaltimo padarymo metu, tačiau Å¡iomis datomis jų duoti parodymai nuosprendyje neapraÅ¡yti, o 2009-12-17 D.

R. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad D. R. patvirtino savo parodymus, duotus 2009-12-10 apklausos metu, tačiau teismas, prieÅ¡taraudamas kitai nuosprendžio daliai (dėl advokatės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ 2009-12-10 apklausos), Å¡iais parodymais vis dėlto vadovavosi. Teigia, kad teismo nuosprendis Å¡aliÅ¡kas ir dėl to, kad teismas perrašė (nukopijavo) visÄ kaltinamÄ jį aktÄ , nenurodė, kurie duomenys bylai reikÅ¡mingi, kurie pasitvirtino, o kurie ne, tik nuosprendyje aprašė visus teisme gautus parodymus ir visÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , tačiau tos medžiagos neįvertino, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Be to, nepagrįstai teismas nurodo, kad S. M. naudojosi ir kitais judriojo ryÅ¡io abonentais, nes byloje nustatyta, kad S. M. naudojosi tiktai vienu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ir yra S. M. sesers vyro S. Č., Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats S. Č. teisme. Kiti S. M. priskirti telefonų numeriai jam yra nežinomi, jų naudotojai nenustatyti. Tikėtina, kad kratų metų surasti galbÅ«t S. M. artimiesiems ar jų draugams priklausę telefonai su SIM kortelėmis, ir visa tai priskirta S. M..

Nurodo, kad nė vienoje Å¡ių numerių iÅ¡klotinėje nėra duomenų, kad bÅ«tų įvesti A. G. ar D. R. telefono numeriai, ar kad su Å¡ių asmenų numeriais 2009-11-06 ar 2009-11-19, ar kitu bet kuriuo laiku bÅ«tų bendraujama skambinant ar SMS žinutėmis. Dėl to tvirtina, kad teismo teiginys, jog S. M. naudojosi ne tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), yra paneigtas. Taip pat nepagrįsta teismo prielaida, kad S. M., turėdamas 5 telefonus, sÄ moningai pasiuntė kokius asmenis važinėti po LietuvÄ ir skambinti Å¡iais telefonais, taip, neva, siekdamas suklaidinti tyrimo organus.

Pastebi, kad prielaidomis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas, juo labiau, nekaltumo įrodymų rinkimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta nuteistajam. Skunde apeliantas teigia, kad teismas remiasi 2009-12-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iÅ¡ D. R. buvo paimti 13 lapų, kur jis pats savo ranka yra parašęs visÄ nusikaltimo padarymo eigÄ , tačiau koks to raÅ¡to turinys, nenurodyta. Ekspertizės akte Nr.11-2934(11) nurodyta tikėtina iÅ¡vada dėl vaizdo medžiagoje užfiksuoto stovinčio asmens ir bandžiusio mechaniÅ¡kai paveikti patalpoje buvusį bankomatÄ asmens Å«gio, be to, iÅ¡ A.

G. parodymų matyti, kad bankomatÄ bÅ«dami viduje spardė ir daužė trys asmenys, o ant bankomato dalių rastas penkto asmens, A. K., kuriam pateikti įtarimai, kraujas. Teigia, kad remiantis faktiniais duomenimis, jog 3.18 val. D. R. buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, po to 3.37 val. D. R. buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, o nuo 3.44 val. D. R. ir 3.46 val. A. G. telefonai buvo prisijungę (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, ir toks telefonų judėjimas nuo Å eduvos į prieÅ¡ingÄ pusę patvirtintas A.

G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais, jog susitikus prie (duomenys neskelbtini) malÅ«no su „B.“, ir Å¡iam liepus, atidavė telefonus, kad telefonai tokiu metu pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini), t. y. į prieÅ¡ingÄ pusę nei nusikaltimo padarymo vieta, kad D. R. savo ir A. G. telefonus padavė „B.“, ir D. R. pasakė, kad „B.“ liepė telefonus po nusikaltimo padarymo pasiimti (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, – įrodo, kad nuteistieji neturėjo jokių galimybių padaryti nusikaltimÄ , nes nuo 3:46 iki 3:50 val. atvažiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (per (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) neįmanoma.

Be to, teismas pripažino, kad tuo tarpu S. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) liko prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie stoties (duomenys neskelbtini), su kuriuo aktyviai bendrauja SMS telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai vertino, kad minėtas telefonas yra (duomenys neskelbtini) prisijungimo zonoje, nors padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas kitoje nuosprendžio dalyje sau prieÅ¡taraudamas nurodo, kad „visų kaltinamųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini)“. Taip pat kritiÅ¡kai vertina teismo motyvÄ , kad nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS, tarp kaltinamųjų nebuvo, bÅ«tent tuo laiku, kai Å¡ie asmenys darė nusikalstamas veikas, nes nuo (duomenys neskelbtini) (kai prie jos nuteistieji neva paliko telefonus) iki (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo vietos) yra 50 kilometrų, jį nuvažiuoti per kelias minutes neįmanoma.

Be to, sekant nuosprendžio logika, nuteistieji, 3.50 val. įvykdę sprogdinimÄ , važiavo (duomenys neskelbtini) rajonu link (duomenys neskelbtini), sustojo, sudaužė kapsulę, išėmė pinigus, į (duomenys neskelbtini) rajonÄ grįžo (duomenys neskelbtini) aplinkeliu, parvežė S. M. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , grįžo į (duomenys neskelbtini) (tai – apie 130 kilometrų) ir 4:33 val., Å¡iukÅ¡lių dėžėje suradę nenustatyto asmens paslėptus telefonus, pradėjo jais naudotis – raÅ¡yti SMS S. M., su juo bendrauti, ir visa tai per 43 minutes, o tai, apelianto nuomone, yra neįmanoma.Nors teismas rėmėsi tikėtina iÅ¡vada dėl stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniÅ¡kai paveikti patalpoje buvusį bankomatÄ , Å«gio, kuris yra ne mažesnis negu 175,5 cm, tačiau nuosprendyje nurodė, kad tikėtina, jog tas asmuo S. M., t. y. tikėtinumÄ teismas pavertė neginčytinu įrodymu, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį.Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad vertindamas įrodymus dėl Kauno epizodo, analizuodamas bazinių stočių skambučių ir SMS žinučių iÅ¡klotines, teismas S. M. suteikė ne jo tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip atrasdamas ryšį su A. M. telefonu, (jie buvo prisijungę prie stoties bokÅ¡to esančio (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) ir prie stoties to paties bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Teismas nekreipė dėmesio, kad tuo metu D. R. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), A. G. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 0.25 val. buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iais duomenimis remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ kad S. M. naktį iÅ¡ 2009-11-05 į 2009-11-06 nebuvo su drauge namuose, o buvo (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau teismas nenurodė, kur buvo S. M. tikrasis telefonas, Nr. (duomenys neskelbtini).Atkreipia dėmesį į tai, kad gynyba teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kaltinamieji tuo metu, kai buvo daromi nusikaltimai, buvo visiÅ¡kai kitose vietose.

Be bylos duomenų (telefoninių pokalbių išklotinių, bazinių stočių celių buvimo vietos, kt.), S. M. parodymus patvirtina liudytojų K. M., A. P., S. Č., R. N., R. Č., K. M. ir kitų parodymai. Atmesdamas šių liudytojų, kaip suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus, nors dalis liudytojų buvo apklausta kaltinamosios pusės iniciatyva, teismas nuosprendyje nenurodė, kokie įrodymai paneigia šių liudytojų parodymus ir kodėl. Pastebi, kad visi šie paminėti liudytojai buvo prisaikdinti, todėl, teismui nustačius, kad jie melavo, būtų pagrindas į tai reaguoti įstatymo nustatyta tvarka.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad S. M. kaltę patvirtina telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių galima suprasti, kad A. P. priklausančiose gyvenamosiose ar negyvenamose patalpose yra kažkokių daiktų, dėl kurių suradimo A. P. labai bijo, tačiau įsitikinti tuo buvo galima atlikus kratÄ , o iÅ¡ S. Č. pokalbio galima suprasti, kad jis kalbasi su vyriÅ¡kiu ir aptaria vykusias pas juos kratas bei kalba apie tai, kaip sekasi pareigÅ«nams aiÅ¡kintis padarytÄ nusikaltimÄ .Teigia, kad nepagrįstai teismas S. M. kaltės sukÅ«rus organizuotÄ grupę įrodymu laikė tai, kad jie visi buvo ir yra pažįstami ilgÄ laikÄ , kad S. M. su A.

G. vienu metu net dirbo kartu, D. R. S. M. pažįsta per A. G., kadangi D. R. buvo A. G. draugas, bei, nors A. M. buvo S. M. draugas, tačiau tiek D. R., tiek A. G., gerai pažinojo, jie visi kartais susitikdavo motelyje pas kitÄ jų bendrÄ draugÄ D. M., kad tiek iÅ¡ A. G., tiek iÅ¡ D. R. parodymų matyti, kad minėtoms nusikalstamoms veikoms vadovavęs S. M., davė nurodymus kaltinamiesiems, kuris kokius veiksmus turės atlikti. Nurodo, kad tokie teismo nurodyti organizuotos grupės požymiai visiÅ¡kai neatitinka BK 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų organizuotai grupei, todėl nėra jokių įrodymų, kad S. M. organizavo kokiÄ nors grupę.Skunde nurodo, kad S. M. parodymus teisme davė tik 2011-03-25, t. y. po metų ir 4 mėnesių, todėl ir negalėjo prisiminti, kuriÄ konkrečiai naktį jis miegojo, o kuriÄ bendravo telefonu su kitais asmenimis, be to, jo ginamojo veiksmus ir jo buvimo vietÄ nurodo objektyvÅ«s bylos duomenys, todėl jo parodymai Å¡ia prasme nebėra svarbÅ«s.Teigia, jog teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi A.

G. ir D. R. kaltę pripažįstančių parodymų negalima laikyti nuosekliais ir nuoÅ¡irdžiais: jeigu Å¡ie asmenys bÅ«tų sakę tiesÄ apie S. M. (draugÄ ), jie bÅ«tų viskÄ papasakoję ir apie dar vienÄ asmenį, kurį teismas įvardijo nustatytu penktu organizuotos grupės dalyviu Å eduvos epizode. Apie šį asmenį nuteistieji nežinojo nieko, nors iÅ¡ bylos duomenų aiÅ¡ku, jog tai – A. K., kuriam dar 2011-03-11 pateiktas įtarimas dėl 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kiosko susprogdinimo ir 23 010 Lt vagystės, bei naudojimosi J.

R. automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, byloje yra pažyma dėl sutapimų DNR registre, patvirtinanti, jog vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, genotipas DNR registre sutapo su A. K. DNR. Byla A. K. atžvilgiu iÅ¡skirta dar 2010-10-12. Mano, kad Å¡ias bylas nagrinėti atskirai buvo neteisinga vien dėl to, kad nuosprendžiai gali iÅ¡ esmės skirtis (vienas kitÄ paneigti), tačiau grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui teismas atsisakė.Nesutinka, kad S. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikos dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du padarytos organizuota grupe, dirbantis, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas patenkinamai, nes, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ , kitų trijų nurodytų aplinkybių įstatymas nenumato sunkinančiomis.

D. R. prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu, nes apie penktÄ nusikaltime dalyvavusį asmenį neužsiminė, nepripažino kaltės dėl (duomenys neskelbtini) bankomato sprogdinimo.Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje apraÅ¡yti ne veikas patvirtinantys įrodymai, o kelis kartus atkartoti visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys, neatsižvelgiant į tai, ar jie kÄ nors patvirtina, ar ne, todėl nuosprendis yra neaiÅ¡kus ir sunkiai suprantamas. Apelianto teigimu, jokių konkrečių įrodymų, kad S. M. dalyvavo darant nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, nėra, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo ginamasis nebuvo nusikaltimų vietose ir nedalyvavo nusikaltimuose, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo, tarptautinių teisės aktų pažeidimus, nes visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, taip pat teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkto reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai netenkintini.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus bÅ«tinus duomenis, kurie privalo bÅ«ti nurodyti įžanginėje, apraÅ¡omojoje bei rezoliucinėje dalyse.

Taip pat nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų, padarė iÅ¡vadas dėl D. R., A. G., S. M. ir A. M. kaltės padarius skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.Nuteistieji ir jų gynėjai, nesutikdami su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų D.

R. bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o apeliantai skunduose argumentuodami savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iÅ¡ esmės jau įvertintus nuosprendyje.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2004, 2006 ir 2011 metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo, tačiau tai, kad teismas rėmėsi ir senesne teismų praktika, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu.Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes iÅ¡ bylos matyti, kad nuÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjusiam apylinkės teismo teisėjui nebuvo pareikÅ¡tas, o nuteistojo S. M. gynėjo adv.

A. J. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teisėjo A. Vilbiko šališkumo, t. y. kad teisėjas A. Vilbikas iki 2000 metų yra dirbęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kad bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate buvo surengta teisėjo A. Vilbiko surengta paroda, nepatvirtina teisėjo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Taip pat teisėjo šališkumo nepatvirtina bei skundžiamo nuosprendžio neteisėtu nedaro tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nutartyse dėl suėmimo pratęsimo S. M. ir A.

M. nebuvo nurodyti duomenys, leidę manyti, kad jie padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, o, be to, aukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundus dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pratęsiant suėmimÄ Å¡iems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai A. P., R. Z. ir A. L. buvo apdovanoti už gerÄ darbÄ , nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡ių pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad prokurorė V. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, kad ji Å¡aliÅ¡kai tyrė S. M. bei jo gynėjo skundÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, nes tokių duomenų byloje nenustatyta, be to, viso bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorei V. B. nebuvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas.Nuteistieji ir jų gynėjai tvirtina, kad byloje nėra surinkta nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus patvirtinančių įrodymų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistieji buvo visai kitose vietose, kad jų alibi patvirtina artimieji bei draugai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu D.

R. ir A. G. duotais parodymais, kadangi jie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodymus jie nuolat keitė bei teisme atsisakė savo anksčiau duotų parodymų, nurodę, kad kaltais prisipažino dėl jų atžvilgiu policijos pareigÅ«nų naudoto smurto.Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistųjų atžvilgiu buvo naudotas smurtas ar kad D. R. ir A. G. prisipažinimai padarius nusikalstamas veikas buvo gauti neteisėtais bÅ«dais, t. y. panaudojus smurtÄ . Nors laiÅ¡kuose artimiesiems A.

G. (16 t. 96 b. l.) ir S. M. (6 t. 169–173 b. l., 16 t. 122 b. l.) rašė, kad jų atžvilgiu kriminalistai naudojo smurtÄ , tačiau laiÅ¡kų turinį paneigia byloje esantys duomenys. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2011-03-10 ir 2011-04-15 raÅ¡tuose nurodyta, jog Nuteistųjų ir suimtųjų buitinių ir gamybinių traumų registre Nr. 49/10 ir A. M., A. G., S. M. asmens sveikatos istorijose nėra atžymų, susijusių su Å¡ių asmenų kÅ«no sužalojimais (16 t. 139 b. l., 17 t. 33 b. l.).

Taip pat nuteistųjų asmens sveikatos istorijų kopijose (17 t. 19–32 b. l.) nėra duomenų, kad nuteistieji į medikus kreipėsi dėl pareigūnų smurto, panaudoto jų atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos biuro pateiktuose A. G. ir D. R. paaiškinimuose (17 t. 36, 37 b. l.) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šie nuteistieji sužalojimus patyrė ne dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (D. R. miegodamas nukrito nuo gulto kameroje, o A. G. – susimušė su kameros draugu bei susižalojo kameroje buvusiais daiktais norėdamas nusižudyti), abu nuteistieji tvirtino, kad pretenzijų niekam neturi.

Nors nuteistieji S. M. ir A. M. pateikė skundus dėl galbÅ«t jų atžvilgiu naudoto smurto (muÅ¡imo beisbolo lazdomis, naudoto elektros Å¡oko), tačiau juos iÅ¡nagrinėjus buvo atsisakyta pradėti tyrimÄ , ir tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas nesant pareigÅ«nų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (17 t. 61–66, 67–71 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji bÅ«tų skundę Å¡iuos sprendimus. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių adv. A. JaraÅ¡iaus skundo teiginį, kad prokuroro 2010-01-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų konstatuotas S. M. sužalojimo faktas – deÅ¡inės kojos Å¡launies nugarinėje dalyje iÅ¡ilginė audinių sumuÅ¡imo žymė, nes apeliantas nepateikė tokį savo teiginį patvirtinančių duomenų.

Nors nuteistieji teigė, kad jų atžvilgiu buvo naudojama elektros srovė, tačiau nurodė, kad medikams apie jų atžvilgiu naudotÄ elektros srovę nieko nesakė. Duomenų, patvirtinančių, jog nuteistųjų atžvilgiu buvo naudota elektros srovė, byloje nėra, jų nepateikė ir nuteistieji bei jų gynėjai. Be to, (duomenys neskelbtini) AVPK 2011-05-02 raÅ¡te nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Organizuotų nusikalstamumo tyrimo biurui elektros impulsiniai prietaisai „Taser X 26“ neiÅ¡duoti (17 t. 78 b. l.).

Teisme liudytojais apklausti nuteistųjų įvardyti kaip smurtÄ naudoję (duomenys neskelbtini) AVPK pareigÅ«nai A. L., R. Z., G. A., R. M. neigė naudoję smurtÄ nuteistųjų atžvilgiu, ir, be to, parodė, kad jiems D. R. ir A. G. minėjo, jog jiems S. M. per kitus suimtuosius daro poveikį, kad jie jo bijo, todėl, kiek leido galimybės, suimtieji buvo laikomi skirtingose areÅ¡tinėse. Ikiteisminius tyrimus atlikusios tyrėjos G. B. ir A. P. teisme parodė, kad joms suimtieji nesiskundė dėl pareigÅ«nų veiksmų.

Liudytoja A. P. parodė, kad D. R. ir A. G. savo valia davė parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes bei skundėsi dėl jiems S. M. daromo poveikio keisti parodymus. Nors S. M. viename iÅ¡ savo seseriai raÅ¡ytų laiÅ¡kų nurodo, jog „A. G.“ jam sakė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ dėl naudoto smurto, tačiau, A. G. 2010-04-06 apklausos metu ne tik, kad patvirtino kameroje per sienÄ bendravęs su S. M., bet ir tai, kad S. M. jam liepė keisti parodymus, grasino blogumais kalėjime, todėl jis S. M. pažadėjo keisti parodymus, norėdamas, kad jis nuo jo „atsikabintų“ (11 t. 137–138 b. l.).

Be to, tik teisme D. R. ir A. G. parodė, kad jie ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažino dėl jų atžvilgiu pareigÅ«nų naudoto smurto, tačiau dėl pareigÅ«nų veiksmų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po to, kai buvo paleisti iÅ¡ suėmimo, nesiskundė. Liudytoja A. P. patvirtino, kad D. R. gynėja adv. V. Savickienė klausė savo ginamojo, ar prieÅ¡ jį yra naudojamas smurtas, tačiau D. R. patvirtino, kad nenaudojamas, ir tai yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. A. G. 2010-08-23 bei 2010-10-27 apklausų metu, t. y. jau bÅ«damas paleistas iÅ¡ suėmimo, pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas (11 t. 141–142, 147–149 b. l.), ir Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

G. kaltu prisipažino ne dėl pareigÅ«nų smurto įtakos.Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistųjų prisipažinimÄ buvo bandoma iÅ¡gauti rodant įraÅ¡Ä su D. R. apklausa, kurioje jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nes pareigÅ«nai A. L., R. Z., G. A., R. M. neigė rodę tokį įraÅ¡Ä , be to, vaizdo įraÅ¡as buvo tyrėjos kabinete, ir be jos žinios nebuvo galima jo paimti. Liudytoja A. P. patvirtino, kad niekam nerodė filmuotos apklausos įraÅ¡o.Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų teiginius apie jų atžvilgiu naudotÄ smurtÄ ir dėl to iÅ¡gautus D.

R. ir A. G. parodymus – prisipažinimus padarius nusikalstamas veikas, pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje atmetė kaip pasirinktÄ nuteistųjų gynybinę pozicijÄ .Nors BPK 301 straipsnis numato, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad priimant nuosprendį, remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Apeliantai teigia, kad nepagrįstai apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nuteistųjų D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes pagal BPK 189 straipsnį įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ gali bÅ«ti apklausiamas paties prokuroro iniciatyva ar gavus įtariamojo, jo gynėjo praÅ¡ymÄ ir, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.

Proceso dalyviai tokio praÅ¡ymo nebuvo pateikę ir byloje nėra duomenų, kurie bÅ«tų leidę manyti, kad kaltais prisipažinę dėl nusikaltimų ir parodymus apie nusikaltimo padarymÄ davę D. R. ir A. G. bylos nagrinėjimo metu galėtų pakeisti parodymus ar atsisakytų duoti parodymus, nes abu nuteistieji vėlesnių apklausų metu nurodė tvirtinantys savo ankstesnius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymÄ , Å¡ių parodymų nekeis (10 t. 99–100 b. l., 11 t. 137–138, 141–142, 147–148 b. l.).

Pastebėtina, kad visose D. R. ir A. G. apklausose dalyvavo jų gynėjai, taip pat ir D. R. teisme ginantis adv. A. Garlauskas, ir D. R. bei A. G. savo parodymus pakeitė tik pabaigus ikiteisminį tyrimÄ ir jau nagrinėjant bylÄ teisme. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo manyti, kad D. R. ir A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, todėl nebuvo pagrindo jų apklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Be to, nėra pagrindo D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip niekinius jiems teisme atsisakius tokių parodymų, nes BPK 276 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai, ir jie yra reikÅ¡mingi tikrinant bei vertinant teisme duotus parodymus bei vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad tiek įtariamasis, tiek ir kaltinamasis turi teisę duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus apie tiriamas bylos aplinkybes, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo prerogatyva vertinti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taip pat D. R. ir A. G. parodymų niekiniais nedaro ir tai, kad procesiniuose veiksmuose (apklausose, parodymų patikrinimo vietose, akistatose ir pan.) dalyvavo juos konvojavę pareigūnai R. Z. ir A. L., nes šie pareigūnai Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. Bartušienės 2009-11-19 nutarimu buvo paskirti sudarytos tyrimo grupės nariais (1 t. 5 b. l.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad D. R. ir A. G. parodymų patikrinimai vietoje buvo atlikti pažeidžiant BPK nuostatas, nes pagal BPK 179 straipsnį pagrindinis tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo būdas yra protokolo surašymas.

Be to, parodymų patikrinimas vietoje buvo fiksuojamas techninėmis priemonėmis – fotografuojant bei sudarant schemas, kuriose pavaizduoti įtariamųjų važiavimo maršrutai, ir šie priedai pridėti prie protokolų (10 t. 70–81 b. l., 11 t. 82–96, 118–124, 127–136 b. l.). Šiuose veiksmuose dalyvavę asmenys, tarp jų įtariamieji bei jų gynėjai, nepareiškė pastabų dėl šių procesinių veiksmų atlikimo tvarkos. Duomenų, kad D. R. ir A. G. parodymų patikrinimas vietoje buvo filmuojamas, byloje nėra.

Teisme A. P. parodė, kad D. R. parodymų patikrinimas vietoje nebuvo filmuojamas, nes buvo bjaurus oras, Å¡lapdriba. D. R. ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei prie jų pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad jų parodymų patikrinimai vietoje buvo daromi esant prastoms oro sÄ lygoms – apsiniaukusiam orui, o 2009-12-08 A. G. parodymų patikrinimas vietoje vyko nakties metu, esant dulksnai ir dideliam rÅ«kui. Taigi, nuteistųjų D. R. ir A. G. parodymų patikrinimai vietose atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ir nėra pagrindo manyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu D.

R. ir A. G. davė iÅ¡galvotus parodymus, nes jie savarankiÅ¡kai parodė vietas, apie kurias davė parodymus, nurodė marÅ¡rutus, kuriais važiavo į įvykio vietÄ , kur ir kÄ Ä¯vykio vietoje veikė kiekvienas nusikaltimo dalyvis bei kt. aplinkybes. Nuteistieji teisme, o D. R. bei A. G. ir pirminėse savo apklausose (10 t. 43–45 b. l., 11 t. 63–66 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu, neigė kaltę dėl (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomato susprogdinimo, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų objektyvių duomenų visuma.

D. R. ir A. G. vėlesnių apklausų metu, dalyvaujant jų gynėjams, savo raÅ¡ytuose paaiÅ¡kinimuose (10 t. 56 b. l., 11 t. 80–81, 18 t. 177–178 b. l.) prisipažino dalyvavę Å¡iame nusikaltime (10 t. 52–55, 58–61, 82–83, 99–100 b. l., 11 t. 68–72, 76–79, 106–108, 125–126, 137–138, 141–142, 147–149 b. l.). Tokius parodymus D. R. ir A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietose, nurodydami vietas, kuriose buvo ir kÄ jose veikė, bei patvirtino apklausų metu nurodytas aplinkybes apie bendrininkų atliktus veiksmus (10 t. 70–81 b. l., 11 t. 82–96 b. l.).

Akistatos metu D. R. patvirtino A. G. parodymus apie tai, kokiu keliu jie važiavo, apie susitarimÄ plėšti bankomatÄ , susitikimo su S. M. ir A. M. aplinkybes, atliktus nusikalstamus veiksmus ir apie tai, kur iÅ¡metė (paliko) nusikaltimo įrankius (automobilį, drabužius ir pan.) (11 t. 97–101 b. l.). Taip pat A. G. parodymus apie nusikaltimo padarymÄ ir jame dalyvavusius asmenis patvirtino ir akistatos su A. M. metu (11 t. 102–105 b. l.). Visų Å¡ių procesinių veiksmų – apklausų, parodymų patikrinimo vietose bei akistatų –metu dalyvavo įtariamųjų gynėjai, D.

R. ir A. G. apklausos ir parodymų patikrinimai vietoje buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis (vaizdo kamera filmuojant įtariamųjų apklausas, fotografuojant parodymų patikrinimo vietoje metu), ir nei įtariamieji, nei jų gynėjai dėl atliktų procesinių veiksmų nereiškė pastabų, papildymų. Kaip minėta, D. R., dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui adv. A. Garlauskui, parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, kai buvo detaliai nurodęs nusikaltimo padarymo aplinkybes (10 t. 99–100 b. l.).

Ir nors D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami po keletÄ kartų (D. R. – 8 kartus, o A. G. – 12 kartų), negalima daryti iÅ¡vados, kad jų parodymai nuo ankstesnių apklausų iÅ¡ esmės skirdavosi, kad pirmiau duoti parodymai bÅ«davo keičiami iÅ¡ esmės, nes jie tik papildydavo (patikslindavo) anksčiau savo duotus parodymus atsakydami į jiems pateikiamus klausimus. Be to, pastebėtina, kad A. G. praÅ¡yme pakeisti jam kardomÄ jÄ priemonę nurodė, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ , davė parodymus prieÅ¡ savo bendrininkus, kad bÅ«damas (duomenys neskelbtini) areÅ¡tinėje sulaukė iÅ¡ S. M. grasinimų, kad jis atsisakė keisti parodymus, kad labai bijo (12 t. 10 b. l.), o D.

R. 2010-02-05 skunde Å iaulių apygardos teismui nurodė, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, kad jis visiÅ¡kai prisipažino ir prisipažįsta padaręs veikas, kurių padarymu yra įtariamas, kad duodamas parodymus jis padeda ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nustatyti tiesÄ , nurodė kitus bendrininkus, kurie nepripažįsta savo kaltės (10 t. 148–149 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad D. R. advokatė nebaigus apklausos paliko ginamÄ jį, todėl pagrįstai teismas nuosprendyje nurodė, kad nesivadovauja 2009-12-10 D.

R. parodymais, duotais nesant advokatei, t. y. nesivadovauja tik ta D. R. parodymų dalimi, kai apklausoje nedalyvavo gynėja, tačiau kitais jo parodymais vadovavosi, nes šios apklausos metu duotus parodymus D. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Taigi, įvertinus akistatų, parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat ir apklausų metu užfiksuotus D. R. ir A. G. parodymus bei paaiškinimus, šiuos duomenis sugretinus su byloje surinktais įrodymais, daroma išvada, kad D. R. ir A. G. parodymai akistatų, parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka jų parodymus apklausų metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi visuma D.

R. ir A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir tuo nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Įvertinus visumÄ D. R. ir A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad jie vienodai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad susitiko su S. M. ir A. M., atvažiavusiais „Audi 80“ markės automobiliu, kad visi nuvažiavo prie bankomato, ten jie stebėjo aplinkÄ , o S. M. ir A. M. buvo prie bankomato, kiÅ¡o į jį kažkokias žarnas, buvo užsidėję kaukes, iÅ¡girdo sprogimÄ , ir po to jie visi pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, pamiÅ¡kėje ir laukuose paliko automobilį „Audi 80“, bankomato dalis, iÅ¡metė kaukes ir pirÅ¡tines, kitus daiktus.

Taip pat apklausų metu nurodė, kur ir keliese važiavo iki nusikaltimo ir po nusikaltimo padarymo, nurodė asmenis, su kuriais įvykio dienÄ bendravo mobiliojo ryÅ¡io telefonais (skambino, rašė SMS žinutes). D. R. ir A. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.Liudytojas G. R. patvirtino, kad jis 2009-11-18 vakare D. R. ir A. G. davė savo automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jam automobilis buvo grÄ Å¾intas ryte nuplautas ir tuščiu kuro baku.

Liudytojos L. B., R. Z., V. M. parodymai, vaizdo įrašų iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūrų (2 t. 194–200 b. l.), kasos čekio apžiūros (3 t. 3–4 b. l.), (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažos vaizdo įrašo apžiūros (3 t. 16 b. l.) protokoluose bei specialisto išvadoje Nr. 11-3607(09) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. R. ir A. G., važiuodami G. R. priklausančiu automobiliu „BMW 325“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje buvo užfiksuoti 3.03 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (duomenys neskelbtini) 3.09 val., o (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje – 3.24 val., po to jų automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Å ie įrodymai atitinka bei patvirtina D. R. ir A. G. akistatų, parodymų patikrinimo vietose, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose duotus parodymus, jog jie 2009-11-18 G. R. duotu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), S. M. liepimu patikrino keliÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinėje pylėsi nedidelį kiekį kuro ir iÅ¡važiavo link (duomenys neskelbtini).

Ir D. R., ir A. G. nurodė, kad jie iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) degalinės link (duomenys neskelbtini), po to apsisuko ir grįžo į (duomenys neskelbtini). D. R. vienos apklausos metu nurodė, kad jie apsisuko (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus tai, kad paprastai marÅ¡rutÄ geriau atsimena vairuotojas, teismas remiasi Å¡iuo atveju automobilį vairavusio A. G. parodymais, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) prie posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį automobilį „Audi“ ir Å¡alia stovintį „B.“ (t. y.

S. M.), atidavė telefonus ir apsisukę važiavo link (duomenys neskelbtini) (11 t. 106–108 b. l.). Å ie A. G. parodymai bei duomenys apie D. R. ir A. G. buvimo vietas ir laikÄ degalinėse, geležinkelio pervažoje rodo, kad nuteistųjų susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) mstl. teritorijoje ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) netrukus po 3.24 val., ir todėl daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nuosprendyje netiksliai nurodė nuteistųjų susitikimo vietÄ ir laikÄ , tačiau Å¡is netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia.

Ekspertizės akte Nr. 11Å -136(12) nurodyta, kad atstumÄ nuo degalinės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvusio AB banko „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo kiosko, t. y. apie 16 km, galima nuvažiuoti per 10–20 minučių, priklausomai nuo važiavimo greičio (21 t. 224–226 b. l.). Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo posėdyje patvirtino ekspertas E. Grigelis. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad užmiestyje jie važiavo 110-120 km/h greičiu, todėl įvertinus tai, kad įvykio metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo važiuota nakties metu, kada transporto priemonių eismas mažiausias, bei įvertinus tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) degalinės iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) yra tik apie 600 m (www.maps.lt), ir Å¡is posÅ«kis dar yra (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijoje, akivaizdu, kad nuteistieji, nors iÅ¡ degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirmiausia pasuko link (duomenys neskelbtini), tačiau turėjo laiko ne tik nuvažiuoti į nusikaltimo vietÄ , bet ir pasiruoÅ¡ti bankomato sprogdinimui.

Atsižvelgus į A. G. nurodytÄ aplinkybę, kad į nusikaltimo vietÄ jie važiavo 110–120 km/h greičiu, daroma logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad po sprogimo iÅ¡ nusikaltimo vietos nuteistieji spruko dar didesniu greičiu. Taigi, atstumÄ nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) (kur pasiėmė telefonus) A. G. nurodytu marÅ¡rutu (apie 130 km) galėjo įveikti iki 5.03 val., kai tarp nuteistųjų atsinaujino bendravimas telefonu.Byloje esanti nuteistųjų naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentų skambučių iÅ¡klotinė ir jos analizė (6 t. 28–64 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie celes ir jų adresus, veikimo kryptis bei sumodeliuoti celių veikimo žemėlapiai (19 t. 154–158 b. l., 20 t. 96, 103–113 b. l.), liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto A.

P. parodymai savaime neįrodo, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, sugretinus Å¡iuos duomenis su D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie jų važiavimo marÅ¡rutus bei bendravimÄ telefonu su S. M., jie patvirtina, kad D. R. ir A. G., važiuodami kartu, nuo 2009-11-18 17 val. iki 2009-11-19 3.44 val. SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su S. M. ir A. M., o jų naudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonai veikė tose bazinėse stotyse, kurios patenka į nuteistųjų važiavimo į nusikaltimo vietÄ marÅ¡rutÄ .

Pagal D. R. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento skambučių išklotinę jis 2009-11-09 3.44 val. išsiuntė SMS žinutę abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), įvardytam „A.“ (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-30 sutartį priklausančiam A. T.), ir D. R. telefone buvo įjungtas GPRS ryšys (internetas), ir tai, apeliantų nuomone, paneigia A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog S. M. buvo paėmęs ir kažkam perdavė D. R. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos jie pasiėmė (duomenys neskelbtini), tačiau pats D.

R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis tÄ naktį siuntė A. T. SMS žinutę, praÅ¡ydamas paskolinti kuro, kad savo mobiliojo ryÅ¡io telefono S. M. ar kitam asmeniui nebuvo atidavęs (10 t. 99–100 b. l.). Liudytojas A. P. teisme paaiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti taip, jog tuo metu D. R. buvo įsijungęs internetÄ telefone ir juo nesinaudojo, t. y. palikęs įjungtÄ internetÄ . Taip pat nuteistųjų naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentų skambučių iÅ¡klotinė ir jos analizė patvirtina, kad bendravimas tarp nuteistųjų atsinaujino 2009-11-19 5.03 val.

S. M. jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo (skambino bei rašė SMS žinutes) su A. G. ir D. R. bei nenustatytu abonentu. Kadangi nusikaltimo metu iš susprogdinto bankomato buvo pavogti pinigai, kuriuos, pagal D. R. ir A. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pasiėmė S. M. ir žadėjo padalyti, logiška, kad nuteistųjų bendravimas tęsėsi ir po nusikaltimo padarymo. Ši aplinkybė sutampa su nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog S. M. nurodė jam neskambinti ir nerašyti žinučių, kad jis pats juos susiras ir atsiskaitys (11 t. 68–72 b. l.).

S. M. pripažino, kad naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡io abonento skambučių iÅ¡klotinės ir jos analizės (6 t. 28–64 b. l.) matyti, kad S. M. bendravo telefonu su D. R. ir A. G., ir patvirtina D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo parodymus apie bendravimÄ su S. M. iki nusikaltimo ir po nusikaltimo padarymo. Nepagrįstas adv. A. JaraÅ¡iaus skundo teiginys, kad nuosprendyje S. M. be pagrindo priskirti ir kiti telefono numeriai, nes iÅ¡ kratos protokolo matyti, jog S. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonai su SIM kortelėmis ir SIM kortelių rėmeliai su telefonų numeriais.

Liudytojai M. K., D. G. patvirtino iÅ¡ karto po sprogimo matę dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį, liudytojas M. K. nurodė, jog tai buvo „Audi 80“ markės automobilis, raudonos spalvos, ant jo buvo uždėtas „spoileris“. Nepagrįsti adv. A. JaraÅ¡iaus skundo teiginiai, kad nebuvo tirta, kÄ liudytoja D. G. matė įvykio vietoje pasiÅ¡viečiant prožektoriais, nes liudytoja D. G. parodė, kad vėliau, po sprogimo, nuvažiavus automobiliui, matė, kaip prie bankomato vaikščiojo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie pasiÅ¡vietė prožektoriais (16 t. 134 b. l.).

Šių liudytojų parodymai sutampa ne tik su automobilio „Audi 80“ apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (1 t. 123–125 b. l.), bet ir su A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog nusikaltimo metu buvo naudojamas ir antras automobilis „Audi 80“, kuris po nusikaltimo buvo paliktas laukuose. Nors D. R. ir A. G. apklausų metu nenurodė tikslios automobilio „Audi 80“ spalvos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo daromas naktį, kad tuo metu lijo (18 t. 21 b. l.), tikslios automobilio spalvos galėjo ir neįsidėmėti, ir šis A.

G. ir D. R. parodymų netikslumas nedaro jų parodymų nepatikimais. Byloje nustatyta, kad įvykio vietų apžiÅ«rų metu rasti daiktai (guminis skaidrus vamzdelis, lemputės dalis, dvigyslis laidas, laido fragmentas, laužtuvas, atsuktuvas, sulaužytas peilis) buvo panaudoti sprogdinant bankomatÄ ir paimant pinigus iÅ¡ bankomato kasetės, o paimti grunto, kvapų mėginiai, mikrodalelės iÅ¡ automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad Å¡iuo automobiliu važiavę asmenys dalyvavo nusikaltime.

Specialistų išvadose nustatyta, kad ant atsuktuvo geležtės rasto žmogaus kraujo vienas genotipas sutapo su A. G. genotipu, o automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas jo kvapo pėdsakas ant priekinės keleivio sėdynės (2 t. 11–14, 41–42 b. l.). Nors kvapo pėdsakas rastas tik vieno asmens ir toje vietoje, kurioje, jo teigimu, jis nesėdėjo, tačiau tai nepaneigia A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaip iš esmės neteisingų, bet priešingai, juos patvirtina, t. y. kad jis nusikaltimo metu naudotame automobilyje buvo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu A.

G. ir D. R. duotais parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, nuteistieji D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie visi vilkėjo tamsios spalvos drabužius – džemperius, striukes, kelnes, džinsus, buvo užsidėję kepures bei kapišonus, mūvėjo pirštines, o S. M. bei A. M. ir kaukes, ir šiuos daiktus jie išmetė. A. G. apklausos metu nurodė, kad S. M. draugas mūvėjo pirštines su nukirptais pirštų galais. Kad A. M. turėjo tokias pirštines, patvirtina jo namuose atliktos kratos metu rastos pirštinės (6 t. 115–122 b. l.).

Taip pat D. R. ir A. G. parodymus dėl aprangos patvirtina AB banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys (1 t. 146–148 b. l.), jog į kioskelį įėjo juodai apsirengęs, juodÄ veido kaukę ir juodas pirÅ¡tines dėvintis asmuo, kuris iÅ¡ karto priėjęs prie kioskelyje esančio bankomato ir pasilenkęs prie jo bandė įgrÅ«sti dvi žarnas, kad po to įėjo antras asmuo, taip pat apsirengęs juodai ir dėvintis juodÄ kaukę bei pirÅ¡tines, ir laužė bankomato priekinę dalį, o Å¡iems asmenims pasiÅ¡alinus iÅ¡ kioskelio, vaizdas sustojo.

Ekspertizės akto Nr. 11-2934(11) iÅ¡vadoje nurodyta, kad stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniÅ¡kai paveikti patalpoje buvusį bankomatÄ , Å«gis yra ne mažesnis negu 175,5 cm, su sÄ lyga, kad tiriamasis asmuo nestovi ant paaukÅ¡tinimo (20 t. 25–26 b. l.). Nuteistųjų duomenimis apie jų Å«gius (19 t. 91, 92, 166, 167 b. l.) bei tai, kad A. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino stebėję aplinkÄ ir prie bankomato pribėgę tik po sprogimo, daroma iÅ¡vada, kad bankomate užfiksuotas stovintis asmuo, bandęs mechaniÅ¡kai paveikti patalpoje buvusį bankomatÄ , yra S. M., nes jo Å«gis yra 176 cm, o A.

M. yra žemesnis nei 175,5 cm, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vaizdo medžiagoje užfiksuotas S. M.. A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ir D. R. buvo skirtingose pusėse nuo bankomato, stebėjo aplinkÄ , tačiau matė, kaip S. M. ir A. M. krapÅ¡tėsi prie bankomato, o po mostelėjimo ranka „užlįsti“ už kampo iÅ¡girdo stiprų sprogimÄ . Specialistų iÅ¡vadose Nr. 140-(10467)-ISI-4149 ir Nr. 140-(10468)-ISI-4150 nurodytas bankomato susprogdinimo mechanizmas patvirtina A.

G. ir D. R. parodymus, jog sprogdinimui buvo naudojamos žarnos, dujų balionas bei įrankiai, kurie buvo sudėti į maišelį, kad po sprogimo bankomatas buvo daužomas montiruote (laužtuvu), plaktuku, taip pat kojomis bei kitais įrankiais. Be to, kratos metu pas A. M. buvo paimtas kompiuterio procesorius, kompaktinės plokštelės, kuriose yra informacija apie schemas, jų aprašymai naudojant dujas (6 t. 176–177, 178 b. l., 7 t. 1–29 b. l.). Be to, iš A. M. darbo apskaitos grafiko matyti, kad 2009 m. lapkričio 18–19 dienomis A.

M. turėjo poilsio dienas. Taip pat byloje nustatyta, kad A. M. yra įgijęs automatizuotų katilų, kÅ«renamų dujomis ir skystu kuru, operatoriaus kvalifikacijÄ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo suvirintoju elektra-Å¡altkalviu, griežinių džiovyklos operatoriumi (13 t. 109–116 b. l.). Nors A. M. laiÅ¡ke G. Å . raÅ¡oma, kad jis (A. M.) sėdi už niekÄ , tačiau tame pačiame laiÅ¡ke jis nurodė, kad nusikaltimÄ padarė S. M.. Tai, kad A. M. žino apie S. M. dalyvavimÄ nusikaltime, ir kita A.

M. frazė minėtame laiške „būt žinojęs, tai aš jį patį būčiau pasprogdinęs“, nors ir ne tiesiogiai, tačiau patvirtina, kad A. M. dalyvavo sprogdinant (7 t. 55–61 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(10461)-IS1-527 nurodyta, kad ant pateiktų tirti bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir Nr. 8, paimtų šalia automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir nepriklausančio D.

R., A. G., A. M., S. M. (2 t. 74–83 b. l.). Taigi, (duomenys neskelbtini) nusikaltimÄ nuteistieji padarė dalyvaujant dar vienam asmeniui, todėl pagrįstai nuteistiesiems kaltinimai buvo pareikÅ¡ti padarius nusikalstamas veikas su nenustatytu asmeniu. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro praneÅ¡ime nurodyta, kad vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir Nr. 8 (minėta specialisto iÅ¡vada), genotipas sutapo su Å¡ių biologinių pėdsakų genotipais, kurių anketiniai duomenys DNR registre nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 26-1-00129-06, 26-1-02127-05, 26-1-02119-05 dėl vagysčių iÅ¡ butų (2 t. 84 b. l.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡iose ikiteisminio tyrimo medžiagose įtarimai dėl vagysčių iÅ¡ butų buvo pareikÅ¡ti A. K., kuris teisme Å¡ioje byloje apklaustas kaip liudytojas neigė pažįstantis nuteistuosius. Nors D. R. ir A. G. Å¡io asmens savo parodymuose neįvardijo, teigdami, kad trečio asmens su A. M. ir S. M. nematė nei prie bankomato, nei „Audi“ automobilyje, tačiau A. G. nurodė, kad trečias asmuo galėjo bÅ«ti, nes S. M. kažkam padavė iÅ¡ jų paimtus mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kad jis ne visÄ laikÄ stebėjo S. M. ir A.

M., kai jie buvo sustoję. Tai, kad nuteistieji išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, nepaneigia fakto, kad nusikaltimas padarytas naudojant automobilį, nes iš teismo argumentų dėl išteisinimo matyti, jog teismas pripažino nuteistuosius naudojus šį automobilį, o išteisino nenustačius, kad jie žinojo, jog naudojasi nusikalstamu būdu įgytu automobiliu (išteisinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį neskundžiamas, todėl kolegija šios nuosprendžio dalies neanalizuoja).

S. M. ir A. M. parodymai teisme, jog jie nusikaltimo (duomenys neskelbtini) metu nebuvo toje vietoje, yra paneigti. Nuteistasis A. M. tik teisme parodė, kad nusikaltimo metu jis buvo namuose, tačiau, sulaikytas po nusikaltimo padarymo praėjus dviem savaitėm, jis neprisiminė kÄ veikė ir kur buvo tÄ naktį, todėl A. M. alibi nusikaltimo metu buvus namuose yra nepatvirtintas. IÅ¡ pradžių S. M. tvirtino A. G. ir D. R. nepažįstÄ s, vėliau prisipažino, kad su A. G. yra dirbęs kartu, bei su jais buvo susitikęs D.

M. darbo vietoje iki nusikaltimo padarymo. S. M., jo seserys, tėvas bei R. N. teigė, kad S. M. dirbo ir anksti iÅ¡važiuodavo į darbÄ , tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. M. nusikaltimo metu dirbo, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ darbo sutarties matyti, kad pagalbiniu darbininku S. M. lentpjÅ«vėje įsidarbino tik 2009-11-25 (16 t. 123–127 b. l.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pagrįstai S. M. alibi patvirtinančių liudytojų parodymai buvo vertinami, kaip siekis padėti S. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, visuma iÅ¡dėstytų įrodymų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl S. M., A.

M., D. R. ir A. G. kaltės susprogdinus (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomatÄ bei jį apvogus. Taip pat byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji dalyvavo ir nusikaltime (duomenys neskelbtini), t. y. sunaikino visuotinai pavojingu bÅ«du AB banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo kioskÄ bei pasikėsino pavogti ten buvusius pinigus.A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-11-06 naktį kartu su D. R., S. M. bei A. M. važiavo į (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį, kelionės į (duomenys neskelbtini) metu S. M. kalbėjo, kad nori kažkÄ susprogdinti, ir jį S. M.

įkalbėjo dalyvauti nusikaltime, sakė, kad nieko pavojingo nebus, kad jis turės tik vairuoti automobilį bei padėti jiems ir iki tvoros nuneÅ¡ti raudonos spalvos dujų balionÄ , taip pat parodė, kad jis nunešė iki tvoros dujų balionÄ , automobilyje laukė S. M., A. M. ir D. R., kad jie po duslaus garso parbėgo į automobilį (11 t. 116–117 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, nurodė marÅ¡rutÄ , kuriuo važiavo į nusikaltimo vietÄ , bei vietas, kuriose buvo sustoję, kur buvo pastatęs automobilį, kur S. M. paliepimu nunešė ir padėjo ant žemės dujų balionÄ (11 t. 118–124 b. l.).

Nuteistųjų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentų skambučių iÅ¡klotinė (9 t. 53–75 b. l.) patvirtina, kad nuteistųjų naudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonai įvykio naktį buvo prisijungę ne tik prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad jie tarpusavyje tÄ naktį bendravo. Liudytojas E. N. parodė, jog jis pastebėjo prie bankomato stovinčius vaikinus, kurių vienas buvo apie 190 cm Å«gio, ir kuris jį pamatęs nuėjo iki autobusų stotelės nusukęs veidÄ , o kitas vaikinas tupėjo prie bankomato, o nuėjęs nuo bankomato apie 300 metrų jis iÅ¡girdo sprogimÄ .

E. N. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas matytų vaikinų buvimo vietas (8 t. 118–129 b. l.). Teisme Å¡is liudytojas nurodė, kad A. G. arba D. R. pagal savo Å«gius yra panaÅ¡iausi į vaikinÄ , stovėjusį autobusų stotelėje. Liudytojai R. M., D. A. K. parodė po sprogimo matę, kaip nuo bankomato pusės link (duomenys neskelbtini) nubėgo trys vaikinai. Liudytojas D. A. K. net apibÅ«dino nubėgančius vaikinus: prabėgo trys sportiÅ¡kos iÅ¡vaizdos tamsiais rÅ«bais vilkintys jaunuoliai, vienas jų buvo užsidėjęs kapiÅ¡onÄ ant galvos, pirmas bėgo stambesnis vaikinas, antras bėgo aukÅ¡tesnis, paskutinis bėgo žemiausias vaikinas, o A.

M., D. R., S. M. pagal duomenis apie jų Å«gius (19 t. 91, 92, 166, 167 b. l.) yra skirtingo Å«gio, pagal A. G. parodymus, nusikaltimo padarymo metu net du iÅ¡ jų vilkėjo rÅ«bus su kapiÅ¡onais. Liudytojas G. M. parodė, kad jis įvykio vietoje prie bankomato ant sniego matė kvadratinį pėdsakÄ , lyg bÅ«tų nuo automobilio akumuliatoriaus, ir nuo Å¡io pėdsako Å¡uo pėdsakais vedė pro gyvenamuosius namus link ten esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) namo ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kad su Å¡unimi pralindęs pro tvoroje esančiÄ skylę, išėjimo pėdsakais nusekė iki automobilių aikÅ¡telėje esančio Å¡iukÅ¡lių konteinerio, taip pat kad pėdsakai prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siskyrė – vieni vedė į kairę, o kiti į deÅ¡inę (7 t. 101 b. l.).

Taigi, Å¡io liudytojo parodymai patvirtina, kad nusikaltime dalyvavę asmenys nubėgo ta pačia kryptimi, kuriÄ nurodė ir liudytojai R. M., D. A. K., bei patvirtina A. G. parodymus, jog jis buvo prie skylės tvoroje ir draugų laukė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Å¡alia prekybos centro ir gyvenamųjų namų, kurioje Å¡uo pametė pėdsakus. Specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11, kurioje nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-06 įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuo metalinio dujų baliono rankenos, yra A.

G. kvapas (7 t. 151–154 b. l.), patvirtina A. G. parodymus, jog jis nešė raudonos spalvos dujų balionÄ , laikydamas už dujų baliono rankenos. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas raudonos spalvos dujų balionas su prijungta skaidria žarna bei dviejų gyslų laidas, taip pat laužtuvas, atsuktuvai, laidas (7 t. 79–100 b. l.). Liudytojas K. D. pateikė du deguonies balionus, rastus ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (7 t. 135 b. l.), ir Å¡ie deguonies balionai yra tapatÅ«s rastiems (duomenys neskelbtini) rajone po 2009-11-19 įvykdyto nusikaltimo (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti, įvykio vietoje rasti tokie patys daiktai (skaidrÅ«s vamzdeliai, dvigyslis laidas, dujų balionas ir kt.), kaip ir naudoti sprogdinant bankomatÄ (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimo (duomenys neskelbtini) ir nusikaltimo (duomenys neskelbtini) braižas yra tapatus. Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-4-ISI-2116 (G1-2488) nurodyta, kad įvykio vietoje rasti pėdsakai palikti 44–45 (europinė sistema) dydžio avalyne (7 t. 160–162 b. l.).

Nuteistieji D. R. ir A. G. pripažino, kad jų avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44 dydžio. Nors Å¡i nustatyta aplinkybė – batų dydžio sutapimas su įvykio vietoje paliktų pėdsakų dydžiu – savaime neįrodo nuteistųjų kaltės, tačiau visuma paminėtų įrodymų bei kiti byloje teisėtais bÅ«dais gauti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina A. G. parodymus, jog jis, D. R., A. M. ir S. M. 2009-11-06 naktį sprogdino bankomatÄ (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojai G. B. ir O.

N. bei A. M. patvirtino, kad A. G. parodymus dėl Å¡io bankomato susprogdinimo davė ir marÅ¡rutÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki nusikaltimo vietos parodė niekieno neverčiamas. Liudytojai O. N. ir A. M. nurodė, kad A. G. keliÄ Ä¯ nusikaltimo vietÄ rodė nuo (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), nes nežinojo, kaip parodyti keliÄ nuo policijos komisariato, ir liudytojai teigia, kad tokio kelio marÅ¡ruto negalima sugalvoti ir parodyti, nežinant (duomenys neskelbtini) ir tuo keliu (marÅ¡rutu) nevažiavus.

Taigi, įvertinus parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat ir apklausų metu užfiksuotus A. G. parodymus bei paaiÅ¡kinimus, Å¡iuos duomenis sugretinus su byloje surinktais įrodymais, daroma iÅ¡vada, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi visuma A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ir juos įvertinęs visumoje su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl S. M., A. M., D. R. ir A. G. kaltės (duomenys neskelbtini) susprogdinus AB banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo kioskÄ ir pasikėsinus pavogti jame buvusius pinigus.

Teisminio nagrinėjimo metu visi nuteistieji tvirtino, kad nusikaltimų metu jie buvo kitose vietose, bei nurodė asmenis, kurie teisme patvirtino jų alibi, tačiau pastebėtina, kad nuteistųjų alibi patvirtino artimieji ir draugai, o byloje esantys įrodymai paneigia nuteistųjų alibi. A. G. teisme teigė, kad nusikaltimo (duomenys neskelbtini) metu jis buvo su savo drauge (dabartine žmona) pas savo mamÄ (duomenys neskelbtini) rajone, ir tai teisme patvirtino R. D. G. bei A. G., tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės ir jos analizės (9 t. 53–75 b. l.) matyti, kad 2009-11-06 00.25 val.

A. G. rašė SMS R. D. G.. Taip pat A. G. parodė, kad jis, viešėdamas pas motinÄ , buvo nuėjęs pas kaimynÄ pasiskolinti degalų, tačiau liudytojas S. R. parodė, kad A. G. iÅ¡ jo skolinosi degalų, tačiau jis negali patvirtinti, jog tai buvo lapkričio 5–6 dienomis. Taigi, A. G. parodymai teisme dėl jo buvimo vietos nusikaltimo metu yra paneigti. D. R. tvirtino, kad jis 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis dirbo, vežė runkelius bei ruošėsi mamos gimtadieniui, ir tai patvirtino tik jo tėvas G.

R.. Tačiau liudytojas S. S. parodė, kad jis su D. R. runkelių nuėmimo metu dirbdavo, t. y. runkelius į fermÄ veždavo tik iki 24 val. Taigi, liudytojas S. S. nepatvirtino D. R. alibi nusikaltimo metu. Vertinant liudytojo G. R. parodymus atsižvelgiama į tai, kad jis yra D. R. tėvas, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi, ir į tai, kad parodymus apie sÅ«naus buvimÄ namuose jis davė praėjus beveik pusantrų metų po aptariamo įvykio, ir todėl Å¡io liudytojo parodymai vertinami kaip nepatikimi. Taigi, D.

R. teisme nurodytas alibi nėra patvirtintas. Nuteistasis A. M. tik teisme nurodė, kad Å¡io nusikaltimo metu jis buvo pas I. V. brolį E. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Nors Å¡iuos A. M. parodymus teisme patvirtino liudytojai I. V. ir G. Å ., tačiau ikiteisminio tyrimo metu G. Å . tvirtino, kad S. M. ir A. M. pas jį anksti ryte niekada nebuvo atėję, o pats A. M. ikiteisminio tyrimo metu, po nusikaltimo padarymo praėjus trumpesniam terminui nei jo apklausa teisme, nurodė neatsimenantis, kÄ veikė ir kur buvo 2009-11-06 naktį, tvirtino (duomenys neskelbtini) nebuvęs. Be to, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tÄ dienÄ iÅ¡ tikrųjų buvo G.

Š. brolio gimtadienis. Taip pat pastebėtina, kad pagal telefoninių pokalbių išklotinę ir jos analizę, S. M. ir A. M. telefonai buvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini), esančios stoties. Taigi, ir A. M. alibi yra paneigtas. Nors S. M. parodymus, kad pas jį 2009 m. lapkričio pradžioje buvo atvažiavusi draugė R. Č., teisme patvirtino R. Č. ir K. M., parodžiusios, kad 2009-11-06 naktį S. M. buvo namuose, tačiau tokius konkrečius parodymus jos davė po aptariamo įvykio praėjus pusantrų metų, nors pats S. M. dar ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kur buvo tuo konkrečiu metu.

Pažymėtina, kad versijÄ , jog nusikaltimo metu jis buvo namuose su R. Č., S. M. pateikė tik teisme, t. y. po įvykio praėjus pusantrų metų, kai dėl praėjusio ilgo laiko tarpo pateiktų duomenų patikimumo patikrinimas yra neįmanomas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad abi Å¡ios liudytojos yra artimos S. M., yra suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymų patikimais laikyti negalima, o patikimų duomenų, patvirtinančių S. M. alibi, nėra. Dėl bendrininkavimo Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A.

G., D. R., A. M. ir S. M. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimÄ stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu.

Nustatant organizuotos grupės buvimÄ atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , ar grupės nariai aptarė jo padarymo bÅ«dÄ , vietÄ , laikÄ ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei iÅ¡vengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, bÅ«tina, kad Å¡is suprastų priklausÄ s tokiai grupei. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, o BK 187 straipsnio 2 dalyje – apysunkis.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikdami bendrai sunaikino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du (sprogdindami), pavogė svetimÄ didelės vertės turtÄ bei pasikėsino pavogti svetimÄ didelės vertės turtÄ , be to, nusikaltimus (duomenys neskelbtini) nuteistieji padarė su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis (vieni nariai įsibrovė į banko klientų aptarnavimo kioskÄ ir jį sprogdino, kiti stebėjo aplinkÄ ar laukė automobilyje), be to, nusikaltimams buvo pasirengta, pasirÅ«pinta priemonėmis ne tik reikalingomis sprogdinant bankomatÄ , atidarant pinigų kasetę, bet buvo imtasi priemonių, užtikrinančių galimybę pasitraukti iÅ¡ nusikaltimų vietos (buvo pasinaudota, ne tik G.

R. priklausančiu automobiliu „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir J. R. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip bylos duomenimis nustatyta, buvo vogtas). Visi nuteistieji suvokė bendrai darantys nusikaltimus, nes siekė bendro tikslo, aptarė veikimo planus, pasiskirstė vaidmenimis, pasirÅ«pino nusikaltimo įrankiais (pirÅ¡tinėmis, tamsiais drabužiais). Be to, D. R. ir A. G. parodė, kad nusikaltimams vadovavo S. M., nes jis liepė patikrinti keliÄ (duomenys neskelbtini), važiuoti paskui jį ir A.

M., stebėti aplinkÄ , A. G. laukti automobilyje, neskambinti ir neraÅ¡yti jam SMS žinučių, kol jis pats su jais nesusieks, todėl jis pagrįstai pripažintas organizatoriumi. Taip pat nustatyta, kad pats S. M. dalyvavo nusikaltimuose kartu su A. M., D. R. ir A. G.. Taigi, atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, neabejotinai suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslų Å¡iuo atveju buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai bei organizuotai. Be to, iÅ¡ nuteistųjų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentų skambučių iÅ¡klotinių analizės matyti, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo ne tik nusikaltimų metu, bet buvo pažįstami bei bendravo ir prieÅ¡ nusikaltimų darymÄ â€“ S. M. ir A.

G. pripažino, kad jie yra kartu dirbę, visi nuteistieji patvirtino, kad iki nusikaltimų buvo susitikę vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini). Visos Å¡ios paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyti visi BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti organizuotos grupės požymiai, todėl pagrįstai konstatuota, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Ä®vertinus tai, kad S. M. atliko ne tik nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį, bet ir pats dalyvavo nusikaltimuose, todėl pagal teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-481/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 punktas) S. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį yra perteklinis. Be to, pagal teismų praktikÄ nereikalinga nusikalstamų veikų kvalifikacija ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, nes organizuota grupė nėra kvalifikuojantis svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu bÅ«du požymis, o tai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors veiksmų kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems, o S. M. ir BK 24 straipsnio 4 dalį, yra perteklinė, tačiau nuteistųjų nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės yra kvalifikuotos teisingai, todėl skundžiamas nuosprendis nekeičiamas. Nors kaltinime nenurodyta, kas ir kokius veiksmus nusikaltime atliko, tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimas padarytas bendrais nuteistųjų tyčiniais veiksmais, siekiant bendro tikslo, kad kaltinime nurodytas svetimo turto sunaikinimo bÅ«das – „iÅ¡laužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų miÅ¡inio ir pasiekus tam tikrai dujų miÅ¡inio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siÅ«leliu davus elektros kibirkÅ¡tį ir tokiu bÅ«du sukėlus dujų sprogimÄ â€œ, daroma iÅ¡vada, kad Å¡is kaltinimo nepakankamas detalumas (kiekvieno bendrininko atliktų veiksmų nenurodymas) nedaro paties kaltinimo neaiÅ¡kaus ar nesuprantamo.

Be to, teisme nuteistieji, perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , patvirtino, kad suprato, kuo yra kaltinami. Taip pat, vadovaujantis proceso greitumo, ekonomiÅ¡kumo, protingumo principais, pagrįstai Å¡i baudžiamoji byla nebuvo grÄ Å¾inta prokurorui papildomam tyrimui, paaiÅ¡kėjus bei nustačius, kad Å eduvoje padarytame nusikaltime dalyvavęs penktas asmuo yra A. K., nes, Å¡i baudžiamoji byla jau buvo baigiama nagrinėti teisme, o A. K. vyko dar ikiteisminis tyrimas. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neteisingos.Pagrįstai adv.

A. Jarašiaus skunde nurodo, kad iš nuosprendžio formuluotės galima suprasti, jog S. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta ne tik tai, kad veikos dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu padarytos organizuota grupe, bet ir S. M. apibūdinantys duomenys, tačiau S. M. apibūdinantys duomenys negali būti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, o, be to, iš nuosprendžio matyti, kad S. M. nuosprendžiu paskirtos bausmės yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, ir tai rodo, kad nustatyta S. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad veikas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu padarė organizuota grupė.

IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistieji pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ ir padarė tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad veikas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du, nuteistieji padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes.

A. G. vedęs, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka teistas, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs. D. R. nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, nors neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. A. M. iki suėmimo dirbo, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas patenkinamai, o darbovietėje teigiamai, baustas administracine tvarka, teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs. S. M. iki suėmimo dirbo, tačiau pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, teistas, nusikaltimus padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei neiÅ¡nykus teistumui.

Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, siekdami savanaudiÅ¡kų tikslų, kad tik viena nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, kiti nusikaltimai baigti, ir įvertinus nuteistųjų asmenybes bei tai, kad S. M. subÅ«rė organizuotÄ grupę ir jai vadovavo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

Taigi, skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, bei subendrindamas nuteistiesiems bausmes BK 63, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo S. M. gynėjo advokato A.

Jarašiaus ir nuteistųjų A. G., A. M., D. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė                                                                Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Nijolė Matuzevičienė                                                                              Gražvydas Poškus