cd64fedc-8d13-43f6-9e02-0f3bb2f2b729 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-496-264/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00299-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3637-285/2019 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovo naudai priteisti 50,40 Eur turtinei žalai bei 21 000 Eur neturinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V.

J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ suformulavo painiai, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigÅ«nų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobÅ«džio pasisakymais. Teismas vertino, kad priėmus tokį ieÅ¡kinį nagrinėjimui bÅ«tų apribota prieÅ¡ingos Å¡alies galimybė tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebÅ«tų aiÅ¡ku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo bÅ«tina atsikirsti.

4. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio turinio taip pat matyti, kad ieÅ¡kinys, iÅ¡ esmės yra grindžiamas ne tik emocinio pobÅ«džio pasisakymais, bet ir deklaratyviais pareiÅ¡kimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigÅ«nus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobÅ«džio teiginiais, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, pateikdamas tokio turinio ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekė rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, reikÅ¡ti nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.

5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas sistemingai teikia ieÅ¡kinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigÅ«nų, tarnautojų veiksmų, jam ne vienÄ kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarkÄ (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017), tačiau jis ir toliau teikia ieÅ¡kinius su analogiÅ¡kais trÅ«kumais, todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovui netikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Tokio turinio ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus numatytus CK 1.5 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnyje, nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindas yra aiÅ¡kus, o neteisėti ar nusikalstamų požymių turintys Lietuvos valstybės pareigÅ«nų veiksmai yra įrodinėjami, pagrindas yra numatytas CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose. 6.2.

Teismas nepagrįstai neleidžia įrodinėti ieÅ¡kovui genocido Lietuvoje pasekmių – ieÅ¡kovo persekiojimo, diskriminacijos, sužalojimo, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrę žalÄ . 6.3. Pirmosios instancijos teismas atimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ , teisminę gynybÄ , o tai tik patvirtinÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, jame nėra trÅ«kumų. 6.4. Teismas nepagrįstai laiko, kad ieÅ¡kinio negalima nagrinėti teisme CPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčui taikytinas civilinis procesas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė kito proceso, kuriuo ieÅ¡kovas gali reikalauti žalos atlyginimo, ir kitÄ teisenÄ pagrindžiančių teisės aktų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų.

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, VÅ¡Ä®, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VÅ¡Ä®, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, 2020 m. sausio 30 d. notarės R. K. el. laiÅ¡kÄ .

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui ieškinio pateikimo metu, o kiti įrodymai – 2020 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ir 2020 m. sausio 30 d. notarės R. K. el. laiškas, datuoti vėlesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl šie įrodymai negali turėti nei teisinės, nei faktinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, iÅ¡skyrus 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VÅ¡Ä®, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kurie galėjo bÅ«ti pateikti teismui ieÅ¡kinio pateikimo metu, yra reikÅ¡mingi sprendžiant atsisakymo priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , apeliantas Å¡ių įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, todėl pateikti įrodymai, iÅ¡skyrus 2019 m. lapkričio 6 d.

Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VÅ¡Ä®, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimami, prijungiami prie bylos ir vertinami sprendžiant ginčo klausimÄ . Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl ginčo esmės.

13. Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

15. Pateiktas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus Å¡ių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieÅ¡kinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

17. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginÄÄ teisme civilinio proceso tvarka yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

18. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

19. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ suformulavo painiai, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigÅ«nų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobÅ«džio pasisakymais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad priėmus tokį ieÅ¡kinį nagrinėjimui bÅ«tų apribota prieÅ¡ingos Å¡alies galimybė tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebÅ«tų aiÅ¡ku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo bÅ«tina atsikirsti.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi ieÅ¡kinio faktinis pagrindas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kinys, iÅ¡ esmės yra grindžiamas ir deklaratyviais pareiÅ¡kimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigÅ«nus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobÅ«džio teiginiais, todėl ieÅ¡kovas, pateikdamas tokio turinio ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekė rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, reikÅ¡ti nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.

21. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitose civilinėse bylose ieÅ¡kovui ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sÄ moningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais (civilinės bylos Nr. 2S-1749-273/2019, 2S-1169-560/2019, Nr. 2S-1301-273/2019, Nr. 2S-1239-259/2019, Nr. 2S-1205-264/2019, Nr. 2S-983-340/2019, Nr. 2S-1071-638/2019, Nr. 2S-761-614/2019, Nr. 2S-764-413/2019, Nr. 2-4-516/2019, Nr. 2S-696-413/2019, 2S-627-657/2019, 2S-612-254/2019, 2S-1289-480/2018, 2S-560-638/2018 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekia rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, reikÅ¡ti nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas procesinius dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teikia sistemingai, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo netinkamÄ apelianto procesinį elgesį, prilyginamÄ piktnaudžiavimui teise.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai laikytini daklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismų praktikoje, kai dėl Å¡alies elgesio atsisakoma priimti ieÅ¡kinį ar kitÄ procesinį dokumentÄ , taip pat laikomasi tokios pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016;

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.

24. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

25. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 2,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja AuÅ¡ra Baubienė