Legislator Case Law & Legislation
cd6445ec-3afd-48eb-ad2e-58e595b03755 AI generated

cd6445ec-3afd-48eb-ad2e-58e595b03755 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cd6445ec-3afd-48eb-ad2e-58e595b03755
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

2S-239-10 Marijosiene teismingumas       Civilinė byla Nr. 2S-811-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37889-2014-1         Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 122.3.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų R. Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G., V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.

Legislator headnote

AI generated

cd6445ec-3afd-48eb-ad2e-58e595b03755 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

2S-239-10 Marijosiene teismingumas       Civilinė byla Nr. 2S-811-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37889-2014-1         Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 122.3.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų R. Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G., V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.

Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G. ir V. S. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui dėl laidavimo sutarties transformavimo, trečiasis asmuo UAB „Guboja“, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti apsimestine 2007-04-04 laidavimo sutarties Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 2009-03-25 laidavimo sutarties Nr. 6, punktÄ 2.1.1., ta apimtimi, kad R. Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G., V. S., atsakovo už skolininko UAB „Guboja“ prievoles ne ta apimtimi kaip skolininkas UAB „Guboja“, o subsidiariai, bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas teismo ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta 2007-04-04 kredito linijos sutartis Nr. K-1701-2007-15, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2009-03-25 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/1, 2010-01-21 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/2, 2011-03-28 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/3, kurios pagrindu UAB „Guboja“ buvo suteikta 150 075,85 Eur kredito linijos limito suma su grÄ Å¾inimo terminu 2013-03-31. Prievolių pagal kredito linijos limitÄ Ä¯vykdymo užtikrinimui buvo sudarytos 2007-04-04 laidavimo sutartys Nr. 1,2,3,4,5 ir 2009-03-25 laidavimo sutartis Nr. 6 tarp ieÅ¡kovų bei AB DNB bankas, kuriomis ieÅ¡kovai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu UAB „Guboja“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievolės atsakovui.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, nustatė ieÅ¡kovams 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminÄ ieÅ¡kinio atsakovui AB DNB bankui dėl laidavimo sutarties transformavimo, trečiasis asmuo UAB „Guboja“ trÅ«kumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje paÅ¡alinti. Teismas susipažinęs su pateiktu ieÅ¡kiniu nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas visiÅ¡kai nesutampa su ieÅ¡kinio pagrindu, todėl ieÅ¡kovai turėtų sukonkretinti ir aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų turinį, jų apimtis ir pan.

Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovai turi nurodyti kokio dydžio yra įsiskolinimas bankui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į bylų teismingumÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiApeliantai R. Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G., V. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties ir praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti. Nurodo, kad apeliantai praÅ¡o modifikuoti laidavimo sutartį, kadangi ji neatspindi tikrosios Å¡alių valios.

Apeliantų manymu, jie konkrečiai nurodė ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų turinį ir jų apimtį. Be to, pirmosios instancijos teismo nuoroda neva į netinkamÄ teismingumÄ , apeliantams nesuprantama, taip pat nesuprantamas teismo reikalavimas nurodyti kokio dydžio yra įsiskolinimas bankui, kadangi ginčas vyksta ne dėl įsiskolinimo, o dėl pripažinimo ieÅ¡kovus juridinio asmens dalyviais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Galimybė pateikti apeliacijÄ yra vienas iÅ¡ pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedÅ«rų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti ir turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. IeÅ¡kovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

LR CPK 115 str. ir 138 str. įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio turinį, sprendžia, jog tokio ieškinio priėmimas yra neįmanomas, nes yra visiškai neaiškūs nei ieškovų reikalavimai, nei ieškinį pagrindžiančios aplinkybės, t.y. ieškinio dalykas visiškai neatitinka ieškinio pagrindui.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog buvo pasiraÅ¡ytos laidavimo sutartys, tikslu laiduoti už trečiojo asmens UAB „Guboja“ prisiimtas prievoles AB DNB bankui. IÅ¡ suformuluoto reikalavimo, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovai galimai siekia modifikuoti minėtų laidavimo sutarčių atitinkamus punktus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepasisakė kokiu bÅ«du bei pagrindu tai turėtų bÅ«ti padaryta. Be to, kaip matyti iÅ¡ vienintelio pareikÅ¡to reikalavimo, ieÅ¡kovai nagrinėjamu atveju siekdami galimai modifikuoti laidavimo sutartis, kartu praÅ¡o taikyti ir apsimestinio sandorio institutÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgdami į tai, jog dėstydami ieÅ¡kinio pagrindÄ , nenurodė nei vienos sÄ lygos, kuri leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ apie tokio sandorio buvimÄ , akcentuodami tik tai, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles bei remdamiesi trečiojo asmens UAB „Guboja“ įstatais bei Akcinių bendrovių įstatymu.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog nors ieÅ¡kovai įžanginėje ieÅ¡kinio dalyje nurodo, kad ginčas dėl laidavimo sutarties modifikavimo, tačiau kitoje ieÅ¡kinio dalyje suformuluoti reikalavimai dėl pripažinimo apsimestine 2007-04-04 laidavimo sutarties Nr. 1,2,3,4,5 ir 2009-03-25 laidavimo sutarties Nr. 6 punktÄ 2.1.1, ta apimtimi, kad R. Z., V. K., V. Ž., S. Å ., A. G., V. S., atsako už skolininko UAB „Guboja“ prievoles ne ta apimtimi kaip skolininkas UAB „Guboja“, o subsidiariai, visiÅ¡kai nesutampa su ieÅ¡kinio įžanginėje dalyje nurodytuoju reikalavimu.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokio ieÅ¡kinio priėmimas apsunkintų atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimÄ , nes jis nežinos, nuo kokių konkrečių reikalavimų turi gintis ar su kuriais iÅ¡ jų sutikti, t.y. jo teisinė gynyba yra apsunkinta, be to, tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo (Civilinio proceso kodekso 7 str.), kooperacijos (Civilinio proceso kodekso 8 str.) principų, todėl pripažintina, kad tokio ieÅ¡kinio su neaiÅ¡kiu faktiniu pagrindu bei dalyku negalima nagrinėti teismo posėdyje, ieÅ¡kovai turi patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , taip pat ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ bei konkrečiai, nedviprasmiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai, nurodyti ko jie nagrinėjamu atveju praÅ¡o teismo, nepamirÅ¡tant, jog kiekvienas reikalavimas turi bÅ«ti pagrįstas atitinkamomis aplinkybėmis bei įrodymais.

Nepagrindus nors vieno pareikÅ¡to ieÅ¡kininio reikalavimo, jo nagrinėjimas teisme yra apsunkintas bei realiai neįgyvendinamas. Pažymėtina, jog reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme, kad prieÅ¡inga ieÅ¡kovui Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ , teisėtÄ ir teisingÄ spendimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio trÅ«kumai trukdo įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str.).Apeliantai pateikę skundÄ taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė apie bylos teismingumÄ bei ieÅ¡kinio sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paminėjo Å¡ias aplinkybes tik dėl to, jeigu ieÅ¡kovai tikslindami ieÅ¡kinį suformuluotų reikalavimÄ , kuris atitiktų turtinio ginčo sÄ lygas, t.y. iÅ¡ esmės reikÅ¡tų reikalavimÄ , kurį galimai patenkinus viena sandorio Å¡alis privalėtų grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, kadangi ieÅ¡kovų turtinė prievolė bÅ«tų galimai perkelta kitam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymÄ , nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinÄ turtÄ ar priteistinas lėšas. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovams nustatytinas naujas terminas iki 2015 m. vasario 13 d. (įskaitytinai) ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IÅ¡aiÅ¡kinant, jog nustatytu terminu nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovams iki 2015 m. vasario 13 d. (įskaitytinai) terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams nurodytiems nutartyje paÅ¡alinti.

IÅ¡aiÅ¡kinant, jog nustatytu terminu nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams.         Teisėja                                                                                        Romualda Janovičienė