2026-03-04 Nr. AB-4503-3-66-3-00007-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00007-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovei Jurgitai Šerpatauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymą priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3-575/2026 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno pareiškimą dėl 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ patvirtintų 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuostatų teisėtumo ištyrimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtame nagrinėti pareiškime pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas prašė ištirti, ar 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – ir Bendrieji ugdymo planai), patvirtintų Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ 84 punktas ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė Bendrųjų ugdymo planų 84 punktą pripažinti teisėtu.

3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas 2025 m. lapkričio 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė:

3.1. ištirti, ar Bendrųjų ugdymo planų 84 punktas ta apimtimi, kuria nustatytas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius 175(5) ta pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, neprieštarauja Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisinį aiškumą;

3.2. pripažinti, kad Bendrųjų ugdymo planų 84 punkto nuostata, kurioje nustatytas minimalus baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pamokų skaičius 245(7) ir privalomas Lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius 175(5) ta apimtimi, kuria nustatytas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, prieštarauja Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“.

II. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 7 d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) nusprendė: pripažinti, kad Bendrųjų ugdymo planų 84 punktas (2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-887 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d.) ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją; sprendimą skelbti Teisės aktų registre.

III. 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2026 m. sausio 9 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3-575/2026, numatant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo įsigaliojimą nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

6. Atsakovo prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Siekiant įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą reikia keisti Bendrųjų ugdymo planų 84 punktą ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Bendrieji ugdymo planai turi būti keičiami, be kita ko, vadovaujantis Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, o Aprašas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtais teisės aktais yra privaloma teisės akto projekto derinimo procedūra, o Aprašo atveju – ir teisės aktų projektų įvertinimo Vyriausybės kanceliarijoje procedūra. Todėl objektyviai neįmanoma įvykdyti Teismo sprendimo nedelsiant, nenumačius laiko net teisėkūros procesui. Neišvengiamai bus laiko tarpas, kai Bendrųjų ugdymo planų 84 punktas tam tikroje apimtyje negalės būti taikomas, o naujas reguliavimas nebus nustatytas. Tai sukurs teisinį neapibrėžtumą organizuojant pradinį ugdymą mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, kils ugdymo proceso organizavimo teisėtumo klausimas.

6.2. Mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiui padidinti reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, kurios 2026 metų valstybės biudžete nenumatytos. Objektyvi galimybė perskirstyti mokymo lėšas atsirastų tik nuo kitų mokslo metų pradžios, t. y. 2026 m. rugsėjo 1 d.

6.3. Pamokų skaičiaus pokyčiai mokslo metų eigoje neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes mokyklų, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, bendruomenėms, kadangi bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo procesą planuoja mokslo metais. Bendrųjų ugdymo planų pokytis, keičiant dalykams skirtų valandų skaičių mokslo metų eigoje, neišvengiamai sutrikdys ugdymo procesą: mokyklos privalės keisti mokyklos ugdymo planą, pamokų tvarkaraščius, visos dienos ugdymo grupių veiklą, mokytojų darbo sutartis bei darbo krūvio sandaras. Padidinus lietuvių kalbos ir literatūros dalykui skirtų pamokų skaičių mokslo metų eigoje, gali susidaryti situacija, kai dalis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pamokų nebus vedama dėl lietuvių kalbos mokytojų trūkumo. Pamokų tvarkaraščio pokyčiai mokslo metų eigoje gali lemti mokinių vežimo į mokyklą ir atgal mokykliniu autobusu tvarkaraščio pokyčius, kas taip pat sukuria papildomą administracinę naštą mokykloms ir nepatogumus mokinių tėvams, kurie patys lydi vaiką į mokyklą ir iš mokyklos į namus ar neformaliojo švietimo užsiėmimus. Dalykams skirtų pamokų skaičiaus pokytis mokslo metų eigoje gali turėti įtakos vaikų neformaliojo švietimo prieinamumui. Staigūs ugdymo proceso pokyčiai gali neigiamai veikti mokinių emocinę sveikatą.

7. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas paaiškinimuose prašo netenkinti Ministerijos prašymo priimti papildomą sprendimą.

8. Pareiškėjo paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atsakovo reikalavimas priimti papildomą sprendimą laikytinas nepagrįstu, nesant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų. Atsakovas prašo nurodyti veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nurodęs, kad šiuo klausimu tikslingai nepasisako.

8.2. Nors atsakovo prašymo teisinis pagrindas yra ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau prašymo argumentacija susijusi ne su objektyviomis aplinkybėmis, neleidžiančiomis be papildomo teismo išaiškinimo įgyvendinti teismo sprendimą. Atsakovas įvardija konkrečius atliktinus veiksmus, skaido juos žingsniais ir detalizuoja – tai leidžia daryti išvadą, kad papildomas išaiškinimas Teismo sprendimo įgyvendinimo tikslais nėra būtinas. Atsakovui aišku, kokius veiksmus jis turi atlikti.

8.3. Dalis atsakovo argumentų yra susiję su finansiniu aspektu. Abstraktus pareiškimas paduotas 2025 m. gegužės 21 d., todėl Ministerija galėjo laiku suplanuoti finansinius išteklius ir numatyti, kad Teismo sprendimas įsigalios nuo paskelbimo dienos.

8.4. Reikalingi administraciniais ar organizaciniai veiksmai, skirti Teismo sprendimui įgyvendinti, galėjo ir gali būti atliekami laikotarpyje nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. vasario 11 d. Ilgesnis nei vieno mėnesio laikotarpis yra daugiau nei pakankamas ministerijos lygmens teisėkūros procesui įgyvendinti.

8.5. Nors atsakovas mini reikalingas lėšas, tai nėra vienintelis įmanomas šios situacijos sprendimo būdas. Esamą skirtumą tarp gimtajai (7) ir lietuvių kalbai (5) skiriamų savaitinių pamokų galima išspręsti nepažeidžiant Švietimo įstatymo nuostatų, skiriant vieną papildomą lietuvių kalbos pamoką gimtosios kalbos pamokų sąskaita. Pareiškėjo nuomone, tai galėtų būti laikinas sprendimas, galiojantis iki 2026 m. rugsėjo 1 d., kada atsakovas priimtų galutinius sprendimus dėl pamokų skaičiaus, kuriems jau būtų suplanuotos lėšos. Ministerija turi visus reikiamus teisinius instrumentus, apimančius ir galimybę sumažinti kitų dalykų pamokų skaičių, kitaip perskirstyti ugdymo(si) valandas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3-575/2026, numatant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo įsigaliojimą nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, nurodoma, jog papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, skirtas tam, kad būtų ištaisoma teismo klaida, kai teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsprendžia jau anksčiau pateikto reikalavimo (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-624/2025). Papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012).

12. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo abstrakčiu pareiškimu inicijuotą norminę administracinę bylą ir 2026 m. sausio 7 d. sprendimu pripažino, kad Bendrųjų ugdymo planų 84 punktas (2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-887 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d.) ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Šį Teismo sprendimą nuspręsta skelbti Teisės aktų registre.

13. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi prašymo atidėti Teismo sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre. Atsakovas apie tokio atidėjimo poreikį neužsiminė nei atsiliepime į pareiškimą, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant atsakovo pateikto prašymo turinį, matyti, kad juo nėra keliami klausimai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu neišspręstų reikalavimų ar kitų šio sprendimo trūkumų. Priešingai, atsakovas iš esmės reiškia naują, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepareikštą prašymą.

14. Nors atsakovas prašymo priimti papildomą sprendimą teisiniu pagrindu nurodo ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, atsakovo prašymo turinį ir pateiktus argumentus, daro išvadą, kad atsakovo prašymas atidėti Teismo sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre, t. y. iš esmės pavėlinti Teismo sprendimo įsigaliojimą ir jo teisinių pasekmių atsiradimą, nėra susijęs su ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu papildomo sprendimo priėmimo pagrindu. Minėta teisės norma taikoma tais atvejais, kai teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodo konkrečių veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio Teismo sprendimo trūkumo nenustatyta, todėl atsakovo prašymas negali būti tenkinamas ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

15. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nė vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis