2025-10-29 Nr. AB-18012-3-61-3-00388-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-861-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00388-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21RE-35 (toliau – ir Komisijos sprendimas), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A33(1)-11893 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu informuoti, ar Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (AB) kaip pavaizduota priede Nr. 1 projektavimo ir įrengimo. Prašyme paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai.

2.2. Savivaldybės meras, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. balandžio 13 d. prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. rašte Nr. A33(1)-4591 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 6 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, (duomenys neskelbtini) atkarpa (AB) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą. Rašte paaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 buvo pavirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, minėtame sąraše kelio atkarpa (AB) nėra įrašyta. Savivaldybės meras pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei nurodė, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo klausimas bus nagrinėjamas tada, kai nurodyta kelio atkarpa bus įtraukta į Sąrašą.

2.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas 1) pagrįsti teisės aktais, kodėl dėl kelio (AB) atkarpos, kuri yra suplanuota specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, reikalinga dar papildomai įtraukti kelią į Sąrašą, nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą; 2) patvirtinti, ar kelio atkarpai (AB) bus pasirašoma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jei kelias yra suplanuotas Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose, bet neįtrauktas į Sąrašą.

2.4. Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą, 2023 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. A33(1)-11893 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Savivaldybė nėra įgaliota aiškinti teisės aktų, todėl teikia tik nuomonę, kuri negali būti laikoma Savivaldybės sprendimu nagrinėjamu atveju. Administracija rašte pažymėjo, kad pareiškėjas jau kreipėsi su analogišku prašymu 2023 m. balandžio 13 d., į kurį buvo pateiktas išsamus Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. atsakymas. Administracija detalizavo, kas yra savivaldybės infrastruktūra, inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, bei nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pareiškėjo nurodyta kelio atkarpa šiuo metu pripažinta Savivaldybės infrastruktūra, t. y. kad kelio atkarpa yra vietinės reikšmės kelias. Papildomai Administracija informavo, kad klausimai dėl kelių ir gatvių įtraukimo į Sąrašą yra sprendžiami vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T3-61 patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis, kad kompensuojama tik už Savivaldybės infrastruktūros plėtrą, o pareiškėjo kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, įtvirtintos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Kadangi pareiškėjas prašyme nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio 2023 m. gegužės 9 d. atsakymo pagrįstumu, šiame rašte išdėstyta Savivaldybės pozicija nesikeičia.

2.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. A33(1)-11893 „Dėl informacijos pateikimo“ 2023 m. gruodžio 9 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A33(1)-11893 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21 RE-35 nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

2.6. Pareiškėjas nesutinka su Administracijos Raštu, kadangi pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas reikalavimas įtraukti minėtą kelio atkarpą (AB) į Sąrašą, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Pareiškėjas, vadovaudamasis SIPĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad įstatymas nustato baigtinį sąrašą, kada savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma. Reikalavimo nurodytą kelio atkarpą įtraukti į Sąrašą minėtame įstatyme nėra. Dėl to Administracija viršijo savo kompetencijos ribas, nurodydama teisinį reguliavimą, kuris nėra įtvirtintas minėtame įstatyme. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo išnagrinėti prašymą ir pateikti atsakymą ar motyvuotai atsisakyti tą padaryti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Be to, Administracijos Raštas nėra pagrįstas galiojančiomis SIPĮ nuostatomis, jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai. Pareiškėjas siekia realizuoti savo teisę į ūkinę veikos laisvę, ir tuo atveju, jeigu Savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos (AB), tai užtikrins dvibučių gyvenamųjų namų statybas, nes naujiems gyvenamiesiems namams reikalinga išvystyta infrastruktūra, kuria naudosis būsimi gyventojai. Nesant galimybės vystyti infrastruktūrą, nebus galimybės vykdyti gyvenamųjų namų statybas, tokiu būdu bus sustabdyta pareiškėjo ūkinės veiklos iniciatyva bei laisvė, pažeidžiamos konstitucinės teisės.

2.7. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Administracijos Rašto, iš esmės rėmėsi Administracijos pateiktais paaiškinimais, tačiau nenagrinėjo Rašto atitikties ginčą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi dėl Administracijos Rašto panaikinimo, tačiau skunde nenurodo jokių Rašto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos Raštą, tačiau nenurodo kokiems teisės aktų reikalavimams raštas prieštarauja. Skundas iš esmės grindžiamas tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone ir išvadomis dėl teisės aktų taikymo nagrinėjamu atveju. Tą pripažino ir Komisija savo sprendime.

4.2. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokia jo teisė yra pažeista ir koks yra pareiškėjo suinteresuotas šioje byloje. Pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Administracijos Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Administracijos vertinimu, ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o viešojo intereso pareiškėjas ginti nėra įgaliotas.

4.3. Nors pareiškėjas savo suinteresuotumą byloje grindžia tuo, kad ginčijamas Raštas pažeidžia jo teisę į ūkinės veiklos laisvę, tačiau pareiškėjas nutyli, kad ūkinė veikla – tai bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia vykdyti statybas, turėdamas tikslą uždirbti. Ginčijamas Raštas neužkerta kelio pareiškėjui vystyti savo ūkinę veiklą.

4.4. Administracija nagrinėja prašymus atsižvelgdama į jų turinį, neviršydama teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas prašyme pateikė Administracijai 2 klausimus, į kuriuos Administracija atsakė. Atsakymas grindžiamas teisės aktais ir yra motyvuotas. Šią Administracijos poziciją patvirtino ir Komisija.

4.5. Ne kiekviena infrastruktūra, suplanuota savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, yra laikoma inžinerine savivaldybės infrastruktūra, kaip ji apibrėžiama SIPĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse. SIPĮ nurodyta, kad inžinerine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi tik vietinės reikšmės keliai. Vietinės reikšmės kelių apibrėžimas įtvirtintas Kelių įstatyme. Būtent todėl Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal SIPĮ nuostatas, inžinerine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi tik vietinės reikšmės keliai, Savivaldybei priklauso tik tie vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, kurie Savivaldybės tarybos sprendimu yra įtraukti į Sąrašą. Pareiškėjo nurodyta (duomenys neskelbtini) atkarpa (AB) nėra įtraukta į Sąrašą, todėl pareiškėjui buvo išaiškinta, kad klausimai dėl kelių ir gatvių įtraukimo į sąrašą yra sprendžiami vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T3-61 patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis. Šiuo metu už pareiškėjo prašyme nurodytą gatvės atkarpą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, nes ši gatvės atkarpa yra naudojama žemės sklypo savininko reikmėms ir nelaikoma inžinerine savivaldybės infrastruktūra, kaip ji apibrėžiama SIPĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

4.6. Ginčijamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Rašte nurodyta apskundimo tvarka, dokumentas pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

4.7. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, nes nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ji nepareikalavo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nėra keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Pareiškėjo skundas standartinis, nesudėtingas, skunde iš esmės perrašomos faktinės aplinkybės ir cituojami kitų institucijų priimti raštai, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga suteiktoms teisinės paslaugoms ir turi būti mažinama.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. O. skundą ir paliko nepakeistą Komisijos sprendimą.

6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), kuriuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai, ir prašė informuoti, ar Savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos (AB) kaip pavaizduota priede Nr. 1 projektavimo ir įrengimo.

6.2. Savivaldybės meras 2023 m. gegužės 9 d. rašte Nr. A33(1)-4591 „Dėl informacijos suteikimo“, vadovaudamasis SIPĮ 8 straipsnio 3 dalimi, nurodė atvejus, kada (ne) sudaroma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Remdamasis Savivaldybės teritorijos dalies Bendrojo plano sprendiniais informavo, kad pareiškėjo prašyme nurodyta atkarpa patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą, todėl pasiūlė kreiptis į Savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Sąrašą. Pažymėjo, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo klausimas bus nagrinėjamas tada, kai nurodyta kelio atkarpa bus įtraukti į Sąrašą.

6.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu: 1) pagrįsti teisės aktais, kodėl dėl (duomenys neskelbtini) kelio atkarpos, kuri yra suplanuota specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, reikalinga dar papildomai įtraukti kelią į Sąrašą, nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą; 2) patvirtinti, ar (duomenys neskelbtini) kelio atkarpai (AB) bus pasirašoma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jei kelias yra suplanuotas Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose, bet neįtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjas pridūrė, kad Administracijos reikalavimas prieš pasirašant Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį įtraukti kelią į Sąrašą yra perteklinis.

6.4. Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą ginčijamame Rašte nurodė, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis su analogišku prašymu 2023 m. balandžio 13 d., į kurį Savivaldybės meras pateikė išsamų 2023 m. gegužės 9 d. atsakymą. Administracija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nurodyta kelio atkarpa šiuo metu yra pripažinta Savivaldybės infrastruktūra, t. y. jog kelio atkarpa yra vietinės reikmės kelias, todėl kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, įtvirtintos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Kadangi pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Savivaldybės mero rašto pagrįstumu, Savivaldybės pozicija, išdėstyta 2023 m. gegužės 9 d. rašte, nesikeičia.

6.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Administracijos Rašto panaikinimo, jį atmetė. Komisija konstatavo, kad Administracijos Raštas atitinka pareiškėjo teikto prašymo turinį ir VAĮ įtvirtintus informacijos pateikimo išsamumo reikalavimus. Komisija nenustatė, kad nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

7. Teismas vadovavosi SIPĮ 1 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių, 8 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų nuostatomis.

8. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo iniciatorius. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu suteikti jam aktualią informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) atkarpos (AB) projektavimu ir įrengimu. Teismas nustatęs šias aplinkybes, sutiko su Komisijos vertinimu, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, nesprendė klausimo ir nepriėmė sprendimų dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros ar konkrečios sutarties (ne) sudarymo, o tik pateikė pareiškėjui prašomą informaciją dėl nurodytos kelio atkarpos įtraukimo į Sąrašą, ir ar bus nagrinėjamas klausimas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei kelio atkarpa nebus įtraukta į Sąrašą. Teismas vertino, jog Komisija teisingai kvalifikavo atsakymo pareiškėjui pobūdį kaip teisės į informaciją realizavimą bei, įvertinus pateikto pareiškėjo prašymo ir užduotų klausimų turinį, atsakymo turinį, pagrįstai konstatavo, jog Raštas atitinka suteiktos informacijos pakankamumo, aiškumo ir išsamumo aspektus.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui tiek 2023 m. gegužės 9 d. rašte, tiek ginčijamame Rašte buvo išaiškinta, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendinius (duomenys neskelbtini) atkarpa (AB) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą, t. y. vietinės reikšmės kelius, todėl klausimas dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos (AB) įtraukimo (neįtraukimo) į kelių ir gatvių įtraukimo į sąrašą yra sprendžiamas vadovaujantis 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-61 patvirtintu Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis. Administracijos Raštas, be kita ko, grindžiamas SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, KĮ 3 straipsnio 1–2 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurių pagrindu prieita prie išvados, kad pareiškėjo nurodyta kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, įtvirtintos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Sąrašą. Įvertinęs ginčijamame Rašte, Komisijos sprendime, Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. rašte aptartą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas nusprendė, jog tiek Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. raštu, tiek ginčijamu Raštu pareiškėjui buvo suteikta visa prašoma informacija.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei pareiškėjo nurodytos hipotetinės situacijos, nėra susiję su šioje byloje ginčijamu Raštu, kadangi pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo inicijavimo.

11. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, konstatavo, kad jame nurodyti faktinis ir teisinis Rašto priėmimo pagrindai, pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas pareiškėjui, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, todėl ginčijamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, jog Administracija ir Komisija teisingai vertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti.

III. 12. Pareiškėjas M. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nėra Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo iniciatorius. Pagal SIPĮ 2 straipsnio 8 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Pareiškėjo vertinimu, fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo yra pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, yra savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra iniciatorius, nes jis kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti, ar Savivaldybė pasirašys infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) kelio atkarpos (AB), projektavimo ir įrengimo.

13.2. Vietinės reikšmės keliai priklauso inžineriniams statiniams. SIPĮ numatyta, kad gali būti sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai planuojama statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybei. Todėl šiuo atveju reikalavimas įtraukti inžinerinį statinį – kelią – į vietinės reikšmės kelių sąrašą yra perteklinis. Be to, SIPĮ nustato baigtinį sąrašą, kada savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma. Reikalavimo nurodytą kelio atkarpą įtraukti į Sąrašą nėra, todėl Administracija viršijo savo kompetencijos ribas.

13.3. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, iš esmės rėmėsi atsakovo pateiktais paaiškinimais, tačiau nenagrinėjo ginčijamo Rašto atitikties ginčą reguliuojantiems teisės aktams, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad Administracija ir Komisija teisingai vertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. A33(1)-11893, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą (atitinkamai Komisijos Sprendimo), ir reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad tiek Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. raštu, tiek ginčijamu Raštu pareiškėjui buvo suteikta visa pareiškėjo prašoma informacija, atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, todėl Administracijos Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti.

17. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju reikalavimas įtraukti (duomenys neskelbtini) kelio atkarpą (AB) į Sąrašą yra perteklinis, be to, toks reikalavimas nėra įtvirtintas teisės aktuose. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija ir Komisija teisingai įvertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas:

1) pagrįsti teisės aktais, kodėl dėl kelio (AB) atkarpos, kuri yra suplanuota specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, reikalinga dar papildomai įtraukti kelią į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą;

2) patvirtinti, ar minėtai kelio atkarpai bus pasirašoma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jei kelias suplanuotas Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose, bet neįtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą;

3) atsakymą pateikti el. paštu (duomenys neskelbtini);

4) atsisakius tenkinti prašymą – motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, Rašte nurodė, kad Savivaldybė nėra įgaliota aiškinti teisės aktų, todėl teikia tik savo nuomonę nagrinėjamiems klausimams spręsti, kuri negali būti laikoma Savivaldybės sprendimu konkrečioje situacijoje. Administracija akcentavo, kad pareiškėjas jau kreipėsi su analogišku prašymu 2023 m. balandžio 13 d., į kurį Savivaldybės meras 2023 m. gegužės 9 d. pateikė išsamų atsakymą. Vadovaudamasi SIPĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatomis, Administracija paaiškino, kas yra laikoma savivaldybės infrastruktūra ir inžinerine savivaldybės infrastruktūra, bei nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyta kelio atkarpa šiuo metu yra pripažinta savivaldybės infrastruktūra, t. y. kad kelio atkarpa yra vietinės reikšmės kelias.

Administracija paaiškino pareiškėjui, kad klausimai dėl kelių ir gatvių įtraukimo į Sąrašą sprendžiami vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis, ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, įtvirtintos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Administracija nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. atsakymo pagrįstumu, nurodė, kad Savivaldybės pozicija, išdėstyta minėtame atsakyme, nesikeičia.

Pareiškėjas apskundė Administracijos Raštą Komisijai, kuri 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21RE-35 atmetė pareiškėjo skundą.

20. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualūs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

21. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio principo taikymą, yra nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.).

22. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

23. Taisyklių 35 punkte įtvirtinta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Pagal Taisyklių 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

24. Atsižvelgus į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, jis priskirtinas Taisyklių 45.4 papunktyje nurodytiems kitiems prašymams, į kuriuos atsakoma laisva forma.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimo ir įgyvendinimo tvarka reglamentuojama SIPĮ 7 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju Administracija ginčijamu Raštu neišsprendė konkrečių klausimų ir nepriėmė atitinkamų sprendimų, susijusių su savivaldybės infrastruktūros plėtra, o tik pateikė pareiškėjui prašomą informaciją dėl pareiškėjo nurodytos kelio atkarpos įtraukimo į Sąrašą, ir ar bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jeigu kelias nėra įtrauktas į Sąrašą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-968/2022 ir kt.). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus ir įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikta informacija atitiko Prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus pakankamumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimus, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, jog ir ankstesniu Savivaldybės mero 2023 m. gegužės 9 d. raštu jau buvo atsakyta į pareiškėjo pateiktus klausimus. Pareiškėjo suformuluoti klausimai nubrėžia institucijos atsakymų ribas. Netiksliai suformulavus klausimus ar prašyme nepakankamai nurodžius, kokios konkrečios informacijos reikalaujama iš institucijos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad institucijos atsakymai nėra pakankamai išsamūs. Pareiškėjas neginčija ginčijamo Rašto pakankamumo, aiškumo ir išsamumo aspektais, tik nesutinka su Rašte pateikta informacija, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Administracija nepateikė pareiškėjo prašomos informacijos.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skunde pareikštais reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Administracijos Raštą ir Komisijos sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

29. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų nepasisakoma.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

31. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis