cd609aeb-7a30-4d1d-9f9c-5d133cb892b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-890-302/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02001-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų autobusų parkas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1353-340/2021 pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų autobusų parkas“ ieÅ¡kinį atsakovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autovelda“ ir UAB „Širvintų autobusų parkas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 124 560,14 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovės nurodė, kad Å irvintų rajono savivaldybės taryba, atstovaujama Å irvintų rajono savivaldybės administracijos, ir UAB „Autovelda“ 2006 m. gruodžio 15 d. pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 1 (toliau – Koncesijos sutartis), kurios pagrindu koncesininkui UAB „Autovelda“ buvo suteiktas leidimas valdyti ir naudoti koncesijos objektÄ â€“ UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas. Koncesijos sutarties pagrindu valdomos UAB „Širvintų autobusų parkas“ veikla jau keletÄ metų yra nuostolinga.

IeÅ¡kovės ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Å irvintų rajono savivaldybę, praÅ¡ydamos padidinti keleivių vežimo tarifÄ arba imtis kitų priemonių nuostoliams mažinti, tačiau savivaldybė toliau nevykdo sutartinių įsipareigojimų bei patirtų nuostolių gera valia neatlygina. Paskutinį kartÄ keleivių vežimo tarifas buvo pakeistas 2010 m. kovo 31 d. Å irvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-70, nustatant 0,28 Lt (su PVM), kas atitinka 0,08 Eur už kilometrÄ .

3. IeÅ¡kovių vertinimu, atsakovė pažeidė Koncesijos sutarties 5.4 papunktį, pagal kurį vietinio susisiekimo marÅ¡rutai turėjo bÅ«ti Å¡alių derinami, o ne nustatomi vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovės, ir galėjo bÅ«ti tikslinami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per metus. IeÅ¡kovės ne kartÄ informavo atsakovę apie nuostolingus marÅ¡rutus, praÅ¡ydamos spręsti Å¡iÄ problemÄ , tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, praÅ¡ymus ignoravo. Atsakovė taip pat pažeidė Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ nustatyti tokį tarifo dydį, kuris nebÅ«tų nuostolingas koncesininkui.

Teikdamos vieÅ¡Ä sias keleivių vežimo paslaugas Koncesijos sutarties pagrindu, ieÅ¡kovės dėl pernelyg mažų atsakovės nustatytų keleivių vežimo tarifų 2015–2017 metais patyrė 124 560,14 Eur nuostolių. Nuostoliai apskaičiuoti iÅ¡ gautų pajamų, vežant keleivius vietiniais reguliariais marÅ¡rutais, atėmus patirtas iÅ¡laidas, vežant keleivius vietiniais reguliariais marÅ¡rutais. Be to, ieÅ¡kovių teigimu, atsakovė turi atlyginti jų patirtus nuostolius ir pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. 3-457 patvirtintÄ nuostolių, patirtų vykdant keleivinio transporto viešųjų paslaugų įpareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as) nuostatas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Ä®vertinęs Koncesijos sutarties 5.4 ir10.4 papunkčių nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alys susitarė, jog nustatant keleivių vežimo tarifų dydžius turi bÅ«ti siekiama to, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui ir kad privalo egzistuoti nurodytų principų pusiausvyra.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad Koncesijos sutartyje nustatyta sÄ lyga, pagal kuriÄ numatytas sutarties Å¡alių įsipareigojimas ateityje vykdant sutartį derinti tam tikras sutarties sÄ lygas, negali bÅ«ti suprantama kaip sÄ lyga, sukurianti prievolę tik vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių – toks sutarties aiÅ¡kinimas, atsižvelgiant į tai, jog sutartinio tarifo ir marÅ¡rutų pakeitimas galimas tik Å¡alių suderinta valia, neatitiktų sutarties sÄ Å¾iningo aiÅ¡kinimo taisyklių, sukurtų neįvykdomÄ pareigÄ ieÅ¡kovėms, o atsakovę nepagrįstai atleistų nuo pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį.

7. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio argumentus, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti, ar atsakovė pažeidė bendrÄ jÄ bendradarbiavimo pareigÄ , galima tik įvertinus abiejų Å¡alių veiksmus derantis ir ieÅ¡kant Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nurodyto kompromiso, t. y. kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui.

8. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių reguliariai vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Å irvintų rajono savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo tarifų dydžių padidinimo. IeÅ¡kovės ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamos nustatytÄ tarifo dydį kelti nuo 0,08 Eur už 1 km iki 0,11 Eur už 1 km. Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“, kuris pakeitė prieÅ¡ tai priimtus 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d. ir 2017 m. birželio 22 d. sprendimus, patvirtino keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifÄ â€“ 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotÄ 1 km laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

Å irvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimais taip pat buvo patvirtintas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutų 0,08 Eur (su PVM) tarifas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 0,08 Eur už 1 km tarifas (iki 2015 metų – 0,28 Lt) buvo nustatytas dar nuo 2010 metų ir nuo to laiko nebuvo keičiamas. Atsakovei buvo teikiami praÅ¡ymai dėl tarifų patvirtinimo, praÅ¡ymuose nurodant, kad UAB „Širvintų autobusų parko“ veikla yra nuostolinga, todėl siekiant sumažinti bendrovės nuostolingus marÅ¡rutus tarifÄ buvo praÅ¡oma padidinti iki 0,11 Eur už nuvažiuotÄ 1 km vietinio reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais.

9. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų teikusi ieÅ¡kovei pagrindimus, dėl kokių priežasčių nustatomas (ir pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymus nedidinamas) konkretus tarifo dydis, tačiau Koncesijos sutarties nuostatos, įpareigojančios Å¡alis derėtis ir ieÅ¡koti kompromiso, bei bendroji Å¡alių bendradarbiavimo pareiga nereiÅ¡kia, jog aktyvesnė (didesnę iniciatyvÄ rodanti Å¡alis) gali primesti kitai Å¡aliai iÅ¡imtinai sau tinkamÄ bei palankų problemos (nagrinėjamu atveju – nuostolingo keleivių pervežimo) sprendimo bÅ«dÄ .

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai teikdavo praÅ¡ymus dėl tarifo padidinimo, iÅ¡ anksto nurodydama jos poreikius atitinkantį tarifo dydį (0,11 Eur / 1 km), savaime neleidžia konstatuoti, jog atsakovė, nepatvirtindama konkretaus ieÅ¡kovės nurodyto tarifo dydžio, pažeidė bendrÄ jÄ bendradarbiavimo pareigÄ ar pareigÄ derėtis dėl Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje nustatyto kompromiso įgyvendinimo, kadangi derybos yra susijusios ne su vienos Å¡alies valios primetimu kitai Å¡aliai, bet su siekiu pasiekti susitarimÄ dėl aktualių susitarimo sÄ lygų.

10. Taigi nors teismas iÅ¡ dalies ir sutiko su ieÅ¡kovių argumentais, kad atsakovė taip ir nedetalizavo, dėl kokių priežasčių nepatvirtino ieÅ¡kovių praÅ¡omų patvirtinti tarifų dydžių, tačiau, įvertinęs pačių ieÅ¡kovių pastangas derėtis, o ne vien primesti savo siekiamÄ rezultatÄ , teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ , vengusi derėtis su ieÅ¡kovėmis ar ieÅ¡koti kompromiso, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės.

11. Nors byloje yra pateikti duomenys (pelno(nuostolių) ataskaitos už 2015, 2016 bei 2017 metus), patvirtinantys UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirtus nuostolius, teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė galėtų bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovės įrodytų, jog tarp neva neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovėms nurodžius, kad jos patirti nuostoliai yra apskaičiuoti iÅ¡ visų gautų pajamų, vežant keleivius vietinio susisiekimo marÅ¡rutais, atimant iÅ¡laidas, gautas vežant keleivius vietinio susisiekimo marÅ¡rutais, negalima nustatyti, ar atsakovės veiksmai yra bÅ«tina žalos atsiradimo sÄ lyga ir ar be atsakovės veiksmų žala nebÅ«tų atsiradus.

Kadangi Å¡iuo atveju UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirti nuostoliai gali bÅ«ti siejami ir su kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, neefektyvia Å«kine veikla, didelėmis administracinėmis sÄ naudomis ir panaÅ¡iai), teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės neįrodė nei teisinio, nei faktinio priežastinio ryÅ¡io egzistavimo.

12. Be to, teismo vertinimu, tvirtindama tarifo dydžius, atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad ieÅ¡kovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs nurodyto dydžio nuostolius, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovių mėginamos įrodyti pasekmės (patirti nuostoliai) yra teisiÅ¡kai pernelyg nutolusios nuo atsakovės atliktų veiksmų.

13. Nors Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 15 d. su ieÅ¡kove UAB „Autovelda“ sudarė Koncesijos sutartį, kuria Å irvintų rajono savivaldybės administracija suteikė ieÅ¡kovei UAB „Autovelda“ teisę valdyti ir naudoti koncesijos objektÄ â€“ UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas, o UAB „Autovelda“ įsipareigojo atnaujinti ir tinkamai prižiÅ«rėti koncesijos objektÄ , teismas sprendė, kad pati UAB „Autovelda“ nėra vežėjas (keleivių pervežimÄ faktiÅ¡kai atlikęs subjektas yra UAB „Širvintų autobusų parkas“), todėl ji neturi teisės reikalauti nuostolių kompensavimo Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as pagrindu.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė keleivinio transporto paslaugas iÅ¡ esmės teikė per iÅ¡imtinai jai priklausantį juridinį asmenį (UAB „Širvintų autobusų parkas“), o su Å¡iuo subjektu atskira vežimo sutartis sudaryta nebuvo, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė UAB „Širvintų autobusų parkas“, nebÅ«dama viešųjų vežimo paslaugų sutarties subjektu, taip pat neturi pagrindo, remiantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės UAB „Autovelda“ ir UAB „Širvintų autobusų parkas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatyta, kad: „Nustatant Å¡ių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui.“.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje įtvirtinto Å¡alių bendradarbiavimo tikslo neįvertino, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl atsakovės pareigų turinio ir neteisėtų veiksmų atsakovės veiksmuose nebuvimo. Å iuo atveju svarbu tai, kad atsakovė apskritai niekada net nesiderėjo, todėl nėra pagrindo analizuoti ir vertinti, ar derybos buvo sÄ Å¾iningos ir pan. Tarifų derinimo pareiga iÅ¡ atsakovės pusės niekada nebuvo vykdoma, atsakovei neigiant tokios pareigos egzistavimÄ .

Ä® bylÄ pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės atsakovei teikė visÄ joms prieinamÄ informacijÄ (duomenis apie UAB „Širvintų autobusų parkas“ finansinę bÅ«klę, veiklos pajamas ir sÄ naudas), reikÅ¡mingÄ sprendimams dėl tarifo dydžio priimti (pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliančių atsakovei teikti duomenys bÅ«tų buvę nepakankami sprendimui dėl tarifo dydžio priimti). Jeigu, atsakovės manymu, pateikti duomenys nebuvo pakankami, ji turėjo papraÅ¡yti pateiktus duomenis patikslinti ar papildyti, tačiau tai padaryta nebuvo.

FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovių pateikti duomenys net nebuvo nagrinėjami. Kaip patvirtina susiraÅ¡inėjimas, atsakovė informuodavo, kad praÅ¡ymas gautas, o vėliau sekdavo sprendimas dėl tarifo nustatymo. Aplinkybė, kad kartÄ metuose Å irvintų rajono savivaldybės administracija tvirtino tarifus, nėra susijusi su Koncesijos sutarties vykdymu, ir nereiÅ¡kia, kad atsakovė tokia forma tariamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti ir derinti tarifus. 15.2. MetodikÄ , kaip apskaičiuoti nuostolių dydį, sietinÄ bÅ«tent su nepakankamo dydžio tarifais, nustato Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as.

Å is teisinis reglamentavimas aktualus ne tik nustatant savivaldybių pareigas vežėjams atlyginti dėl nepakankamo dydžio tarifo apskaičiuotus nuostolius, bet ir nustato rodiklius, kurie yra vertintini nuostolio, sietino bÅ«tent su nepakankamo dydžio tarifu, apskaičiavimo tikslu. BÅ«tent Å¡ios metodikos taikymas ir užtikrina, kad į nuostolio apskaičiavimÄ butų įtraukti tik tie rodikliai, kuriuos pati valstybė nustatė kaip reikÅ¡mingus, eliminuojant tuos rodiklius, kurie nėra sietini su keleivių vežimo veiklos ir tarifo nuostolingumu.

Nagrinėjamoje byloje nuostolių faktas ir dydis yra pagrįstas UAB „Širvintų autobusų parkas“ apskaitos duomenimis ir skaičiavimais, atliktais vadovaujantis Å¡io Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis. Vertinant pirmosios instancijos teismo daromÄ prielaidÄ , kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirti nuostoliai gali bÅ«ti siejami ir su kitomis aplinkybėmis, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje (c. b. Nr. e2A-756-585/2020) nurodė, kad tokias aplinkybes nurodyti ir įrodyti procesinę pareigÄ turi atsakovė, kuri tokių atsikirtimų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. 15.3.

Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad, tvirtindama vežimo tarifo dydžius, atsakovė negalėjo protingai numatyti, jog ieÅ¡kovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs apeliančių nurodyto dydžio nuostolius, todėl ieÅ¡kovių įrodinėjamos pasekmės pernelyg nutolusios nuo atsakovės atliktų veiksmų. Prielaida, kad tarifų dydis gali lemti paslaugos nuostolingumÄ , buvo numatyta dar pačioje Koncesijos sutartyje (prieÅ¡ingu atveju Koncesijos sutartyje nebÅ«tų nustatyta 10.4 papunkčio sÄ lyga, reikalaujanti tarifus derinti taip, kad paslauga netaptų nuostolinga vežėjui), Å¡iÄ sÄ lygÄ nustatė pati atsakovė, įtraukdama jÄ Ä¯ sutarties projektÄ , kuris buvo vieÅ¡o konkurso dėl koncesijos sutarties sudarymo medžiagoje.

Taigi jau Koncesijos sutarties sudarymo metu atsakovė galėjo numatyti, kad tarifų dydis gali sÄ lygoti nuostolius ieÅ¡kovėms. Be to, Koncesijos sutarties vykdymo eigoje atsakovė buvo sistemingai informuojama, kad jos nustatomi tarifų dydžiai yra nepakankami. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma, kad jos sprendimai dėl vežimo tarifų turi tiesioginės įtakos apeliančių finansinei padėčiai, todėl akivaizdu, jog, priimdama ieÅ¡kovėms nepalankius sprendimus, atsakovė turėjo ir galėjo numatyti galimÄ nuostolių kilimÄ . 15.4.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ kompensuoti nuostolius siejo ir grindė ne tik Koncesijos sutarties pažeidimu, bet ir teise gauti kompensacijÄ , vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantėms Å¡is apraÅ¡as netaikomas ir jos neturi teisės į nuostolių apskaičiavimÄ vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu. Teismo vertinimas, Koncesijos sutartis nelaikytina viešųjų paslaugų sutartimi ir kad nei UAB „Autovelda“, nei UAB „Širvintų autobusų parkas“ nelaikytini vežėjais minėto apraÅ¡o prasme, prieÅ¡tarauja pirmiausia Koncesijos sutarties turiniui ir tikslui, taip pat nagrinėjamus santykius reglamentuojančioms teisės normoms.

Tiek lingvistinis, tiek teleologinis bei sisteminis sutarties turinio aiÅ¡kinimas patvirtina, kad Koncesijos sutartis yra sutartis dėl viešųjų paslaugų – keleivių vežimo – teikimo. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad vežimo paslaugas Å irvintų rajono savivaldybė organizuoja pati, tariamai per savo įsteigtÄ UAB „Širvintų autobusų parkas“. Tokia situacija buvo tik iki Koncesijos sutarties vykdymo pradžios, tačiau nuo 2006 metų vežimo paslaugos organizavimas Koncesijos sutartimi buvo perduotas UAB „Autovelda“. 15.5.

Atsakovės turėtos advokatų teisinių paslaugų iÅ¡laidos neatitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo ir bÅ«tinumo. Atsakovės interesus teisminiame ginče galėjo atstovauti ir procesinius dokumentus rengti Å irvintų rajono savivaldybėje dirbantys ir darbo užmokestį iÅ¡ savivaldybės biudžeto gaunantys teisininkai, todėl iÅ¡laidos atsakovei priteistos nepagrįstai. Be to, atsakovei visiÅ¡kai nepagrįstai priteista 70 Eur be PVM už atstovavimÄ 2019 m. balandžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko vos 7 min., ir 140 Eur be PVM už atstovavimÄ 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2019 m. gegužės 6 d.

16. Atsakovė Å irvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 16.1. skunde tvirtindamos, kad atsakovė turėjo pareigÄ nustatyti pelningus keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifus, apeliantės nepagrįstai plačiai aiÅ¡kina Koncesijos sutarties 10.4 papunkčio nuostatas. Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje Å¡alys susitarė derinti verslo pelningumo ir paslaugos prieinamumo aspektus, t. y. interesus, kurie ekonomine prasme yra prieÅ¡ingi, todėl Å¡alių bendradarbiavimo pareigos vykdant Koncesijos sutartį negalima suprasti tik kaip vienos Å¡alies (atsakovės) sutikimo pakelti ginčo tarifus iki kitos Å¡alies praÅ¡yto dydžio, kadangi turi bÅ«ti įvertintas ir vieÅ¡ojo intereso – prieinamos paslaugos užtikrinimo aspektas, kuris motyvuoja nustatyti kuo mažesnius tarifus, taip didinant paslaugų prieinamumÄ .

IeÅ¡kovės nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kad jų praÅ¡ymai dėl ginčo tarifo nustatymo bÅ«tų buvę nenagrinėti, tuo tarpu į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Å irvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo bÅ«davo priimami, o ieÅ¡kovės jų neginčijo, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie sprendimai, o kartu ir taikyti tarifų dydžiai, nebuvo pripažinti neteisėtais. Taigi ieÅ¡kovės neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau ir patirtų nuostolių dydžio, nekvalifikavo jų atsiradimo pagrindų ir neįrodė kitos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – žalos. 16.2.

Nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kinio reikalavimų turinį galima spręsti, kad ieÅ¡kovės turėjo įrodyti vienintelę aplinkybę, jog kitos paslaugų kainos dedamosios, iÅ¡skyrus Savivaldybės tarybos nustatytus tarifus, neturėjo jokios įtakos tariamų nuostolių atsiradimui. Tačiau apeliantės nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nepaaiÅ¡kino, iÅ¡ ko susideda jų deklaruojami nuostoliai. IeÅ¡kovių į bylÄ pateiktose ataskaitose yra detalizuojama paslaugų 1 km savikaina, kuriÄ sudaro: darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios iÅ¡laidos, kuro iÅ¡laidos, remonto ir eksploatacijos sÄ naudos, ilgalaikio nusidėvėjimo sÄ naudos, draudimo sÄ naudos, techninės apžiÅ«ros sÄ naudos ir kt.

Visos ataskaitose nurodytos sÄ naudos yra betarpiÅ¡kai susijusios su pačių ieÅ¡kovių vykdoma veikla, t. y. rizikų, kurias Koncesijos sutartimi prisiėmė UAB „Autovelda“, valdymu. 16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovių nenuoseklumÄ Ä¯rodinėjant tai, kad bÅ«tent ginčo tarifų dydis tapo nuostolių atsiradimo priežastimi. Vadovaujantis pačių ieÅ¡kovių pateiktomis ataskaitomis, galiojant tam pačiam ginčo tarifui (0,08 Eur /1 km) ieÅ¡kovės patyrė skirtingo dydžio nuostolius: 2015 metais nuostolių dydis sudarė 6 045,40 Eur; 2016 metais – 54 804,01 Eur; 2017 metais – 63 711,39 Eur. 2021 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovių buvo ne kartÄ klausiama, kodėl, taikant tokį patį tarifÄ , nuostolių dydis pasikeitė beveik 10 kartų (lyginant 2015 ir 2016 metų duomenis), į šį klausimÄ ieÅ¡kovių atstovė atsakė, pateikdama tÄ patį deklaratyvų teiginį, jog nuostolių dydį sÄ lygojo ginčo tarifo nekeitimas nuo 2010 metų.

Atsakovė niekada nebuvo prisiėmusi ieÅ¡kovių veiklos pelningumo užtikrinimo prievolės, taip pat keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais dedamųjų, tokių kaip kuro kainos pasikeitimas, administracinės sÄ naudos, remonto iÅ¡laidos, patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos ir pan. Koncesijos sutarties 5.3 papunktyje Å¡alys sutarė, kad UAB „Autovelda“ įsipareigoja prisiimti visÄ su keleivių vežimo paslaugomis susijusiÄ rizikÄ . Tuo tarpu visuose praÅ¡ymuose didinti tarifÄ UAB „Autovelda“ nuostolių atsiradimo priežastimi įvardijo nuo pačių ieÅ¡kovių priklausančias aplinkybes, susijusias su tinkamu (pelningu) darbo organizavimu. 16.4.

Atsakovei įkūrus UAB „Širvintų autobusų parkas“, buvo nuspręsta keleivių vežimo paslaugas teikti pačiai Širvintų rajono savivaldybei. Nei su UAB „Širvintų autobusų parkas“, nei su UAB „Autovelda“ keleivių vežimo sutartys nebuvo sudaromos, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai laikosi pozicijos, kad Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas negali būti taikomas. Vadovaujantis minėto įsakymo 6 punktu, vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų.

Nagrinėjamu atveju tokia sutartis, kuri įgalintų UAB „Širvintų autobusų parkÄ â€œ ar UAB „Autovelda“ reikalauti nuostolių dėl neva per mažų ginčo tarifų, nebuvo sudaryta. 16.5. Atsakovės teisės pasitelkti atstovavimui advokatÄ negali bÅ«ti suvaržyta, o ieÅ¡kovių prielaidos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio yra niekuo nepagrįstos. Pas atsakovę dirba tik vienas valstybės tarnautojas – teisininkas, kuris pagal jo pareigybių apraÅ¡ymÄ gali atstovauti teismuose, todėl, atsižvelgiant į Å¡iam valstybės tarnautojui tenkantį darbų krÅ«vį, ir į nagrinėjamos bylos dalykÄ (jo sudėtingumÄ ), atsakovė nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ privalėjo pasitelkti profesionalių teisininkų – advokatų, pagalbÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo ir kaltės 18.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 15 d. su ieÅ¡kove UAB „Autovelda“ sudarė Koncesijos sutartį, kuria Å irvintų rajono savivaldybės administracija suteikė ieÅ¡kovei UAB „Autovelda“ teisę valdyti ir naudoti koncesijos objektÄ â€“ UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas, o UAB „Autovelda“ įsipareigojo atnaujinti ir tinkamai prižiÅ«rėti koncesijos objektÄ (Koncesijos sutarties 5.1 papunktis).

19. Apeliantės ieÅ¡kiniu prašė priteisti nuostolius, patirtus teikiant vieÅ¡Ä sias keleivių vežimo paslaugas Koncesijos sutarties pagrindu dėl pernelyg mažų atsakovės nustatytų keleivių vežimo tarifų 2015–2017 metais, iÅ¡ viso – 124 560,14 Eur. Konstatavęs, kad ieÅ¡kovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuostolius.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

21. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

22. Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

23. Ieškovių teigimu, atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė Koncesijos sutarties nuostatų, t. y. 5.4 ir 10.4 papunkčiuose numatytų pareigų, pažeidimu. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovės atsakovei prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

24. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

25. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

26. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sÄ voka, inter alia (be kita ko), apima įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymÄ (neteisėtas neveikimas), taip pat bendros pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ .

27. Kaip minėta, atsakovė yra kaltinama Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčiuose numatytų pareigų pažeidimu. Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje numatyta, kad koncesininkas keleivių vežimo paslaugÄ teiks pagal Å¡alių suderintus vietinio susisiekimo marÅ¡rutus, kurie gali bÅ«ti tikslinami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ metus. Tuo tarpu Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nurodyta, kad koncesininkas įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančia institucija derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais 1 km tarifus. Nustatant Å¡ių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui.

28. Dėl minėtų Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčių aiÅ¡kinimo bei teisių ir pareigų, Å¡alims nustatytų Å¡iose nuostatose, apimties, jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-756-585/2020. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčiuose Å¡alys sulygo derinti keleivių vežimo marÅ¡rutus ir jų kainas, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui, o tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei didesnio tarifo praÅ¡anti Å¡alis (koncesininkas) įrodytų, jog yra pagrindas didinti tarifÄ , atsakovė turėtų tokį klausimÄ atitinkamai spręsti (nutarties 39 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtina įvertinti abiejų šalių veiksmus derantis ir ieškant Koncesijos sutarties 10.4 punkte nurodyto kompromiso, t. y. kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.

30. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė bÅ«tų pažeidusi Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ , vengusi derėtis su ieÅ¡kovėmis ar ieÅ¡koti kompromiso, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia teismo iÅ¡vada.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, ir Å¡alys to neneigia, kad tarp jų vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Å irvintų rajono savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo tarifų dydžių, apeliantė UAB „Autovelda“ ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama padidinti keleivių vežimo tarifÄ . Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“, kuris pakeitė prieÅ¡ tai priimtus 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimus, patvirtino keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifÄ â€“ 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotÄ kilometrÄ laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

Å irvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimais taip pat buvo patvirtintas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutų 0,08 Eur (su PVM) tarifas. Paskutinį kartÄ keleivių vežimo tarifas buvo keistas 2010 m. kovo 31 d. Å irvintų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-70, nustatant 0,28 Lt (su PVM), o tai atitinka 0,08 Eur, už kilometrÄ .

32. Taigi iÅ¡ į bylÄ pateiktų Å irvintų savivaldybės tarybos sprendimų turinio darytina iÅ¡vada, kad 0,08 Eur už 1 kilometrÄ tarifas (iki 2015 metų – 0,28 Lt) buvo nustatytas 2010 metais ir nuo to laiko iki 2019 m. liepos 1 d. nebuvo keičiamas.

33. Nors pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Å irvintų rajono savivaldybės taryba, kaip numatyta Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje, ne rečiau nei kartÄ per metus priimdavo sprendimÄ patvirtinti keleivių vežimo tarifÄ , tačiau vien tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog, formaliai kasmet patvirtindama tÄ patį tarifÄ , atsakovė tinkamai vykdė Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatytÄ pareigÄ bendradarbiauti ir derinti keleivių vežimo tarifus su koncesininku.

34. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei reguliariai buvo teikiami praÅ¡ymai padidinti keleivių vežimo tarifus. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Å irvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d. praÅ¡ymas Nr. 52 „Dėl tarifų patvirtinimo“, praÅ¡yme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ vykdoma viešųjų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais veikla yra nuostolinga, įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sÄ naudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, praÅ¡yme pažymima, jog nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iÅ¡ mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais.

Å irvintų rajono savivaldybės tarybos buvo praÅ¡oma nustatyti 0,09 Eur (su PVM) tarifo dydį už nuvažiuotÄ vienÄ kilometrÄ . Su praÅ¡ymu buvo pateikta UAB „Širvintų autobusų parkas“ pajamų ir iÅ¡laidų suvestinė už 2014 metus. Atsakant į minėtÄ praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. (6.23)-13-2241 buvo informuota, kad 2015 m. birželio 22 d. priimtas Å irvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“, kuriame nustatytas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifas – 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotÄ kilometrÄ , laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. 35. 2015 m. lapkričio 24 d.

Å irvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas praÅ¡ymas „Dėl tarifų patvirtinimo“ Nr. 56, kuriuo praÅ¡yta nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinti nustatytÄ keleivių vežimo vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifÄ iki 0,09 Eur (su PVM) už nuvažiuotÄ vienÄ kilometrÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ veikla yra nuostolinga, paaiÅ¡kinama, jog įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sÄ naudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, praÅ¡yme vėl pažymima, kad nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iÅ¡ mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais.

Å irvintų rajono savivaldybės administracija į šį praÅ¡ymÄ atsakė 2016 m. kovo 22 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo praÅ¡ymo pateikimo, raÅ¡tu Nr. (6.14)-13-856, kuriuo pranešė, kad Å irvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“ nustatytas tarifų dydis galioja iki 2016 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, sprendimo projektas dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifų nustatymo Å irvintų rajono savivaldybės tarybai planuojamas teikti birželio mėnesį.

36. Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-207 „Dėl keleivių vežimo tarifų“ laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. vėl nustatė tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifÄ â€“ 0,08 Eur (su PVM). 37. 2017 m. vasario 7 d. Å irvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas praÅ¡ymas Nr. 02 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriame Å irvintų rajono savivaldybės taryba buvo informuota apie 2016 metais UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirtus nuotolius, nurodant tai sÄ lygojusias priežastis, bei praÅ¡ant padidinti keleivių vežimo vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifÄ iki 0,11 Eur (su PVM) ir mieto bilieto kainÄ iki 0,5 Eur.

Su praÅ¡ymu pateiktos keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais bÅ«tinų sÄ naudų ir keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais rodiklių suvestinės. Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-168 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ vėl vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifÄ â€“ 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

38. Å irvintų rajono savivaldybės tarybai 2018 m. birželio 11 d. pateiktas praÅ¡ymas Nr. 13 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriuo dar kartÄ Å irvintų rajono savivaldybės taryba informuota, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ keleivių pervežimo veikla nuostolinga, nurodant, kokio dydžio nuostoliai patirti 2015–2017 metais ir per 2018 metų pirmus keturis mėnesius. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti nuostolių apskaičiavimÄ patvirtinantys dokumentai. Neatsižvelgdama į minėtÄ praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ patvirtino tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifÄ â€“ 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

39. IÅ¡ minėtų Å irvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo matyti, kad sprendimai bÅ«davo priimami nenurodant argumentų, kodėl keleivių vežimo reguliariais reisais tarifas nebÅ«davo atitinkamai didinamas. Sprendimuose tik konstatuojama, kad nustatomas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifas sudaro 0,08 Eur už 1 kilometrÄ . Be to, į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad, reaguodama į UAB „Širvintų autobusų parkas“ praÅ¡ymus, atsakovė bÅ«tų pateikusi ieÅ¡kovėms argumentus, kodėl visiÅ¡kai neatsižvelgiama į praÅ¡ymus didinti tarifÄ , ir kodėl nuo 2010 metų, nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos Å¡alyje, kuri akivaizdu, jog sÄ lygojo ir keleivių vežimo sÄ naudų pokyčius, kasmet bÅ«davo nustatomas tas pats 0,08 Eur (su PVM) keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifas.

40. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės tarybai teikė joms prieinamus duomenis (finansinės atskaitomybės dokumentus, pajamų ir sÄ naudų detalizacijas), jų nuomone, patvirtinančius bÅ«tinybę nustatyti didesnį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais tarifÄ . Koncesijos sutartyje nebuvo apibrėžta, kokie konkrečiai duomenys turi bÅ«ti teikiami, praÅ¡ant peržiÅ«rėti tarifus. Jeigu atsakovė manė, kad ieÅ¡kovių teikiami duomenys nebuvo pakankamai iÅ¡samÅ«s nustatyti didesnį tarifÄ , ji, įgyvendindama Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti, galėjo praÅ¡yti pateiktus duomenis patikslinti ar papildyti, tačiau tai padaryta nebuvo.

41. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad tarifų dydžio ir marÅ¡rutų peržiÅ«rėjimo problema buvo keliama ne tik praÅ¡ymų forma, Å¡is klausimas buvo keliamas ir Panevėžio apygardos teisme 2014–2015 metais nagrinėtame ginče dėl Koncesijos sutarties vykdymo (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-245-252/2015), o tai suponuoja iÅ¡vadÄ kad atsakovei Å¡i problema, susijusi su tarifo dydžiu, neabejotinai buvo / turėjo bÅ«ti žinoma dar iki Å¡io ginčo pradžios.

42. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Å i civilinių teisinių santykių dalyvių galimybė patiems apsispręsti, kokiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauti, nulemia tai, kad, priėmusi sprendimÄ tapti sutartinių teisinių santykių dalyve, sutarties Å¡alis privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad noras bendradarbiauti turi bÅ«ti abipusis, nes prieÅ¡ingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Å is principas reikalauja, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolės vykdymui, laiku praneÅ¡tų apie prievolės įvykdymo kliÅ«tis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

44. Pažymėtina, kad Å¡alių pareiga bendradarbiauti, solidarumas, abipusiÅ¡kumas, sÄ Å¾iningas pareigų vykdymas, sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iÅ¡ naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sÄ lygų, yra ypač svarbi ilgalaikių sutarčių, kaip nagrinėjamu atveju, vykdymo atveju.

45. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai teikdavo praÅ¡ymus dėl tarifo padidinimo, nurodydama jos poreikius atitinkantį tarifo dydį (0,11 Eur už 1 kilometrÄ ), savaime neleidžia konstatuoti, kad, nepatvirtindama konkretaus ieÅ¡kovės nurodyto tarifo dydžio, atsakovė pažeidė bendrÄ jÄ bendradarbiavimo pareigÄ bei pareigÄ derėtis dėl Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatyto kompromiso įgyvendinimo, kadangi atsakovė neturėjo pareigos nustatyti tik ieÅ¡kovėms pelningus keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡ruto tarifus.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad derybos yra procesas, kurio metu artinamos besiskiriančios Å¡alių pozicijos siekiant rasti Å¡alims bendrÄ Ä¯manomai palankiausiÄ sprendimÄ , o atsakovė pagal į bylÄ pateiktus duomenis net nesileido į jokias derybas dėl tarifo didinimo, nevertino UAB „Širvintų autobusų parkas“ teikiamų praÅ¡ymų didinti tarifÄ pagrįstumo ir nerodė jokio suinteresuotumo siekiant rasti abiem Å¡alims priimtinÄ kompromisÄ dėl tarifo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiga bendradarbiauti ir derėtis iÅ¡ atsakovės pusės buvo vykdoma tinkamai.

46. Pažymėtina, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovės įstatyme nustatyta tvarka neginčijo Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais buvo nustatomas 0,08 Eur (su PVM) keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas, ir kad šie sprendimai nebuvo pripažinti neteisėtais, pasisakant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra itin reikšminga, kadangi ji nėra tiesiogiai susijusi su iš Koncesijos sutarties kylančia atsakovės pareiga derinti tarifus su koncesininku ir bendradarbiauti.

48. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės prezumpcija byloje nebuvo nepaneigta.

49. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ Koncesijos sutarties kontekste, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepažeidė Koncesijos sutarties 10.4 papunkčio nuostatų, numatančių Å¡alių pareigÄ derinti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais 1 km tarifus, bei Å¡alių bendradarbiavimo pareigos, t. y. kad ieÅ¡kovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės. Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io 50. Konstatavus, kad atsakovė Å irvintų rajono savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, siekiant įvertinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , aktualios tampa ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. žalos dydis ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys.

51. Ä®vertinęs ieÅ¡kovių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius neva patirtus nuostolius, teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės, be kita ko, neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negalėjo protingai numatyti, jog ieÅ¡kovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs ieÅ¡kovių nurodyto dydžio nuostolius, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovių mėginami įrodyti nuostoliai yra teisiÅ¡kai pernelyg nutolę nuo atsakovės atliktų veiksmų.

52. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, nusprendęs, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, teismas apie kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, ypač dėl nuostolių dydžio, pasisakė labai apibendrintai. Pirmosios instancijos teismo neiÅ¡tirtų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisės bei fakto klausimais bei neteisėtai apribotų bylos Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

53. Žala yra savarankiÅ¡ka civilinės atsakomybės sÄ lyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

54. Pažymėtina, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

55. Be to, Å¡iuo atveju visi ieÅ¡kovių patirti nuostoliai, kuriuos praÅ¡oma priteisti, turi bÅ«ti tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, o ne su kitomis aplinkybėmis, nepriklausiusiomis nuo atsakovės, pavyzdžiui, neefektyvia Å«kine veikla, didelėmis administracinėmis sÄ naudomis ir pan. Kaip matyti iÅ¡ teismui teiktų procesinių dokumentų, ieÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti nuostolius apskaičiuoja iÅ¡ visų gautų pajamų, vežant keleivius vietinio susisiekimo marÅ¡rutais, atimdamos iÅ¡laidas, susidariusias vežant keleivius vietinio susisiekimo marÅ¡rutais.

Remiantis tokiu bendro pobÅ«džio skaičiavimu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal į bylÄ pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės neteisėti veiksmai buvo vienintelė ieÅ¡kovių nurodomų nuostolių atsiradimo priežastis, kai, atsižvelgiant į UAB „Širvintų autobusų parkas“ vykdomos veiklos specifikÄ , nuotolių atsiradimÄ faktiÅ¡kai galėjo sÄ lygoti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, neefektyvi paties koncesininko Å«kinė veikla.

56. Abejonių dėl to, ar atsakovės neteisėti veiksmai buvo vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, nagrinėjamu atveju kelia ir aplinkybė, kad per 2015 metus ieÅ¡kovių nurodomas nuostolių dydis sudaro 6 045,40 Eur, tuo tarpu 2016 metais, galiojant tam pačiam tarifui (0,08 Eur / 1 km), nuostolių suma padidėjo iki 54 804,01 Eur, t. y. daugiau nei devynis kartus. NeaiÅ¡ku, kokios priežastys sÄ lygojo tokį ženklų nuostolių iÅ¡augimÄ .

57. Pasisakant Å¡iuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-756-585/2020, buvo akcentuota, jog koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima su koncesijos veikla susijusiÄ rizikÄ , o tai reiÅ¡kia, jog koncesijos sutartimi nėra ir negali bÅ«ti užtikrinama pelninga koncesininko veikla. Nustatydama tarifų dydžius, atsakovė neprivalo užtikrinti koncesininko neefektyvios veiklos pelningumo, t. y. sutartinis atsakovės įsipareigojimas veikti taip, kad nebÅ«tų paneigtas koncesininko pelningumas, gali bÅ«ti įgyvendinamas tik nesant duomenų apie neefektyviÄ koncesininko veiklÄ , jo ydingas nuostolius kuriančias verslo praktikas, įprasta verslo rizika nepateisinamus verslo valdymo sprendimus ir pan.

58. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡nagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, susijusių su galbÅ«t patirtų nuostolių dydžiu ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovių nurodomų nuostolių, bylÄ tikslinga perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (ne)taikymo 59. IeÅ¡kovės reikalavimÄ kompensuoti nuostolius grindė ne tik Koncesijos sutarties nuostatų pažeidimu, bet ir teise gauti kompensacijÄ , vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u, kuriame reglamentuojama vežėjų nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir tarpmiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) marÅ¡rutais, kompensavimo, kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

60. Koncesijos sutarties 5.3 papunktyje Å¡alys aiÅ¡kiai sutarė, kad bÅ«tent UAB „Autovelda“ įsipareigoja prisiimti visÄ su keleivių vežimo paslaugomis susijusiÄ rizikÄ . Detalizuodamos tarpusavio finansinius įsipareigojimus, Å¡alys Koncesijos sutarties 10.3 papunktyje numatė, kad suteikiančioji institucija įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti (atlyginti) koncesininko iÅ¡laidas (negautas pajamas), susijusias su transporto lengvatų taikymu, o 10.4 papunktyje, kaip jau ne kartÄ minėta, buvo sutarta, jog koncesininkas įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančia institucija derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais 1 km tarifus; nustatant Å¡ių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais paslauga bÅ«tų prieinama paslaugos gavėjams ir nebÅ«tų nuostolinga koncesininkui.

61. Kaip matyti iÅ¡ Koncesijos sutarties turinio, sutartyje, kurioje reglamentuojamos jos Å¡alių tarpusavio teisės ir pareigos, nebuvo sutarta dėl nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutais, kompensavimo, remiantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju reikalavimÄ atlyginti nuostolius bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsta kildinti bÅ«tent iÅ¡ Å¡alių sudarytos Koncesijos sutarties nuostatų.

Dėl bylos procesinės baigties 62. Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimas naikinamas ir byla dalyje dėl žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 63. Nusprendus, kad yra pagrindas bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiama sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, ir nesprendžia klausimų, susijusių su Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimu, kadangi visos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, turės bÅ«ti perskirstomos bylÄ pakartotinai iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė