cd5e90de-1f75-4385-990a-dff9135bdb90 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3604-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03430-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 13-15) nurodo, kad 2011 m. sausio 19 d. buvo sulaikytas ir nuvežtas į LukiÅ¡kių TI-K, kuriame buvo iki 2013 m. gruodžio mėnesio.

Kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir antisanitarinės. Kameros buvo perpildytos, dėl jų mažo ploto ir apstatymo trÅ«ko vietos judėti. Kamerose bloga ventiliacija, nuolat drėgna, todėl nuo lubų lupasi ir krenta tinkas. Nebuvo sudarytos galimybės valgyti prie stalo, nes staliukai labai maži. Kamerose laksto tarakonai. NeiÅ¡duodama patalynė. Gyvendamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis ir antisanitarinėmis sÄ lygoms patyrė nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomfortÄ , psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjos įvertino 15 000 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 21-31) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011-10-07 ir buvo laikomas iki 2013-12-23. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, nurodė pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius.Nurodė, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124.

PareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiÅ¡kai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .PaaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ . Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Už tvarkos palaikymÄ kamerose atsakingi patys suimtieji bei nuteistieji.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 192-195).

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 195). Ä® teismo posėdį Å¡alims neatvykus, 2016-02-25 nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 197). Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-01-21 iki 2013-12-23 (b. l. 21-27).

PareiÅ¡kėjo teigimu, suėmimo vykdymo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2015-06-22 (b. l.

3) reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2015-06-22 (b.l. 3), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki 2012-06-21 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o.

Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikymo sÄ lygos prilygo kankinimui, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K patyrė daug neigiamų davinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, buvo pažemintas jo orumas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų.

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ , tačiau į teismÄ kreipėsi praleidęs trejų metų senaties terminÄ . Termino praleidimo priežasčių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2011-01-21 iki 2012-06-21 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2013-12-23Kaip jau buvo minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, akcentuodamas teisės minimalų plotÄ pažeidimus, antisanitarines laikymo sÄ lygas. Ginčo laikotarpis 2012-06-22 – 2013-12-23. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2012-07-02 buvo laikomas 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 258, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 15 iki 16. 2012-07-03 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-08-28 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas – 7,45 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-08-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 252, kurios plotas - 42,33 kv. m.

Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-09-10, kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 5 iki 9. 2012-09-11 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-09-18 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas - 7,38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-19 perkeltas į 7,33 kv.m. ploto kamerÄ Nr. 377. Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo iki 2012-10-01, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2012-10-02 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-12-04 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (6 asmenys kameroje).

TÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2012-12-05 - 2012-12-27 pareiÅ¡kėjas taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 398 (1 asmuo kameroje). 2012-12-28 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2013-01-08 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2013-01-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas - 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-01-10 perkeltas į 7,67 kv. m. ploto kamerÄ Nr. 312, kurioje buvo laikomas iki 2013-01-14, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-01-15 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-01-29 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (6 asmenys kameroje).

TÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 317, kurios plotas - 7,61 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 317 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2013-02-04, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-02-05 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-03-26 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas - 7,31 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-03-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 275, kurios plotas - 7,85 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2013-04-01, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-04-02 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-04-16 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-04-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 275, kurios plotas - 7,85 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2013-04-18 pareiÅ¡kėjas perkeltas į 7,74 kv. m ploto kamerÄ Nr. 266, kurioje buvo iki 2013-05-13, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-05-14 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-09-03 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-09-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 312, plotas - 7,67 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2013-09-08, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-09-10 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-09-17 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). TÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 323, plotas - 7,75 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 323 pareiÅ¡kėjas buvo laikytas iki 2013-09-30, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-10-01 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-10-22 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-10-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 272, kurios plotas - 7,75 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-11-04 pareiÅ¡kėjas buvo toje pačioje kameroje, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-11-05 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-11-26 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas - 7,48 kv. m. (4 asmenys kameroje). TÄ pačiÄ dienÄ 2013-11-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 317, kurios plotas- 7,61 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 317 pareiÅ¡kėjas buvo iki 2013-12-02 (4 asmenys kameroje). 2013-12-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 321, kurios plotas - 7,70 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2013-12-22, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-12-23 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas periodiÅ¡kai (nuo 7 iki 28 dienų). IÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K praleido 174 dienas, iÅ¡ jų - 124 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiÅ¡kėjui teko 1,07 – 2,62 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (3,6 kv.m).PareiÅ¡kėjo teigimu, jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu gyvenimo sÄ lygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt.

Daugelį Å¡ių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirÅ«pinti tinkamu kamerų vėdinimu, temperatÅ«ra, apÅ¡vietimu, santykine oro drėgme.

PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatÅ«ra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 62 punktas).

IÅ¡ byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai pritaikyti natÅ«raliam vėdinimui (b. l. 65-66, 71-72, 81-82, 85-86, 97-100, 106-107, 113-114), tačiau nustatyta, kad kamerose Nr. 112 buvo sulaužytas lango rėmas (b. l. 55-56), o kamerose Nr. 115, nebuvo dalies lango stiklo (b. l. 101-105). Patikrinimų metu taip pat keletÄ kartų buvo nustatyti drėgmės (b. l. 71-72), temperatÅ«ros (b. l. 40-41, 53-56, 111-112, 115-116, 133-134), oro judėjimo greičio (b. l. 73-74) rodiklių pažeidimai, užfiksuotas pelėsis (b. l. 42, 133-137).

Nors iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 34-38) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros periodiÅ¡kai remontuojamos eilės tvarka (b. l. 34-38), tačiau atlikdamas patikrinimus Visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė, kad keliose kamerose reikalingas remontas (b. l. 49-50, 55-56, 67-68, 73-75, 89-90, 97, 122-123, 133-134). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 24, 26, 56, 62 punktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose yra buitinių parazitų (tarakonų), todėl nemalonu valgyti, miegoti.

Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 60 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant užtikrinti Å¡varos ir higienos palaikymÄ kamerose ir kitose patalpose, LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su buitinių kenkėjų naikinimo, patalpų priežiÅ«ros bei profilaktinius darbus atliekančiomis bendrovėmis (b.l. 143-152).

Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad dezinfekcijos ir deratizacijos darbai atliekami ir registruojami (b. l. 76-79). Parazitų buvimas nenustatytas (b. l. 83-84). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Lukiškių TI-K Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo teigimu, perpildytose kamerose nebuvo galimybių valgyti, nes įrengti staliukai labai maži, trūksta vietos prie jų sėdėti visiems kameroje esantiems asmenims. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikta pažyma (b. l. 87-88). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trÅ«kti ir tam tikro inventoriaus.PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad jam nebuvo iÅ¡duota patalynė.

Teisinis reguliavimas nustato, kad visiems suimtiesiems ir areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama patalynė. Nuteistieji ir nuteistieji tai pat gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalis). IÅ¡skalbta patalynė iÅ¡duodama ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, kad visi asmenys už patalynės gavimÄ pasiraÅ¡o kameros armatÅ«rinėje kortelėje. Asmenų, iÅ¡vykusių iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K armatÅ«rinės kortelės saugomos vienerius metus, o paskui sunaikinamos, todėl pateikti pareiÅ¡kėjo A. Ž. kameros armatÅ«rinės kortelės nėra galimybių (b.l. 87-88). PareiÅ¡kėjas aplinkybių dėl patalynės neiÅ¡davimo skunde nekonkretizavo apsiribodamas abstrakčiu teiginiu. Duomenų apie ginčo metu pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ patalynę neiÅ¡liko.

Kitų objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K minėtÄ pareiÅ¡kėjo teisę pažeidė byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo abstrakčiai nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogėjo jo sveikata, tačiau kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė sveikatos pablogėjimas nenurodė. Ä® bylÄ pateiktoje pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l. 162-174) duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikata bÅ«tų pablogėjusi dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K taip pat nėra.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju žala pareiÅ¡kėjo sveikatai nepadaryta. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-12-23) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nustatyta higienos normų pažeidimų, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Minimalus ploto trÅ«kumas, higienos normų pažeidimai, baldų trÅ«kumas bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, sukelia diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsižvelgiant į visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 15000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (124 dienos periodiÅ¡kai) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 870 EUR. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 870 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė