cd5d64c4-8569-4282-bd74-759c6de6edf7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. A438-2123/2011                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01172-2010-7                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.1; 10.10 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 11 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano KliÅ¡ausko (pranešėjas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Loretai Paulavičienei,atsakovo atstovui Dariui Binkiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo - Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui O.

Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.                          Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir atsakovas) su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. S-108-(7-63/2010) „Dėl O.

Č. 2010-02-18 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010)).Atsakovas praÅ¡yme nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu Nr. S-108-(7-63/2010), mano, kad Komisija netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, galiojusio muitinio tranzito procedÅ«ros įforminimo metu, nuostatas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedÅ«ros bei skolininko nustatymo klausimus, bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 155 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ , taigi, sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovo pozicija buvo grindžiama tokiais argumentais:1.1. Komisija netinkamai aiškino ir taikė Muitinės kodekso V skirsnio bei 188 straipsnio nuostatas.1.1.1. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mokestinės prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Taigi, nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikomos muitinio tranzito procedūros įforminimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos.1.1.2.

Pagal Muitinės kodekso (2002 m. birželio 26 d. redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , muitinio tranzito procedÅ«ra taikoma, kai iÅ¡ vienos muitų teritorijos vietos į kitÄ Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietÄ gabenamos ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų; Å¡io teisės akto 90 straipsnyje nurodyta, kad muitinio tranzito procedÅ«ra pradedama iÅ¡vykimo muitinės įstaigoje ir baigiama pateikus prekes, kurioms Å¡i procedÅ«ra įforminta, kartu su atitinkamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai.

Ä®vykdžius muitinio tranzito procedÅ«ros užbaigimo reikalavimus, Å¡ios muitinės procedÅ«ros vykdytojo įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Pagal Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ (tuo metu jos negali bÅ«ti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigÄ su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų iÅ¡oriniais pavirÅ¡iais.

Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigÄ turi bÅ«ti pristatyta iÅ¡vykimo muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties įstaigai dokumentai. Remiantis Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punktu, muitinės procedÅ«ros vykdytojas – asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedÅ«ros reikalavimų įvykdymÄ .1.1.3. Nagrinėjamo ginčo atveju, 2003 m. gruodžio 23 d. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedÅ«rai buvo įforminti 2003 m. gruodžio 23 d. bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) rinkiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas – O.

Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas). Pagal Å¡iuos muitinės dokumentus, tranzitu iÅ¡ Lenkijos per Lietuvos Respublikos muitų teritorijÄ Ä¯ LatvijÄ buvo gabenami įvairÅ«s drabužiai ir nauji baldai, prekės turėjo bÅ«ti iÅ¡gabentos per Panevėžio teritorinės muitinės Smėlynės kelio postÄ iki 2003 m. gruodžio 29 d., tačiau nebuvo iÅ¡gabentos. Kauno TM tyrimo užklausomis TC20 kreipėsi į deklaracijose nurodytÄ paskirties įstaigÄ â€“ Panevėžio teritorinę muitinę – dėl minėtų prekių pateikimo jai; paskirties įstaiga gražino Kauno TM užpildytas tyrimų užklausas TC20, kuriose nurodė, kad nei prekių siunta, nei atitinkamas dokumentas nebuvo pateikti paskirties įstaigai ir paskirties įstaiga negali gauti apie juos jokios informacijos.1.1.4.

Muitinės departamentas 2010 m. vasario 4 d. sprendime Nr. 1A-4.13-64 (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-4.13-64) konstatavo, jog vadovaujantis minėta Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalimi bei 188 straipsnio 1 dalies 1 punktu, importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taikoma procedūra. Tokiu būdu Kauno TM pagrįstai 2004 m. balandžio 16 d. sprendimais Nr. 4KM18050 bei Nr. 4KM18080, įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę.

Muitinės departamento sprendimÄ Nr. 1A-4.13-64 pareiÅ¡kėjas apskundė Komisijai, kuri sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar muitinio tranzito procedÅ«rų pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas, atsakingas už prekių nepristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties įstaigÄ , buvo pareiÅ¡kėjas, tačiau ginčo santykiams netinkamai taikydama Muitinės kodekso nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tranzito procedÅ«ros vykdytojas buvo bÅ«tent pareiÅ¡kėjas.

Muitinės dokumentai Å¡ioje byloje patvirtina prieÅ¡ingai – pagal muitinėje įformintus muitinės dokumentus muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas yra bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, o be to, ir skolininkas, remiantis Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ . Pagal Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedÅ«ra.

Iš šių nuostatų matyti, kad skolininkas nebūtinai yra muitinio tranzito procedūros vykdytojas, tačiau skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra. Muitinės dokumentai, užpildyti pareiškėjo vardu bei nurodant jo asmens duomenis, patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra ir tranzito procedūros vykdytojas, ir skolininkas.

Taigi, Komisija nepagrįstai kėlė ir sprendė klausimÄ , ar procedÅ«ros vykdytoju vienareikÅ¡miÅ¡kai gali bÅ«ti pripažintas pareiÅ¡kėjas ir Å¡iuo pagrindu perdavė pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iÅ¡ naujo. Nagrinėjamu atveju, esamomis aplinkybėmis bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, tinkamai taikant bei aiÅ¡kinant minėtas Muitinės kodekso nuostatas ir remiantis muitinės dokumentais, laikomas muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytoju, o ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kitų skolininkų bei ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 10-2-0021-07 nutraukus, pareiÅ¡kėjas esamomis aplinkybėmis laikomas ir skolininku muitinei.1.2.

Komisija nepagrįstai vadovavosi MAÄ® 155 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir perdavė pareiÅ¡kėjo skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.1.2.1. Komisija pabrėžė, jog taikant MAÄ® 155 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ , bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimÄ , suformuluotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, taip pat 2009 m.gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009.

Remiantis Å¡iomis nutartimis, MAÄ® 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo yra galimas tik tais atvejais, kai bÅ«tina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio mokestinio ginčo, paÅ¡alinimu.1.2.2. Komisija pažymėjo, kad nagrinėjant šį mokestinį ginÄÄ nebuvo pilnai iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės – nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo byloje esanti informacija, nurodė, kad iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad specialistas konstatavo, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiÅ¡kėjas, Lenkijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose (Rachunek) 2003 m. gruodžio 22 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo įsigytos prekės ir vėliau deklaruotos ginčo BAD rinkiniuose, tikėtina, jog įrašus parašė I. K., bei prokurorė konstatavo, jog paneigiančių duomenų, kad ginčo prekės galėjo būti nedeklaruotos dėl pareigūnų veiksmų ir jos buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, surinkta nepakankamai. Tačiau Muitinės departamentas minėtų aplinkybių nevertino ir sprendime dėl jų nieko nepasisakė.1.2.3.

Atsakovo nuomone, Komisijos nurodytos iÅ¡tirti aplinkybės yra 2009 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo nutarime byloje Nr. 10-2-0021-07 iÅ¡keltos versijos, kurios Å¡ios institucijos nebuvo nei patvirtintos, nei paneigtos, o be to, pats ikiteisminis tyrimas nutrauktas; minėtos versijos, iÅ¡keltos ikiteisminio tyrimo metu, Muitinės departamentui, nagrinėjančiam mokestinį ginÄÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, todėl jų neprivalo tirti ir dėl jų savo sprendime pasisakyti. Be to, Muitinės departamentas nėra kompetentingas kvestionuoti ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų bei sprendimų. 1.2.4.

Atsakovo vertinimu, nurodytos tirti aplinkybės yra ne tik teisiškai nereikšmingos, bet ir netikslingos nagrinėjamu atveju, kadangi šios išvados Komisija sprendime priėjo netinkamai aiškindama ir taikydama Muitinės kodekso nuostatas, susijusias su muitinio tranzito procedūros reglamentavimu bei skolininko nustatymu. Be to, Komisija sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) nurodė, kad „prokurorė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0021-07 rėmėsi specialisto išvada, tačiau šio dokumento Muitinės departamentas nevertino ir dėl jo sprendime nieko nepasisakė, o šio aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę pagrįstam sprendimo priėmimui.

Komisija sutinka, jog vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, prejudicinę galiÄ turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje. Faktai, iÅ¡dėstyti Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir specialisto iÅ¡vadoje, Å¡ioje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi bÅ«ti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir turi bÅ«ti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjas laikytinas muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytoju ir, ar jam kilo prievolė sumokėti importo mokesčius dėl nebaigtų muitinio tranzito procedÅ«rų“.1.2.5.

Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-4.13-64 įvertino, jog Alytaus rajono prokuratūros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-0021-07 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamosios I. K. kaltę, taip pat konstatuota, kad muitinės turimi dokumentai patvirtina, jog muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra O. Č., o kadangi ikiteisminis tyrimas I. K. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jos kaltę, nutrauktas, prieita išvada, jog pareiškėjo skunde Muitinės departamentui išdėstyti teiginiai laikytini nepagrįstais.1.2.6.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu bÅ«du specialisto iÅ¡vada nustatytas faktas, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiÅ¡kėjas, nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir neturi prejudicinės galios, taigi, nelaikytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu ir nagrinėjamoje byloje, todėl Komisija nepagrįstai įpareigojo Muitinės departamentÄ specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯vertinti iÅ¡ naujo.1.2.7.

Komisija įpareigojo Muitinės departamentÄ Ä¯vertinti ir kitus faktus, iÅ¡dėstytus Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad Alytaus rajono prokuratÅ«ra, atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 10-2-0021, pradėtÄ pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis informavo, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. gruodžio 23 d. kaip keleivis važiavo autobusu iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Latvijos RespublikÄ per Lietuvos RespublikÄ , jo piliečio pasas buvo pas kelionės vadovę I.

K., pareiÅ¡kėjo manymu, I. K. jo vardu užpildė tranzito deklaracijÄ ir suklastojo jo paraÅ¡Ä , ginčo BAD rinkiniuose nurodytos prekės buvo I. K., nes Lenkijos įmonėse iÅ¡raÅ¡ytose 2003 m. gruodžio 22 d. sÄ skaitose nurodytų prekių pareiÅ¡kėjas nepirko. Å is ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-0021-07 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių I. K. kaltę, taigi, laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai yra nepakankami kito asmens atsakomybei patvirtinti, todėl jie mokestiniame ginče negali bÅ«ti vertinami atskirai (juos paneigiant ar patvirtinant) bei laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

Kiti mokestiniame ginče surinkti įrodymai, t. y. muitinės dokumentai, patvirtina, kad bÅ«tent muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas ir skolininkas muitinei yra pareiÅ¡kėjas.1.2.8. Atsakovas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nepagrįstai pavedė centriniam mokesčių administratoriui įvertinti ikiteisminio tyrimo byloje surinktÄ informacijÄ , kadangi: – Komisija neteisingai taikė Muitinės kodekso nuostatas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedÅ«ros klausimus bei skolininko nustatymo taisykles;– pavedė iÅ¡tirti teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas aplinkybes nagrinėjamame mokestiniame ginče;– pavedė atlikti Muitinės departamento kompetencijai nepaskirtus atlikti objektyvius veiksmus.Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka su praÅ¡yme pateiktais argumentais, o Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-4.13-64 yra teisėtas ir pagrįstas.

Tuo tarpu Komisijos sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) priimtas skirtingai interpretuojant įstatymo nuostatas, todėl yra naikintinas. Atsižvelgdamas į tai, tretysis suinteresuotasis asmuo prašė atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimÄ Nr. S-108-(7-63/2010). II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas konstatavo, jog mokestinis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai Muitinės departamentas pripažino PareiÅ¡kėjÄ tranzito procedÅ«rų pagal 2003 m. gruodžio 23 d. bendrojo administracinio dokumento (toliau – BAD) rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju, atsakingu už prekių nepristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ , ir remdamasis tuo nurodė sumokėti PareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotus muitÄ ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM).

Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) yra teisėtas ir pagrįstas, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009) Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo yra galimas tik tais atvejais, kai bÅ«tina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio mokestinio ginčo, paÅ¡alinimu (pavyzdžiui, iÅ¡ naujo pakartoti tam tikras administracines procedÅ«ras, surinkti papildomų įrodymų, iÅ¡tirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).

Todėl, teismo nuomone, atsakovo praÅ¡yme nurodytus argumentus, kad Komisija, esÄ , nesilaikė procedÅ«rinių normų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte, galima patikrinti tik įvertinus, ar Komisija tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius.Teismas konstatavo, jog Komisija skundžiamame sprendime Nr. S-108-(7-63/2010), be kita ko, nurodė, kad: „Komisija sutinka, jog, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, prejudicinę galiÄ turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje.

Faktai, išdėstyti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir specialisto išvadoje, šioje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju Pareiškėjas laikytinas muitinio tranzito procedūros pagal 2003 m. gruodžio 23 d. BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju ir, ar jam kilo prievolė sumokėti importo mokesčius dėl nebaigtų muitinio tranzito procedūrų.

Komisija, įvertinusi bylos medžiagÄ ir mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tranzito procedÅ«ros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bÅ«tent PareiÅ¡kėjas. Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotinas nevisapusiÅ¡kas bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje sprendimo iÅ¡ esmės priimti negalima, nes yra bÅ«tina tinkamai nustatyti, kas buvo tranzito procedÅ«ros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kam kyla prievolė sumokėti importo mokesčius, vykdant muitinio tranzito procedÅ«rÄ .

Nurodyti trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Muitinės departamentui, nes bylos aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tina surinkti naujus įrodymus. Dėl Å¡ios priežasties Muitinės departamento sprendimas naikintinas, o PareiÅ¡kėjo skundas perduotinas Muitinės departamentui nagrinėti iÅ¡ naujo. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas PareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ naujo, turėtų, atsižvelgdamas į nurodytus Muitinės departamento sprendimo trÅ«kumus ir surinkęs visÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl PareiÅ¡kėjo apmokestinimo.“Teismas sutiko su nurodytais Komisijos argumentais, pateiktais skundžiamame sprendime Nr. S-108-(7-63/2010), nes, teismo nuomone, negali bÅ«ti tokios situacijos, kai nustačius, jog pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai buvo suklastoti (žr.

Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimÄ â€žDėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, vis tiek bÅ«tų teigiama, esÄ , pareiÅ¡kėjas turi mokėti muito mokesčius, nes nėra teismo įsiteisėjusio procesinio dokumento, konstatuojančio dokumentų klastojimÄ (atsakovas savo praÅ¡yme Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nustatytas aplinkybes vadina ne faktais, o „versijomis“). Tiesa, kad pareiÅ¡kėjo iniciatyva pradėtoji baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes nebuvo nustatytas klastojęs dokumentus asmuo.

Tačiau vien tai, kad įsiteisėjusio procesinio teismo dokumento nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai nebuvo suklastoti; juolab, kad Komisijos sprendimo Nr. S-108-(7-63/2010) priėmimo metu tebesitęsė ginčas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas sutiko su Komisija ir tuo aspektu, kad net nutraukus tyrimÄ baudžiamajame procese (neradus nusikaltusio asmens), jeigu toks procesas baigiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu (nebÅ«tinai nuosprendžiu, nes tai gali bÅ«ti ir nutartis (Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalis)), tokiu dokumentu iÅ¡ esmės patvirtinus aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjo O.

Č. paraÅ¡ai buvo suklastoti, atsakovas į tokias aplinkybes privalėtų atsižvelgti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukÅ¡tesniam prokurorui, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo atnaujintas, tada skundas buvo pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismui, sprendimas liko nepakeistas ir teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas neatnaujintas pagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas aktyviai rÅ«pinosi įrodinėti savo tiesÄ dėl, jo nuomone, jam nepagrįstai apskaičiuotų muito mokesčių; dar daugiau, jis pasiekė, kad bÅ«tų priimtas procesinis teismo dokumentas minėtais klausimais.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) buvo pagrįstai nuspręsta panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-64 ir pareiÅ¡kėjo skundÄ perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. Dėl Å¡ių priežasčių teismas atsakovo praÅ¡ymo netenkino, o sprendimÄ Nr. S-108-(7-63/2010) paliko nepakeistÄ . III.              Apeliaciniu skundu atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-64.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, galiojančio skolos muitinei atsiradimo momentu, taikymo įregistruojant ir iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ muitinei, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso V skirsnio bei 188 straipsnio nuostatas.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog Muitinės departamento „praÅ¡yme nurodytus argumentus, kad Komisija, esÄ , nesilaikė procedÅ«rinių normų, numatytų.

Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte, galima patikrinti tik įvertinus, ar Komisija tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius". Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Muitinės departamentas savo prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui būtent ir buvo nurodęs, kad Mokestinių ginčų komisija pavedė Muitinės departamentui tirti aplinkybes, jog ji netinkamai taikė ir aiškino Muitinės kodekso nuostatas, susijusias su muitinio tranzito procedūros reglamentavimu bei skolininko nustatymu.

Tačiau dėl Å¡ių normų taikymo Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime nepasisakė.3. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais teiginiais, kad „negali bÅ«ti situacijos, kai nustačius, jog pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai buvo suklastoti, vis tiek bÅ«tų teigiama, esÄ , pareiÅ¡kėjas turi mokėti muito mokesčius, nes nėra teismo įsiteisėjusio procesinio dokumento, konstatuojančio dokumentų klastojimÄ . .. vien tai, kad įsiteisėjusio procesinio teismo dokumento nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo metu, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai nebuvo suklastoti. [...] net nutraukus tyrimÄ baudžiamajame procese (neradus nusikaltusio asmens), jeigu toks procesas baigiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu (nebÅ«tinai nuosprendžiu, nes tai gali bÅ«ti nutartis (BPK 346 straipsnio 1 dalis)), tokiu dokumentu iÅ¡ esmės patvirtinus aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjo - O.

Č. paraÅ¡ai buvo suklastoti, atsakovas į tokias aplinkybes privalėtų atsižvelgti." Atsakovas pažymi, kad Muitinės departamentas neneigia, jog pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as buvo suklastotas ir pagrindinis motyvas, kodėl jis nesirėmė specialisto iÅ¡vada, nėra vien tai, jog Å¡i iÅ¡vada neturi prejudicinės galios. Muitinės departamentas rėmėsi Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ bei Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu, kad skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedÅ«ra.

Atsakovo vertinimu, galima situacija, kai muitinės dokumentai patvirtina, jog muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas yra vienas asmuo, tačiau muitinė skolÄ atsižvelgiant į faktines esamas aplinkybes bei remiantis Muitinės kodekso 188 straipsnio nuostatomis, registruoja kitam asmeniui (skolininkui). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jo paraÅ¡us klastojo I. K., nutraukus ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 10-2-0021-07, nepasitvirtino, todėl I. K. negali bÅ«ti pripažinta skolininke muitinei, o nesant įrodymų, kad skolininkų gali bÅ«ti kitas asmuo, esamomis aplinkybėmis skolininku pripažįstamas pareiÅ¡kėjas.

PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų įmanoma situacija, kai vieno asmens vardu užpildžius muitinės deklaracijas sÄ moningai suklastojus paraÅ¡us bei neįvykdžius procedÅ«ros reikalavimų ir nenustačius paraÅ¡Ä suklastojusio asmens, bÅ«tų iÅ¡vengta skolos muitinei.4. Muitinės departamento nuomone, Mokestinių ginčų komisijos nurodytos tirti aplinkybės, iÅ¡dėstytos Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, yra ne tik teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, bet ir netikslingos nagrinėjamu atveju, kadangi Å¡ios iÅ¡vados Mokestinių ginčų komisija sprendime priėjo, kaip minėta, netinkamai aiÅ¡kindama bei taikydama Muitinės kodekso nuostatas, susijusias su muitinio tranzito procedÅ«ros reglamentavimu bei skolininko nustatymu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. S-108-(7-63/2010) „Dėl O. Č. 2010-02-18 skundo“.Bylos medžiaga patvirtina, jog Å¡iuo sprendimu Mokestinių ginčų komisija panaikino Muitinės departamento 2010 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-64 ir konstatavo, kad Muitinės departamento pozicija, jog pareiÅ¡kėjas buvo muitinio tranzito procedÅ«rų pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas, atsakingas už prekių nepristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ , nėra pagrįsta pakankamais įrodymais.

Komisija pažymėjo, kad iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad specialistas konstatavo, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiÅ¡kėjas, Lenkijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose (Rachunek) 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo įsigytos prekės ir vėliau deklaruotos ginčo BAD rinkiniuose, tikėtina, jog įraÅ¡us parašė L.

K.; prokuroro nutarime taip pat konstatuota, jog paneigiančių duomenų, kad ginčo prekės galėjo bÅ«ti nedeklaruotos dėl pareigÅ«nų veiksmų ir jos buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos Respublikos, surinkta nepakankamai. Tačiau Komisijos nuomone, Muitinės departamentas minėtÄ aplinkybių nevertino ir sprendime dėl jų nieko nepasisakė.             Tuo tarpu, ginčydamas minėtÄ sprendimÄ , Muitinės departamentas nurodo, jog ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Muitinės kodekso (1996 m. balandžio 18 d.

įstatymo Nr. I-1292 redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ . Muitinės departamentas taip pat remiasi ir Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedÅ«ra.

IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, kad skolininkas nebÅ«tinai yra muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas, tačiau skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedÅ«ra. Muitinės departamento nuomone, muitinės dokumentai, užpildyti pareiÅ¡kėjo vardu bei nurodant jo asmens duomenis, patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas yra ir tranzito procedÅ«ros vykdytojas, ir skolininkas.             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (originali įstatymo redakcija) muitinio tranzito procedÅ«ra taikoma, kai iÅ¡ vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitÄ Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietÄ gabenamos ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

Muitinės kodekso 90 straipsnyje (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-624 redakcija) nurodyta, kad muitinio tranzito procedÅ«ra pradedama iÅ¡vykimo muitinės įstaigoje ir baigiama pateikus prekes, kurioms Å¡i procedÅ«ra įforminta, kartu su atitinkamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai. Ä®vykdžius muitinio tranzito procedÅ«ros užbaigimo reikalavimus, Å¡ios muitinės procedÅ«ros vykdytojo įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedÅ«rÄ Ä¯vykdyta, kai, sugretinusi iÅ¡vykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis, gali nustatyti, kad įvykdyti Å¡ios procedÅ«ros užbaigimo reikalavimai.

Pagal Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (originali įstatymo redakcija) muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ (tuo metu jos negali bÅ«ti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigÄ su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų iÅ¡oriniais pavirÅ¡iais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigÄ turi bÅ«ti pristatyta iÅ¡vykimo muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties įstaigai dokumentai.

Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punkte (originali įstatymo redakcija) muitinės procedÅ«ros vykdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedÅ«ros reikalavimų įvykdymÄ . Muitinės kodekso 188 straipsnio 1 dalies l punkte (originali įstatymo redakcija) nurodyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vieno iÅ¡ įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedÅ«ra.

Pagal minėto straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (originali įstatymo redakcija) skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedÅ«ra. Ä®vertinus Å¡ių Muitinės kodekso nuostatų turinį darytina iÅ¡vada, jog už visų tranzitu gabenamų prekių ir jas lydinčių dokumentų pristatymÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ atsakingas yra tranzito procedÅ«ros vykdytojas, kuris neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, tampa importo skolos muitinei skolininku.

Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog byloje esant objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastoti (Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimÄ â€žDėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, mok. byla, b. l. 8-20)), nėra pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas buvo tranzito procedÅ«ros vykdytojas ir atitinkamai jis privalo mokėti muito mokesčius. Esant Å¡iai aplinkybei darytina iÅ¡vada, jog Komisija pagrįstai nusprendė mokestinį ginÄÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Muitinės departamentui, nes nagrinėjamu atveju kyla objektyvi bÅ«tinybė surinkti papildomų duomenų, patvirtinančių kas buvo tranzito procedÅ«ros vykdytojas (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog Muitinės departamentas iÅ¡ esmės netyrė ir nevertino pareiÅ¡kėjo argumentų, kad ginčo BAD rinkiniuose buvo nurodytas neteisingas jo gyvenamasis adresas ((duomenys neskelbtini), Rezekne, Latvija), Å¡iuo klausimu nebuvo renkami duomenys iÅ¡ Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų. Nagrinėjant mokestinį ginÄÄ taip pat nebuvo tiriama aplinkybė (renkama informacija iÅ¡ Lenkijos Respublikos), kas buvo tikrasis gabentų prekių, nurodytų Lenkijos įmonės (Z.

K. IÄ®) 2003 m.gruodžio 22 d. sÄ skaitose (Rachunek) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgijėjas (t. y. nenustatyta ar Å¡ias prekes objektyviai galėjo įsigyti pareiÅ¡kėjas). Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju Komisija pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis ir pareiÅ¡kėjo skundÄ perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ atmestiNutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                            Laimutis Alechnavičius                                                                                                         Antanas Ablingis                                                                                                         Romanas KliÅ¡auskas             Â