cd5d58c3-605f-46f3-acdd-e753784d7c66 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-9201-122/2011.Proceso Nr. 2-06-3-07495-2011-0.                                                           Procesinio sprendimo kategorija 44.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.;44.5.2.15.; 114.11.; 116.1.; 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 28 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui L.

B., jo atstovui advokatui Olegui Drobitko, advokato padėjėjui Andrejui ProÅ¡kinui, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorei Sigutei Stropienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,         n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ paÅ¡alinti informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro, priteisti iÅ¡ atsakovės 17322,51 turtinės žalos atlyginimo, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2009-05-18 ieÅ¡kovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu nieko nebuvo rasta. 2009-05-20 baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos bei disponavimo, turint tikslÄ jas platinti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kadangi ieÅ¡kovo vardu ir jo nuomojamo buto adresu iÅ¡ užsienio buvo atsiųsta psichotropinių medžiagų siunta. IeÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir paso paėmimas.

Pažymėjo, kad iki kardomųjų priemonių paskyrimo 2009-04-30 jis, bÅ«damas Klaipėdos universiteto studentu, buvo sudaręs vasaros darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose sutartį, į kurias turėjo vykti keturiems mėnesiams. Teigė, kad prašė prokuratÅ«ros laikinai leisti jam iÅ¡vykti į užsienį užsidirbti, tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. PaaiÅ¡kino, jog dėl kardomosios priemonės taikymo prarado pinigines lėšas, sumokėtas už darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose paieÅ¡kÄ ir vizos įforminimÄ , iÅ¡ viso 894,34 Lt.

IeÅ¡kovas Jungtinėse Amerikos Valstijose vasaros metu bÅ«tų uždirbęs 12240,00 Lt, tačiau dėl paskirtos kardomosios priemonės Å¡ių pajamų negavo. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo 500,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas neturėjo galimybės laikyti egzamino Klaipėdos universitete, kuriame mokėsi, todėl dėl vieno neiÅ¡laikyto egzamino turėjo sumokėti visÄ studijų kainÄ ir patyrė iÅ¡ viso 3688,17 Lt nuostolių. Pakartotinai ieÅ¡kovui kreipusis į prokuratÅ«rÄ dėl kardomosios priemonės panaikinimo, 2010-02-20 praÅ¡ymas buvo patenkintas ir ieÅ¡kovas 2010 m. vasarÄ iÅ¡vyko uždarbiauti į Jungtines Amerikos Valstijas. 2010-03-31 ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas, pažymint, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Mano, kad dėl valstybės institucijų veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, be to, ieÅ¡kovas buvo studentas, niekada nebuvo teistas, todėl nebuvo jokio pagrindo įtarti jį dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pažymėjo, kad Botanikos institutas, kuris tyrė ieÅ¡kovo vardu iÅ¡ Olandijos atsiųstÄ grybienÄ , pranešė, jog nenustatyta, ar grybai turėtų psichotropinės medžiagos tuo atveju, jei užaugtų.

Be to, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo praneÅ¡ta, kad ieÅ¡kovas nedarė jokių pavedimų į OlandijÄ , neatsiskaitinėjo bankine kortele. IeÅ¡kovas ir jo atstovai prašė ieÅ¡kinį visiÅ¡kai tenkinti.Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė, jog su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad Å¡i institucija nėra tinkama atsakovės atstovė Å¡ioje byloje, nes ji neatsakinga už Muitinės departamento, Generalinės prokuratÅ«ros ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų veiksmus ar neveikimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad duomenys apie įtariamÄ jį asmenį Registro duomenų bazėje saugomi tol, kol asmuo turi įtariamojo statusÄ . Duomenys apie fiziniam asmeniui nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ nedelsiant perkeliami į RegistrÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog bÅ«tų kreipęsis į Informatikos ir ryÅ¡ių departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų apie jį tvarkymo neteisėtumo. Mano, kad ieÅ¡kovo duomenys Registre tvarkomi teisėtai ir nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti paÅ¡alinti ieÅ¡kovo duomenis iÅ¡ Registro yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas po to, kai muitinės pareigÅ«nai nustatė, jog ieÅ¡kovo vardu 2009-03-30 apie 23.50 val. lėktuvo reisu Olandija-Ryga-Vilnius iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ yra gabenama apie 3,396 kg psichotropinės medžiagos, neturint tam reikalingo Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, todėl muitinės pareigÅ«nai, pradėdami ikiteisminį tyrimÄ ir sulaikydami prekes, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir jų nepažeidė.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, koks ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmas buvo pripažintas neteisėtu, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad baudžiamosios bylos nutraukimas nereiÅ¡kia iki tol priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo. Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog valstybės pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti, todėl nėra prielaidų valstybės atsakomybei atsirasti.Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Teigė, jog tokiose bylose valstybę atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties Teisingumo ministerija yra netinkama atsakovės atstovė šioje byloje. Paaiškino, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Teigė, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo.

Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas galimai padarė nusikaltimÄ , todėl pareigÅ«nai veikė teisėtai. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omo priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Atsakovės atstovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime nurodė, jog su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ valstybės civilinė atsakomybės požiÅ«riu ikiteisminio tyrimo nutraukimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

IeÅ¡kovo iÅ¡dėstytus argumentas dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, paneigia ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėjo, kad kardomoji priemonė nėra bausmė už inkriminuojamÄ veikÄ , o raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra pati Å¡velniausia kardomoji priemonė, kurios skyrimÄ yra teisė skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas kardomųjų priemonių skyrimo neskundė, taigi visų gynybos variantų neiÅ¡naudojo. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad kardomosios priemonės ieÅ¡kovui buvo paskirtos teisėtai, todėl pripažinti pareigÅ«nų veiksmus neteisėtais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teigė, jog valstybės atsakomybės Å¡iuo atveju bÅ«ti negali, kadangi nenustatyti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, todėl negali bÅ«ti valstybei ir prievolės atlyginti žalÄ . Prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ civilinėje byloje ir prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-20 ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad jis yra įtariamas tuo, jog neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas platinti: ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo nenustatytu bÅ«du nusipirko, nurodydamas savo vardÄ , pavardę bei nuomojamos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresÄ , įsigijo, turėdamas tikslÄ platinti, apie 3,396 kg psichotropinės medžiagos – psilocybe cubensis (glotniagalvių) grybų grybienos (micelis), Å¡iais savo veiksmais L.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje; taip pat, nusipirkęs psichotropinės medžiagos ir nurodęs jas atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), L. B., neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-07 įsakymÄ Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar iÅ¡vežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sÄ raÅ¡o“ gabeno psichotropinę medžiagÄ iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje (b. l. 10). 2009-05-22 nutarimu ieÅ¡kovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 50). 2009-05-28 ieÅ¡kovas kreipėsi į prokurorÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo, nurodydamas, jog dėl kardomųjų priemonių paskyrimo praranda galimybę iÅ¡vykti vasaros metu padirbėti į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau 2009-06-05 nutarimu įtariamojo L.

B. praÅ¡ymas buvo atmestas (b. l. 13-14). 2010-02-11 ieÅ¡kovas vėl kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kuris 2010-02-20 nutarimu buvo patenkintas (b. l. 15-17). 2010-03-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-108-09 buvo nutrauktas, nurodant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – Botanikos institutui pavedus iÅ¡ grybienos iÅ¡auginti grybų vaisiakÅ«nius, siekiant nustatyti, ar iÅ¡augusių grybų vaisiakÅ«nių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, institutas 2009-11-13 pranešė, kad grybų vaisiakÅ«nių iÅ¡auginti nepavyko; gali bÅ«ti, kad grybiena buvo nekokybiÅ¡ka ar nesteriliai paruoÅ¡ta, todėl jÄ nukonkuravo bakterijos ir pelėsiniai grybai (b. l. 18-20).

IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centrui 2009-04-24 sumokėjo 300,00 Lt, 2009-05-14 sumokėjo 2271,51 Lt už programÄ vasaros darbui Jungtinėse Amerikos Valstijose (b. l. 21); 2009-04-30 buvo užpildęs formÄ vasaros darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose gavimui (b. l. 23-25). Už nedalyvavimÄ programoje ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 1683,17 Lt (b. l. 22). IeÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu buvo Klaipėdos universiteto JÅ«rų technikos fakulteto mechanikos inžinerijos dieninių studijų programos studentas (b. l. 35).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-108-09 medžiagos matyti, jog Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2009-04-02 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl to, jog 2009-04-02 Vilniaus teritorinės muitinės PaÅ¡to pervežimo centre buvo rastos trys siuntos, kurių gavėjas L. B., su neaiÅ¡kios kilmės augaline medžiaga, kaip įtariama savo sudėtyje galimai turinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir kuri galimai yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiančių vartoti medicinos tikslams, sÄ raÅ¡Ä (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1, 3). 2009-04-02 atlikus siuntos apžiÅ«rÄ , iÅ¡ PaÅ¡to pervežimo centro paimtos trys siuntos iÅ¡ Olandijos, kurių gavėjas L.

B., gyv. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 6-12). 2009-04-03 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Botanikos institutÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ pateiktos grybienos iÅ¡auginti vaisiakÅ«nius, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 20). 2009-11-13 Botanikos institutas pranešė, jog grybų vaisiakÅ«nių iÅ¡auginti nepavyko (b. l. 24).IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog dėl valstybės institucijų veiksmų, reiÅ¡kiant ieÅ¡kovui įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį bei taikant procesinio poveikio priemones, patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. AiÅ¡kindamas Å¡ios normos taikymÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis.

Ä®statymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.P. v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).Dėl valstybės pareigÅ«nų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o faktų patikrinimo galimybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. TA/05-26, nustačius, jog galimai ieÅ¡kovas L.

B. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas platinti, todėl buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. IeÅ¡kovui kaip įtariamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, esant kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimo - pagrindams, 2009-05-21 buvo priimtas nutarimas skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 50).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2009-05-21 nutarimas nebuvo apskųstas, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovas su skirtomis kardomosiomis priemonėmis sutiko, darytina iÅ¡vada, jog jokios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimÄ , nebuvo pažeistos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigia Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus ir, esant įsiteisėjusiems prokuroro procesiniams sprendimams, teismui nėra jokio pagrindo abejoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tinkamai pagal įstatymų nuostatas.

Pažymėtina, jog civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 str.). Vertinant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų.

Tuo tarpu dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiÅ«riu netapatumÄ tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu. Civilinės atsakomybės požiÅ«riu teisiamojo iÅ¡teisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti.

Asmens iÅ¡teisinimo teisinis pagrindas yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Teismo procesinis sprendimas, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr.2K-P-100/2008). Nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo L. B. nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis, bet ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 18-20).

Svarbu iÅ¡aiÅ¡kinti, jog valstybė turi pareigÄ taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimÄ . Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiÅ¡kia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo.Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus klausimÄ , kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.). Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, pagrindu, ir, atsižvelgiant į byloje esančiÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡is procesinis dokumentas buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalyje reglamentuojami ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindai ir tvarka.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d.). Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi ikiteisminį tyrimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir/ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimÄ , gavus duomenų apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iÅ¡ tų duomenų iÅ¡ karto yra aiÅ¡ku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.Nagrinėjamu atveju tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys apžiÅ«ros protokolai ir fotonuotraukos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1-18) leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovo vardu gautos siuntos – kartoninės dėžutės, kurių viduje buvo rastos plastikinės dėžutės su neaiÅ¡kios kilmės augaline medžiaga, galimai turinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neatitinka nustatytų teisės normų reikalavimų, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas nepaneigtas ir nutarimu, kuriuo baudžiamoji byla ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutraukta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiÅ¡kia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju nutraukus tyrimÄ grybienos gavimo faktas nėra paneigtas, jo buvimas konstatuotas tarnybiniu praneÅ¡imu, apžiÅ«ros protokolo medžiaga, fotonuotraukomis (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1-18).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, jog pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimÄ , nes tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų neteisėti veiksmai nėra nustatyti, atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų, kurių pagrindu valstybei kiltų deliktinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.272 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės 20000,00 Lt neturtinei žalai dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų atlyginti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Taigi teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kaip minėta, byloje nenustatyta neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, kurių pagrindu valstybė turėtų ieÅ¡kovui atlyginti žalÄ , o taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu ieÅ¡kovas daug pergyveno ir negalėjo mokytis.

IeÅ¡kovas pats ieÅ¡kinyje pažymėjo, kad medicininės depresijos jam nebuvo nustatytos, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl sunkios psichologinės bÅ«klės, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ universiteto, nėra jokio teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ paÅ¡alinti informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro.

Pažymėtina, jog įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymÄ , jo reorganizavimÄ ir likvidavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-291 patvirtinti nuostatai. Registre kaupiami duomenys ne tik apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , kardomosios priemonės paskyrimÄ , bet ir apie ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , kardomosios priemonės panaikinimÄ .

Registro duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi įstatymų nustatytÄ teisę juos gauti (Nuostatų 50 p.). Teismas, vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog teisėtai kaupiami ir saugomi duomenys negali bÅ«ti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie ten bÅ«tų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl informacijos paÅ¡alinimo atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Civilinio proceso kodekso 3 str.), konstatuoja, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokurorų, atlyginimo yra neteisėti bei nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų kilti deliktinei valstybės atsakomybei, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas (Civilinio kodekso 6.272 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi iÅ¡laidas (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1, 3 d.). Kadangi atmestini visi ieÅ¡kovo L. B. reikalavimai, ieÅ¡kovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi atsakovės atstovai nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidų turėjimÄ , klausimas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo nespręstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

 atmesti ieÅ¡kovo L. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. SprendimÄ per 30 dienų nuo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                     Elena Pauliukienė