Appeal court increases compensation for damaged industrial gardens and adjusts litigation costs between parties and state.
Legislator summary
AI generatedThe appeal court partially overturned the first-instance judgment, increasing the compensation awarded to the land company for damaged industrial gardens from 3,273.16 EUR to 43,449 EUR. While the court upheld the finding of liability, it corrected the calculation of litigation costs by applying the principle of process concentration to allocate expenses proportionally between the parties and the state. Consequently, the state was ordered to pay the land company 2,414.99 EUR and the defendant 893.21 EUR in court fees.
Legislator headnote
AI generatedCPK 7 str.; CPK 326 str. 1 d. 3 p.: The appeal court must correct first-instance rulings on litigation costs by proportionally allocating expenses between parties and the state when the initial calculation failed to account for the principle of process concentration.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-875-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.2; 3.1.7.5.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Romualdos JanoviÄienÄs, Egidijaus Žirono,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ ir atsakovÄs R.
D. G. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-246-560/2016 pagal ieÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ ieÅ¡kinį atsakovei R. D. G. dÄl lÄšų už sodinius priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, teismo praÅ¡Ä priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovÄs 552 500 Lt (160 015,06 Eur) už 3 570 vnt. sodinių perleidimÄ atsakovei, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad jai nuosavybÄs teise priklauso pramoniniai sodai, esantys (duomenys neskelbtini), Žeimių seniÅ«nijoje, Jonavos rajone. Dalis žemÄs sklypo, kuriame yra pramoniniai sodai, buvo grÄ Å¾inta savininkams. 1995-03-30 su L. P., pretenduojanÄia natÅ«ra susigrÄ Å¾inti 17,57 ha ploto žemÄ, esanÄiÄ iÅ¡perkamosios žemÄs teritorijoje, pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo ji sutiko iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei šį žemÄs sklypÄ neterminuotam laikotarpiui. Tarp L. P. ir ieÅ¡kovÄs 1996-11-14 buvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis, kuria nuomotoja L.
P. 13,12 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei iÅ¡nuomojo 3 metų laikotarpiui iki 1999-11-14. L. P. minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ perleidus atsakovei, atsakovÄ tapo visų įsipareigojimų, kuriuos buvo priÄmusi L. P., perÄmÄja. AtsakovÄ 2000-01-03 minÄtÄ sklypÄ iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 4 metų laikotarpiui. Iki 2004 m. ieÅ¡kovÄ nuomojosi sklypÄ , mokÄjo nuomos mokestį, o nuo 2005 m. sausio mÄnesio atsakovÄ atsisakÄ toliau pratÄsti žemÄs sklypo nuomos sutartį.
AtsakovÄ nesutiko atsiskaityti su sodinių savininku, nuo 2004 m. neleidžia naudotis ieÅ¡kovei priklausanÄiais sodiniais, juos nuniokojo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs R. D. G. ieÅ¡kovÄs ŽŪB âPÄdžiaiâ naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ŽŪB âPÄdžiaiâ atsakovÄs R.
D. G. naudai 6 944,36 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų; priteisÄ valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ŽŪB âPÄdžiaiâ 1 232, 38 Eur atidÄto žyminio mokesÄio; priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovÄs R. D. G. 25,15 Eur žyminio mokesÄio.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 2 d. daliniu sprendimu pripažino ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ kompensacijÄ už jai priklausanÄius sodinius, taip pat į tai, jog kasacinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimÄ paliko galioti, konstatavo, kad Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas - kompensacijos ieÅ¡kovei dydžio nustatymas už jai nuosavybÄs teise priklausanÄius sodinius, esanÄius atsakovÄs žemÄs sklype, atlyginant jų vertÄ pinigais.Teismas nustatÄ, jog tarp L.
P. ir ŽŪB âPÄdžiaiâ 1995 m. kovo 30 d. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį L. P. įsipareigojo iÅ¡nuomoti ŽŪB âPÄdžiaiâ sugrÄ Å¾intinÄ sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui iki Å¡ios bendrovÄs veiklos nutraukimo (t. 1, b. l. 135). ŽemÄs sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta 1996-11-14, sklypas iÅ¡nuomotas iki 1999-11-14 (t. 1, b. l. 6-7), sutartis įregistruota registre. 1997-02-05 žemÄs sklypo dovanojimo sutartimi L. P. padovanojo 13,12 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei R.
D. G. (t. 1, b. l. 9). AtsakovÄ RimantÄ D. G. ir ieÅ¡kovÄ Å½ÅªB âPÄdžiai 2000 m. sausio 3 d. sudarÄ privaÄios žemÄs sklypo nuomos sutartį, kuria nuomotoja R. D. G. iÅ¡nuomojo 13,12 ha sklypÄ Å½ÅªB âPÄdžiaiâ 4 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 10). Iki 2004 m. gruodžio 31 d. ŽŪB âPÄdžiaiâ nuomojosi minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ , mokÄjo žemÄs nuomos mokestį.Teismas taip pat nustatÄ, kad 2004 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovÄ Å½ÅªB âPÄdžiaiâ informavo atsakovÄ, kad pasibaigus anksÄiau sudarytos žemÄs nuomos sutarÄiai, jos neatnaujins ir Å¡io žemÄs sklypo nenuomos (t 1, b. l. 68).
IeÅ¡kovÄ, savo iniciatyva nutraukusi nuomos santykius, dÄl kompensacijos už sodinius į atsakovÄ kreipÄsi 2007 m. liepos 11 d. praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 13). Pasibaigus nuomos sutarÄiai, Å¡alys priÄmimoâperdavimo dokumentų nepasiraÅ¡Ä, sodinių bÅ«klÄs nefiksavo. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, laikydama save sodinių, turinÄių ekonominÄ vertÄ, savininke, per visÄ Å¡Ä¯ (daugiau nei 2,5 metų) laikotarpį jokių nurodymų atsakovei dÄl sodinių priežiÅ«ros neteikÄ, servituto nustatymo ar nuomos santykių atnaujinimo neinicijavo, daikto savininkui tenkanÄių daikto priežiÅ«ros iÅ¡laidų nepatyrÄ.
Teismas iÅ¡ bylos dokumentų nustatÄ, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovÄs pradÄtÄ ekologinÄs Å«kininkystÄs veiklÄ , dalyvavimÄ ES paramos projektuose bei apie vykdomÄ sodinių priežiÅ«rÄ . Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , padarÄ remdamasis Å¡iais įrodymais: ieÅ¡kovÄs 2007-07-11 praneÅ¡imu, ieÅ¡kovÄs atsakovei 2005 ir 2006 m. iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis už sodinių priežiÅ«ros darbus (Å¡ienavimÄ ) (t. 7, b. l. 113, 115). DÄl to ieÅ¡kovÄs teiginius apie sodinių niokojimÄ teismas atmetÄ kaip nepagrįstus.
Kad sodiniai buvo prižiÅ«rimi, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovÄs į bylÄ pateikti ekologinÄs gamybos Å«kio sertifikatai bei Å«kio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151). Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, atsisakiusi pratÄsti žemÄs sklypo nuomos sutartį, ne tik neteikÄ jokių nurodymų dÄl sodinių, jų priežiÅ«ros, nebepatyrÄ sodinių priežiÅ«ros iÅ¡laidų, bet, prieÅ¡ingai, turÄjo iÅ¡ atsakovÄs lÄÅ¡omis vykdomos sodinių priežiÅ«ros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115).
DÄl Å¡ių priežasÄių teismas laikÄ, jog atsakovÄ pagrįstai iki 2007 m. liepos 11 d. praneÅ¡imo turÄjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovÄ nebelaiko sodinių daiktais, turinÄiais ekonominÄ vertÄ jai ir esanÄiais jos nuosavybÄje. Teismo vertinimu, obelų, pasodintų 1977, 1979 metais, amžius (t. 3, b. l. 36-38) bei ieÅ¡kovÄs buhalterinÄs apskaitos duomenys apie obelų nuraÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ nelaikÄ sodinių ekonomiÅ¡kai vertingais.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovÄ ekonominÄ sodinių vertÄs klausimÄ vÄl iÅ¡kÄlÄ tik po to, kai atsakovÄ pradÄjo plÄtoti ekologinį Å«kį ir gauti ES paramos iÅ¡mokas. PažymÄjo, jog iÅ¡mokas atsakovÄ gavo ne konkreÄiai už sodinius, kaip teigia ieÅ¡kovÄ, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ , todÄl teismas laikÄ nepagrįstus ieÅ¡kovÄs teiginius, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galÄtų bÅ«ti atsakovÄs gautos ES iÅ¡mokos. Teismas nustatÄ, kad iÅ¡ atsakovÄs Nacionalinei mokÄjimo agentÅ«rai teiktų ataskaitų matyti, kad pajamų iÅ¡ sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41, 86).Teismas sprendÄ, kad nagrinÄjamu atveju atsižvelgtina į abiejų savininkių (tiek žemÄs sklypo, tiek sodinių) nuosavybÄs teisių ribojimo pateisinamumÄ bei proporcingumÄ .
Teismas sprendÄ, kad atsižvelgtina ir į tai, jog ieÅ¡kovÄ nÄra visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dÄl kompensacijos už sodinius priteisimo tik tuomet, kai atsakovÄ pradÄjo ekonominÄ veiklÄ , turÄdama pagrįstų lÅ«kesÄių, jog ieÅ¡kovÄ nebeteikia sodiniams ekonominÄs vertÄs. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs laiku pareikÅ¡tas reikalavimas kompensuoti už sodinių praradimÄ bÅ«tų neužkirtÄs atsakovei galimybÄs įvertinti visus ekonominÄs veiklos kaÅ¡tus ir įvertinus kompensacijos dydį, galbÅ«t priimti kitus sprendimus dÄl ekonomiÅ¡kai naudingesnio savo nuosavybÄs (žemÄs sklypo) panaudojimoâpardavimo, nuomos ir pan.
Teismas pažymÄjo, jog atsakovÄ dÄl ekologinio Å«kio plÄtojimo ne tik gavo ES iÅ¡mokas, bet ir patyrÄ nemažai sodo priežiÅ«ros bei kitų iÅ¡laidų (t. 7, b. l. 113-126; t. 5, b. l. 78), veikla nebuvo pelninga (t. 5, b. l. 86). Sprendžiant kompensacijos už sodinius dydžio klausimÄ , teismo vertinimu, svarbus abiejų Å¡alių sÄ Å¾iningumo vertinimas tiek pagal bendruosius civilinÄs teisÄs principus (CK 1.5 str. 1 d.), tiek pagal specialiÄ sias normas, reglamentuojanÄias nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo teisinius santykius, pagal kurias skirtingai vertinamas sÄ Å¾iningas ir nesÄ Å¾iningas įgijÄjas, atitinkamai nustatant skirtingas turto grÄ Å¾inimo (kompensacijos) pasekmes (pavyzdžiui, CK 6.237 str. 4 d., 6.240 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir iÅ¡dÄstytas aplinkybes teismas atsakovÄ laikÄ sÄ Å¾ininga įgijÄja.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo nuosavybÄs teises į sodinius grindÄ turto perÄmimo iÅ¡ likviduotos BarupÄs ŽŪB faktu (t. 1, b. l. 35-40) bei pagrindinių priemonių apskaitos inventorinÄmis kortelÄmis (t. 3, b. l. 36-38), užvestomis 1987, 1988, 1990 metais, t. y. dar iki ieÅ¡kovÄs įsteigimo (t. 1, b. l. 25). TaÄiau teismas sprendÄ, kad iÅ¡ Å¡ių įrodymų nÄra galimybÄs nustatyti obelų kvartalų ribų, jų tikslių koordinaÄių atsakovÄs žemÄs sklype ar už jo ribų, bei tai, koks 1992 m. ieÅ¡kovei perduotų obelų skaiÄius yra bÅ«tent atsakovÄs žemÄs sklype.
IÅ¡ minÄtų inventorinių kortelių matyti, kad XXV kvartalas yra 20 ha ploto, X kvartalas â 20,70 ha ploto, XXIII kvartalas â 15 ha ploto. Kai tuo tarpu atsakovei priklausanÄio ir ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto žemÄs sklypo plotas yra 13,12 ha dydžio (pagal NTR iÅ¡raÅ¡us suformuoti du žemÄs sklypai: 2,1205 ha - unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,0827 ha - unik. Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 190-192). Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai nepatvirtina, koks obelų skaiÄius buvo atsakovÄs žemÄs sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu 2004 m.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybÄs (t. 1, b. l. 27), jog atsakovÄs žemÄs sklype yra 3 570 vnt. jam nuosavybÄs teise priklausanÄių obelų (CPK 178 str.). Kartu byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, nepagrindžia ir atsakovÄs teiginio, jog dalis jos sklype esanÄių obelų buvo perduota likviduotai ŽŪB âKaimynaiâ, ir todÄl esÄ ieÅ¡kovÄ neturi nuosavybÄs teisÄs ir atitinkamai reikalavimo teisÄs į Å¡iuos sodinius.
Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄs nurodytas priÄmimoâperdavimo aktas (t. 2, b. l. 152) nÄra pakankamas įrodymas nustatyti perduotų obelų buvimo vietos. Be to, byloje nÄra duomenų apie nuomos sutarties santykių su ŽŪB âKaimynaiâ buvimÄ . AtsakovÄ nepateikÄ jokių kitų įrodymų (CPK 178 str.), paneigianÄių bylos duomenimis nustatytÄ faktÄ , jog jai priklausanÄiame žemÄs sklype yra dalis likviduotos BarupÄs ŽŪB sodinių, perduotų ieÅ¡kovei ŽŪB âPÄdžiaiâ, ir patvirtinanÄių, kad jai priklausanÄiame ir ieÅ¡kovui nuomotame žemÄs sklype yra ir kitiems asmenims nuosavybÄs teise priklausanÄių sodinių (obelų).Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ, savo iniciatyva atsisakiusi tÄsti nuomos sutartį, nesiÄmÄ jokių priemonių ir veiksmų fiksuoti kiek ir kokios bÅ«klÄs sodinių jai priklauso nuomos santykių pasibaigimo momentu, dÄl kompensacijos į atsakovÄ kreipÄsi tik po 2,5 metų.
Tokį ieÅ¡kovÄs elgesį teismas laikÄ neprotingu, neatitinkanÄiu rÅ«pestingo ir apdairaus savininko elgesio, todÄl sprendÄ, kad atsiradusių pasekmių rizika â negalimumas nustatyti tikslų sodinių skaiÄių ir bÅ«klÄ nuomos santykių pasibaigimo dienai, tenka ieÅ¡kovui (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d.). Kadangi atsakovÄ sodinius prižiÅ«rÄjo, jų neniokojo, naudojo pagal paskirtį, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄs žemÄs sklype esanÄių sodinių skaiÄius nuo 2005 m. galÄjo sumažÄti dÄl jų natÅ«ralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad obelų skaiÄiaus sumažÄjimo nuo 2005 m. nefiksavo nei vienas byloje iÅ¡vadas teikÄs ekspertas ir dÄl objektyvių priežasÄių tokio skaiÄiaus nustatyti nÄra galimybÄs. Juo labiau, atsakovÄ, bÅ«dama sÄ Å¾ininga įgijÄja ir turÄdama pagrindo manyti, jog sodiniai jų buvusiai savininkei neturi ekonominÄs vertÄs, apskritai neturÄjo pareigos jų prižiÅ«rÄti, taÄiau dÄl vykdyto ekologinio Å«kininkavimo sodiniai nebuvo apleisti, dÄl ko jų bÅ«klÄ reikÅ¡mingai bÅ«tų pablogÄjusi.
Teismas, konstatavÄs, jog negalimumo nustatyti tikslų sodinių skaiÄių ir bÅ«klÄ nuomos santykių pasibaigimo dienai rizika tenka ieÅ¡kovei, obelų skaiÄiui apskaiÄiuoti rÄmÄsi ekspertų iÅ¡vadomis.Teismas nustatÄ, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizÄs, atliktų ekspertizių rezultatai yra skirtingi. Eksperto V. Ä. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizÄs atlikimo metu atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. sodinių.
TaÄiau ekspertas tokį skaiÄių nustatÄ remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nÄra, galÄjo bÅ«ti vertinimo dienÄ . Taigi, ekspertas prie žemÄs sklype esamų obelų priskyrÄ ir sudžiuvusias arba nesanÄias obelis, taÄiau nenurodÄ jokių kriterijų tokiai prielaidai pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D. K. iÅ¡vadÄ kai kurios net 1957 m.), jokių duomenų apie tai, kad vÄliau iki nuomos santykių pasibaigimo atsakovÄs žemÄs sklype bÅ«tų sodinamos naujos obelys ar atnaujinami seni sodiniai, byloje nÄra.
TaÄiau paÄios ieÅ¡kovÄs buhalterinÄje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nuraÅ¡ymas 2004-2005 m., kaip neturinÄio ekonominÄs vertÄs turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8). Be to, pirmaisiais metais po nuomos sutarties pasibaigimo, anksÄiau ieÅ¡kovei nuomotame žemÄs sklype 2005-08-23 VÄ® âEkoagrosâ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinÄs ir aplinkosaugos bÅ«klÄs reikalavimų pažeidimai â senų iÅ¡džiÅ«vusių Å¡akų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolÄtumas, daug ligų, kenkÄjų (t. 7, b. l. 141-142).
DÄl to teismas manÄ, kad egzistuoja didesnÄ tikimybÄ, jog Å¡iuo metu nesanÄios ar sudžiuvusios obelys tokios bÅ«klÄs buvo jau 2004 m. pabaigoje.AtsakovÄ, ginÄydama ieÅ¡kovÄs nurodytÄ obelų skaiÄių, pateikÄ antstolÄs R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (t.
2. b. l. 209), pagal kurį 2010-03-02 atsakovei priklausanÄiame sklype buvo 2 282 vnt. obelų. Å iuo protokolu (jame fiksuotu sodinių skaiÄiumi) vadovavosi ir ekspertas K. J. (t. 3, b. l. 93-104). Atsižvelgiant į tai, jog antstolÄ nÄra atitinkamos srities specialistÄ, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistÄ ar sudžiÅ«vusį sodinį, kuris jau nebegali bÅ«ti naudojamas pagal savo tiesioginÄ paskirtį, nuo sodinio, kuris gali bÅ«ti atstatomas, teismas laikÄ nesant pagrindo sutikti su antstolÄs R.
M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaiÄiumi. Esant tokioms aplinkybÄms teismas laikÄ, jog tiksliausiai sodinių skaiÄių pagal jų bÅ«klÄ nustatÄ ekspertas D. K. (t. 7, b. l. 79-83). Remiantis Å¡io eksperto iÅ¡vada, iÅ¡ 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, atsakovÄs žemÄ sklype Å¡iuo metu auga 3 011 vnt., iÅ¡ kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių Å¡akų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiÅ¡kai neatstatomos.
Tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie sodiniai nebegali bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginÄ paskirtį, todÄl turi bÅ«ti vertinama tokių sodinių likvidavimo vertÄ. Teismas akcentavo, kad D. K. ekspertizÄs akte sodinių likvidavimo vertÄ nebuvo vertinama, taÄiau remiantis eksperto K. J. paskaiÄiavimais, net Å«kio bÅ«du atliekant medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo darbus, medienos pardavimo pajamos nepadengtų medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidų ir ženkliai jas virÅ¡ytų.
Tai, teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad 942 vnt. neatstatomų sodinių neturi ekonominÄs vertÄs ir jų buvimas atsakovÄs žemÄs sklype reiÅ¡kia ne atsakovÄs gautÄ naudÄ , bet bÅ«simas iÅ¡laidas, kurios turÄtų tekti sodinių savininkui, bet ne žemÄs sklypo savininkui. DÄl Å¡ių priežasÄių teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas dÄl kompensacijos priteisimo už Å¡iuos neatstatomus sodinius, neturinÄius ekonominÄs vertÄs, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todÄl jo netenkino (CK 6.240 str. 5 d.).
Remiantis iÅ¡dÄstytu, teismas sprendÄ, jog kompensacija ieÅ¡kovui skaiÄiuotina už 2 069 obelis, esanÄias atsakovÄs žemÄs sklype.Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl kompensacijos už sodinius dydžio, atsakovÄs pateiktÄ UAB âRobintaâ 2010-03-09 preliminarios turto vertÄs nustatymo pažymÄ nelaikÄ Ä¯rodymu, patvirtinanÄiu ar paneigianÄiu obelų vertÄ, nes Å¡ioje pažymoje yra nurodyta, kad iÅ¡vada neatitinka turto vertÄs nustatymo vertinimo ataskaitos turinio bei formos ir yra tik informacinio pobÅ«džio, kad už pateiktų dokumentų tikslumÄ vertintojas neatsako.Teismas vertino kiekvienÄ ekspertizÄ visų surinktų bylos įrodymų kontekste.
Eksperto V. Ä. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizÄs atlikimo metu atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. sodinių, kurių vertÄ 2005-01-01 buvo 552 500 Lt. IÅ¡ Å¡io eksperto iÅ¡vadų bei paaiÅ¡kinimų teismas sprendÄ, kad pagrindiniu vertÄs nustatymo kriterijumi ekspertas laikÄ 1991-04-12 VyriausybÄs nutarimu patvirtintuose âVaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertÄ atlyginama dÄl žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms, įkainojimo normatyvuoseâ nustatytÄ kriterijų - obels kamieno skersmens dydį.
Remiantis finansų ministro patvirtintos âTurto ir verslo vertinimo metodikosâ 4-5 punktais, turto vertintojas savo veikloje gali remtis ir kitais teisÄs aktais, susijusiais su vertinimu tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir Å¡iai Metodikai; vertintojas remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sÄ lygų stebÄjimu ir tyrimų rezultatais. Tai leidžia teigti, jog ekspertas, nustatydamas sodinių vertÄ, galÄjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, taÄiau kartu privalÄjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetÄ .
Eksperto V. Ä. pateiktas iÅ¡vadas teismas vertino kritiÅ¡kai dÄl Å¡ių priežasÄių: ekspertas, apskaiÄiuodamas sodinių vertÄ, netaikÄ Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, atmesdamas pajamų metodo taikymÄ ekspertas padarÄ nepagrįstÄ prielaidÄ , kad negalima gauti duomenų apie gautas grynÄ sias pajamas iÅ¡ sodininkystÄs verslo, todÄl į teismÄ su praÅ¡ymu gauti tokiÄ informacijÄ nesikreipÄ. Teismas, atsižvelgdamas į Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 p. nuostatas, sprendÄ, kad Å¡iuo atveju turÄjo bÅ«ti vertinami retrospektyvÅ«s duomenys apie ieÅ¡kovÄs pajamas iÅ¡ sodininkystÄs verslo ir tokie duomenys byloje yra.
Be to, teismo vertinimu, ekspertas tik fragmentiÅ¡kai rÄmÄsi vienu iÅ¡ 1991-04-12 VyriausybÄs nutarimu patvirtintuose âVaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertÄ atlyginama dÄl žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms, įkainojimo normatyvuoseâ numatytu kriterijumi, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į Å¡iuose normatyvuose nustatytus įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio bÅ«klÄ dÄl kamieno žievÄs pažeidimų, ligų, iÅ¡puvimų ir kt., dÄl kurių sodinio vertÄ mažintina iki 100 procentų, už 70 procentų nuvertintÄ medį savininkui nÄra mokama.
Atsižvelgiant į tai, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog eksperto V. Ä. iÅ¡vadose sodinių vertÄ nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertÄs.Ekspertas K. J. 2 282 vnt. obelų, esanÄių atsakovÄs žemÄs sklype, įvertino 19 000 Lt (5 502,78 Eur) arba 2,41 Eur už sodinį verte, taikydamas atkuriamosios vertÄs (kaÅ¡tų) metodÄ , jį derindamas su lyginamosios vertÄs metodu. Ekspertas atsižvelgÄ Ä¯ sodinių bÅ«klÄ, amžių (nusidÄvÄjimÄ ), derlingumÄ , retrospektyvius duomenis apie ieÅ¡kovo gautas pajamas iÅ¡ sodininkystÄs iki 2005 m., įveisimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, likvidavimo vertÄ.
Galiausiai įvertinus medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidas, kurios ženkliai virÅ¡ytų už medienÄ gautas pajamas, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sodinių vertÄ yra nulinÄ.TreÄioji teismo skirta ekspertizÄ buvo atlikta eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83), iÅ¡samiai vertinusio vaismedžių bÅ«klÄ, derlingumÄ , ligų ir kenkÄjų pažeidimus, vizualiai vertinusio kiekvienÄ vaismedį. IÅ¡ vertinamų kompensacijai nustatytų 2 069 obelų ekspertas D.
K. 1 175 vnt. įvertino 3 balais iÅ¡ 5, 890 vnt. â 4 balais, 4 vnt. â 5 balais (vaismedžio bÅ«klÄ Ä¯vertinus 1-2 balais, jis yra netinkamas tolimesnei eksploatacijai). Vaismedžių vertÄ ekspertas nustatÄ vadovaudamasis ŽemÄs Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemÄs Å«kio produkcijos normatyvinÄmis kainomis ir dÄl faktinÄs sodo bÅ«klÄs (nepriežiÅ«ros) galutinÄ sodo vertÄ nurodÄ 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vienÄ sodinį. Nors ekspertizÄs akte teigiama, kad prieÅ¡ 10 metų vaismedžiai buvo prižiÅ«rÄti, daugiau kaip 3 metus negenÄti, neÅ¡ienauti, iÅ¡retÄjÄ, gausu piktžolių, taÄiau Å¡ių teiginių ekspertas visiÅ¡kai nepagrindžia, nenurodo kokiais duomenimis ir paskaiÄiavimais, kokiomis metodikomis remiantis buvo padarytos tokios iÅ¡vados.
Teismas pastebÄjo, jog Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo bÅ«klÄ 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt âObelis be žemÄs, sodininkas be galvosâ (t. 3, b. l. 19-20), Å¡ių vieÅ¡ai paskelbtų duomenų apie ieÅ¡kovÄs sodų nepriežiÅ«rÄ ieÅ¡kovÄ byloje neginÄijo, juos paneigianÄių įrodymų nepateikÄ), 2005 m. ir vÄlesniais metais (duomenys apie atsakovÄs vykdytÄ ekologinį Å«kininkavimÄ ir tokio Å«kininkavimo reikalavimams atitinkanÄiÄ sodo bÅ«klÄ), todÄl minÄtus eksperto teiginius teismas laikÄ prielaidomis.
Be to, trijų ir daugiau metų nepriežiÅ«ros kriterijus, nustatytas ŽemÄs Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakyme, kuriuo rÄmÄsi ekspertas, nÄra Å¡iame įsakyme diferencijuotas ir yra neapibrÄžtas terminas, kas leidžia sprÄsti, jog eksperto teiginiai nÄra iÅ¡vada apie konkretų nepriežiÅ«ros laikotarpį. Teismas pažymÄjo, kad ekspertų K. J. ir D. K. vertinimai skiriasi nereikÅ¡mingai, už vienÄ sodinį nustaÄius atitinkamai 2, 41 Eur ir 2, 10 Eur kainÄ . Å ios iÅ¡vados koreliuoja ir su byloje pateiktais įrodymais apie sodinių pardavimÄ 2007 m. toje paÄioje vietovÄje to paties sodininkystÄs Å«kio (t. 7, b. l. 42), pagal kuriuos už vienÄ sodinį mokÄta 10 Lt (2, 90 Eur).
Teismas pažymÄjo, kad jis neturi duomenų apie tai, ar buvo mokama už visus atitinkamame žemÄs sklype esanÄius sodinius, ar tik už tam tikros sodininkystÄs standartus atitinkanÄias obelis. Be to, ieÅ¡kovas, neneigdamas obelų perleidimo/kompensacijos mokÄjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieÅ¡kovo ŽŪB âPÄdžiaiâ pirmininkas) fakto, atsisakÄ pateikti Å¡iuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vÄliau pateikÄ tik dalį Å¡ių duomenų ir nepateikÄ duomenų apie sandorius su S. Z., Å¡ioje byloje veikianÄiu ieÅ¡kovÄs vardu.
Teismas nurodÄ, kad remiantis contra spoliatorem prezumpcija Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai paÄius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinÄs. Å iuo pagrindu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nepateiktų sodinių perleidimo/kompensacijos sandorių kaina buvo mažesnÄs nei 10 Lt (2,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog teisinga sodinių verte laikytina ekspertų K. J. ir D. K. nurodytų kainų už vienÄ sodinį vidurkis â 2, 26 Eur (2, 41 Eur + 2, 10 Eur/ 2), taigi viso už 2 069 vnt. sodinių â 4 675,94 Eur.Kartu teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog sÄ Å¾iningo įgijÄjo (atsakovÄs) sklype lieka 942 vnt. neatstatomų sodinių, neturinÄių ekonominÄs vertÄs, ir jų buvimas atsakovÄs žemÄs sklype reiÅ¡kia ne atsakovÄs gautÄ naudÄ , bet bÅ«simas iÅ¡laidas, kurios susijusios su sodinių naudojimu praeityje, todÄl tenka buvusiam jų savininkui â ieÅ¡kovei.
Teismas pažymÄjo, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka CK 4.37 str. 1 d. nuostatÄ , kuri draudžia savininkui pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. IeÅ¡kinys dÄl kompensacijos negali bÅ«ti tenkinamas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.240 str. 5 d.). IeÅ¡kovÄ neginÄijo kartu su eksperto K. J. ekspertizÄs aktu į bylÄ pateiktos medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidų lokalinÄs sÄ matos (t. 3, b. l. 148), Å¡ias iÅ¡laidas paneigianÄių įrodymų nepateikÄ.
SÄ mata sudaryta skaiÄiuojant 2 282 obelų tvarkymo darbus. Bendra tokių iÅ¡laidų kaina siektų 41 251, 54 Lt (11 947, 27 Eur). Tokiu bÅ«du 942 vnt. obelų medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo darbai kainuotų 4 931,78 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovÄ Å¡ių iÅ¡laidų dar nÄra patyrusi, o dalis darbų gali bÅ«ti vykdoma ir Å«kio bÅ«du, teismas sprendÄ, jog vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais priteistinos kompensacijos už 2 069 sodinius, kurių vertÄ yra 4 675,94 Eur, turi bÅ«ti sumažinta 30 procentų (1 402, 78 Eur), ieÅ¡kovei priteisiant 3 273,16 Eur kompensacijÄ (4 675, 94 Eur - 1 402,78 Eur = 3 273, 16 Eur).
Nuo Å¡ios sumos teismas priteisÄ 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (nuo 2008-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidas priteisÄ ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (2 proc.), o atsakovei â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (98 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovÄ nurodÄ (t. 8, b. l. 10-11), jog ji patyrÄ 868,86 Eur iÅ¡laidų advokatÄs V.
N. teisinÄms paslaugoms apmokÄti bei 1 790,80 Eur iÅ¡laidų kito advokato teisinÄms paslaugoms apmokÄti. IÅ¡ advokato P. A. teisinių paslaugų apraÅ¡ymo matyti, jog paskaiÄiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sÄ skaitaâfaktÅ«ra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesÄ ir pakeitus ankstesnį ieÅ¡kovo atstovÄ , taip pat už praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių parengimÄ , kuris nebuvo tenkintas. Teismo vertinimu, iÅ¡laidų padidÄjimas dÄl atstovo keitimo priklausÄ tik nuo ieÅ¡kovÄs sprendimo ir nebuvo bÅ«tinos, todÄl nelaikÄ pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.).
Atsižvelgdamas į tai, teismas laikÄ pagrįstomis 868,86 Eur iÅ¡laidas advokatÄs V. N. teisinÄms paslaugoms apmokÄti bei 580,80 Eur iÅ¡laidas advokato P. A. teisinÄms paslaugoms apmokÄti, viso â 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteisÄ 28,99 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokÄti.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ patyrÄ 2 896,20 Eur V. Ä. ekspertizÄs atlikimo iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 50), kurias praÅ¡o priteisti.
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs teismas priteisÄ 57,92 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų už V. Ä. ekspertizÄs atlikimÄ .IeÅ¡kovÄ taip pat sumokÄjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesÄio (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257, 53 Eur) žyminio mokesÄio dalies mokÄjimas buvo atidÄtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai teismas priteisÄ 1 232, 38 Eur (98 procentai) atidÄto žyminio mokesÄio dalį, kitÄ atidÄto žyminio mokesÄio dalį â 25,15 Eur (2 procentai) priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs valstybÄs naudai.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovÄ 2016-02-10 praÅ¡yme dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo nenurodÄ ir priteisti nepraÅ¡Ä.AtsakovÄ praÅ¡Ä priteisti viso 18 861,19 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinÄjimo laikotarpį. SusipažinÄs su teisinių paslaugų apraÅ¡ymu, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ne visos sumos į atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už kreipimosi į EŽTT parengimÄ .
Å ias iÅ¡laidas teismas nelaikÄ nagrinÄjamos bylos bylinÄjimosi iÅ¡laidomis. Teismas pažymÄjo, kad Å¡ioje byloje taip pat nebuvo remtasi UAB âRobintaâ 2010-03-09 preliminarios turto vertÄs nustatymo pažyma bei antstolÄs R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualÅ«s kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinÄjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dÄl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , proceso dalyviams nepaskirstomos, todÄl minÄtų dokumentų parengimo iÅ¡laidų teismas nepaskirstÄ.
Teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog advokatÄs J. J. pateiktuose teisinių paslaugų teikimo iÅ¡laidas patvirtinanÄiuose dokumentuose nÄra detalesnio paslaugų apraÅ¡ymo, dÄl ko nÄra galimybÄs nustatyti kokia konkreÄiai advokato paslauga buvo suteikta ir sprÄsti apie iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Remdamasis Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (patvirtintos 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85; 2004-04-02 ir 2015-03-20 redakcijos) nustatytais kriterijais, teismas laiko pagrįstomis 4 300 Eur dydžio atsakovÄs patirtas iÅ¡laidas teisinÄms paslaugoms apmokÄti.
Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteisÄ 4 214 Eur dydžio (98 procentai) iÅ¡laidų, atsakovÄs patirtų teisinÄms paslaugoms apmokÄti.AtsakovÄ praÅ¡Ä priteisti K. J. ekspertizÄs atlikimo ir eksperto atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai teismas priteisÄ 1 590,29 Eur (98 procentai) ekspertizÄs atlikimo iÅ¡laidų.AtsakovÄ taip pat praÅ¡Ä priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesÄio už apeliacinio skundo dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimÄ (t. 2, b. l. 206).
Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi patenkinÄs atsakovÄs apeliacinį skundÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidų nepaskirstÄ, todÄl 1 211, 34 Eur žyminio mokesÄio iÅ¡laidų atsakovÄs naudai priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs.AtsakovÄ praÅ¡Ä priteisti 108 Lt (31,28 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesÄio už kasacinio skundo dÄl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimÄ . Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinÄs instancijos teismo priimtÄ dalinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ , taÄiau pakeitÄ teisinio ginÄo santykių kvalifikavimÄ ir tai, teismo vertinimu, turÄjo reikÅ¡mÄs Å¡ios bylos nagrinÄjimui, todÄl sprendÄ, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 15,64 Eur (50 procentų) žyminio mokesÄio už kasacinio skundo pateikimÄ atsakovÄs naudai.Taigi ieÅ¡kovÄs naudai iÅ¡ atsakovÄs teismas priteisÄ 86,91 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
AtsakovÄs naudai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisÄ 7 031,27 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Subendrinus prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteisÄ 6 944,36 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ Å½ÅªB âPÄdžiaiâ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Sprendimu teismas netinkamai vertino aplinkybes dÄl ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄių sodinių skaiÄiaus. Nors ieÅ¡kovÄ su pirminiu 2008-09-12 ieÅ¡kiniu pateikÄ obelų sÄ matÄ (2007-10-17) (t. 1, b.l. 27), kurioje nurodÄ, jog jai nuomojamame žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. obelų (23 kvartale - 2 930 vnt. obelų (1977 metų), 25 kvartale - 310 obelų (1979 metų), 10 kvartale - 330 obelų (1977 metų), taÄiau ieÅ¡kovÄ 2012-03-08 pirminį ieÅ¡kinį patikslino praÅ¡ant teismo priteisti iÅ¡ atsakovÄs jau 552,500,00 Lt (160,015,06 Eur) kompensacijÄ už obelis (t. 3, b.l. 158-161).
IeÅ¡kovÄ patikslino ieÅ¡kinį atsižvelgdama į eksperto V. Ä. atliktÄ 2011 m. ekspertizÄ, kurioje nustatytas 3 280 vnt. obelų skaiÄius ir 160 015,06 Eur kompensacija. IeÅ¡kovÄ po eksperto iÅ¡vadų pateikimo nebesirÄmÄ tuo faktu, kad atsakovÄs žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. obelų. DÄl Å¡ios priežasties nepagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog atsakovÄs žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų, kuomet Å¡iuo faktu ieÅ¡kovÄ apskritai nebesirÄmÄ po patikslinto ieÅ¡kinio padavimo.
Be to, ekspertas V. Ä. apskaiÄiavo ne visas obelis, o bÅ«tent tas, kurios buvo atsakovÄs žemÄs sklype apžiÅ«ros dienÄ . EkspertizÄje nurodyta, jog skaiÄiuojamas plotas apima visÄ 23 kvartalÄ , dalį 10 kvartalo ir dalį 25 kvartalo (t. 3, b.l. 62). Taigi, ekspertas iÅ¡skyrÄ kvartaluose esantį atsakovÄs žemÄs sklypÄ ir obelis skaiÄiavo tik jame. Kitas ekspertas K. J. pateiktoje ekspertizÄje (t.
3. b.l. 93-104) apskritai neskaiÄiavo, koks skaiÄius ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų yra atsakovÄs žemÄs sklype. AntstolÄs R. M. 2010-03-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0064/10/01/1 negali bÅ«ti laikomas tinkamu obelų skaiÄiaus nustatymu. TÄ patvirtino ir teismas savo sprendime. Ekspertas D. K. nustatÄ, kad atsakovÄs žemÄs sklype buvo pasodinta 3 660 vnt. ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų, kad ekspertizÄs atlikimo metu (2015 m.) atsakovÄs žemÄs sklype liko tik 3 011 vnt. obelų ir kad 942 vnt. obelys apžiÅ«ros dienÄ (2015 m.) jau nebeatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų ir yra technologiÅ¡kai neatstatomos.
NeaiÅ¡ku, kodÄl teismas pasirinko skaiÄiuoti obelų skaiÄių pagal 2015 m. duomenis (D. K. ekspertizÄ), o ne pagal 2011 m. duomenis (V. Ä. ekspertizÄ), kuomet pastarieji duomenys yra labiau artimesni nuomos santykiams pasibaigimo ir nuosavybÄs praradimo metams (2004 m,). Nuo 2011 m. iki 2015 m. (praÄjus 4 metams), dalis neprižiÅ«rimų bei blogai prižiÅ«rimų obelų prarado savo vertÄ visiÅ¡kai, taÄiau tai įvyko dÄl atsakovÄs kaltÄs, kuri, prieÅ¡ingai nei teigÄ teismas sprendime, nebuvo obelų sÄ Å¾ininga įgijÄja, o siekÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pasipelnyti gaunant ES iÅ¡mokas už žemÄs naudmenas (obelis) (t. 7, b. l. 50).
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima nustatyti tikslų sodinių skaiÄių ir bÅ«klÄ nuomos santykių pasibaigimo dienai. Teismas, nurodÄs, kad obelų skaiÄius kompensacijai apskaiÄiuoti bus nustatomas pagal ekspertų atliktas iÅ¡vadas, t. y. ekspertizių atlikimo dienÄ , nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. Ä. ekspertizÄje apskaiÄiuotu sodinių skaiÄiumi 2011 metams, o rÄmÄsi eksperto D. K. 2015 m. nustatytomis aplinkybÄmis, kurios be pagrindo reiÅ¡kÄ iÅ¡ anksto mažiau palankų teisinį vertinimÄ ieÅ¡kovei, nes teismo nebuvo įvertintas kaip įmanoma labiau retrospektyvus vertinimas nustatant obelų skaiÄių.
Teismas taip pažeidÄ Å¡alių tinkamo įrodymų vertinimo bei lygiateisiÅ¡kumo principus.2. IeÅ¡kovÄ rÅ«pinosi obelimis, siekÄ byloje nustatyti tikrÄ jį jų skaiÄių ir rinkos kainÄ bei atsakovÄs nesirÅ«pinimÄ obelimis. Teismas sprendime nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog ieÅ¡kovÄ, siekdama įrodyti tikslų obelų skaiÄių ir kainÄ , 2008-07-02 kreipÄsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tvarkymo departamentÄ praÅ¡ydama nustatyti sodinių vertÄ.
Byloje yra pateiktas Å¡io departamento 2008-08-06 atsakymas Nr. 4-1464 (t. 1, b.l. 28), kuriame nurodÄ, jog apskrities virÅ¡ininkui nesuteikta teisÄ tenkinti tokio pobÅ«džio sodinių savininko praÅ¡ymo, nes jis sodinių vertÄ Ä¯vertina pagal žemÄs savininko praÅ¡ymÄ . Pagal tuo metu galiojantį 1999-10-22 VyriausybÄs nutarimÄ âDÄl atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrÅ«mius, esanÄius savininkams sugrÄ Å¾intoje žemÄjeâ, buvo numatyta tvarka, jog Å¡alims nesutarus dÄl atsiskaitymo už sodinius, žemÄs savininkas paduoda apskrities virÅ¡ininkui praÅ¡ymÄ dÄl sodinių vertÄs nustatymo ir Å¡ios žemÄs palaisvinimo.
Teismas sprendimu netinkamai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tÄ , nes ieÅ¡kovei ir atsakovei nesutarus, obelų vertÄs nustatymÄ kreipiantis į apskrities virÅ¡ininkÄ turÄjo inicijuoti atsakovÄ, o ne ieÅ¡kovÄ. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog ieÅ¡kovÄs elgesys yra neprotingas, neatitinkantis rÅ«pestingo ir apdairaus savininko elgesio, yra nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovÄ 2007-07-11, 2008-04-25 raÅ¡tais buvo kreipusis į atsakovÄ dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų kompensacijos (t. 1, b.l. 13, t. 1, b.l. 12).
Iki tol ieÅ¡kovÄ pagrįstai laukÄ ir tikÄjosi, kad jai už obelis bus atlyginta. Tai yra, teisme jau buvo paliudyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovÄ pareiÅ¡kÄ norinti pati Å«kininkauti ir gauti ES iÅ¡mokas už ekologiÅ¡kÄ Å«kį, bei žodžiu susitarÄ su apeliante iÅ¡pirkti obelis iÅ¡ ieÅ¡kovÄs per tris metus, buvo netgi sutarta, kad bendrovÄ Ä¯dirbs sodo žemÄ, o atsakovÄ pirmus metus nemokÄs nieko, antrais sumokÄs pusÄ obelų kainos, o treÄiais metais - kita pusÄ (t. 2, b.l. 192).
AtsakovÄ neneigÄ aplinkybes, kad yra įkÅ«rusi ekologinį Å«kį ir naudojasi ginÄo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiÅ«ri ir gauna ES paramÄ (t. 2 , b.l. 192). Kuomet atsakovÄ memorandumu (t. 1, b.l.
4) nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymai atsiskaityti už sodinius yra neteisÄti, ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kojo bÅ«dų ginti pažeistas teises, tarÄsi dÄl teisių gynimo su advokatais. Pirmiausia, kaip minÄta, 2008-07-02 kreipÄsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tvarkymo departamentÄ dÄl sodinių vertÄs nustatymo. Departamentui atsakius, kad ieÅ¡kovei reikia savomis lÄÅ¡omis atlikti turto vertinimÄ ir kreiptis į teismÄ dÄl atlyginimo už sodinius, ieÅ¡kovÄ po kelių mÄnesių, t. y. 2008-09-12, pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovei.
Be kita ko, ieÅ¡kovÄ net buvo kreipusis į Jonavos rajono policijos komisariatÄ , kuriame pagal ieÅ¡kovÄs direktoriaus pareiÅ¡kimÄ 2007-08-17 buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) tyÄia gadinami ieÅ¡kovei priklausantys vaismedžiai, o turtinÄ Å¾ala siekia 19,896,00 Lt. Byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemÄs sklype genÄjo bÅ«tent atsakovÄ bei jos samdomos įmonÄs darbuotojai.
Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taÄiau bÅ«tent tokias aplinkybes vÄliau nustatÄ ir ekspertas D. K., nurodÄs, kad daug vaismedžių dÄl netinkamai prieÅ¡ 5-7 m. atlikto genÄjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko Å¡akų drastiÅ¡ko sutrumpinimo), yra praradÄ tradicinÄ vaismedžio formÄ , vainike daug naujai atžÄlusių lygiaverÄių stiebų. SutankÄjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažÄja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasisâ (t. 7, b.l. 81).
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad 5-7 metai yra bÅ«tent tas laiko tarpas, kuomet obelis genÄjo atsakovÄ ir tai darÄ netinkamai, iÅ¡ esmÄs jas niokodama. DÄl Å¡ios priežasties obelų nuvertÄjimÄ lÄmÄ bÅ«tent atsakovÄs nesirÅ«pinimas obelimis ir ieÅ¡kovÄ siekÄ tai rodyti nuo pat pradžių, todÄl nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovÄ pareikalavo kompensacijos už obelis tik tada, kai atsakovÄ sutvarkÄ Å¾emÄs sklypÄ ir obelis bei sÄkmingai pradÄjo Å«kininkauti.3.
Sprendimu teismas be teisinio pagrindo pripažino atsakovÄ sÄ Å¾ininga įgijÄja. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, kad neteisÄtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybÄs teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant teismo sprendime minimas CK normas sistemiÅ¡kai, sÄ Å¾iningas įgijÄjas yra asmuo, kuris nežinojo ir neturÄjo žinoti, kad daiktÄ jam perleidžia asmuo neturintis tam teisinio pagrindo (pvz., CK 4.96 str.).
Taigi, nesÄ Å¾iningas asmuo bÅ«tų laikomas tas, kuris žinojo ar turÄjo žinoti, kad turto negali gauti savo nuosavybÄn ir kad turtas jam nepriklauso. Tuo tarpu minÄtos CK 6.237 str. 4 d. bei CK 6.240 str. 2 d. jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, jog asmuo, įgijÄs turto be pagrindo, gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgijÄju. NagrinÄjamu atveju Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014-01-10 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-136/2014, kurioje buvo sprÄstas klausimas dÄl ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄs į sodinius pripažinimo, konstatavo, kad neatlygintinai perdavus ieÅ¡kovÄs turtÄ atsakovÄs nuosavybÄn bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovÄs, kaip žemÄs naudotojos ir sodinių savininkÄs, nuosavybÄs teisÄ, sukuriama situacija, kai vieno savininko turtas bÅ«tų neatlygintinai paimtas kito savininko nuosavybÄn, atimant iÅ¡ Å¡io teisÄ gauti iÅ¡ savo turto ekonominÄ naudÄ ir teisingÄ atlygį už turtÄ .
IÅ¡ iÅ¡dÄstytų Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisinių argumentų, akivaizdu, kad atsakovÄ negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įgijÄja, kuomet tarp paÄios ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs buvo sudaryta nuomos sutartis, o jai pasibaigus, ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄius sodinius atsakovÄ faktiÅ¡kai naudojo ir gavo ekonominÄ naudÄ . Tai yra, sprendime nurodyti teismo argumentai dÄl palankių sÄ lygų vertinimo atsakovÄs naudai yra nepagrįsti visuotino principo ex injuria jus non oritur (iÅ¡ neteisÄs teisÄ neatsiranda) taikymo aspektu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ pati sudarÄ nuomos sutartį su ieÅ¡kove, todÄl tiek apie jÄ , tiek ir tai, kad sodiniai priklausÄ ieÅ¡kovei, ji žinojo, todÄl turÄjo arba galÄjo žinoti, kad nuomos santykių pasibaigimas nereiÅ¡kia nuosavybÄs teisÄs į sodinius perÄjimo atsakovei. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas sprendimu negalÄjo pasisakyti dÄl tų klausimų, kurie Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jau buvo nusprÄsti ir iÅ¡tirti. Atitinkamai, teismas sprendimu pažeidÄ materialinÄs teisÄs normas, netinkamai aiÅ¡kindamas AtsakovÄs, kaip sÄ Å¾iningos įgijÄjos, teisinį statusÄ .4.
Teismas netinkamai vertino eksperto V. Ä. ekspertizÄ. Teismo sprendime nurodoma, kad ekspertas V. Ä. nustatÄ, jog AtsakovÄs žemÄs sklype buvo 3 570 vnt. obelų. PažymÄtina, kad teismas klaidingai nurodÄ tokį obelų skaiÄių, nes ekspertas V. Ä. ekspertizÄs akte (t. 3, b.l. 55-69) aiÅ¡kiai nustatÄ, kad apžiÅ«ros metu (2011 m.) tinkamų obelų skaiÄius buvo 3 280 vnt., o ne 3 570 vnt. NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas nurodÄ bÅ«tent tokį obelų skaiÄių (3 570 vnt.). 3 570 vnt. obelų skaiÄių buvo nurodžiusi ieÅ¡kovÄ savo pirminiame ieÅ¡kinyje, kuris vÄliau buvo patikslintas remiantis eksperto paskaiÄiuota 3280 vnt. obelų skaiÄiumi.
Be to, ekspertas V. Ä. aiÅ¡kiai ekspertizÄje nurodÄ, kad su iÅ¡džiÅ«vusiomis ar nesanÄiomis obelimis, obelų skaiÄius galÄtų bÅ«ti net 3 655 vnt., taÄiau ekspertas Å¡ių obelų neskaiÄiavo ir galutinai pateikÄ 3 280 vnt. obelų skaiÄių, t. y. bÅ«tent pastarasis obelų skaiÄius buvo tinkamas. Ekspertas nevertino tų obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ jau buvo nudžiÅ«vusios ar jų apskritai nebuvo.
6. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Ä. ekspertizÄje taikomus turto vertinimo metodus. Obelų, kaip specifinio tarto (ar net verslo) vertÄ tiksliausiai galima nustatyti tik naudojantis kitais normatyviniais dokumentais, kurie galÄtų teisingiausiai įvertinti sodinių vertÄ ir kurie nepažeistų Å¡io turto savininko teisių. Ekspertas V. Ä. vadovavosi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 âDÄl vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertÄ atlyginama dÄl žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms, įkainojimo normatyvųâ (toliau â Normatyvai), kuris nustatÄ sodinių kainÄ pagal jų vertÄ, kuri atlyginama žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms metu.
Taigi eksperto rÄmimasis Normatyvais tiksliausiai atitinka TVVÄ® 5 str. 1 d. 2 p. numatytÄ turto įvertinimÄ pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybÄs nelieÄiamumo ir kt. principus. Tuo tarpu teismas nepagrįstai obelų vertei nustatyti suteikÄ iÅ¡skirtinÄ ir absoliuÄiÄ reikÅ¡mÄ pajamų vertinimo metodui, taip pažeisdamas materialinÄs teisÄs normas, nustatytas TVVÄ® 5 str., todÄl neobjektyviai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.7. Teismas nepasisakÄ ir nevertino aplinkybes apie atsakovÄs gautas iÅ¡mokas už naudojimÄ si ieÅ¡kovÄs obelimis.
Nepagrįsti teismo argumentai, jog iÅ¡mokas atsakovÄ gavo ne konkreÄiai už sodinius, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ . Ekologinis Å«kininkavimas Å¡iuo atveju susidÄjo tik iÅ¡ pajamų už obelis, nes kitų žemÄs naudmenų sklypuose nebuvo ir nÄra. 2012-07-09 NacionalinÄ mokÄjimo agentÅ«ra prie ŽemÄs Å«kio ministerijos raÅ¡te Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b. l. 65-66) nurodÄ, kad atsakovÄ â...nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines iÅ¡mokas...â ir dalyvauja programose (2007-2013 m. programa âEkologinis Å«kininkavimasâ, Kaimo plÄtros 2004-2006 m. plano priemonÄs âAgrarinÄ aplinkosaugaâ programa âEkologinis Å«kininkavimasâ).
Å iame raÅ¡te nurodyta, kad agentÅ«ra paramos gavÄjai už paraiÅ¡kose numatytų įsipareigojimų ir reikalavimų įvykdymÄ iÅ¡mokÄjo 201 905,32 Lt (58 475,82 Eur) iÅ¡mokų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad iÅ¡mokas atsakovÄ gavo ne konkreÄiai už sodinius, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ , kuomet pati agentÅ«ra aiÅ¡kiai nurodÄ, už kÄ buvo mokÄtos Å¡ios iÅ¡mokos. Be to, pati atsakovÄ neneigÄ aplinkybÄs, kad yra įkÅ«rusi ekologinį Å«kį ir naudojasi ginÄo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiÅ«ri ir gauna ES paramÄ .
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ekspertas V. Ä. be pagrindo nesirÄmÄ pajamų metodu, kuomet pats teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovÄs galimų tuo metu bÅ«simų pajamų už ieÅ¡kovei priklausanÄias obelis. DÄl Å¡ios priežasties teismo argumentas sprendime, jog egzistuoja didesnÄ tikimybÄ, jog Å¡iuo metu nesanÄios ar sudžiÅ«vusios obelys tokios bÅ«klÄs buvo jau 2004 m. pabaigoje yra absoliuÄiai nepagrįstas ir pateiktas neatsižvelgiant į realias rinkos sÄ lygas, galimas gauti pajamas ateityje (kurias atsakovÄ ir gavo) bei sodinių tikrÄ jÄ vertÄ nepriklausomai nuo tam tikro obelų nuvertÄjimo.
Å iuo atveju obelis galima atstatyti į jas papildomai investuojant, prižiÅ«rint, todÄl obelų tikroji vertÄ negali bÅ«ti vertinama iÅ¡imtinai pagal tam tikru momentu duodamas pajamas. Teismas sprendime neįvertino bÅ«simų sodinių diskontuotų pajamų, t. y. paÄios atsakovÄs gautų iÅ¡mokų už ieÅ¡kovÄs turtÄ (69,886,67 Eur), todÄl nepagrįstai siekÄ sodinių vertÄ nustatyti tik pagal tuo metu gaunamas iÅ¡ sodinių pajamas.8. Ekspertas V. Ä. pagrįstai obelų vertÄ nustatÄ pagal Normatyvais patvirtintus sodinių įkainius.
Teismas sprendime nepagrįstai nurodÄ, jog ekspertas V. Ä., remdamasis Normatyvais, obelų vertÄ nustatÄ visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į Normatyvuose nustatytas įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio bÅ«klÄ dÄl kamieno žievÄs pažeidimų, ligų, iÅ¡puvimų ir kt. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, ekspertas V. Ä., vertindamas obelų vertÄ, rÄmÄsi tiek didžiausiais Normatyvuose nurodytais koregavimo koeficientais (įvertindamas galimÄ vaismedžių diametro matavimo paklaidÄ ), tiek atsižvelgÄ ir į kainÄ mažinanÄius procentus, kuriais ir buvo sumažinta obelų vertÄ (t. 3, b.l. 68).
Ekspertas V. Ä. taikÄ net 30 proc. koregavimo procentÄ , kuriuo buvo sumažinta obelų vertÄ. Atitinkamai, teismo argumentai, kad ekspertas V. Ä. visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ įkainojimo mažinimo normas, yra netikslÅ«s, todÄl negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.9. Teismas sprendime netinkamai vertino K. J. ekspertizÄ. Teismas negalÄjo dalinai remtis eksperto nuomone dÄl sodinių likvidavimo vertÄs bei 2,41 Eur verte už vienÄ sodinį (jÄ teismas vertino kartu su eksperto D. K. 2,10 Eur verte), nes visa ekspertizÄ atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai.
Ekspertas posÄdyje pats pripažino, jog nevertino atsakovÄs gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, o tai bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pakeitÄ obelų vertÄs nustatymÄ . To nevertinus, net ir dalinis rÄmimasis ekspertize reiÅ¡kia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esanÄius įrodymus, o sprendime pateikti argumentai panaudojus tik tam tikras ekspertizÄs nustatytas aplinkybes, lemia grubų prieÅ¡taravimÄ ir neatitikimÄ tarp pateiktų įrodymų. Teismas tarÄjo ekspertizÄ apskritai atmesti kaip įrodymÄ .
Teismo nurodymas, kad iÅ¡ ieÅ¡kovÄs yra iÅ¡skaiÄiuotina suma už 942 vnt. obelų likvidavimÄ . yra visiÅ¡kai nepagristas, nes ekspertas nevertino tikrosios sodinių vertÄs 2004 m. (gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES skirtų lÄšų).10. Teismas sprendime netinkamai vertino eksperto D. K. ekspertizÄ. Teismas nepagrįstai nesuteikÄ teisinÄs reikÅ¡mÄs agrarinių mokslų daktaro D. K. nuomonei, jog prieÅ¡ 10 metų obelimis ieÅ¡kovÄ rÅ«pinosi. Eksperto D. K. ekspertizÄje rÄmimasis specifinio poįstatyminio akto įkainiais nustatant obelų vertÄ Å¡ioje situacijoje neturÄjo bÅ«ti teismo vertinamas kaip tinkamas, nes obelų bÅ«klÄ turÄjo bÅ«ti vertinama retrospektyviai, o ne 2015 metams.11.
Sprendimu teismas netinkamai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ Å¡alims. Teismas nepriteisÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos, patirtos už ieÅ¡kovÄs advokato pasikeitimÄ ir bÅ«tinumÄ susipažinti naujai su bylos medžiaga. NagrinÄjamu atveju teismas nepagrįsta teigia, kad naujo advokato įstojimas į bylÄ ir reikalingos didesnÄs ieÅ¡kovÄs iÅ¡laidos turi bÅ«ti neatlygintos, nes tai iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia nepagrįstÄ Å¡alies iÅ¡laidavimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ per visÄ bylos nagrinÄjimo laikotarpį (8-9 metas) turÄjo tik 2 advokatus (įskaitant Å¡iuo meta atstovaujantį ieÅ¡kovei advokatÄ ), todÄl ieÅ¡kovÄ tikrai nepiktnaudžiauja savo teisÄmis didindama bylinÄjimosi iÅ¡laidas byloje.
IeÅ¡kovei turi bÅ«ti priteistos visos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (proporcingai tenkinamiems reikalavimams) dÄl ieÅ¡kovÄs patirtų iÅ¡laidų už naujÄ jį advokatÄ . Sprendimu teismas priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs visas iÅ¡laidas už eksperto K. J. ekspertizÄ bei jo atvykimÄ Ä¯ teismÄ â 1 590,29 Eur. Å io asmens ekspertize teismas iÅ¡ esmÄs beveik nesirÄmÄ (kaip pagrindu sprendimui priimti), todÄl nepagrįstai visÄ Å¡iÄ sumÄ priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Sprendimu teismas priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1 211,34 Eur žyminio mokesÄio iÅ¡laidų, kurias patyrÄ atsakovÄ už apeliacinio skundo pateikimÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo (t. 2, b.l. 206).
TaÄiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi, nors ir patenkinÄs atsakovÄs apeliacinį skundÄ , bylÄ grÄ Å¾ino nagrinÄti atgal Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.l.
97) ieÅ¡kinį atmetÄ (nieko nepasisakÄ dÄl žyminio mokesÄio), taÄiau Lietuvos apeliacinis teismas vÄliau 2013-07-02 daliniu sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkino, todÄl atsakovÄs nurodyto viso žyminio mokesÄio priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu atsakovÄ R. D. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ pakeisti priteisiant atsakovÄs naudai papildomai 7 545 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:DÄl sumažintų bylinÄjimosi iÅ¡laidų už teisinÄ pagalbÄ (4 300 Eur sumos). Teismas nesigilino, kokio pobÅ«džio bylinÄjimosi iÅ¡laidas patyrÄ atsakovÄ, tik konstatavo, kad jos yra per didelÄs, nes dalis iÅ¡laidų nÄra smulkiai detalizuotos. Å iÄ bylÄ sudaro 8 tomai, joje pateikti procesiniai dokumentai, taip pat pateikti įrodymai (kad ir nedetalÅ«s) dÄl laiko sÄ naudų ruoÅ¡iantis atstovavimui teisme bei paties atstovavimo teisme valandų skaiÄius, t. y. yra pateikta visa informacija dÄl patirtų bylinÄjimosi sÄ naudų, kurios visos priskirtinos bylinÄjimosi iÅ¡laidoms pagal aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintus CPK straipsnius.
AnksÄiau bylÄ nagrinÄjÄ teismai sprendÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimÄ ir tik iÅ¡ dalies sumažino bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , t. y. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.1.97-101) priteisÄ 10 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-05 papildomu sprendimu (t. 5, b.l. 106-108) priteisÄ papildomai 4 182,52 Lt. Viso minÄtais sprendimais priteista 4 108 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma, kuri yra panaÅ¡i į Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistÄ sumÄ , nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo, byla buvo nagrinÄjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiame Teisme, kuris vÄl bylÄ grÄ Å¾ino į pirmÄ jÄ instancijÄ .
Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime teisingai pritaikÄ CPK 93 str. 2 d. normas bei paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas proporcingai, taÄiau Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad byla nagrinÄjama nuo 2008 metų ir nevertino fakto, kaip bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas buvo iÅ¡sprendžiamas užbaigus kiekvienÄ teisminį procesÄ (byla buvo nagrinÄjama pirmosios, apeliacinÄs ir kasacinÄs instancijos teismo, kuris grÄ Å¾ino bylÄ nagrinÄti pirmos instancijos teismui).
Skundžiamu sprendimu (2016-03-29) priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis po dar trijų instancijų nagrinÄjimo teismuose nuo papildomu sprendimu (2012-09-05) priteisto dydžio beveik nesiskiria. DÄl Å¡ių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių tokiu teismo sprendimo teisÄtumu.DÄl iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokÄti, dydžio. Pirmos instancijos teismas neargumentavo dÄl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas iÅ¡laidas vadovavosi tik pateiktais iÅ¡laidų dydžiais, konstatavo, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra neaiÅ¡kios, todÄl yra pagrindas jas sumažinti.
Teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmÄ ir nepagrįstai sumažino bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai pritaikÄ Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisÄs akte nurodytus kriterijus. Kaip matyti iÅ¡ bylinÄjimosi iÅ¡laidų suvestinÄs, per bylinÄjimosi laikotarpį nuo 2008 m. atsakovÄ, gindama savo interesus, teikÄ bÅ«tinus į bylÄ dokumentus, mokÄjo už teisines konsultacijas ir atstovavimÄ teisme dÄl ko ir susidarÄ 11 845 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma už advokato pagalbÄ .
Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ iÅ¡dÄstytus faktus, nevertino jos sudÄtingumo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas sumažino tiek, kad jos pagal Rekomendacijas maksimaliems dydžiams yra mažesnÄs nei vidurkis. Vilniaus apygardos teismas pažeidÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ , netinkamai sulygino atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas su įtvirtintais Rekomendacijose dÄl maksimalių dydžių. Be to, Vilniaus apygardos teismas neanalizavo procesinių dokumentų skaiÄiaus, todÄl klaidingai nustatÄ, kad byloje nÄra galimybių nustatyti (įvertinti) patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atitikimo Rekomendacijoms.
Å iuo atveju nesant laiko sÄ naudų detalizacijos, įvertinti procesinių dokumentų skaiÄių, posÄdžių skaiÄių buvo ypatingai svarbu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas atsakovei, nesivadovavo teisÄs normomis, reglamentuojanÄiomis bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nevertino į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų apimties, nevertino paties procese vykusių posÄdžių skaiÄiaus.DÄl atsakovÄs procesinÄs padÄties.
Bylos rezultatas įrodo ieÅ¡kovÄs reikalavimo pagrįstumo lygį, t. y. jis buvo tenkintas tik 2 proc. apimtimi. AtsakovÄ jau bylos pradžioje siÅ«lÄ ieÅ¡kovei sudaryti taikos sutartį jai iÅ¡mokant dar didesnÄ pinigų sumÄ nei buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu. Taikaus susitarimo siÅ«lymai ieÅ¡kovei buvo teikiami ir kitų teisminių nagrinÄjimų metu, taÄiau visi buvo atmesti. Taigi Å¡iuo atveju atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos vien dÄl ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡to netinkamo dydžio reikalavimo, kÄ patvirtino ir teismai, tenkindami tik 2 proc. reikalavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos buvo sumažintos atsižvelgiant į Rekomendacijas bei laiko sÄ naudų nebuvimÄ keliose detalizacijose, susidaro situacija, kad atsakovÄ turi pati susimokÄti (sumažinus bylinÄjimosi iÅ¡laidas) vien dÄl to, kad stengÄsi apginti savo teises nuo nepagrįsto ieÅ¡kinio (kas atsakovÄs ir buvo įrodyta), todÄl Å¡alia ieÅ¡kovei privalomos iÅ¡mokÄti kompensacijos 3273, 16 Eur, atsakovÄ patirs papildomai 11 845 Eur nuostolį.
Å ioje byloje atsakovei teko gintis nuo juridinio asmens pareikÅ¡to reikalavimo, kad apsimokÄtų už teisines paslaugas jai teko parduoti dalį savo turto. Juridinio asmens finansinÄ padÄtis užtikrina geresnes sÄ lygas bylinÄtis, o apeliantÄs, kaip fizinio asmens procesinÄ padÄtis Å¡ioje byloje laikytina silpnesne. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybÄs, kad atsakovÄ procese elgÄsi sÄ Å¾iningai, jau bylos pradžioje pasiÅ«lÄ procesÄ užbaigti taikos sutartimi, o ieÅ¡kovÄ, prieÅ¡ingai, sÄ moningai veikÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .
DÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs procesas užtruko iki 2016 metų ir pareikalavo iÅ¡ atsakovÄs didžiulių finansinių sÄ naudų. Atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovÄ R. D. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme. Atsiliepimas į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. IeÅ¡kovÄ neteisingai interpretuoja faktus dÄl nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybių ir ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog susitarimas su R.
D. G. dÄl atsiskaitymo už sodinius apskritai egzistavo. IeÅ¡kovÄ nei raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime apie nuomos sutarties pasibaigimÄ , nei jokiu kitu raÅ¡tu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu ar pretenzija nebuvo nurodžiusi, kad pasibaigus nuomos sutarÄiai atsakovÄ turÄtų sumokÄti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , užmokestį už sodinius. Taigi byloje nÄra jokių dokumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovÄ su atsakove bÅ«tų susitarÄ arba, kaip minÄta, ieÅ¡kovÄ bÅ«tų pateikusi reikalavimus dÄl atsiskaitymo už sodinius.
Byloje yra nustatyta ir nepaneigta faktinÄ aplinkybÄ, kad iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pusÄs nebuvo jokių veiksmų ar reikalavimų sodinių atžvilgiu, todÄl konstatuotina, kad ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovÄ nesutiko atsiskaityti už ieÅ¡kovei priklausanÄius sodinius laikytinas tik ieÅ¡kovÄs prielaida, samprotavimu, kurio nepagrindžia faktiniai byloje surinkti įrodymai. Nors ieÅ¡kovÄ pateikÄ 2008-04-17 visuotinio susirinkimo protokolÄ , 2008-04-25 kreipimÄ si (kurio atsakovÄ nÄra gavusi) (t. 1, b.l 11-12), taÄiau Å¡ie dokumentai suraÅ¡yti praÄjus daugiau nei 2,5 m. po nuomos santykių pasibaigimo, todÄl negali bÅ«ti traktuojami kaip įrodymai, patvirtinantys žodinio susitarimo buvimÄ tarp Å¡alių, nes tai yra vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovÄs suraÅ¡yti dokumentai, kuriuose, be kita ko, nÄra įvardinta jokia kompensacijos suma už sodinius.
Byloje esantys ieÅ¡kovÄs finansiniai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ nuo 2000 m. nebevykdÄ Å¾emÄs Å«kio veiklos, o ypaÄ specializuotos sodininkystÄs, nes sodai senstantys, nederlingi, juos prižiÅ«rÄti neekonomiÅ¡ka, o įveisti naujus sodinius nepradedama, derlius ir produkcija nesurenkama (t. 3, b. l. 31 ir kita). Be to, dar 2002 m. buvo publikuoti straipsniai žiniasklaidoje apie tai, jog ieÅ¡kovÄ didelÄs sodų dalies neprižiÅ«ri, obelys sulaukÄjusios ir pan. (t. 3, b. l. 17-20). Taigi jau nuo 2000 m. ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai nebevykdÄ realios sodininkystes veiklos, o tai tik patvirtina, kad kaip ir rodo faktinÄ situacija â ieÅ¡kovÄ neturÄjo intereso toliau nuomoti žemÄs sklypÄ ir tÄsti savo veiklÄ .
Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinÄs faktines aplinkybes ir įrodymus konstatavo, jog pati ieÅ¡kovÄ atsisakÄ nuomos sutarties tolimesnio tÄsimo, nelaikÄ savÄs sodinių savininku, jokių reikalavimų atsakovei nekÄlÄ, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄ pagrįstai manÄ, kad turi teisÄ naudoti sodinius savo nuožiÅ«ra kaip žemÄs priklausinius ir, kad ieÅ¡kovÄ jokio ekonominio intereso jų atžvilgiu neturi. 2004 m. pabaiga yra laikytina sodinių įgijimo momentu, kai atsakovÄ sÄ Å¾iningai įgijo sodinius savo žinion, todÄl teismas pagrįstai teisingos kompensacijos dydį siejo su nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentu buvusia tikrÄ ja sodinių verte, kuriÄ retrospektyviai nustatinÄjo net trys ekspertizÄs. Teismas, nustatydamas teisingos kompensacijos dydį, teisÄtai ir pagrįstai vertino ne tik ekspertų nustatytÄ sodinių skaiÄių ir vieno sodinio vertÄ, bet atsižvelgÄ ir į kitas bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti svarbias aplinkybes: sodinių amžių (keliasdeÅ¡imt metų), bÅ«klÄ (pažeisti, sudžiÅ«vÄ, dalis iÅ¡nykÄ), medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidas, kitų žemÄs sklypų savininkų ieÅ¡kovei sumokÄtos kompensacijos dydį už sodinius (mažiau nei 2,90 Eur/vnt.), ieÅ¡kovÄs vykdytÄ nuostolingÄ sodininkystÄs veiklÄ ir gautas pajamas iÅ¡ jos, ieÅ¡kovÄs siekį ir ketinimÄ apskritai tokiÄ veiklÄ vykdyti nuo 2005 m. ir realias galimybes bei siekį eksploatuoti sodinius, taip pat vertino kiekvienos Å¡alies sÄ Å¾iningumÄ ir procesinį elgesį byloje (pvz., tai, kad ieÅ¡kovÄ, neneigdama perleidimo (kompensacijos) mokÄjimo sandorių su kitais žemÄs sklypų savininkais fakto, atsisakÄ pateikti teismui duomenis apie Å¡iuos sandorius, kas savaime suponuoja contra spoliatorem prezumpcijÄ ).
Taigi teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , neteikÄ kuriam nors vienam įrodymui iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs, nuosekliai iÅ¡tyrÄ visus byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kiai ir detaliai pasisakÄ dÄl kiekvieno iÅ¡ jų, argumentavo savo iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du priÄmÄ teisÄtÄ ir teisingÄ sprendimÄ , atitinkantį teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Kitokiai iÅ¡vadai nei padaryta sprendime objektyviai nÄra jokio pagrindo, o ieÅ¡kovÄs argumentai nesudaro pagrindo sprendimo peržiÅ«rÄjimui ir pakeitimui Å¡iuo aspektu.
2. Teismas pagrįstai pripažino atsakovÄ sÄ Å¾ininga įgijÄja. Pirmosios instancijos teismas atsakovÄ pagrįstai pripažino sÄ Å¾ininga įgijÄja ir tai argumentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojamu nuosavybÄs teisių ribojimo pateisinamumu bei proporcingumu. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ su nurodyta iÅ¡vada sprendime nesutinka ir teigia, kad nÄra pagrindo atsakovÄ pripažinti sÄ Å¾ininga įgijÄja. TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovÄ grindžia deklaratyviais teiginiais ir pateikia nuorodas į Konstitucinio teismo 2000-07-05 nutarimÄ bei savaip interpretuoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-136/2014.
IeÅ¡kovÄ nepagrįstai pateikia nuorodÄ Ä¯ Konstitucinio teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimÄ Å¡ios bylos kontekste, nes Å¡iuo Konstitucinio teismo nutarimu buvo sprendžiamas klausimas âDÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, todÄl Å¡is nutarimas ir jame konstatuoti nuosavybÄs teisių įgijimo, vertinimo bei kiti klausimai yra visiÅ¡kai nesusijÄ su Å¡ios bylos kontekstu. Nors ieÅ¡kovÄ savo apeliaciniame skunde dÄl atsakovÄs pripažinimo sÄ Å¾ininga įgijÄja bando pasakyti, kad toks pripažinimas nÄra galimas iÅ¡ esmÄs dÄl to, kad byloje sprendžiamas klausimas dÄl kompensacijos iÅ¡ atsakovÄs priteisimo pagal nepagrįsto praturtÄjimo sÄ lygas, taÄiau su tokia nuomone negalima sutikti dÄl to, kad teismas, detaliai iÅ¡nagrinÄjÄs faktines aplinkybes, Å¡ioje situacijoje elgÄsi atidžiai ir protingai vertindamas ne tik atsakovÄs veiksmus, bet ir paÄios ieÅ¡kovÄs elgesį po nuomos sutarties pasibaigimo.
Taigi akivaizdu, jog iÅ¡imtinai faktinių aplinkybių analizÄ leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄs naudojimÄ si sodiniais sÄ lygojo ne jos paÄios veiksmai ir iniciatyva, bet bÅ«tent iÅ¡imtinai paties ieÅ¡kovÄs nuomos santykių užbaigimas, jos abejingumas ir nesuinteresuotumas sodiniais, nelaikymas sodinių ekonominiu turtu, t. y. bÅ«tent tai privertÄ atsakovÄ imtis iniciatyvos ir veiksmų sodinių atžvilgiu, kurie augo jos žemÄje. Å ios aplinkybÄs leidžia teigti, kad teismas pagrįstai vertino abiejų Å¡alių veiksmus sÄ Å¾iningumo kontekste. Nors ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovÄ dar 2008 m. kreipÄsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tvarkymo departamentÄ dÄl sodinių vertÄs nustatymo, o 2011 m. buvo skirta sodinių vertÄs nustatymo ekspertizÄ taÄiau tai dar nereiÅ¡kia, kad ji elgÄsi rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai.
RÅ«pestingas daiktų savininkas, dar prieÅ¡ nutraukdamas nuomos teisinius santykius, bÅ«tų suskaiÄiavÄs jam priklausanÄių sodinių skaiÄių ir pasiraÅ¡Äs priÄmimoâperdavimo aktÄ , davÄs konkreÄius nurodymus žemÄs savininkui dÄl sodinių priežiÅ«ros, apmokÄjÄs daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, todÄl kreipimasis į apskrities virÅ¡ininkÄ praÄjus 3 metams po sodinių palikimo be priežiÅ«ros dÄl jų vertÄs (o ne dÄl skaiÄiaus) nustatymo ir praÅ¡ymas skirti ekspertizÄ praÄjus 6 metams po sodinių palikimo niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakingas ir rÅ«pestingas daiktų savininko elgesys.
Teismų praktikoje asmens veiksmai konkreÄioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvaÄioje situacijoje etalonÄ , todÄl akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄs elgesys tokiu bÅ«du paliekant sodinius nelaikytinas nei rÅ«pestingu, nei tinkamu.3. Teismas tinkamai, pagrįstai ir objektyviai nustatÄ bei pagrindÄ sodinių skaiÄių. Pirma, V. Ä. ekspertizÄ, kuria remiamasi ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde, laikytina niekine, todÄl joje padarytomis iÅ¡vadomis apskritai negalima remtis Å¡ioje byloje.
Antra, pati ieÅ¡kovÄ, kritikuodama K. J. ekspertizÄ teigia, jog jis nÄra sodininkystÄs ekspertas, todÄl negalÄjo padaryti tinkamų iÅ¡vadų apie sodinių bÅ«klÄ. TaÄiau Å¡iuo atveju tÄ patį galima pasakyti ir apie V. Ä. bei jo atliktus sodinių skaiÄiavimus: V. Ä. nÄra sodininkystÄs ekspertas (tÄ ir pats yra patvirtinÄs bylos nagrinÄjimo metu), todÄl jo atliktas sodinių skaiÄiavimas ir nustatytas 3280 sodinių skaiÄius negali bÅ«ti laikomas tinkamu, nes yra akivaizdu, kad jis neturÄdamas specialių žinių negalÄjo įvertinti ar atitinkamas sodinys gali bÅ«ti laikomas atitinkanÄiu verslinei sodininkystei keliamus reikalavimus.
Taigi akivaizdžiai tikÄtina, kad V. Ä. didelÄs dalies sodinių tinkamumo negalÄjo įvertinti, todÄl sodinių skaiÄius jo ekspertizÄs iÅ¡vadoje yra žymiai didesnis nei tinkamų sodinių skaiÄius D. K. ekspertizÄje. TreÄia, byloje įrodymais yra pagrįsta, kad atsakovÄ nuolatos ir tinkamai prižiÅ«rÄjo sodinius, todÄl ieÅ¡kovÄs argumentas dÄl obelų vertÄs praradimo dÄl atsakovÄs nepriežiÅ«ros yra absoliuÄiai nepagrįstas ir niekinis. ). , b.l. aiÅ¡kinimas pateiktas į BylÄ ys tokiu bÅ«du paliekant sodinius nelaikytinas nei rÅ«petingu, nei tinkamuXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXAtkreiptinas teismo dÄmesys, kad pagal byloje surinktus įrodymus sodiniai buvo sodinti net 1957, 1977, 1979 metais (t. 3, b. l. 36-38), todÄl yra pagrindo padaryti iÅ¡vadai, kad sodinių skaiÄius nuo jų pasodinimo metų iki ekspertizių atlikimo galÄjo sumažÄti nebent dÄl jų natÅ«ralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo.
Visi ekspertai atliktų ekspertizių aktuose patvirtino, kad sodiniai buvo sodinti prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų, kad dalis jų yra sudžiÅ«vusių, iÅ¡nykusių. Tuo tarpu atsakovÄ, kuri apskritai neturÄjo pareigos prižiÅ«rÄti ieÅ¡kovÄs paliktus sodinius, pagal byloje surinktus ir apelianto nepaneigtus įrodymus, juos prižiÅ«rÄjo, genÄjo. Tai patvirtina ekologinÄs gamybos Å«kio sertifikatai, kurie yra iÅ¡duodami tik atitinkant tam tikras taisykles ir reikalavimus, Å«kio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151).
Taigi nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad teismo sprendime padaryta iÅ¡vada apie sodinių skaiÄių yra teisinga ir pagrįsta, o ieÅ¡kovÄ sprendimo pagrįstumo nepaneigÄ.4. Teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai apskaiÄiavo apeliantei mokÄtinos kompensacijos dydį už sodinius atsižvelgdamas į K. J., D. K. ekspertizes bei realius apeliantÄs sudarytus sandorius ir pagrįstai nesivadovavo V. Ä. ekspertize, kuri yra niekinÄ. NÄra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovÄs teiginiais, patvirtinanÄiais V.
Ä. atliktos ekspertizÄs teisingumÄ ir pagrįstumÄ . Pagrindinis ieÅ¡kovÄs argumentas, jog Å¡i byla turÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta ir kompensacijos suma už sodinius priteista iÅ¡imtinai pagal eksperto V. Ä. atliktÄ ekspertizÄ, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas, nes iÅ¡ esmÄs V. Ä. ekspertizÄ yra ne tik ydinga, klaidinga ir neturi bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, bet ji yra iÅ¡ esmÄs niekinÄ. Dar daugiau, V. Ä. ekspertizÄs pagrindu priteisus kompensacines sumas, bÅ«tų pažeisti ne tik protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principai, bet bÅ«tų iÅ¡ esmÄs teismo sprendimu, kaip galutiniu teisingumo vykdymo aktu, įtvirtintas paÄios ieÅ¡kovÄs nepagrįsto praturtÄjimo teisÄtumas, kas prieÅ¡tarautų iÅ¡ esmÄs bet kokiai sveikai logikai ir pamatiniams teisÄs principams.
DÄl to teismas sprendimu nustatÄs aiÅ¡kius V. Ä. ekspertizÄs trÅ«kumus ir jos prieÅ¡taringumÄ kitiems byloje esantiems įrodymams, šį ekspertizÄs aktÄ atmetÄ ir pagrįstai juo nesivadovavo. V. Ä. ekspertizÄs aktas iÅ¡ esmÄs yra niekinis, nes sodinių vertinimas atliktas pažeidžiant TVVPÄ® nuostatas, neteisÄtai ir nepagrįstai buvo vadovautasi Normatyvais, o svarbiausia â jokia sodinių rinkos vertÄ Å¡ia ekspertize net nebuvo nustatyta, kÄ pripažino ir pats V. Ä. apklausiamas bylos nagrinÄjimo metu.
V. Ä. ekspertizÄs nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, jog atliekant ekspertizÄ, V. Ä. nesivadovavo nei vienu TVVPÄ® numatytu metodu. Å is faktas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina grubų TVVPÄ® pažeidimÄ ir leidžia ekspertizÄs aktÄ laikyti niekiniu. Be to, pats ekspertas V. Ä. apklausos metu vienareikÅ¡miÅ¡kai ir aiÅ¡kiai nurodÄ, kad jo ekspertizÄs akte nurodyta sodinių vertÄ apskaiÄiuota pagal Normatyvus neatspindi realios sodinių rinkos vertÄs. PaÄiam V. Ä. patvirtinus Å¡iuos faktus, ieÅ¡kovÄs bandymas apeliaciniame skunde Å¡iai V.
Ä. ekspertizei suteikti kažkokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas. Teismas sprendime padarÄ teisingas iÅ¡vadas ir tinkamai apskaiÄiavo sodinių vertÄ remdamasis K. J. bei D. K. atliktomis ekspertizÄmis bei atsižvelgdamas į realių sandorių metu buvusias sodinių vertes.
5. DÄl K. J. atliktos ekspertizÄs. IeÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai dÄl K. J. atliktos ekspertizÄs nepagrįstumo yra atmestini. Pirma, K. J. pagrįstai neskaiÄiavo sodinių vertÄs pagal naudojimo pajamų metodÄ ir nevertino atsakovÄs gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, nes sodinių vertÄ buvo nustatoma retrospektyviniu bÅ«du 2005-01-01 datai. Metodikos 43 punkte nustatyta, kad atliekant retrospektyvinį (kaip ir Å¡iuo atveju) turto vertinimÄ , galima remtis tik tomis sÄ lygomis ir aplinkybÄmis, kurios egzistavo nurodytÄ vertÄs nustatymo dienÄ (praeityje) ir buvo iki nurodytos vertÄs nustatymo dienos (praeityje).
Taigi vertintojas privalÄjo remtis praeities duomenimis, esanÄiais byloje iki 2005-01-01 ir jokios gaunamos atsakovÄs iÅ¡mokos po Å¡ios datos nustatant vertÄ retrospektyviniu bÅ«du negalÄjo bÅ«ti vertinamos. Be to, ieÅ¡kovÄ apskritai neteisÄtai savo apeliaciniame skunde kelia klausimus ir kuria nelogiÅ¡kus argumentus dÄl atsakovÄs gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, nes Å¡ios iÅ¡mokos apskritai nÄra susijusios su Å¡ios bylos dalyku â kompensacijos už sodinius nustatymu.
Antra, K. J. atliktos ekspertizÄs teisingumui neturi jokios įtakos tokios ieÅ¡kovÄs nurodomos aplinkybÄs kaip tai, kad nedalyvavo kartu su K. J. joks sodinių ekspertas, kad apžiÅ«roje dalyvavo tik atsakovÄ ir pan. PabrÄžtina, kad pats V. Ä. taip pat nÄra sodinių ekspertas ir jam atliekant apžiÅ«rÄ taip pat dalyvavo tik ieÅ¡kovÄ, taÄiau Å¡iuo atveju kažkodÄl ieÅ¡kovÄ V. Ä. aktÄ laiko tinkamu. TodÄl akivaizdu, kad Å¡ie ieÅ¡kovÄs argumentai apskritai neturi jokios įrodomosios vertÄs nustatinÄjant K.
J. ekspertizÄs akto pagrįstumÄ . TreÄia, nepagrįstas ieÅ¡kovÄs argumentas, jog ji neinvestavo į derliaus nuÄmimÄ , todÄl jos buhalteriniai duomenys visiÅ¡kai neatspindi faktinio derliaus ir kartu tai rodo K. J. ekspertizÄs nepagrįstumÄ . Visų pirma, byloje nÄra jokių kitų duomenų pagrindžianÄių, kad obuolių derlius bÅ«davo, tik jis nebÅ«davo surenkamas, o antra, jei obuolių derlius buvo, tuomet nesuprantamas ieÅ¡kovÄs kaip žemÄs Å«kio bendrovÄs veiklos vykdymo tikslas.
DÄl to galima teigti, kad ieÅ¡kovÄ neketino vykdyti sodininkystÄs veiklos ir nelaikÄ paÄių sodinių kaip vertingo turto ir juos sÄ moningai apleido. Pati ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuo 2000 m. nesiekÄ intensyviai gauti pajamų, sumažino derliaus apimtis, kas savaime įrodo, kad sodiniais nebuvo rÅ«pinamasi. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuo 2000 m. ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai nebevykdÄ Å½emÄs Å«kio bendrovių įstatymo keliamo reikalavimo per Å«kinius metus už žemÄs Å«kio produkcijÄ gauti daugiau nei 50 proc. visų realizuojamų pajamų, nuo 2000 m. nebevykdÄ realios sodininkystes veiklos (t. 3, b. l. 31).
IeÅ¡kovÄ deklaravo nuostolingÄ sodininkystÄs veiklÄ . Ketvirta, nepagrįsti ieÅ¡kovÄs argumentai, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai nesuteikta reikÅ¡mÄ D. K. ekspertizÄs akte pateiktai nuomonei, kad prieÅ¡ 10 m. laikotarpį vaismedžių vertÄ nebuvo mažesnÄ, vaismedžiai buvo prižiÅ«rimi, ir jų kaina nebÅ«tų mažinama. PabrÄžtina, kad 2016-02-10 posÄdžio metu buvo detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinta kÄ reiÅ¡kÄ Å¡is D. K. teiginys. Ekspertui uždavus klausimÄ , kokie duomenys leido daryti iÅ¡vadÄ , kad sodiniai 2005 m. buvo prižiÅ«rÄti, D.
K. nurodÄ tik darÄs prielaidÄ , kad 2005 m. bÅ«klÄ nebuvo prastesnÄ. Penkta, teismas sprendimu padarÄ teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai rÄmÄsi byloje esanÄiais įrodymais apie tai, kad dar 2002 m. sodiniai paÄios ieÅ¡kovÄs buvo neprižiÅ«rimi. Byloje esantys dokumentai â straipsnis iÅ¡ Kauno dienos (t. 3, b. l. 19-20l) patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ, dar nuomodama žemÄs sklypÄ iÅ¡ atsakovÄs, sodinių neprižiÅ«rÄjo, jie buvo sulaukÄjÄ. Byloje nÄra jokių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir teigti, kad neva sodiniai buvo tinkamai ieÅ¡kovÄs prižiÅ«rimi, kaip savo apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovÄ.
VisiÅ¡kÄ sodinių nepriežiÅ«rÄ papildomai patvirtina ir į bylÄ pateikti VÅ Ä® Ekoagros tikrinimo dokumentai nuo 2005 m. 2005-08-23 atlikto tikrinimo metu buvo nustatyta sodo bÅ«klÄ: visuose sodų laukuose gausu sudžiÅ«vusių Å¡akų, žuvusių ir sausų medžių, didelÄs ligos, daug kenkÄjų ant sodinių (žr. 2015-11-23 praÅ¡ymÄ dÄl papildomų duomenų prijungimo ir jo priedus). Å eÅ¡ta, savo sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog atsakovÄ prižiÅ«rÄjo sodinius, nes tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. kas metus iÅ¡duoti sertifikatai, patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, tuo tarpu jokių kitų įrodymų, galinÄių patvirtinti prieÅ¡ingÄ ir ieÅ¡kovÄs deklaruojamÄ pozicijÄ , byloje nÄra pateikta.
Taigi ieÅ¡kovÄs argumentai dÄl sodinių nepriežiÅ«ros yra nepagrįsti ir neparemti jokia įrodomÄ ja medžiaga, todÄl laikytini deklaratyviais. Taigi teismas pagrįstai ir teisÄtai apskaiÄiavo mokÄtinÄ kompensacijos sumÄ ieÅ¡kovei remiantis bÅ«tent K. J. ir D. K. ekspertizių aktais. Tuo tarpu apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio pagrindo teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti.
6. IeÅ¡kovÄs argumentai apie atsakovÄs gautų iÅ¡mokų už ekologinį Å«kininkavimÄ neįvertinimÄ yra nepagrįsti, nes gautos iÅ¡mokos nÄra susijusios su Å¡ios bylos dalyku, o ieÅ¡kovÄ reikalavimo dÄl jų priteisimo nebuvo pareiÅ¡kusi. NagrinÄjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dÄl konkreÄios kompensacijos už sodinius priteisimo, taÄiau nesprendžiamas atsakovÄs gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų priteisimo ieÅ¡kovÄs naudai klausimas. Nei savo pirminiu ieÅ¡kiniu, nei patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ nereiÅ¡kÄ Å¡ioje byloje jokio papildomo reikalavimo dÄl atsakovÄs gautų iÅ¡mokų priteisimo.
Kitaip sakant, ieÅ¡kovÄ kaip savo tariamai pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ Å¡ioje byloje pasirinko reikalavimÄ gauti kompensacijÄ (sodinių vertÄ, buvusiÄ 2005 metų pradžioje). Be to, ieÅ¡kovÄ negali tuo paÄiu metu reikÅ¡ti reikalavimo priteisti sodinių vertÄ, buvusiÄ 2005 m. pradžioje, bei atsakovÄs gautas iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų kaip jo negautas pajamas, nes tai reikÅ¡tų paties ieÅ¡kovÄs nepagrįstÄ praturtÄjimÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovÄ nepagrįstai gautų tiek kompensacijÄ už âsodinių perleidimÄ â, t. y. sodinių rinkos kainÄ 2005 m. pradžiai, tiek nuo 2005 metų atsakovÄs gautÄ naudÄ jai teisÄtai naudojant sodinius.
Taigi tik jeigu ieÅ¡kovÄ bÅ«tų reiÅ¡kusi Å¡ioje byloje reikalavimÄ grÄ Å¾inti sodinius natÅ«ra (vietoj reikalavimo gauti kompensacijÄ už sodinių perleidimÄ ), tik tuomet ji bÅ«tų galÄjusi įrodinÄti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumÄ , gautų pajamų dydį ir priežastinį ryšį su atsakovÄs veiksmais. Tokie nuostoliai turÄtų bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neiÅ¡vengiamomis, o ne tikÄtinomis pajamomis iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų iÅ¡mokų, net nevertinus atsakovÄs patirtų iÅ¡laidų sodinių priežiÅ«rai bei Å«kininkavimo veiklai, negautų nuomos pajamų ir pan.
AtsakovÄ iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų gavo ne už žemÄs sklype esanÄių sodinių gerÄ bÅ«klÄ ar jų didelÄ vertÄ, taÄiau už ekologinį Å«kininkavimÄ , kuris apima įsipareigojimÄ laikytis aplinkosaugos reikalavimų bei vystyti Å«kį nenaudojant cheminių medžiagų. TodÄl iÅ¡mokų gavimo faktas neturi jokios reikÅ¡mÄs nustatant sodinių vertÄ 2005-01-01, ypaÄ kai paÄios iÅ¡mokos buvo pradÄtos gauti tik 2006 metais, t. y. gautos iÅ¡mokos neturi jokios įtakos retrospektyvinei sodinių vertei, kuriÄ pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį ir turi sumokÄti atsakovÄ ieÅ¡kovei.
Tai, kad atsakovÄ jau po nuomos teisinių santykių pasibaigimo dienos, kai ieÅ¡kovÄ paliko sodinius, vykdÄ ekologinio Å«kininkavimo veiklÄ ir už Å¡iÄ veiklÄ gavo iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, neatspindi buvusios sodinių vertÄs. Be to, atsakovÄ, prižiÅ«rÄdama senÄ sodÄ , patyrÄ daug finansinių iÅ¡laidų sodo sutvarkymui, genÄjimui, Å¡ienavimui, nuolatinei priežiÅ«rai ir kitiems darbams (t. 7, b. l. 113-126, t. 5, b. l. 78), įdÄjo savo pastangas ir darbÄ , ko ieÅ¡kovÄ nenurodo ir nevertina.
Atsakovei iÅ¡mokos buvo mokamos ne už sodinius, kaip žemÄs sklypo naudmenas, bet už ekologinio Å«kininkavimo veiklÄ . Europos SÄ jungos kompensacinÄs iÅ¡mokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaÅ¡tus, susijusius su ekologinio žemÄs Å«kio technologijų taikymu, ir nuostolius dÄl derliaus sumažÄjimo, palyginti su tradiciniu Å«kininkavimu. IÅ¡ Nacionalinei mokÄjimo agentÅ«rai atsakovÄs pateiktų duomenų matyti, kad pajamų iÅ¡ sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41), veikla buvo nuostolinga (t. 5, b. l. 86).
AtsakovÄ negavo jokių tiesioginių pajamų iÅ¡ sodinių. AtsakovÄ byloje yra pateikusi savo Å«kio iÅ¡laidas teismui iki 2012 metų ir Å«kio apskaitos žurnalus, iÅ¡ kurių matyti, kad ekologinio Å«kininkavimo veikla atsakovei buvo nuostolinga. IeÅ¡kovÄ, atsisakiusi pratÄsti žemÄs sklypo nuomos sutartį, nebepatyrÄ sodinių priežiÅ«ros iÅ¡laidų, prieÅ¡ingai, pati turÄjo iÅ¡ atsakovÄs lÄÅ¡omis vykdomos sodinių priežiÅ«ros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115). IeÅ¡kovÄ nepagrįstai nurodo, kad atsakovÄ iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų gavo už ieÅ¡kovei priklausanÄias obelis ir iÅ¡ tų obelų gautÄ derlių bei nepagrįstai nurodo, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galÄtų bÅ«ti atsakovÄs gautos ES iÅ¡mokos, nes, visų pirma, Å¡ios iÅ¡mokos nesusijusios su sodinių verte, kuriÄ kompensacijos forma atsakovÄ turi atlyginti apeliantei, iÅ¡mokos buvo gautos ne už sodinius ar derlių, o už atsakovÄs vykdytÄ veiklÄ , kuri kompleksiÅ¡kai apima tiek atsakovei nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ , investicijas į veiklÄ , veiklos iÅ¡laidas, atsakovÄs darbÄ .
Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinÄs bylos aplinkybes, nenukrypdamas nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2014-01-10 nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, atlikÄs iÅ¡samiÄ visų byloje surinktų įrodymų analizÄ, paÅ¡alinÄs tarp įrodymų kylanÄius prieÅ¡taravimus priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ priteisdamas iÅ¡ atsakovÄs R. D. G. ieÅ¡kovÄs naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius. Atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ Å½ÅªB âPÄdžiaiâ praÅ¡o atsakovÄs apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu paskirstytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atmesti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme.
Atsiliepimas į atsakovÄs apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Didžioji dalis bylinÄjimosi iÅ¡laidų patirta todÄl, kad atsakovÄ ginÄijo ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ kompensacijÄ už sodinius, nors teismai, įskaitant Lietuvos AukÅ¡ÄiausiÄ jį TeismÄ , yra pripažinÄ ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ kompensacijÄ . Å ioje byloje ginÄas tarp Å¡alių vyko dviem aspektais: (i) dÄl ieÅ¡kovÄs teisÄs į kompensacijÄ už sodinius, bei (ii) sprendžiant koks konkreÄiai kompensacijos dydis- už sodinius priteistinas ieÅ¡kovei.
AtsakovÄ aktyviai ginÄijo ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ kompensacijÄ už jai priklausanÄius sodinius, nepagrįstai tvirtindama, kad ieÅ¡kovei apskritai nepriklauso jokia kompensacija â tai didžia dalimi ir lÄmÄ atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NeginÄijant teisÄs į kompensacijÄ , o sprendžiant tik klausimÄ dÄl kompensacijos dydžio teisminiai procesai bÅ«tų trukÄ gerokai trumpiau ir, atitinkamai, iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokÄti bÅ«tų žymiai mažesnÄs. Atmestini ir atsakovÄs argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu ir 2012-09-05 papildomu sprendimu priteisÄ atsakovÄs naudai 4 108 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų - sumÄ , kuri, kaip teigia atsakovÄ, yra panaÅ¡i Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistai sumai (4 300 Eur), nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo byla buvo nagrinÄjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiame Teisme ir vÄl iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.
Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimas ir 2012-09-05 papildomas sprendimas buvo pilna apimtimi panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 daliniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendime buvo padarÄs esminių materialinÄs teisÄs klaidų, Å¡io pilna apimtimi panaikinto sprendimo dalys dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . AtsakovÄs praÅ¡omos priteisti teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų dydis nelaikytinas pagrįstu ir protingu, dalis iÅ¡laidų galimai apskritai nÄra susijusios su byla.
IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2008-09-12, tuo tarpu atsakovÄ praÅ¡o priteisti teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, patirtas dar iki užvedant bylÄ (advokatÄs D. P. honorarai). Be advokatÄs D. P. teisinių paslaugų, suteiktų dar iki ieÅ¡kovei pateikiant ieÅ¡kinį, kyla abejonių dÄl advokato G. B. suteiktų paslaugų bÅ«tinumo ir ryÅ¡io su byla (susipažinimas su bylos medžiaga, žodinÄs konsultacijos). AtsakovÄs sumokÄtos sumos už teisines paslaugas virÅ¡ija Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ .
Remiantis rekomendacijomis maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį 2009 m., kuomet minimaliai mÄsinÄ alga buvo 800 Lt, galÄjo sudaryti 2 400Lt (695 Eur) (3*800 Lt = 2 400 Lt), tuo tarpu atsakovÄ už atsiliepimÄ ir advokatÄs dalyvavimÄ pirmosios instancijos teismo posÄdžiuose praÅ¡o priteisti 7 860,00 Lt (2 276,41 Eur) - panaÅ¡iÄ sumÄ už visÄ bylinÄjimosi procesÄ praÅ¡Ä priteisti ieÅ¡kovÄ (2 659,66 Eur). Už advokatų kontoros JUREX paslaugas atsakovÄ taip pat praÅ¡o priteisti didesnes sumas nei maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijas.
Už visÄ bylinÄjimosi procesÄ atsakovÄ praÅ¡o priteisti net 11 845,00 Eur â daugiau nei keturis kartus didesnÄ sumÄ nei ieÅ¡kovÄ už tÄ patį bylinÄjimosi procesÄ (2 659,66 Eur). IeÅ¡kovÄ nekvestionuoja atsakovÄs teisÄs naudotis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, âbrangesneâ teisine pagalba, kaip ir naudotis kelių advokatų kontorų paslaugomis, taÄiau, atsakovÄs siekis naudotis âbrangesneâ teisine pagalba priskirtinas jos paÄios rizikai ir neturÄtų bÅ«ti priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs.AtsakovÄs praÅ¡oma priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į ieÅ¡kovÄs sunkiÄ materialinÄ padÄti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais yra mažintina.
IeÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ kartu su savo 2016-04-28 apeliaciniu skundu yra pateikusi 2015-11-03 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ŽŪB âPÄdžiaiâ kasos knygos apie 1 399,44 Eur pinigų likutį. Nuo 2015 m. lapkriÄio mÄn. veikla yra sustabdyta, todÄl ir Å¡iuo metu bendrovÄs kasoje yra tokia pati pinigų suma. IÅ¡ 2016-04-27 AB DNB banko ataskaitos apie pinigų likutį, matyti, kad ieÅ¡kovÄ Å¡ioje sÄ skaitoje turi 2 327,85 Eur. TaÄiau Å¡ių pinigų bendrovei reikia auginimo sezonui, nes ieÅ¡kovÄ verÄiasi Å«kininkavimu, o Å«kininkavimo veikla yra sezoninÄ.
DÄl Å¡ių priežasÄių sumokÄti 11 845,00 Eur ieÅ¡kovei bÅ«tų sunki finansinÄ naÅ¡ta. Å i byla tÄsiasi labai ilgÄ laikÄ , per kurį ieÅ¡kovÄs finansinÄ padÄtis dÄl pasisavintų obelų ir negalÄjimo iÅ¡ jų gauti ekonominÄs naudos pasunkÄjo, todÄl priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra mažintina taip pat ir dÄl sunkios IeÅ¡kovÄs finansinÄs padÄties. ieÅ¡kovÄ 2016-04-28 pateikÄ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-246-560/2016, kuriuo ginÄija sprendimu priteistas kompensacijos sumas, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį apeliacinÄs instancijos teisme, turÄs bÅ«ti perskaiÄiuotas iÅ¡ naujo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl bylos nagrinÄjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis). DÄl kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumo ir pirmosios instancijos teismo pareigų bylÄ nagrinÄjant iÅ¡ naujo po Å¡ioje byloje priimtos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dÄstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinÄjanÄiam bylÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra aukÅ¡Äiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todÄl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinÄti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkreÄioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnÄs instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. lapkriÄio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB âSauridaâ v.
UAB âSatirusâ, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB âArijusâ v. UAB âAusterâ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dÄstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisinÄ galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiÅ¡kia privalomumÄ Å¾emesnÄs instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginÄo santykiams taikytinos teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisÄs normų prasmÄs atskleidimÄ .
Pagal kasacinio teismo teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimus bylai teisingai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymÄ ir jų teisinį įvertinimÄ atlieka tas pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismas, kuriam byla grÄ Å¾inta nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄs normos taikomos konkreÄioms situacijoms, todÄl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkreÄioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokiÄ situacijÄ pagal iÅ¡aiÅ¡kintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisÄs norma tinkamai taikyta, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams jÄ Å¾emesnÄs instancijos teismas taikÄ.
DÄl to kasacinis teismas iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nÄra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ar prieÅ¡taringos ir tie prieÅ¡taravimai neįvertinti žemesnÄs instancijos teismo, bei perduoti Å¡iuos klausimus nagrinÄti pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje VšĮ reabilitacijos centras âAuÅ¡veitaâ v.
Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius v. R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-101-701/2016). NagrinÄjamu atveju akcentuotina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-136/2014) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimÄ , kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir pripažinta ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ atlygį už sodinius, bei perduota pirmosios instancijos teismui nagrinÄti bylÄ iÅ¡ naujo dÄl konkretaus atlygio už sodinius priteisimo, paliko nepakeistÄ .
Å ioje kasacinÄje nutartyje konstatuota, kad: nuosavybÄs teisÄs į valstybinÄs žemÄs sklypÄ L. P. buvo atkurtos 1996 m. birželio 19 d.; Å¡iÄ dienÄ pasibaigÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra, kada dar negaliojo 1997 m. NuosavybÄs teisių atkÅ«rimo įstatymas, dÄl to netaikytinos Å¡io įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios atkurtų nuosavybÄs teisių žemÄs sklypo savininko pareigÄ atsiskaityti su toje žemÄje esanÄių sodinių savininku; L. P. ir ieÅ¡kovÄ 1996 m. lapkriÄio 14 d. sudarÄ Å¾emÄs sklypo, į kurį atkurtos nuosavybÄs teisÄs ir kuriame yra sodiniai, nuomos sutartį; 1997 m. vasario 5 d.
L. P. dovanojimo sutartimi perleido žemÄs sklypÄ atsakovei, kuri nuomojo sklypÄ ieÅ¡kovei iki 2005 m. sausio mÄnesio, nuo kurio nuomos sutarties Å¡alys nebepratÄsÄ nuomos sutarties termino; ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs sudaryta žemÄs sklypo nuomos sutartis baigÄsi 2004 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratÄsta; žemÄs sklypo nuomos sutarties pasibaigimas nÄra teisinis pagrindas įgyti nuosavybÄ Ä¯ toje žemÄje esanÄius sodinius; atsakovÄ dovanojimo sutartimi įgijo žemÄs sklypÄ , taÄiau ji negalÄjo įgyti kartu su žemÄs sklypu jame esanÄių sodinių nuosavybÄs, nes sodiniai nuosavybÄs teise nepriklausÄ dovanotojai, jie priklausÄ ir tebepriklauso ieÅ¡kovei; atsižvelgiant į sodinių pobÅ«dį â jų glaudų funkcinį ryšį su žeme, vertÄs netekimÄ juos perkÄlus, jų grÄ Å¾inimas natÅ«ra taikant restitucijÄ ar vindikacijÄ nÄra įmanomas; sodinius be teisinio pagrindo įgijÄs asmuo turi teisinÄ pareigÄ sumokÄti jų vertÄ atitinkanÄiÄ kompensacijÄ ; apeliacinÄs instancijos teismas daliniame sprendime teisiÅ¡kai pagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ atlyginimÄ už jai priklausanÄius atsakovÄs žemÄs sklype esanÄius sodinius; bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme sprÄstinas klausimas dÄl kompensacijos dydžio.Taigi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje Nr. 3K-3-136/2014 konstatavo, kad atsakovÄ sodinius įgijo be teisinio pagrindo.
Kasacinis teismas, apeliacinÄs instancijos teismo dalinį sprendimÄ palikdamas nepakeistÄ sutiko su apeliacinÄs instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turi analizuoti klausimÄ dÄl kompensacijos ieÅ¡kovei dydžio už jai nuosavybÄs teise priklausanÄius sodinius, esanÄius atsakovÄs žemÄs sklype. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas atsakovÄs prievolÄs apimties dydį, sprendÄ, kad atsakovÄ laikytina sÄ Å¾ininga įgijÄja. NagrinÄjamu aspektu pažymÄtina, kad nors kasacinis teismas minÄtoje nutartyje dÄl atsakovÄs sÄ Å¾iningumo įgyjant sodinius tiesiogiai nepasisakÄ, taÄiau konstatavo, kad atsakovÄ sodinius įgijo be teisinio pagrindo, kad atsakovÄ turi savo žinioje ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄius sodinius, juos faktiÅ¡kai naudoja, gauna ekonominÄ naudÄ iÅ¡ ginÄo sodinių: yra įregistravusi ekologinį Å«kį, deklaravusi sodo plotÄ ES iÅ¡mokoms gauti, bei pabrÄžÄ, kad toks siekis gauti pajamas iÅ¡ kito asmens turto Å¡io sÄ skaita ir be Å¡io sutikimo reikÅ¡tų neteisÄtÄ praturtÄjimÄ , dÄl to negali bÅ«ti ginamas teismo.
MinÄti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ yra sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovÄs sodinių įgijÄja, juolab, kai tai paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai (nagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad atsakovÄ vertÄsi ekologiniu Å«kininkavimu naudodama ieÅ¡kovÄs sodinius, nors negavo savininkÄs sutikimo), teisÄjų kolegija laiko nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinÄjamoje byloje kilo Å¡alių ginÄas dÄl įrodymų vertinimo sprendžiant priteistinos kompensacijos dydį ir atsiskaitymo už nepagrįstai įgytus sodinius, teisÄjų kolegija pasisako Å¡iais klausimais.
DÄl ekspertų iÅ¡vadų ir kitų įrodymų vertinimo Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis).
Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Interbolisâ v.
VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
M. v. DUAB âBaltijos garantasâ, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). DÄl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkreÄiu atveju. Ä®rodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, jei jų Å¡altinis yra asmuo, jis turi bÅ«ti objektyvus dÄl nagrinÄjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinÄjimo priemonių, tapatumas.
Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos paÄios rūšies ar skirtingų įrodinÄjimo priemonių. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis â ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âPrivati valdaâ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Teismas, paskirdamas ekspertizÄ, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizÄ atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizÄs įstaigai), pateikia tyrimui reikiamÄ medžiagÄ , o ekspertas atlieka tyrimÄ ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dÄl pateiktų klausimų (CPK 212- 216 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai eksperto iÅ¡vadÄ galima apibrÄžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinÄio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sriÄių žinių, raÅ¡tu iÅ¡dÄstytÄ nuomonÄ, gautÄ atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinÄjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2dalis), todÄl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizÄs aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dÄl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius įrodymus.
Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizÄs akte ir iÅ¡vadoje esanÄias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai sprÄsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrÄžÄs, kad ekspertizÄs duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizÄ, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinÄs galios.
EkspertizÄs aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UADB ,,Ergo Lietuvaâ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis, taÄiau eksperto iÅ¡vada teismui nÄra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizÄs iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias paÄias taisykles, kaip ir kitos įrodinÄjimo priemonÄs (CPK 218 straipsnis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Congestum groupâ v.
UAB ,,Sermetaâ, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkriÄio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UADB ,,Ergo Lietuvaâ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužÄs 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB âORLEN Lietuvaâ ir AB âLietuvos draudimasâ v. AB âLietuvos geležinkeliaiâ ir AB âAchemaâ, bylos Nr. 3K-3-223/2014).Byloje esanÄiais įrodymais, įskaitant ekspertų iÅ¡vadas, Å¡alys įrodinÄjo atsakovÄs be teisÄto pagrindo įgytų sodinių skaiÄių.
DÄl to vienus įrodymus atmesdamas, o kitais remdamasis teismas privalo tokį apsisprendimÄ motyvuoti pagal pirmiau iÅ¡dÄstytus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai (sodinių perÄmimo iÅ¡ likviduotos BarupÄs ŽŪB faktas, pagrindinių priemonių apskaitos inventorinÄs kortelÄs) nepagrindžia, koks sodinių (obelų) skaiÄius buvo atsakovÄs žemÄs sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu. AtsakovÄs pateikti įrodymai (ŽŪB âKaimynaiâ perdavimoâpriÄmimo aktas, antstolÄs R.
M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), teismo vertinimu, taip pat nÄra pakankami siekiant nustatyti obelų skaiÄių, buvusį 2005 m. NagrinÄjamu aspektu teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Å¡alių pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovÄs be teisÄto pagrindo įgytų sodinių skaiÄiaus (CPK 178, 185 str.). NagrinÄjamoje byloje siekiant nustatyti 2005 m. pr. buvusių sodinių (obelų) skaiÄių ir jų vertÄ buvo atliktos trys ekspertizÄs, kurių rezultatai yra skirtingi.
Eksperto V. Ä. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizÄs atlikimo metu (2011 m.) atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype buvo 3 280 vnt. sodinių (vaismedžių). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ekspertas tokį skaiÄių nustatÄ remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nÄra, galÄjo bÅ«ti vertinimo dienÄ . Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodÄ eksperto V.
Ä. suskaiÄiuotÄ skaiÄių (teismas nurodÄ â3 570â, o ekspertizÄje yra â3280â), taÄiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybÄs, kad ekspertas obelų skaiÄių nustatÄ darydamas prielaidÄ , kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nÄra, galÄjo bÅ«ti vertinimo dienÄ (t. 3, b. l. 63). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D.
K. iÅ¡vadÄ kai kurios net 1957 m.), kad ieÅ¡kovÄs buhalterinÄje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nuraÅ¡ymas 2004-2005 m., kaip neturinÄio ekonominÄs vertÄs turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), kad ieÅ¡kovei nuomotame žemÄs sklype 2005-08-23 VÄ® âEkoagrosâ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinÄs ir aplinkosaugos bÅ«klÄs reikalavimų pažeidimai â senų iÅ¡džiÅ«vusių Å¡akų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolÄtumas, daug ligų, daug kenkÄjų (t. 7, b. l. 141-142), sprendÄ, kad egzistuoja didesnÄ tikimybÄ, jog Å¡iuo metu nesanÄios ar sudžiuvusios obelys tokios bÅ«klÄs buvo jau 2004 m. pabaigoje.
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turÄjo remtis eksperto V. Ä. nustatytu obelų skaiÄiumi 2011 metais, laikytini nepagrįstais. TeisÄjų kolegija vertinimu, eksperto V. Ä. nurodytas obelų skaiÄius nÄra logiÅ¡kai pagrįstas, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, taigi pirmosios instancijos pagrįstai juo nesirÄmÄ.Eksperto K. J. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 93-104) nurodyta, kad ekspertas, vertindamas obelų vertÄ, remiasi antstolÄs R.
M. 2010-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.
2. b. l. 209) nurodytu obelų skaiÄiumi â 2 282 vnt. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolÄ nÄra atitinkamos srities specialistÄ, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistÄ ar sudžiÅ«vusį sodinį, kuris jau nebegali bÅ«ti naudojamas pagal savo tiesioginÄ paskirtį, nuo sodinio, kuris gali bÅ«ti atstatomas, todÄl pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo sutikti su antstolÄs R.
M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaiÄiumi. Atsižvelgiant į minÄtas aplinkybes, į tai, kad ekspertas pats neskaiÄiavo, koks ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų skaiÄius yra atsakovÄs žemÄs sklype, teisÄjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesiremti K. J. nustatytu obelų skaiÄiumi ir nurodyta obelų bÅ«kle. Eksperto D. K. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 7, b. l. 79-83) nurodyta, kad iÅ¡ 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, 2015 m. atsakovÄs žemÄ sklype 3 011 vnt., iÅ¡ kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių Å¡akų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiÅ¡kai neatstatomos.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83) iÅ¡samiai vertino vaismedžių bÅ«klÄ, derlingumÄ , ligų ir kenkÄjų pažeidimus, vizualiai vertino kiekvienÄ vaismedį. Nors ieÅ¡kovÄ teigia, kad 2005 m. atsakovÄs žemÄs sklype buvo daugiau nei 3 011 jai priklausanÄių obelų, taÄiau nepateikia įrodymų, galinÄių paneigti eksperto nustatytÄ skaiÄių. Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai nepatvirtina patikslinto ieÅ¡kinio argumento, kad atsakovÄ nepagrįstai įgijo bÅ«tent 3 280 vnt. ieÅ¡kovÄs obelų.
IeÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentai, kad reikÄtų vadovautis eksperto V. Ä. nustatytu obelų skaiÄiumi paneigti kitais byloje raÅ¡ytiniais įrodymais, o kitų įrodymų, galinÄių patikimai pagrįsti ieÅ¡kovÄs nurodytÄ sodinių skaiÄių, byloje nÄra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ nepagrįstai įgijo 3011 vnt. obelų, iÅ¡ kurių 942 vnt. buvo technologiÅ¡kai neatstatomos. DÄl atsiskaitymo grÄ Å¾inant be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijÄs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turÄjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ .
Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grÄ Å¾inti, turi bÅ«ti grÄ Å¾inama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertÄ, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavÄjas praturtÄjo arba jeigu jis praÅ¡Ä, kad tai bÅ«tų atlikta, arba sutiko atlikti prieÅ¡prieÅ¡inius veiksmus.NagrinÄjamoje byloje kilo Å¡alių ginÄas dÄl atsakovÄs be pagrindo įgytų ieÅ¡kovÄs sodinių vertÄs.Ekspertas D. K. 2 069 obelų, vertinamų kompensacijai nustatyti, nurodÄ, kad jų vertÄ yra 43 449 Eur.
Vaismedžių vertÄ ekspertas nustatÄ vadovaudamasis ŽemÄs Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemÄs Å«kio produkcijos normatyvinÄmis kainomis ir dÄl faktinÄs sodo bÅ«klÄs (nepriežiÅ«ros) galutinÄ sodo vertÄ nurodÄ 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vienÄ sodinį. Nors ekspertizÄs akte teigiama, kad prieÅ¡ 10 metų vaismedžiai buvo prižiÅ«rÄti, o prieÅ¡ 3 metus negenÄti, neÅ¡ienauti, iÅ¡retÄjÄ, gausu piktžolių, pirmosios instancijos teismas atmetÄ Å¡iuos eksperto argumentus kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo bÅ«klÄ 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt âObelis be žemÄs, sodininkas be galvosâ (t. 3, b. l. 19-20), Å¡ių vieÅ¡ai paskelbtų duomenų apie ieÅ¡kovo sodų nepriežiÅ«rÄ ieÅ¡kovas byloje neginÄijo, juos paneigianÄių įrodymų nepateikÄ), 2005 m. ir vÄlesniais metais (duomenys apie atsakovÄs vykdytÄ ekologinį Å«kininkavimÄ ir tokio Å«kininkavimo reikalavimams atitinkanÄiÄ sodo bÅ«klÄ).
PažymÄtina, kad ekspertas, teikdamas iÅ¡vadÄ , pritaiko turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dÄl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). NagrinÄjamu atveju dÄl D. K. kvalifikacijos abejonių nekyla, todÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti dÄl eksperto iÅ¡vadoje nurodyto argumento, kad vaismedžių bÅ«klÄ 2005 m. nebuvo mažesnÄ ar prastesnÄ. AtsakovÄs atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ akcentuojama aplinkybÄ, kad ekspertas D.
K., nustatydamas obelų bÅ«kle rÄmÄsi prielaida, kad 2005 m. sodo bÅ«klÄ nebuvo prastesnÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs kompensacijos dydžio nustatymui. PažymÄtina, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų, jog ekspertas D. K. atsisakÄ pateiktos iÅ¡vados teisingumo, teismo posÄdyje patvirtino ekspertizÄs iÅ¡vadų pagrįstumÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, laikraÅ¡tyje pateikta publikacija ir tai, kad atsakovÄ jau po obelų įgijimo vykdÄ ekologinį Å«kininkavimÄ nepaneigia kompetentingos eksperto iÅ¡vados.
Pirmosios instancijos teismo nustatyta 2,26 Eur vidutinÄ obels vertÄ ir galutinÄ 4 675,94 Eur sodo vertÄ neatitinka teisingo atlyginimo už sodinius principo. PažymÄtina, kad byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemÄs sklype genÄjo bÅ«tent atsakovÄ bei jos samdomos įmonÄs darbuotojai. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taÄiau bÅ«tent tokias aplinkybes vÄliau nustatÄ ir ekspertas D.
K., nurodÄs, kad daug vaismedžių dÄl netinkamai prieÅ¡ 5-7 m. atlikto genÄjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko Å¡akų drastiÅ¡ko sutrumpinimo), yra praradÄ tradicinÄ vaismedžio formÄ , vainike daug naujai atžÄlusių lygiaverÄių stiebų. SutankÄjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažÄja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasisâ (t. 7, b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad eksperto D. K. ekspertizÄje nurodyta sodo vertÄ nuo 43 449 Eur 2005 metais iki 4 345 Eur 2015 metais sumažÄjo dÄl atsakovÄs vykdytos veiklos.
PažymÄtina, kad iÅ¡ 2012-07-09 NacionalinÄs mokÄjimo agentÅ«ros prie ŽemÄs Å«kio ministerijos raÅ¡to Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b.l. 65-66) matyti, kad atsakovÄ â... nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines iÅ¡mokas...â ir dalyvauja jau minÄtose programose (2007-2013 m. programa âEkologinis Å«kininkavimasâ, 2004-2006 m. planÄ âEkologinis Å«kininkavimasâ), kas, teisÄjų kolegijos vertinimu, rodo, jog sodo bÅ«klÄ 2005 m. nebuvo visiÅ¡kai prasta, nes esant prieÅ¡ingai atsakovÄ nebÅ«tų galÄjusi gauti paramÄ bÅ«tent už verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus.
Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir 2005-08-23 VÄ® âEkoagrosâ specialisto fiksuoti sodinių geros agrarinÄs ir aplinkosaugos bÅ«klÄs reikalavimų pažeidimai â senų iÅ¡džiÅ«vusių Å¡akų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolÄtumas, daug ligų, kenkÄjų (t. 7, b. l. 141-142), nes specialistas nenurodÄ, jog visi atsakovÄs žemÄs sklype buvÄ sodiniai yra blogos bÅ«klÄs. PažymÄtina, kad ekspertas D. K. taip pat nustatÄ, jog 972 obelys buvo bevertÄs, o 2069 obelys turÄjo ekonominÄ vertÄ.
AtsakovÄs atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ argumentas, kad Europos SÄ jungos kompensacinÄs iÅ¡mokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaÅ¡tus, susijusius su ekologinio žemÄs Å«kio technologijų taikymu, ir nuostolius dÄl derliaus sumažÄjimo palyginti su tradiciniu Å«kininkavimu, taip pat pavirtina buvusį obuolių derlių atsakovÄs žemÄs sklype. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei už sodinius priteistina kompensacija - 43 449 Eur.
Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovÄ, neneigdama obelų perleidimo (kompensacijos) mokÄjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieÅ¡kovÄs ŽŪB âPÄdžiaiâ pirmininkas) fakto, atsisakÄ pateikti Å¡iuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vÄliau pateikÄ tik dalį Å¡ių duomenų ir nepateikÄ duomenų apie sandorius su S. Z., Å¡ioje byloje veikianÄiu ieÅ¡kovÄs vardu, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs teisingam bylos iÅ¡sprendimui.
NagrinÄjamu aspektu akcentuotina, kad byloje svarbu nustatyti 2005 m. atsakovÄs žemÄs sklype buvusiÄ obelų rinkos vertÄ, o skundžiamame sprendime nurodytų sandorių turinyje bus iÅ¡reikÅ¡ta juos sudariusių asmenų valia dÄl konkretaus sandorio sÄ lygų (taip pat ir sandorio kainos), o ne obelų rinkos kaina. Kelių asmenų sudaryti sandoriai, teisÄjų kolegijos vertinimu, neparodo rinkoje buvusios obelų vertÄs, todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei taikÄ contra spoliatorem prezumpcijÄ .
MinÄta, byloje buvo skirtos ir atliktos trys sodinių vertÄs nustatymo ekspertizÄs. TeisÄjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad eksperto V. Ä. sodinių vertÄ nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertÄs, plaÄiau pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. IeÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais âVaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertÄ atlyginama dÄl žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms, įkainojimo normatyvaisâ, kurie nustatÄ sodinių kainÄ pagal jų vertÄ, kuri atlyginama žemÄs sklypų paÄmimo visuomenÄs reikmÄms metu, tiksliausiai atitinka TVVÄ® 5 str. 1 d. 2 p. numatytÄ turto įvertinimÄ pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybÄs nelieÄiamumo ir kt. principus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) bei teisÄs aktų nuostatomis, todÄl laikytini nepagrįstais.
NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors ekspertas, nustatydamas sodinių vertÄ, galÄjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, taÄiau kartu privalÄjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetÄ . TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto V. Ä. iÅ¡vadose sodinių vertÄ nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios obelų, buvusių 2005 m. vertÄs, nes ekspertas, apskaiÄiuodamas sodinių vertÄ, netaikÄ Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, kÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde.
TeisÄjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodytus turto vertinimo metodus, nes bÅ«tent Å¡ioje metodikoje nurodytais bÅ«dais atliktas turto vertinimas tiksliausiai atspindi turto vertÄ. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ekspertas K. J., taikydamas atkuriamosios vertÄs (kaÅ¡tų) metodÄ ir derindamas jį su lyginamuoju, nustatÄ kad atsakovÄs žemÄs sklype esanÄių ieÅ¡kovÄ sodinių vertÄ yra nulinÄ.
Ekspertas atsižvelgÄ Ä¯ sodinių bÅ«klÄ, amžių (nusidÄvÄjimÄ ), derlingumÄ , retrospektyvius duomenis apie ieÅ¡kovÄs gautas pajamas iÅ¡ sodininkystÄs iki 2005 m., įveisimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, likvidavimo vertÄ. TaÄiau ekspertas, įvertinÄs medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidas, kurios ženkliai virÅ¡ytų už medienÄ gautas pajamas, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sodinių vertÄ yra nulinÄ. Atsižvelgus į tai, kad nagrinÄjamoje byloje konstatuota, jog obelų vertÄ nustatytina pagal 2005 m. buvusiÄ jų vertÄ, nÄra pagrindo remtis Å¡io eksperto nustatyta obelų verte.NagrinÄjamu atveju kilo Å¡alių ginÄas dÄl 942 obelų, kurios negali bÅ«ti naudojamos pagal jų tiesioginÄ paskirtį, kompensavimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ delsÄ kreiptis dÄl kompensacijos priteisimo, kad atsakovÄ obelimis rÅ«pinosi, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog bÅ«tent dÄl atsakovÄs veiklos sodiniai yra neatstatomi, todÄl sprendÄ, kad nÄra pagrindo ieÅ¡kovei atlyginti už Å¡ias obelis (942 vnt.). Be to, teismas pažymÄjo, kad dÄl Å¡ių obelų buvimo atsakovÄ gali patirti medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidas, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos iÅ¡skaiÄiavo ir tikÄtinas Å¡ių darbų iÅ¡laidas.
TeisÄjų kolegija, remdamasi byloje esanÄiais duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti atlyginama už sodinius neturinÄius ekonominÄs vertÄs, taÄiau nesutinka, jog atsakovei turi bÅ«ti atlygintos medienos paruoÅ¡imo ir žemÄs rekultivavimo iÅ¡laidos.IÅ¡ nagrinÄjamos bylos duomenų matyti, kad 2007-07-11, 2008-04-25 raÅ¡tais ieÅ¡kovÄ kreipusis į atsakovÄ dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄių obelų kompensacijos (t. 1 12-13). Kad Å¡iuos ieÅ¡kovÄs raÅ¡tus atsakovÄ gavo, patvirtina atsakovÄs atstovo 2007 m. liepos 19 d. memorandumas, kuriame nurodyta, kad dÄl nuosavybÄs teisių į esanÄias obelis ieÅ¡kovÄ gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme (t. 1, b. l. 14).
Be to, ieÅ¡kovÄs vadovas S. Z. ir liudytoja apklausta bendrovÄs âPÄdžiaiâ buhalterÄ N. M. (t. 2, b.l. 181) paaiÅ¡kino, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovÄ pareiÅ¡kÄ norinti pati Å«kininkauti ir gauti ES iÅ¡mokas už ekologiÅ¡kÄ Å«kį, bei žodžiu susitarÄ su ieÅ¡kovÄs atstovais iÅ¡sipirkti obelis iÅ¡ ieÅ¡kovÄs per tris metus, kad bendrovÄ Ä¯dirbs sodo žemÄ, o atsakovÄ pirmus metus nemokÄs nieko, antrais sumokÄs pusÄ obelų kainos, o treÄiais metais - kita pusÄ.
Be to, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į Jonavos rajono policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) tyÄia gadinami ieÅ¡kovei priklausantys vaismedžiai (t. 2, b.l. 155). IeÅ¡kovÄ 2008-07-02 kreipÄsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tvarkymo departamentÄ dÄl sodinių vertÄs nustatymo, kuris nurodÄ, kad ieÅ¡kovei reikia savomis lÄÅ¡omis atlikti turto vertinimÄ ir kreiptis į teismÄ dÄl atlyginimo už sodinius (t. 1, b. l. 28).
IeÅ¡kovÄ 2008-09-12 pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovei dÄl lÄšų už sodinius priteisimo. Atsižvelgus į Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų paaiÅ¡kinimus laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovÄ delsÄ ginti savo teises (CPK 185 straipsnis). PažymÄtina, kad iÅ¡laidos nevertingiems augalams likviduoti galÄtų bÅ«ti atlyginamos tik tuomet, jei asmuo, Å¡iuos sodinius įgydamas be pagrindo, sÄ Å¾iningai klydo (CK 6.240 straipsnio 2 dalis), o nagrinÄjamu atveju tokios aplinkybÄs nenustatytos.
IÅ¡ nagrinÄjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovÄ be teisÄto pagrindo įgijo ieÅ¡kovÄs sodinius, kad ieÅ¡kovÄ dÄjo pastangas laiku gauti kompensacijÄ už obelis, kad atsakovÄ Å¾inojo (turÄjo žinoti) apie tai, kad obelų savininkÄ yra ieÅ¡kovÄ, taip pat žinojo apie ieÅ¡kovÄs jai reiÅ¡kiamas pretenzijas dÄl sodinių priežiÅ«ros, kompensacijos, iÅ¡reikalavimo. Be to, kaip nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, obelų likvidavimo iÅ¡laidų atsakovÄ dar nepatyrÄ.
TeisÄjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybÄmis, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovei atlyginti bÅ«simas iÅ¡laidas nevertingiems sodiniams likviduoti, laiko nepagrįstu. Be to, teisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄ nepareiÅ¡kÄ ieÅ¡kovei reikalavimo atlyginti nevertingų obelų likvidavimo iÅ¡laidas. NagrinÄjamu aspektu akcentuotina, kad byloje nustatyta, jog atsakovÄ siekÄ gauti ES paramÄ už ekologinį ūkininkavimÄ Å¾emÄs sklype, kuriame auga ieÅ¡kovÄs sodiniai.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsakovÄ, žinodama, kad sodiniai nuosavybÄs teise jai nepriklauso bei tikÄdamasi gauti ES paramÄ , iÅ¡laidas už nenaudingų sodinių likvidavimÄ (jeigu tokios bÅ«tų patirtos) prisiÄmÄ pati, todÄl ieÅ¡kovÄ neturi jų atlyginti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovÄ nelaikytina sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovÄs sodinių įgijÄja, teisÄjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos atimtos iÅ¡laidos už 942 vnt. obelų tvarkymo darbus.
TeisÄjų kolegija atmeta ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijÄ turÄjo skaiÄiuoti atsižvelgdamas į atsakovÄs gautÄ paramÄ . Nors atsakovÄ veiklÄ vykdÄ Å¾emÄs sklype, kuriame augo ieÅ¡kovÄs obelys, taÄiau ji paramÄ gavo už veiklÄ , t. y. ekologinį Å«kininkavimÄ , todÄl nÄra pagrindo Å¡iÄ gautÄ paramÄ priteisti ieÅ¡kovei, kuri tos veiklos nevykdÄ. Be to, pažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä priteisti kompensacijÄ už prarastas obelis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), Lietuvos apeliacinis teismas daliniu sprendimu, kurį kasacinis teismas paliko nepakeistÄ , taip pat nurodÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti klausimÄ dÄl kompensacijos už prarastas obelis priteisimo, vertinant obelų vertÄ nuomos santykių pasibaigimo momentu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo siekis kompensacijÄ ieÅ¡kovei už prarastas obelis nustatyti pagal 2005 m. buvusiÄ sodinių vertÄ. DÄl procesinÄs bylos baigties Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodymų vertinimÄ , todÄl sprendimas keistinas padidinant priteistinÄ kompensacijÄ už be teisÄto pagrindo įgytus sodinius ir nustatant, kad ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos už sodinius dydis yra 43 449 Eur.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo AtsakovÄs apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Nors atsakovÄs apeliacinio skundo argumentai, apeliacinÄs instancijos teismui Å¡ioje nutartyje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perskirsÄius bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nebÄra aktualÅ«s teisingam bylos iÅ¡sprendimui, taÄiau teisÄjų kolegija pasisako esminiais atsakovÄs apeliaciniame skunde iÅ¡keltais klausimais.BylinÄjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles.
BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilÄs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). BylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mÄ turi kaltÄ (atsakomybÄ) dÄl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turÄtų tekti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. AtsakomybÄ ir kaltÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje likviduojama 595-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija v.
P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010).PažymÄtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje įprasta, sprendžiant bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , remtis priežasties, arba atlyginimo teorija. Pagal atlyginimo teorijÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidų naÅ¡ta turi bÅ«ti paskirstoma atsižvelgiant tik į proceso materialinį teisinį rezultatÄ â sprendimo palankumÄ arba nepalankumÄ Å¡alims.
BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, tokiu atveju suprantamas kaip materialinÄs teisinÄs atsakomybÄs tÄ sa procesiniuose santykiuose. Pagal priežasties teorijÄ , paskirstant bylinÄjimosi iÅ¡laidas, lemiamÄ reikÅ¡mÄ turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgÄsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimų ir ieÅ¡kovo reikalavimų užginÄijimÄ , iki jam kreipiantis į teismÄ .
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimÄ sprendÄ atsižvelgdamas į proceso materialinį teisinį rezultatÄ â ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies. NenustaÄiusi bylos Å¡alių piktnaudžiavimo procesu požymių teisÄjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprÄstas iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra (LATGA-A) v.
VšĮ âSocialinių projektų studijaâ, bylos Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-140-516/2016; 2016 m. vasario 25 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2-302-516/2016; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2-689-186/2016).CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinÄs instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinÄti iÅ¡ naujo, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .
Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus ir padidinus priteistinÄ kompensacijÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (27 proc.), o atsakovei â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (73 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teismui nurodÄ (t. 8, b. l. 10-11), jog patyrÄ 868,86 Eur iÅ¡laidų advokatÄs V. N. teisinÄms paslaugoms apmokÄti bei 1 790,80 Eur iÅ¡laidų kito advokato teisinÄms paslaugoms apmokÄti.
IÅ¡ advokato P. A. teisinių paslaugų apraÅ¡ymo matyti, jog paskaiÄiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesÄ ir pakeitus ankstesnį ieÅ¡kovÄs atstovÄ , taip pat už praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių parengimÄ , kuris nebuvo tenkintas. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iÅ¡laidų padidÄjimas dÄl atstovo keitimo priklausÄ tik nuo ieÅ¡kovÄs sprendimo ir nebuvo bÅ«tinos, todÄl nelaikomos pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.), todÄl pagrįstomis atsakovÄs iÅ¡laidomis laiko advokato P. A. atstovavimo teisme ir jo parengtų praÅ¡ymų iÅ¡laidas.
Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija laiko pagrįstomis 868,86 Eur iÅ¡laidas advokatÄs V. N. teisinÄms paslaugoms apmokÄti bei 580,80 Eur iÅ¡laidas advokato P. A. teisinÄms paslaugoms apmokÄti, viso â 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (27 procentai), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteistina 391,41 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokÄti.IeÅ¡kovÄ patyrÄ 2 896,20 Eur V. Ä. ekspertizÄs atlikimo iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 50), kurias praÅ¡o priteisti. Kadangi teisÄjų kolegija Å¡ioje nutartyje nesirÄmÄ V.
Ä. atlikta ekspertize, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. IeÅ¡kovÄ taip pat sumokÄjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesÄio dalį (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257,53 Eur) žyminio mokesÄio dalies už ieÅ¡kinį mokÄjimas buvo atidÄtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai priteistina 918,00 Eur (73 procentai) atidÄto žyminio mokesÄio dalies, kita atidÄto žyminio mokesÄio dalis â 339,53 Eur (27 procentai) priteistina iÅ¡ atsakovÄs valstybÄs naudai.IeÅ¡kovÄ patyrÄ 300 Eur D.
K. ekspertizÄs atlikimo iÅ¡laidų (t. 7, b. l. 74). Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai priteistina 81 Eur ekspertizÄs atliko iÅ¡laidų.IeÅ¡kovÄ sumokÄjo 21 Eur žyminio mokesÄio už atskirÄ jį skundÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 8, b. l. 57). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai priteistina 5,67 Eur žyminio mokesÄio iÅ¡laidų dalis.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužÄs 2 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ atidÄti 2044 Eur dydžio žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už paduotÄ apeliacinį skundÄ iki sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priÄmimo.
Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai priteistina 1492,12 Eur (73 procentai) atidÄto žyminio mokesÄio dalies, kita atidÄto žyminio mokesÄio dalis â 551,88 Eur (27 procentai) priteistina iÅ¡ atsakovÄs valstybÄs naudai.IeÅ¡kovÄ apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 2 226 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovÄs apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai priteistina 601,02 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovÄs apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.AtsakovÄ praÅ¡Ä priteisti viso 18 861,19 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinÄjimo laikotarpį.
Susipažinus su teisinių paslaugų apraÅ¡ymu matyti, jog ne visos sumos į atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už kreipimosi į EŽTT parengimÄ . TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos nagrinÄjamos bylos bylinÄjimosi iÅ¡laidomis. Å ioje byloje nebuvo remtasi UAB âRobintaâ 2010-03-09 preliminarios turto vertÄs nustatymo pažyma bei antstolÄs R.
M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualÅ«s kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinÄjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dÄl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , proceso dalyviams nepaskirstomos, todÄl minÄtų dokumentų parengimo iÅ¡laidos neskirstytinos. IÅ¡ atsakovÄs apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovÄ praÅ¡o atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas už parengtÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, už teisinÄs pozicijos formavimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs į sodinius, už susitikimus su klientu, pokalbius telefonu, žodines konsultacijas, pasirengimÄ dalyvauti teismo posÄdyje ir pan.
Å ios iÅ¡laidos nepripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, juolab, kad tokių iÅ¡laidų atlyginimo nenumatÄ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis). TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į maksimalius rekomenduotinus dydžius, Rekomendacijose nustatytus kriterijus, patenkintų reikalavimų dalį, bylos sudÄtingumÄ , posÄdžių skaiÄių ir trukmÄ, parengtų procesinių dokumentų skaiÄių ir pobÅ«dį, konstatuoja, kad iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteistina 5 200 Eur dydžio iÅ¡laidų, atsakovÄs patirtų teisinÄms paslaugoms apmokÄti.AtsakovÄ praÅ¡o priteisti K.
J. ekspertizÄs atlikimo ir eksperto atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teisÄjų kolegija nesirÄmÄ K. J. ekspertizÄs iÅ¡vada, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.AtsakovÄ taip pat praÅ¡Ä priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesÄio už apeliacinio skundo dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimÄ (t. 2, b. l. 206). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi bylinÄjimosi iÅ¡laidų nepaskirstÄ, todÄl yra pagrindas 884,28 Eur žyminio mokesÄio iÅ¡laidų dalį, atsižvelgus į galutinį bylos procesinį rezultatÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs.AtsakovÄ praÅ¡o priteisti 108 Lt (31,28 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesÄio už kasacinio skundo dÄl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimÄ .
Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinÄs instancijos teismo priimtÄ dalinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ , taÄiau pakeitÄ teisinio ginÄo santykių kvalifikavimÄ ir tai turÄjo reikÅ¡mÄs Å¡ios bylos nagrinÄjimui, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 22,83 Eur žyminio mokesÄio už kasacinio skundo pateikimÄ atsakovÄs naudai.AtsakovÄ R. D. G. sumokÄjo 170 Eur už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteistina 124,10 Eur žyminio mokesÄio iÅ¡laidų.AtsakovÄ R.
D. G. patyrÄ 3 630 Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytus maksimalius dydžius, į bylos sudÄtingumÄ , proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteisia 2 099,64 Eur.
TeisÄjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteistina iÅ¡ viso 1 079,10 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 8 330,85 Eur. Ä®skaiÄius prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai galutinai priteistina 7 251,75 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. ValstybÄ kasacinÄs instancijos teisme patyrÄ 23,03 Lt (6,67 Eur) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (t. 6, b. l. 76). Apie procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teisme duomenų nÄra.
Taigi proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai priteistina 4,87 Eur, o iÅ¡ atsakovÄs - 1,8 Eur. Remiantis Å¡ioje nutartyje nurodytas valstybei priteistinas sumas, konstatuotina, kad valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 2 414,99 Eur, o iÅ¡ atsakovÄs â 893,21 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), apeliacinÄs instancijos teisme Å¡alių ir valstybÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas įtraukia į keistino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r Ä : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstyti taip:âIeÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs R. D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ (į. k. 156607110) naudai 43 449 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ (į. k. 156607110) atsakovÄs R.
D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 251,75 Eur (septynis tÅ«kstanÄius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 75 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs Å«kio bendrovÄs âPÄdžiaiâ (į. k. 156607110) valstybei 2 414,99 Eur (du tÅ«kstanÄius keturis Å¡imtus keturiolika eurų 99 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (gavÄjas ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).Priteisti iÅ¡ atsakovÄs R.
D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 893,21 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 21 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (gavÄjas ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)â. TeisÄjai                                                                               Konstantinas Gurinas                                                                                Romualda JanoviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidijus Žironas                                                                                  Â