Legislator Case Law & Legislation
cd5c37b8-c18d-44ee-9fbd-c7a8030da80b AI generated

Appeal court increases compensation for damaged industrial gardens and adjusts litigation costs between parties and state.

Case Number cd5c37b8-c18d-44ee-9fbd-c7a8030da80b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court partially overturned the first-instance judgment, increasing the compensation awarded to the land company for damaged industrial gardens from 3,273.16 EUR to 43,449 EUR. While the court upheld the finding of liability, it corrected the calculation of litigation costs by applying the principle of process concentration to allocate expenses proportionally between the parties and the state. Consequently, the state was ordered to pay the land company 2,414.99 EUR and the defendant 893.21 EUR in court fees.

Legislator headnote

AI generated

CPK 7 str.; CPK 326 str. 1 d. 3 p.: The appeal court must correct first-instance rulings on litigation costs by proportionally allocating expenses between parties and the state when the initial calculation failed to account for the principle of process concentration.

Keywords

AI generated
industrial gardens compensation litigation cost allocation process concentration principle state fee reimbursement civil appeal procedure damaged property claim proportional cost sharing

Cited Legislation

AI generated
CPK 7 str.
CPK 326 str. 1 d. 3 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-875-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.2; 3.1.7.5.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės, Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ ir atsakovės R.

D. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-560/2016 pagal ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ ieÅ¡kinį atsakovei R. D. G. dėl lėšų už sodinius priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, teismo prašė priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovės 552 500 Lt (160 015,06 Eur) už 3 570 vnt. sodinių perleidimÄ atsakovei, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai, esantys (duomenys neskelbtini), Žeimių seniÅ«nijoje, Jonavos rajone. Dalis žemės sklypo, kuriame yra pramoniniai sodai, buvo grÄ Å¾inta savininkams. 1995-03-30 su L. P., pretenduojančia natÅ«ra susigrÄ Å¾inti 17,57 ha ploto žemę, esančiÄ iÅ¡perkamosios žemės teritorijoje, pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo ji sutiko iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei šį žemės sklypÄ neterminuotam laikotarpiui. Tarp L. P. ir ieÅ¡kovės 1996-11-14 buvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis, kuria nuomotoja L.

P. 13,12 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei iÅ¡nuomojo 3 metų laikotarpiui iki 1999-11-14. L. P. minėtÄ Å¾emės sklypÄ perleidus atsakovei, atsakovė tapo visų įsipareigojimų, kuriuos buvo priėmusi L. P., perėmėja. Atsakovė 2000-01-03 minėtÄ sklypÄ iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 4 metų laikotarpiui. Iki 2004 m. ieÅ¡kovė nuomojosi sklypÄ , mokėjo nuomos mokestį, o nuo 2005 m. sausio mėnesio atsakovė atsisakė toliau pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį.

Atsakovė nesutiko atsiskaityti su sodinių savininku, nuo 2004 m. neleidžia naudotis ieÅ¡kovei priklausančiais sodiniais, juos nuniokojo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės R. D. G. ieÅ¡kovės ŽŪB „Pėdžiai“ naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės ŽŪB „Pėdžiai“ atsakovės R.

D. G. naudai 6 944,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ŽŪB „Pėdžiai“ 1 232, 38 Eur atidėto žyminio mokesčio; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės R. D. G. 25,15 Eur žyminio mokesčio.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 2 d. daliniu sprendimu pripažino ieÅ¡kovės teisę į kompensacijÄ už jai priklausančius sodinius, taip pat į tai, jog kasacinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimÄ paliko galioti, konstatavo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas - kompensacijos ieÅ¡kovei dydžio nustatymas už jai nuosavybės teise priklausančius sodinius, esančius atsakovės žemės sklype, atlyginant jų vertę pinigais.Teismas nustatė, jog tarp L.

P. ir ŽŪB „Pėdžiai“ 1995 m. kovo 30 d. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį L. P. įsipareigojo iÅ¡nuomoti ŽŪB „Pėdžiai“ sugrÄ Å¾intinÄ sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui iki Å¡ios bendrovės veiklos nutraukimo (t. 1, b. l. 135). Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta 1996-11-14, sklypas iÅ¡nuomotas iki 1999-11-14 (t. 1, b. l. 6-7), sutartis įregistruota registre. 1997-02-05 žemės sklypo dovanojimo sutartimi L. P. padovanojo 13,12 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei R.

D. G. (t. 1, b. l. 9). Atsakovė Rimantė D. G. ir ieÅ¡kovė ŽŪB „Pėdžiai 2000 m. sausio 3 d. sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kuria nuomotoja R. D. G. iÅ¡nuomojo 13,12 ha sklypÄ Å½ÅªB „Pėdžiai“ 4 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 10). Iki 2004 m. gruodžio 31 d. ŽŪB „Pėdžiai“ nuomojosi minėtÄ Å¾emės sklypÄ , mokėjo žemės nuomos mokestį.Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė ŽŪB „Pėdžiai“ informavo atsakovę, kad pasibaigus anksčiau sudarytos žemės nuomos sutarčiai, jos neatnaujins ir Å¡io žemės sklypo nenuomos (t 1, b. l. 68).

IeÅ¡kovė, savo iniciatyva nutraukusi nuomos santykius, dėl kompensacijos už sodinius į atsakovę kreipėsi 2007 m. liepos 11 d. praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 13). Pasibaigus nuomos sutarčiai, Å¡alys priėmimo–perdavimo dokumentų nepasirašė, sodinių bÅ«klės nefiksavo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, laikydama save sodinių, turinčių ekonominę vertę, savininke, per visÄ Å¡Ä¯ (daugiau nei 2,5 metų) laikotarpį jokių nurodymų atsakovei dėl sodinių priežiÅ«ros neteikė, servituto nustatymo ar nuomos santykių atnaujinimo neinicijavo, daikto savininkui tenkančių daikto priežiÅ«ros iÅ¡laidų nepatyrė.

Teismas iÅ¡ bylos dokumentų nustatė, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovės pradėtÄ ekologinės Å«kininkystės veiklÄ , dalyvavimÄ ES paramos projektuose bei apie vykdomÄ sodinių priežiÅ«rÄ . Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , padarė remdamasis Å¡iais įrodymais: ieÅ¡kovės 2007-07-11 praneÅ¡imu, ieÅ¡kovės atsakovei 2005 ir 2006 m. iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis už sodinių priežiÅ«ros darbus (Å¡ienavimÄ ) (t. 7, b. l. 113, 115). Dėl to ieÅ¡kovės teiginius apie sodinių niokojimÄ teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Kad sodiniai buvo prižiÅ«rimi, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovės į bylÄ pateikti ekologinės gamybos Å«kio sertifikatai bei Å«kio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, atsisakiusi pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, ne tik neteikė jokių nurodymų dėl sodinių, jų priežiÅ«ros, nebepatyrė sodinių priežiÅ«ros iÅ¡laidų, bet, prieÅ¡ingai, turėjo iÅ¡ atsakovės lėšomis vykdomos sodinių priežiÅ«ros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas laikė, jog atsakovė pagrįstai iki 2007 m. liepos 11 d. praneÅ¡imo turėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė nebelaiko sodinių daiktais, turinčiais ekonominę vertę jai ir esančiais jos nuosavybėje. Teismo vertinimu, obelų, pasodintų 1977, 1979 metais, amžius (t. 3, b. l. 36-38) bei ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenys apie obelų nuraÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė nelaikė sodinių ekonomiÅ¡kai vertingais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė ekonominę sodinių vertės klausimÄ vėl iÅ¡kėlė tik po to, kai atsakovė pradėjo plėtoti ekologinį Å«kį ir gauti ES paramos iÅ¡mokas. Pažymėjo, jog iÅ¡mokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, kaip teigia ieÅ¡kovė, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ , todėl teismas laikė nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galėtų bÅ«ti atsakovės gautos ES iÅ¡mokos. Teismas nustatė, kad iÅ¡ atsakovės Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai teiktų ataskaitų matyti, kad pajamų iÅ¡ sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41, 86).Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į abiejų savininkių (tiek žemės sklypo, tiek sodinių) nuosavybės teisių ribojimo pateisinamumÄ bei proporcingumÄ .

Teismas sprendė, kad atsižvelgtina ir į tai, jog ieÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl kompensacijos už sodinius priteisimo tik tuomet, kai atsakovė pradėjo ekonominę veiklÄ , turėdama pagrįstų lÅ«kesčių, jog ieÅ¡kovė nebeteikia sodiniams ekonominės vertės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės laiku pareikÅ¡tas reikalavimas kompensuoti už sodinių praradimÄ bÅ«tų neužkirtęs atsakovei galimybės įvertinti visus ekonominės veiklos kaÅ¡tus ir įvertinus kompensacijos dydį, galbÅ«t priimti kitus sprendimus dėl ekonomiÅ¡kai naudingesnio savo nuosavybės (žemės sklypo) panaudojimo–pardavimo, nuomos ir pan.

Teismas pažymėjo, jog atsakovė dėl ekologinio Å«kio plėtojimo ne tik gavo ES iÅ¡mokas, bet ir patyrė nemažai sodo priežiÅ«ros bei kitų iÅ¡laidų (t. 7, b. l. 113-126; t. 5, b. l. 78), veikla nebuvo pelninga (t. 5, b. l. 86). Sprendžiant kompensacijos už sodinius dydžio klausimÄ , teismo vertinimu, svarbus abiejų Å¡alių sÄ Å¾iningumo vertinimas tiek pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 str. 1 d.), tiek pagal specialiÄ sias normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius, pagal kurias skirtingai vertinamas sÄ Å¾iningas ir nesÄ Å¾iningas įgijėjas, atitinkamai nustatant skirtingas turto grÄ Å¾inimo (kompensacijos) pasekmes (pavyzdžiui, CK 6.237 str. 4 d., 6.240 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas atsakovę laikė sÄ Å¾ininga įgijėja.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo nuosavybės teises į sodinius grindė turto perėmimo iÅ¡ likviduotos Barupės ŽŪB faktu (t. 1, b. l. 35-40) bei pagrindinių priemonių apskaitos inventorinėmis kortelėmis (t. 3, b. l. 36-38), užvestomis 1987, 1988, 1990 metais, t. y. dar iki ieÅ¡kovės įsteigimo (t. 1, b. l. 25). Tačiau teismas sprendė, kad iÅ¡ Å¡ių įrodymų nėra galimybės nustatyti obelų kvartalų ribų, jų tikslių koordinačių atsakovės žemės sklype ar už jo ribų, bei tai, koks 1992 m. ieÅ¡kovei perduotų obelų skaičius yra bÅ«tent atsakovės žemės sklype.

Iš minėtų inventorinių kortelių matyti, kad XXV kvartalas yra 20 ha ploto, X kvartalas – 20,70 ha ploto, XXIII kvartalas – 15 ha ploto. Kai tuo tarpu atsakovei priklausančio ir ieškovei išnuomoto žemės sklypo plotas yra 13,12 ha dydžio (pagal NTR išrašus suformuoti du žemės sklypai: 2,1205 ha - unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,0827 ha - unik. Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 190-192). Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, koks obelų skaičius buvo atsakovės žemės sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu 2004 m.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (t. 1, b. l. 27), jog atsakovės žemės sklype yra 3 570 vnt. jam nuosavybės teise priklausančių obelų (CPK 178 str.). Kartu byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, nepagrindžia ir atsakovės teiginio, jog dalis jos sklype esančių obelų buvo perduota likviduotai ŽŪB „Kaimynai“, ir todėl esÄ ieÅ¡kovė neturi nuosavybės teisės ir atitinkamai reikalavimo teisės į Å¡iuos sodinius.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytas priėmimo–perdavimo aktas (t. 2, b. l. 152) nėra pakankamas įrodymas nustatyti perduotų obelų buvimo vietos. Be to, byloje nėra duomenų apie nuomos sutarties santykių su ŽŪB „Kaimynai“ buvimÄ . Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų (CPK 178 str.), paneigiančių bylos duomenimis nustatytÄ faktÄ , jog jai priklausančiame žemės sklype yra dalis likviduotos Barupės ŽŪB sodinių, perduotų ieÅ¡kovei ŽŪB „Pėdžiai“, ir patvirtinančių, kad jai priklausančiame ir ieÅ¡kovui nuomotame žemės sklype yra ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sodinių (obelų).Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, savo iniciatyva atsisakiusi tęsti nuomos sutartį, nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų fiksuoti kiek ir kokios bÅ«klės sodinių jai priklauso nuomos santykių pasibaigimo momentu, dėl kompensacijos į atsakovę kreipėsi tik po 2,5 metų.

Tokį ieÅ¡kovės elgesį teismas laikė neprotingu, neatitinkančiu rÅ«pestingo ir apdairaus savininko elgesio, todėl sprendė, kad atsiradusių pasekmių rizika – negalimumas nustatyti tikslų sodinių skaičių ir bÅ«klę nuomos santykių pasibaigimo dienai, tenka ieÅ¡kovui (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d.). Kadangi atsakovė sodinius prižiÅ«rėjo, jų neniokojo, naudojo pagal paskirtį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės žemės sklype esančių sodinių skaičius nuo 2005 m. galėjo sumažėti dėl jų natÅ«ralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad obelų skaičiaus sumažėjimo nuo 2005 m. nefiksavo nei vienas byloje iÅ¡vadas teikęs ekspertas ir dėl objektyvių priežasčių tokio skaičiaus nustatyti nėra galimybės. Juo labiau, atsakovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga įgijėja ir turėdama pagrindo manyti, jog sodiniai jų buvusiai savininkei neturi ekonominės vertės, apskritai neturėjo pareigos jų prižiÅ«rėti, tačiau dėl vykdyto ekologinio Å«kininkavimo sodiniai nebuvo apleisti, dėl ko jų bÅ«klė reikÅ¡mingai bÅ«tų pablogėjusi.

Teismas, konstatavęs, jog negalimumo nustatyti tikslų sodinių skaičių ir būklę nuomos santykių pasibaigimo dienai rizika tenka ieškovei, obelų skaičiui apskaičiuoti rėmėsi ekspertų išvadomis.Teismas nustatė, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės, atliktų ekspertizių rezultatai yra skirtingi. Eksperto V. Č. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 570 vnt. sodinių.

Tačiau ekspertas tokį skaičių nustatė remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo bÅ«ti vertinimo dienÄ . Taigi, ekspertas prie žemės sklype esamų obelų priskyrė ir sudžiuvusias arba nesančias obelis, tačiau nenurodė jokių kriterijų tokiai prielaidai pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D. K. iÅ¡vadÄ kai kurios net 1957 m.), jokių duomenų apie tai, kad vėliau iki nuomos santykių pasibaigimo atsakovės žemės sklype bÅ«tų sodinamos naujos obelys ar atnaujinami seni sodiniai, byloje nėra.

Tačiau pačios ieškovės buhalterinėje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nurašymas 2004-2005 m., kaip neturinčio ekonominės vertės turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8). Be to, pirmaisiais metais po nuomos sutarties pasibaigimo, anksčiau ieškovei nuomotame žemės sklype 2005-08-23 VĮ „Ekoagros“ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai – senų išdžiūvusių šakų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142).

Dėl to teismas manė, kad egzistuoja didesnė tikimybė, jog Å¡iuo metu nesančios ar sudžiuvusios obelys tokios bÅ«klės buvo jau 2004 m. pabaigoje.Atsakovė, ginčydama ieÅ¡kovės nurodytÄ obelų skaičių, pateikė antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (t.

2. b. l. 209), pagal kurį 2010-03-02 atsakovei priklausančiame sklype buvo 2 282 vnt. obelų. Å iuo protokolu (jame fiksuotu sodinių skaičiumi) vadovavosi ir ekspertas K. J. (t. 3, b. l. 93-104). Atsižvelgiant į tai, jog antstolė nėra atitinkamos srities specialistė, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistÄ ar sudžiÅ«vusį sodinį, kuris jau nebegali bÅ«ti naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, nuo sodinio, kuris gali bÅ«ti atstatomas, teismas laikė nesant pagrindo sutikti su antstolės R.

M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaičiumi. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikė, jog tiksliausiai sodinių skaičių pagal jų būklę nustatė ekspertas D. K. (t. 7, b. l. 79-83). Remiantis šio eksperto išvada, iš 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, atsakovės žemė sklype šiuo metu auga 3 011 vnt., iš kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių šakų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiškai neatstatomos.

Tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie sodiniai nebegali bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl turi bÅ«ti vertinama tokių sodinių likvidavimo vertė. Teismas akcentavo, kad D. K. ekspertizės akte sodinių likvidavimo vertė nebuvo vertinama, tačiau remiantis eksperto K. J. paskaičiavimais, net Å«kio bÅ«du atliekant medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo darbus, medienos pardavimo pajamos nepadengtų medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo iÅ¡laidų ir ženkliai jas virÅ¡ytų.

Tai, teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad 942 vnt. neatstatomų sodinių neturi ekonominės vertės ir jų buvimas atsakovės žemės sklype reiÅ¡kia ne atsakovės gautÄ naudÄ , bet bÅ«simas iÅ¡laidas, kurios turėtų tekti sodinių savininkui, bet ne žemės sklypo savininkui. Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už Å¡iuos neatstatomus sodinius, neturinčius ekonominės vertės, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl jo netenkino (CK 6.240 str. 5 d.).

Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendė, jog kompensacija ieÅ¡kovui skaičiuotina už 2 069 obelis, esančias atsakovės žemės sklype.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos už sodinius dydžio, atsakovės pateiktÄ UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažymÄ nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu obelų vertę, nes Å¡ioje pažymoje yra nurodyta, kad iÅ¡vada neatitinka turto vertės nustatymo vertinimo ataskaitos turinio bei formos ir yra tik informacinio pobÅ«džio, kad už pateiktų dokumentų tikslumÄ vertintojas neatsako.Teismas vertino kiekvienÄ ekspertizę visų surinktų bylos įrodymų kontekste.

Eksperto V. Č. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 570 vnt. sodinių, kurių vertė 2005-01-01 buvo 552 500 Lt. IÅ¡ Å¡io eksperto iÅ¡vadų bei paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad pagrindiniu vertės nustatymo kriterijumi ekspertas laikė 1991-04-12 Vyriausybės nutarimu patvirtintuose „Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvuose“ nustatytÄ kriterijų - obels kamieno skersmens dydį.

Remiantis finansų ministro patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ 4-5 punktais, turto vertintojas savo veikloje gali remtis ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir Å¡iai Metodikai; vertintojas remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sÄ lygų stebėjimu ir tyrimų rezultatais. Tai leidžia teigti, jog ekspertas, nustatydamas sodinių vertę, galėjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, tačiau kartu privalėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetÄ .

Eksperto V. Č. pateiktas iÅ¡vadas teismas vertino kritiÅ¡kai dėl Å¡ių priežasčių: ekspertas, apskaičiuodamas sodinių vertę, netaikė Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, atmesdamas pajamų metodo taikymÄ ekspertas padarė nepagrįstÄ prielaidÄ , kad negalima gauti duomenų apie gautas grynÄ sias pajamas iÅ¡ sodininkystės verslo, todėl į teismÄ su praÅ¡ymu gauti tokiÄ informacijÄ nesikreipė. Teismas, atsižvelgdamas į Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 p. nuostatas, sprendė, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinami retrospektyvÅ«s duomenys apie ieÅ¡kovės pajamas iÅ¡ sodininkystės verslo ir tokie duomenys byloje yra.

Be to, teismo vertinimu, ekspertas tik fragmentiÅ¡kai rėmėsi vienu iÅ¡ 1991-04-12 Vyriausybės nutarimu patvirtintuose „Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvuose“ numatytu kriterijumi, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į Å¡iuose normatyvuose nustatytus įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio bÅ«klę dėl kamieno žievės pažeidimų, ligų, iÅ¡puvimų ir kt., dėl kurių sodinio vertė mažintina iki 100 procentų, už 70 procentų nuvertintÄ medį savininkui nėra mokama.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog eksperto V. Č. iÅ¡vadose sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertės.Ekspertas K. J. 2 282 vnt. obelų, esančių atsakovės žemės sklype, įvertino 19 000 Lt (5 502,78 Eur) arba 2,41 Eur už sodinį verte, taikydamas atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , jį derindamas su lyginamosios vertės metodu. Ekspertas atsižvelgė į sodinių bÅ«klę, amžių (nusidėvėjimÄ ), derlingumÄ , retrospektyvius duomenis apie ieÅ¡kovo gautas pajamas iÅ¡ sodininkystės iki 2005 m., įveisimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, likvidavimo vertę.

Galiausiai įvertinus medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo iÅ¡laidas, kurios ženkliai virÅ¡ytų už medienÄ gautas pajamas, padarė iÅ¡vadÄ , kad sodinių vertė yra nulinė.Trečioji teismo skirta ekspertizė buvo atlikta eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83), iÅ¡samiai vertinusio vaismedžių bÅ«klę, derlingumÄ , ligų ir kenkėjų pažeidimus, vizualiai vertinusio kiekvienÄ vaismedį. IÅ¡ vertinamų kompensacijai nustatytų 2 069 obelų ekspertas D.

K. 1 175 vnt. įvertino 3 balais iÅ¡ 5, 890 vnt. – 4 balais, 4 vnt. – 5 balais (vaismedžio bÅ«klę įvertinus 1-2 balais, jis yra netinkamas tolimesnei eksploatacijai). Vaismedžių vertę ekspertas nustatė vadovaudamasis Žemės Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinėmis kainomis ir dėl faktinės sodo bÅ«klės (nepriežiÅ«ros) galutinę sodo vertę nurodė 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vienÄ sodinį. Nors ekspertizės akte teigiama, kad prieÅ¡ 10 metų vaismedžiai buvo prižiÅ«rėti, daugiau kaip 3 metus negenėti, neÅ¡ienauti, iÅ¡retėję, gausu piktžolių, tačiau Å¡ių teiginių ekspertas visiÅ¡kai nepagrindžia, nenurodo kokiais duomenimis ir paskaičiavimais, kokiomis metodikomis remiantis buvo padarytos tokios iÅ¡vados.

Teismas pastebėjo, jog Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo bÅ«klę 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt „Obelis be žemės, sodininkas be galvos“ (t. 3, b. l. 19-20), Å¡ių vieÅ¡ai paskelbtų duomenų apie ieÅ¡kovės sodų nepriežiÅ«rÄ ieÅ¡kovė byloje neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė), 2005 m. ir vėlesniais metais (duomenys apie atsakovės vykdytÄ ekologinį Å«kininkavimÄ ir tokio Å«kininkavimo reikalavimams atitinkančiÄ sodo bÅ«klę), todėl minėtus eksperto teiginius teismas laikė prielaidomis.

Be to, trijų ir daugiau metų nepriežiÅ«ros kriterijus, nustatytas Žemės Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakyme, kuriuo rėmėsi ekspertas, nėra Å¡iame įsakyme diferencijuotas ir yra neapibrėžtas terminas, kas leidžia spręsti, jog eksperto teiginiai nėra iÅ¡vada apie konkretų nepriežiÅ«ros laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad ekspertų K. J. ir D. K. vertinimai skiriasi nereikÅ¡mingai, už vienÄ sodinį nustačius atitinkamai 2, 41 Eur ir 2, 10 Eur kainÄ . Å ios iÅ¡vados koreliuoja ir su byloje pateiktais įrodymais apie sodinių pardavimÄ 2007 m. toje pačioje vietovėje to paties sodininkystės Å«kio (t. 7, b. l. 42), pagal kuriuos už vienÄ sodinį mokėta 10 Lt (2, 90 Eur).

Teismas pažymėjo, kad jis neturi duomenų apie tai, ar buvo mokama už visus atitinkamame žemės sklype esančius sodinius, ar tik už tam tikros sodininkystės standartus atitinkančias obelis. Be to, ieškovas, neneigdamas obelų perleidimo/kompensacijos mokėjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieškovo ŽŪB „Pėdžiai“ pirmininkas) fakto, atsisakė pateikti šiuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vėliau pateikė tik dalį šių duomenų ir nepateikė duomenų apie sandorius su S. Z., šioje byloje veikiančiu ieškovės vardu.

Teismas nurodė, kad remiantis contra spoliatorem prezumpcija Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Å iuo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nepateiktų sodinių perleidimo/kompensacijos sandorių kaina buvo mažesnės nei 10 Lt (2,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog teisinga sodinių verte laikytina ekspertų K. J. ir D. K. nurodytų kainų už vienÄ sodinį vidurkis – 2, 26 Eur (2, 41 Eur + 2, 10 Eur/ 2), taigi viso už 2 069 vnt. sodinių – 4 675,94 Eur.Kartu teismas atsižvelgė į tai, jog sÄ Å¾iningo įgijėjo (atsakovės) sklype lieka 942 vnt. neatstatomų sodinių, neturinčių ekonominės vertės, ir jų buvimas atsakovės žemės sklype reiÅ¡kia ne atsakovės gautÄ naudÄ , bet bÅ«simas iÅ¡laidas, kurios susijusios su sodinių naudojimu praeityje, todėl tenka buvusiam jų savininkui – ieÅ¡kovei.

Teismas pažymėjo, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka CK 4.37 str. 1 d. nuostatÄ , kuri draudžia savininkui pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. IeÅ¡kinys dėl kompensacijos negali bÅ«ti tenkinamas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.240 str. 5 d.). IeÅ¡kovė neginčijo kartu su eksperto K. J. ekspertizės aktu į bylÄ pateiktos medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo iÅ¡laidų lokalinės sÄ matos (t. 3, b. l. 148), Å¡ias iÅ¡laidas paneigiančių įrodymų nepateikė.

SÄ mata sudaryta skaičiuojant 2 282 obelų tvarkymo darbus. Bendra tokių iÅ¡laidų kaina siektų 41 251, 54 Lt (11 947, 27 Eur). Tokiu bÅ«du 942 vnt. obelų medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo darbai kainuotų 4 931,78 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų dar nėra patyrusi, o dalis darbų gali bÅ«ti vykdoma ir Å«kio bÅ«du, teismas sprendė, jog vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais priteistinos kompensacijos už 2 069 sodinius, kurių vertė yra 4 675,94 Eur, turi bÅ«ti sumažinta 30 procentų (1 402, 78 Eur), ieÅ¡kovei priteisiant 3 273,16 Eur kompensacijÄ (4 675, 94 Eur - 1 402,78 Eur = 3 273, 16 Eur).

Nuo šios sumos teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2008-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (2 proc.), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (98 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė nurodė (t. 8, b. l. 10-11), jog ji patyrė 868,86 Eur išlaidų advokatės V.

N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 1 790,80 Eur iÅ¡laidų kito advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. IÅ¡ advokato P. A. teisinių paslaugų apraÅ¡ymo matyti, jog paskaičiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sÄ skaita–faktÅ«ra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesÄ ir pakeitus ankstesnį ieÅ¡kovo atstovÄ , taip pat už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimÄ , kuris nebuvo tenkintas. Teismo vertinimu, iÅ¡laidų padidėjimas dėl atstovo keitimo priklausė tik nuo ieÅ¡kovės sprendimo ir nebuvo bÅ«tinos, todėl nelaikė pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė pagrįstomis 868,86 Eur išlaidas advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 580,80 Eur išlaidas advokato P. A. teisinėms paslaugoms apmokėti, viso – 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieškovei iš atsakovės priteisė 28,99 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 3, b. l. 50), kurias prašo priteisti.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 57,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už V. Č. ekspertizės atlikimÄ .IeÅ¡kovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257, 53 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai teismas priteisė 1 232, 38 Eur (98 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalį, kitÄ atidėto žyminio mokesčio dalį – 25,15 Eur (2 procentai) priteisė iÅ¡ atsakovės valstybės naudai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovė 2016-02-10 praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nenurodė ir priteisti neprašė.Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinėjimo laikotarpį. Susipažinęs su teisinių paslaugų apraÅ¡ymu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ne visos sumos į atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už kreipimosi į EŽTT parengimÄ .

Å ias iÅ¡laidas teismas nelaikė nagrinėjamos bylos bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje taip pat nebuvo remtasi UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažyma bei antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualÅ«s kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , proceso dalyviams nepaskirstomos, todėl minėtų dokumentų parengimo iÅ¡laidų teismas nepaskirstė.

Teismas atsižvelgė į tai, jog advokatės J. J. pateiktuose teisinių paslaugų teikimo iÅ¡laidas patvirtinančiuose dokumentuose nėra detalesnio paslaugų apraÅ¡ymo, dėl ko nėra galimybės nustatyti kokia konkrečiai advokato paslauga buvo suteikta ir spręsti apie iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Remdamasis Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (patvirtintos 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85; 2004-04-02 ir 2015-03-20 redakcijos) nustatytais kriterijais, teismas laiko pagrįstomis 4 300 Eur dydžio atsakovės patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisė 4 214 Eur dydžio (98 procentai) iÅ¡laidų, atsakovės patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti.Atsakovė prašė priteisti K. J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai teismas priteisė 1 590,29 Eur (98 procentai) ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų.Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimÄ (t. 2, b. l. 206).

Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi patenkinęs atsakovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstė, todėl 1 211, 34 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų atsakovės naudai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovė prašė priteisti 108 Lt (31,28 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesčio už kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimÄ . Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinės instancijos teismo priimtÄ dalinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau pakeitė teisinio ginčo santykių kvalifikavimÄ ir tai, teismo vertinimu, turėjo reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui, todėl sprendė, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 15,64 Eur (50 procentų) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimÄ atsakovės naudai.Taigi ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 86,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 7 031,27 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Subendrinus prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisė 6 944,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė ŽŪB „Pėdžiai“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Sprendimu teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių sodinių skaičiaus. Nors ieÅ¡kovė su pirminiu 2008-09-12 ieÅ¡kiniu pateikė obelų sÄ matÄ (2007-10-17) (t. 1, b.l. 27), kurioje nurodė, jog jai nuomojamame žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų (23 kvartale - 2 930 vnt. obelų (1977 metų), 25 kvartale - 310 obelų (1979 metų), 10 kvartale - 330 obelų (1977 metų), tačiau ieÅ¡kovė 2012-03-08 pirminį ieÅ¡kinį patikslino praÅ¡ant teismo priteisti iÅ¡ atsakovės jau 552,500,00 Lt (160,015,06 Eur) kompensacijÄ už obelis (t. 3, b.l. 158-161).

IeÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį atsižvelgdama į eksperto V. Č. atliktÄ 2011 m. ekspertizę, kurioje nustatytas 3 280 vnt. obelų skaičius ir 160 015,06 Eur kompensacija. IeÅ¡kovė po eksperto iÅ¡vadų pateikimo nebesirėmė tuo faktu, kad atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų. Dėl Å¡ios priežasties nepagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. ieÅ¡kovei priklausančių obelų, kuomet Å¡iuo faktu ieÅ¡kovė apskritai nebesirėmė po patikslinto ieÅ¡kinio padavimo.

Be to, ekspertas V. Č. apskaičiavo ne visas obelis, o bÅ«tent tas, kurios buvo atsakovės žemės sklype apžiÅ«ros dienÄ . Ekspertizėje nurodyta, jog skaičiuojamas plotas apima visÄ 23 kvartalÄ , dalį 10 kvartalo ir dalį 25 kvartalo (t. 3, b.l. 62). Taigi, ekspertas iÅ¡skyrė kvartaluose esantį atsakovės žemės sklypÄ ir obelis skaičiavo tik jame. Kitas ekspertas K. J. pateiktoje ekspertizėje (t.

3. b.l. 93-104) apskritai neskaičiavo, koks skaičius ieÅ¡kovei priklausančių obelų yra atsakovės žemės sklype. Antstolės R. M. 2010-03-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0064/10/01/1 negali bÅ«ti laikomas tinkamu obelų skaičiaus nustatymu. TÄ patvirtino ir teismas savo sprendime. Ekspertas D. K. nustatė, kad atsakovės žemės sklype buvo pasodinta 3 660 vnt. ieÅ¡kovei priklausančių obelų, kad ekspertizės atlikimo metu (2015 m.) atsakovės žemės sklype liko tik 3 011 vnt. obelų ir kad 942 vnt. obelys apžiÅ«ros dienÄ (2015 m.) jau nebeatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų ir yra technologiÅ¡kai neatstatomos.

NeaiÅ¡ku, kodėl teismas pasirinko skaičiuoti obelų skaičių pagal 2015 m. duomenis (D. K. ekspertizė), o ne pagal 2011 m. duomenis (V. Č. ekspertizė), kuomet pastarieji duomenys yra labiau artimesni nuomos santykiams pasibaigimo ir nuosavybės praradimo metams (2004 m,). Nuo 2011 m. iki 2015 m. (praėjus 4 metams), dalis neprižiÅ«rimų bei blogai prižiÅ«rimų obelų prarado savo vertę visiÅ¡kai, tačiau tai įvyko dėl atsakovės kaltės, kuri, prieÅ¡ingai nei teigė teismas sprendime, nebuvo obelų sÄ Å¾ininga įgijėja, o siekė iÅ¡ ieÅ¡kovės pasipelnyti gaunant ES iÅ¡mokas už žemės naudmenas (obelis) (t. 7, b. l. 50).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima nustatyti tikslų sodinių skaičių ir bÅ«klę nuomos santykių pasibaigimo dienai. Teismas, nurodęs, kad obelų skaičius kompensacijai apskaičiuoti bus nustatomas pagal ekspertų atliktas iÅ¡vadas, t. y. ekspertizių atlikimo dienÄ , nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. Č. ekspertizėje apskaičiuotu sodinių skaičiumi 2011 metams, o rėmėsi eksperto D. K. 2015 m. nustatytomis aplinkybėmis, kurios be pagrindo reiÅ¡kė iÅ¡ anksto mažiau palankų teisinį vertinimÄ ieÅ¡kovei, nes teismo nebuvo įvertintas kaip įmanoma labiau retrospektyvus vertinimas nustatant obelų skaičių.

Teismas taip pažeidė Å¡alių tinkamo įrodymų vertinimo bei lygiateisiÅ¡kumo principus.2. IeÅ¡kovė rÅ«pinosi obelimis, siekė byloje nustatyti tikrÄ jį jų skaičių ir rinkos kainÄ bei atsakovės nesirÅ«pinimÄ obelimis. Teismas sprendime nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti tikslų obelų skaičių ir kainÄ , 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentÄ praÅ¡ydama nustatyti sodinių vertę.

Byloje yra pateiktas Å¡io departamento 2008-08-06 atsakymas Nr. 4-1464 (t. 1, b.l. 28), kuriame nurodė, jog apskrities virÅ¡ininkui nesuteikta teisė tenkinti tokio pobÅ«džio sodinių savininko praÅ¡ymo, nes jis sodinių vertę įvertina pagal žemės savininko praÅ¡ymÄ . Pagal tuo metu galiojantį 1999-10-22 Vyriausybės nutarimÄ â€žDėl atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrÅ«mius, esančius savininkams sugrÄ Å¾intoje žemėje“, buvo numatyta tvarka, jog Å¡alims nesutarus dėl atsiskaitymo už sodinius, žemės savininkas paduoda apskrities virÅ¡ininkui praÅ¡ymÄ dėl sodinių vertės nustatymo ir Å¡ios žemės palaisvinimo.

Teismas sprendimu netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes ieÅ¡kovei ir atsakovei nesutarus, obelų vertės nustatymÄ kreipiantis į apskrities virÅ¡ininkÄ turėjo inicijuoti atsakovė, o ne ieÅ¡kovė. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog ieÅ¡kovės elgesys yra neprotingas, neatitinkantis rÅ«pestingo ir apdairaus savininko elgesio, yra nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovė 2007-07-11, 2008-04-25 raÅ¡tais buvo kreipusis į atsakovę dėl ieÅ¡kovei priklausančių obelų kompensacijos (t. 1, b.l. 13, t. 1, b.l. 12).

Iki tol ieÅ¡kovė pagrįstai laukė ir tikėjosi, kad jai už obelis bus atlyginta. Tai yra, teisme jau buvo paliudyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė pareiÅ¡kė norinti pati Å«kininkauti ir gauti ES iÅ¡mokas už ekologiÅ¡kÄ Å«kį, bei žodžiu susitarė su apeliante iÅ¡pirkti obelis iÅ¡ ieÅ¡kovės per tris metus, buvo netgi sutarta, kad bendrovė įdirbs sodo žemę, o atsakovė pirmus metus nemokės nieko, antrais sumokės pusę obelų kainos, o trečiais metais - kita pusę (t. 2, b.l. 192).

Atsakovė neneigė aplinkybes, kad yra įkÅ«rusi ekologinį Å«kį ir naudojasi ginčo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiÅ«ri ir gauna ES paramÄ (t. 2 , b.l. 192). Kuomet atsakovė memorandumu (t. 1, b.l.

4) nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymai atsiskaityti už sodinius yra neteisėti, ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo bÅ«dų ginti pažeistas teises, tarėsi dėl teisių gynimo su advokatais. Pirmiausia, kaip minėta, 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentÄ dėl sodinių vertės nustatymo. Departamentui atsakius, kad ieÅ¡kovei reikia savomis lėšomis atlikti turto vertinimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl atlyginimo už sodinius, ieÅ¡kovė po kelių mėnesių, t. y. 2008-09-12, pateikė ieÅ¡kinį atsakovei.

Be kita ko, ieÅ¡kovė net buvo kreipusis į Jonavos rajono policijos komisariatÄ , kuriame pagal ieÅ¡kovės direktoriaus pareiÅ¡kimÄ 2007-08-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) tyčia gadinami ieÅ¡kovei priklausantys vaismedžiai, o turtinė žala siekia 19,896,00 Lt. Byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemės sklype genėjo bÅ«tent atsakovė bei jos samdomos įmonės darbuotojai.

Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau bÅ«tent tokias aplinkybes vėliau nustatė ir ekspertas D. K., nurodęs, kad daug vaismedžių dėl netinkamai prieÅ¡ 5-7 m. atlikto genėjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko Å¡akų drastiÅ¡ko sutrumpinimo), yra praradę tradicinę vaismedžio formÄ , vainike daug naujai atžėlusių lygiaverčių stiebų. Sutankėjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažėja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasis“ (t. 7, b.l. 81).

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad 5-7 metai yra bÅ«tent tas laiko tarpas, kuomet obelis genėjo atsakovė ir tai darė netinkamai, iÅ¡ esmės jas niokodama. Dėl Å¡ios priežasties obelų nuvertėjimÄ lėmė bÅ«tent atsakovės nesirÅ«pinimas obelimis ir ieÅ¡kovė siekė tai rodyti nuo pat pradžių, todėl nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė pareikalavo kompensacijos už obelis tik tada, kai atsakovė sutvarkė žemės sklypÄ ir obelis bei sėkmingai pradėjo Å«kininkauti.3.

Sprendimu teismas be teisinio pagrindo pripažino atsakovę sÄ Å¾ininga įgijėja. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant teismo sprendime minimas CK normas sistemiÅ¡kai, sÄ Å¾iningas įgijėjas yra asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktÄ jam perleidžia asmuo neturintis tam teisinio pagrindo (pvz., CK 4.96 str.).

Taigi, nesÄ Å¾iningas asmuo bÅ«tų laikomas tas, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad turto negali gauti savo nuosavybėn ir kad turtas jam nepriklauso. Tuo tarpu minėtos CK 6.237 str. 4 d. bei CK 6.240 str. 2 d. jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, jog asmuo, įgijęs turto be pagrindo, gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgijėju. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014, kurioje buvo spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į sodinius pripažinimo, konstatavo, kad neatlygintinai perdavus ieÅ¡kovės turtÄ atsakovės nuosavybėn bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovės, kaip žemės naudotojos ir sodinių savininkės, nuosavybės teisė, sukuriama situacija, kai vieno savininko turtas bÅ«tų neatlygintinai paimtas kito savininko nuosavybėn, atimant iÅ¡ Å¡io teisę gauti iÅ¡ savo turto ekonominę naudÄ ir teisingÄ atlygį už turtÄ .

IÅ¡ iÅ¡dėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisinių argumentų, akivaizdu, kad atsakovė negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įgijėja, kuomet tarp pačios ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta nuomos sutartis, o jai pasibaigus, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius sodinius atsakovė faktiÅ¡kai naudojo ir gavo ekonominę naudÄ . Tai yra, sprendime nurodyti teismo argumentai dėl palankių sÄ lygų vertinimo atsakovės naudai yra nepagrįsti visuotino principo ex injuria jus non oritur (iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda) taikymo aspektu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati sudarė nuomos sutartį su ieÅ¡kove, todėl tiek apie jÄ , tiek ir tai, kad sodiniai priklausė ieÅ¡kovei, ji žinojo, todėl turėjo arba galėjo žinoti, kad nuomos santykių pasibaigimas nereiÅ¡kia nuosavybės teisės į sodinius perėjimo atsakovei. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas sprendimu negalėjo pasisakyti dėl tų klausimų, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau buvo nuspręsti ir iÅ¡tirti. Atitinkamai, teismas sprendimu pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai aiÅ¡kindamas Atsakovės, kaip sÄ Å¾iningos įgijėjos, teisinį statusÄ .4.

Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizę. Teismo sprendime nurodoma, kad ekspertas V. Č. nustatė, jog Atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų. Pažymėtina, kad teismas klaidingai nurodė tokį obelų skaičių, nes ekspertas V. Č. ekspertizės akte (t. 3, b.l. 55-69) aiškiai nustatė, kad apžiūros metu (2011 m.) tinkamų obelų skaičius buvo 3 280 vnt., o ne 3 570 vnt. Neaišku, kuo remiantis teismas nurodė būtent tokį obelų skaičių (3 570 vnt.). 3 570 vnt. obelų skaičių buvo nurodžiusi ieškovė savo pirminiame ieškinyje, kuris vėliau buvo patikslintas remiantis eksperto paskaičiuota 3280 vnt. obelų skaičiumi.

Be to, ekspertas V. Č. aiÅ¡kiai ekspertizėje nurodė, kad su iÅ¡džiÅ«vusiomis ar nesančiomis obelimis, obelų skaičius galėtų bÅ«ti net 3 655 vnt., tačiau ekspertas Å¡ių obelų neskaičiavo ir galutinai pateikė 3 280 vnt. obelų skaičių, t. y. bÅ«tent pastarasis obelų skaičius buvo tinkamas. Ekspertas nevertino tų obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ jau buvo nudžiÅ«vusios ar jų apskritai nebuvo.

6. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizėje taikomus turto vertinimo metodus. Obelų, kaip specifinio tarto (ar net verslo) vertę tiksliausiai galima nustatyti tik naudojantis kitais normatyviniais dokumentais, kurie galėtų teisingiausiai įvertinti sodinių vertę ir kurie nepažeistų Å¡io turto savininko teisių. Ekspertas V. Č. vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“ (toliau — Normatyvai), kuris nustatė sodinių kainÄ pagal jų vertę, kuri atlyginama žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms metu.

Taigi eksperto rėmimasis Normatyvais tiksliausiai atitinka TVVÄ® 5 str. 1 d. 2 p. numatytÄ turto įvertinimÄ pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principus. Tuo tarpu teismas nepagrįstai obelų vertei nustatyti suteikė iÅ¡skirtinę ir absoliučiÄ reikÅ¡mę pajamų vertinimo metodui, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, nustatytas TVVÄ® 5 str., todėl neobjektyviai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.7. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybes apie atsakovės gautas iÅ¡mokas už naudojimÄ si ieÅ¡kovės obelimis.

Nepagrįsti teismo argumentai, jog iÅ¡mokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ . Ekologinis Å«kininkavimas Å¡iuo atveju susidėjo tik iÅ¡ pajamų už obelis, nes kitų žemės naudmenų sklypuose nebuvo ir nėra. 2012-07-09 Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡te Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b. l. 65-66) nurodė, kad atsakovė „...nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines iÅ¡mokas...“ ir dalyvauja programose (2007-2013 m. programa „Ekologinis Å«kininkavimas“, Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programa „Ekologinis Å«kininkavimas“).

Å iame raÅ¡te nurodyta, kad agentÅ«ra paramos gavėjai už paraiÅ¡kose numatytų įsipareigojimų ir reikalavimų įvykdymÄ iÅ¡mokėjo 201 905,32 Lt (58 475,82 Eur) iÅ¡mokų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad iÅ¡mokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, bet už ekologinį Å«kininkavimÄ , kuomet pati agentÅ«ra aiÅ¡kiai nurodė, už kÄ buvo mokėtos Å¡ios iÅ¡mokos. Be to, pati atsakovė neneigė aplinkybės, kad yra įkÅ«rusi ekologinį Å«kį ir naudojasi ginčo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiÅ«ri ir gauna ES paramÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ekspertas V. Č. be pagrindo nesirėmė pajamų metodu, kuomet pats teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovės galimų tuo metu bÅ«simų pajamų už ieÅ¡kovei priklausančias obelis. Dėl Å¡ios priežasties teismo argumentas sprendime, jog egzistuoja didesnė tikimybė, jog Å¡iuo metu nesančios ar sudžiÅ«vusios obelys tokios bÅ«klės buvo jau 2004 m. pabaigoje yra absoliučiai nepagrįstas ir pateiktas neatsižvelgiant į realias rinkos sÄ lygas, galimas gauti pajamas ateityje (kurias atsakovė ir gavo) bei sodinių tikrÄ jÄ vertę nepriklausomai nuo tam tikro obelų nuvertėjimo.

Å iuo atveju obelis galima atstatyti į jas papildomai investuojant, prižiÅ«rint, todėl obelų tikroji vertė negali bÅ«ti vertinama iÅ¡imtinai pagal tam tikru momentu duodamas pajamas. Teismas sprendime neįvertino bÅ«simų sodinių diskontuotų pajamų, t. y. pačios atsakovės gautų iÅ¡mokų už ieÅ¡kovės turtÄ (69,886,67 Eur), todėl nepagrįstai siekė sodinių vertę nustatyti tik pagal tuo metu gaunamas iÅ¡ sodinių pajamas.8. Ekspertas V. Č. pagrįstai obelų vertę nustatė pagal Normatyvais patvirtintus sodinių įkainius.

Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ekspertas V. Č., remdamasis Normatyvais, obelų vertę nustatė visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į Normatyvuose nustatytas įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio bÅ«klę dėl kamieno žievės pažeidimų, ligų, iÅ¡puvimų ir kt. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, ekspertas V. Č., vertindamas obelų vertę, rėmėsi tiek didžiausiais Normatyvuose nurodytais koregavimo koeficientais (įvertindamas galimÄ vaismedžių diametro matavimo paklaidÄ ), tiek atsižvelgė ir į kainÄ mažinančius procentus, kuriais ir buvo sumažinta obelų vertė (t. 3, b.l. 68).

Ekspertas V. Č. taikė net 30 proc. koregavimo procentÄ , kuriuo buvo sumažinta obelų vertė. Atitinkamai, teismo argumentai, kad ekspertas V. Č. visiÅ¡kai neatsižvelgė į įkainojimo mažinimo normas, yra netikslÅ«s, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.9. Teismas sprendime netinkamai vertino K. J. ekspertizę. Teismas negalėjo dalinai remtis eksperto nuomone dėl sodinių likvidavimo vertės bei 2,41 Eur verte už vienÄ sodinį (jÄ teismas vertino kartu su eksperto D. K. 2,10 Eur verte), nes visa ekspertizė atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai.

Ekspertas posėdyje pats pripažino, jog nevertino atsakovės gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, o tai bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeitę obelų vertės nustatymÄ . To nevertinus, net ir dalinis rėmimasis ekspertize reiÅ¡kia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, o sprendime pateikti argumentai panaudojus tik tam tikras ekspertizės nustatytas aplinkybes, lemia grubų prieÅ¡taravimÄ ir neatitikimÄ tarp pateiktų įrodymų. Teismas tarėjo ekspertizę apskritai atmesti kaip įrodymÄ .

Teismo nurodymas, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės yra iÅ¡skaičiuotina suma už 942 vnt. obelų likvidavimÄ . yra visiÅ¡kai nepagristas, nes ekspertas nevertino tikrosios sodinių vertės 2004 m. (gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES skirtų lėšų).10. Teismas sprendime netinkamai vertino eksperto D. K. ekspertizę. Teismas nepagrįstai nesuteikė teisinės reikÅ¡mės agrarinių mokslų daktaro D. K. nuomonei, jog prieÅ¡ 10 metų obelimis ieÅ¡kovė rÅ«pinosi. Eksperto D. K. ekspertizėje rėmimasis specifinio poįstatyminio akto įkainiais nustatant obelų vertę Å¡ioje situacijoje neturėjo bÅ«ti teismo vertinamas kaip tinkamas, nes obelų bÅ«klė turėjo bÅ«ti vertinama retrospektyviai, o ne 2015 metams.11.

Sprendimu teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ Å¡alims. Teismas nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, patirtos už ieÅ¡kovės advokato pasikeitimÄ ir bÅ«tinumÄ susipažinti naujai su bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįsta teigia, kad naujo advokato įstojimas į bylÄ ir reikalingos didesnės ieÅ¡kovės iÅ¡laidos turi bÅ«ti neatlygintos, nes tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia nepagrįstÄ Å¡alies iÅ¡laidavimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį (8-9 metas) turėjo tik 2 advokatus (įskaitant Å¡iuo meta atstovaujantį ieÅ¡kovei advokatÄ ), todėl ieÅ¡kovė tikrai nepiktnaudžiauja savo teisėmis didindama bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje.

IeÅ¡kovei turi bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos (proporcingai tenkinamiems reikalavimams) dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų už naujÄ jį advokatÄ . Sprendimu teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės visas iÅ¡laidas už eksperto K. J. ekspertizę bei jo atvykimÄ Ä¯ teismÄ â€” 1 590,29 Eur. Å io asmens ekspertize teismas iÅ¡ esmės beveik nesirėmė (kaip pagrindu sprendimui priimti), todėl nepagrįstai visÄ Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Sprendimu teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 211,34 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, kurias patyrė atsakovė už apeliacinio skundo pateikimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo (t. 2, b.l. 206).

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi, nors ir patenkinęs atsakovės apeliacinį skundÄ , bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti atgal Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.l.

97) ieÅ¡kinį atmetė (nieko nepasisakė dėl žyminio mokesčio), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas vėliau 2013-07-02 daliniu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, todėl atsakovės nurodyto viso žyminio mokesčio priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovės yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ pakeisti priteisiant atsakovės naudai papildomai 7 545 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl sumažintų bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (4 300 Eur sumos). Teismas nesigilino, kokio pobÅ«džio bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė atsakovė, tik konstatavo, kad jos yra per didelės, nes dalis iÅ¡laidų nėra smulkiai detalizuotos. Å iÄ bylÄ sudaro 8 tomai, joje pateikti procesiniai dokumentai, taip pat pateikti įrodymai (kad ir nedetalÅ«s) dėl laiko sÄ naudų ruoÅ¡iantis atstovavimui teisme bei paties atstovavimo teisme valandų skaičius, t. y. yra pateikta visa informacija dėl patirtų bylinėjimosi sÄ naudų, kurios visos priskirtinos bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagal aukščiau iÅ¡vardintus CPK straipsnius.

Anksčiau bylÄ nagrinėję teismai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ ir tik iÅ¡ dalies sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , t. y. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.1.97-101) priteisė 10 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-05 papildomu sprendimu (t. 5, b.l. 106-108) priteisė papildomai 4 182,52 Lt. Viso minėtais sprendimais priteista 4 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuri yra panaÅ¡i į Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistÄ sumÄ , nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo, byla buvo nagrinėjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris vėl bylÄ grÄ Å¾ino į pirmÄ jÄ instancijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime teisingai pritaikė CPK 93 str. 2 d. normas bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime neatsižvelgė į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2008 metų ir nevertino fakto, kaip bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas buvo iÅ¡sprendžiamas užbaigus kiekvienÄ teisminį procesÄ (byla buvo nagrinėjama pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo, kuris grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui).

Skundžiamu sprendimu (2016-03-29) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis po dar trijų instancijų nagrinėjimo teismuose nuo papildomu sprendimu (2012-09-05) priteisto dydžio beveik nesiskiria. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių tokiu teismo sprendimo teisėtumu.Dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžio. Pirmos instancijos teismas neargumentavo dėl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų išlaidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas išlaidas vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais, konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos yra neaiškios, todėl yra pagrindas jas sumažinti.

Teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę ir nepagrįstai sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai pritaikė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus. Kaip matyti iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidų suvestinės, per bylinėjimosi laikotarpį nuo 2008 m. atsakovė, gindama savo interesus, teikė bÅ«tinus į bylÄ dokumentus, mokėjo už teisines konsultacijas ir atstovavimÄ teisme dėl ko ir susidarė 11 845 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato pagalbÄ .

Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į iÅ¡dėstytus faktus, nevertino jos sudėtingumo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažino tiek, kad jos pagal Rekomendacijas maksimaliems dydžiams yra mažesnės nei vidurkis. Vilniaus apygardos teismas pažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ , netinkamai sulygino atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas su įtvirtintais Rekomendacijose dėl maksimalių dydžių. Be to, Vilniaus apygardos teismas neanalizavo procesinių dokumentų skaičiaus, todėl klaidingai nustatė, kad byloje nėra galimybių nustatyti (įvertinti) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atitikimo Rekomendacijoms.

Å iuo atveju nesant laiko sÄ naudų detalizacijos, įvertinti procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių buvo ypatingai svarbu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei, nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nevertino į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų apimties, nevertino paties procese vykusių posėdžių skaičiaus.Dėl atsakovės procesinės padėties.

Bylos rezultatas įrodo ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo lygį, t. y. jis buvo tenkintas tik 2 proc. apimtimi. Atsakovė jau bylos pradžioje siÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti taikos sutartį jai iÅ¡mokant dar didesnę pinigų sumÄ nei buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu. Taikaus susitarimo siÅ«lymai ieÅ¡kovei buvo teikiami ir kitų teisminių nagrinėjimų metu, tačiau visi buvo atmesti. Taigi Å¡iuo atveju atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos vien dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to netinkamo dydžio reikalavimo, kÄ patvirtino ir teismai, tenkindami tik 2 proc. reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo sumažintos atsižvelgiant į Rekomendacijas bei laiko sÄ naudų nebuvimÄ keliose detalizacijose, susidaro situacija, kad atsakovė turi pati susimokėti (sumažinus bylinėjimosi iÅ¡laidas) vien dėl to, kad stengėsi apginti savo teises nuo nepagrįsto ieÅ¡kinio (kas atsakovės ir buvo įrodyta), todėl Å¡alia ieÅ¡kovei privalomos iÅ¡mokėti kompensacijos 3273, 16 Eur, atsakovė patirs papildomai 11 845 Eur nuostolį.

Å ioje byloje atsakovei teko gintis nuo juridinio asmens pareikÅ¡to reikalavimo, kad apsimokėtų už teisines paslaugas jai teko parduoti dalį savo turto. Juridinio asmens finansinė padėtis užtikrina geresnes sÄ lygas bylinėtis, o apeliantės, kaip fizinio asmens procesinė padėtis Å¡ioje byloje laikytina silpnesne. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė procese elgėsi sÄ Å¾iningai, jau bylos pradžioje pasiÅ«lė procesÄ užbaigti taikos sutartimi, o ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai, sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Dėl ieÅ¡kovės kaltės procesas užtruko iki 2016 metų ir pareikalavo iÅ¡ atsakovės didžiulių finansinių sÄ naudų. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė R. D. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. IeÅ¡kovė neteisingai interpretuoja faktus dėl nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybių ir ieÅ¡kovė neįrodė, jog susitarimas su R.

D. G. dėl atsiskaitymo už sodinius apskritai egzistavo. IeÅ¡kovė nei raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime apie nuomos sutarties pasibaigimÄ , nei jokiu kitu raÅ¡tu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu ar pretenzija nebuvo nurodžiusi, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė turėtų sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , užmokestį už sodinius. Taigi byloje nėra jokių dokumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė su atsakove bÅ«tų susitarę arba, kaip minėta, ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi reikalavimus dėl atsiskaitymo už sodinius.

Byloje yra nustatyta ir nepaneigta faktinė aplinkybė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės nebuvo jokių veiksmų ar reikalavimų sodinių atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovė nesutiko atsiskaityti už ieÅ¡kovei priklausančius sodinius laikytinas tik ieÅ¡kovės prielaida, samprotavimu, kurio nepagrindžia faktiniai byloje surinkti įrodymai. Nors ieÅ¡kovė pateikė 2008-04-17 visuotinio susirinkimo protokolÄ , 2008-04-25 kreipimÄ si (kurio atsakovė nėra gavusi) (t. 1, b.l 11-12), tačiau Å¡ie dokumentai suraÅ¡yti praėjus daugiau nei 2,5 m. po nuomos santykių pasibaigimo, todėl negali bÅ«ti traktuojami kaip įrodymai, patvirtinantys žodinio susitarimo buvimÄ tarp Å¡alių, nes tai yra vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovės suraÅ¡yti dokumentai, kuriuose, be kita ko, nėra įvardinta jokia kompensacijos suma už sodinius.

Byloje esantys ieÅ¡kovės finansiniai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 2000 m. nebevykdė žemės Å«kio veiklos, o ypač specializuotos sodininkystės, nes sodai senstantys, nederlingi, juos prižiÅ«rėti neekonomiÅ¡ka, o įveisti naujus sodinius nepradedama, derlius ir produkcija nesurenkama (t. 3, b. l. 31 ir kita). Be to, dar 2002 m. buvo publikuoti straipsniai žiniasklaidoje apie tai, jog ieÅ¡kovė didelės sodų dalies neprižiÅ«ri, obelys sulaukėjusios ir pan. (t. 3, b. l. 17-20). Taigi jau nuo 2000 m. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nebevykdė realios sodininkystes veiklos, o tai tik patvirtina, kad kaip ir rodo faktinė situacija – ieÅ¡kovė neturėjo intereso toliau nuomoti žemės sklypÄ ir tęsti savo veiklÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus konstatavo, jog pati ieÅ¡kovė atsisakė nuomos sutarties tolimesnio tęsimo, nelaikė savęs sodinių savininku, jokių reikalavimų atsakovei nekėlė, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė pagrįstai manė, kad turi teisę naudoti sodinius savo nuožiÅ«ra kaip žemės priklausinius ir, kad ieÅ¡kovė jokio ekonominio intereso jų atžvilgiu neturi. 2004 m. pabaiga yra laikytina sodinių įgijimo momentu, kai atsakovė sÄ Å¾iningai įgijo sodinius savo žinion, todėl teismas pagrįstai teisingos kompensacijos dydį siejo su nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentu buvusia tikrÄ ja sodinių verte, kuriÄ retrospektyviai nustatinėjo net trys ekspertizės. Teismas, nustatydamas teisingos kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai vertino ne tik ekspertų nustatytÄ sodinių skaičių ir vieno sodinio vertę, bet atsižvelgė ir į kitas bylai teisingai iÅ¡nagrinėti svarbias aplinkybes: sodinių amžių (keliasdeÅ¡imt metų), bÅ«klę (pažeisti, sudžiÅ«vę, dalis iÅ¡nykę), medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo iÅ¡laidas, kitų žemės sklypų savininkų ieÅ¡kovei sumokėtos kompensacijos dydį už sodinius (mažiau nei 2,90 Eur/vnt.), ieÅ¡kovės vykdytÄ nuostolingÄ sodininkystės veiklÄ ir gautas pajamas iÅ¡ jos, ieÅ¡kovės siekį ir ketinimÄ apskritai tokiÄ veiklÄ vykdyti nuo 2005 m. ir realias galimybes bei siekį eksploatuoti sodinius, taip pat vertino kiekvienos Å¡alies sÄ Å¾iningumÄ ir procesinį elgesį byloje (pvz., tai, kad ieÅ¡kovė, neneigdama perleidimo (kompensacijos) mokėjimo sandorių su kitais žemės sklypų savininkais fakto, atsisakė pateikti teismui duomenis apie Å¡iuos sandorius, kas savaime suponuoja contra spoliatorem prezumpcijÄ ).

Taigi teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , neteikė kuriam nors vienam įrodymui iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, nuosekliai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kiai ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ jų, argumentavo savo iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du priėmė teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ , atitinkantį teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Kitokiai iÅ¡vadai nei padaryta sprendime objektyviai nėra jokio pagrindo, o ieÅ¡kovės argumentai nesudaro pagrindo sprendimo peržiÅ«rėjimui ir pakeitimui Å¡iuo aspektu.

2. Teismas pagrįstai pripažino atsakovę sÄ Å¾ininga įgijėja. Pirmosios instancijos teismas atsakovę pagrįstai pripažino sÄ Å¾ininga įgijėja ir tai argumentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojamu nuosavybės teisių ribojimo pateisinamumu bei proporcingumu. Tuo tarpu ieÅ¡kovė su nurodyta iÅ¡vada sprendime nesutinka ir teigia, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti sÄ Å¾ininga įgijėja. TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovė grindžia deklaratyviais teiginiais ir pateikia nuorodas į Konstitucinio teismo 2000-07-05 nutarimÄ bei savaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014.

IeÅ¡kovė nepagrįstai pateikia nuorodÄ Ä¯ Konstitucinio teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimÄ Å¡ios bylos kontekste, nes Å¡iuo Konstitucinio teismo nutarimu buvo sprendžiamas klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, todėl Å¡is nutarimas ir jame konstatuoti nuosavybės teisių įgijimo, vertinimo bei kiti klausimai yra visiÅ¡kai nesusiję su Å¡ios bylos kontekstu. Nors ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde dėl atsakovės pripažinimo sÄ Å¾ininga įgijėja bando pasakyti, kad toks pripažinimas nėra galimas iÅ¡ esmės dėl to, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo pagal nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygas, tačiau su tokia nuomone negalima sutikti dėl to, kad teismas, detaliai iÅ¡nagrinėjęs faktines aplinkybes, Å¡ioje situacijoje elgėsi atidžiai ir protingai vertindamas ne tik atsakovės veiksmus, bet ir pačios ieÅ¡kovės elgesį po nuomos sutarties pasibaigimo.

Taigi akivaizdu, jog iÅ¡imtinai faktinių aplinkybių analizė leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės naudojimÄ si sodiniais sÄ lygojo ne jos pačios veiksmai ir iniciatyva, bet bÅ«tent iÅ¡imtinai paties ieÅ¡kovės nuomos santykių užbaigimas, jos abejingumas ir nesuinteresuotumas sodiniais, nelaikymas sodinių ekonominiu turtu, t. y. bÅ«tent tai privertė atsakovę imtis iniciatyvos ir veiksmų sodinių atžvilgiu, kurie augo jos žemėje. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad teismas pagrįstai vertino abiejų Å¡alių veiksmus sÄ Å¾iningumo kontekste. Nors ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovė dar 2008 m. kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentÄ dėl sodinių vertės nustatymo, o 2011 m. buvo skirta sodinių vertės nustatymo ekspertizė tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad ji elgėsi rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai.

RÅ«pestingas daiktų savininkas, dar prieÅ¡ nutraukdamas nuomos teisinius santykius, bÅ«tų suskaičiavęs jam priklausančių sodinių skaičių ir pasirašęs priėmimo–perdavimo aktÄ , davęs konkrečius nurodymus žemės savininkui dėl sodinių priežiÅ«ros, apmokėjęs daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, todėl kreipimasis į apskrities virÅ¡ininkÄ praėjus 3 metams po sodinių palikimo be priežiÅ«ros dėl jų vertės (o ne dėl skaičiaus) nustatymo ir praÅ¡ymas skirti ekspertizę praėjus 6 metams po sodinių palikimo niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakingas ir rÅ«pestingas daiktų savininko elgesys.

Teismų praktikoje asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ , todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės elgesys tokiu bÅ«du paliekant sodinius nelaikytinas nei rÅ«pestingu, nei tinkamu.3. Teismas tinkamai, pagrįstai ir objektyviai nustatė bei pagrindė sodinių skaičių. Pirma, V. Č. ekspertizė, kuria remiamasi ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, laikytina niekine, todėl joje padarytomis iÅ¡vadomis apskritai negalima remtis Å¡ioje byloje.

Antra, pati ieÅ¡kovė, kritikuodama K. J. ekspertizę teigia, jog jis nėra sodininkystės ekspertas, todėl negalėjo padaryti tinkamų iÅ¡vadų apie sodinių bÅ«klę. Tačiau Å¡iuo atveju tÄ patį galima pasakyti ir apie V. Č. bei jo atliktus sodinių skaičiavimus: V. Č. nėra sodininkystės ekspertas (tÄ ir pats yra patvirtinęs bylos nagrinėjimo metu), todėl jo atliktas sodinių skaičiavimas ir nustatytas 3280 sodinių skaičius negali bÅ«ti laikomas tinkamu, nes yra akivaizdu, kad jis neturėdamas specialių žinių negalėjo įvertinti ar atitinkamas sodinys gali bÅ«ti laikomas atitinkančiu verslinei sodininkystei keliamus reikalavimus.

Taigi akivaizdžiai tikėtina, kad V. Č. didelės dalies sodinių tinkamumo negalėjo įvertinti, todėl sodinių skaičius jo ekspertizės iÅ¡vadoje yra žymiai didesnis nei tinkamų sodinių skaičius D. K. ekspertizėje. Trečia, byloje įrodymais yra pagrįsta, kad atsakovė nuolatos ir tinkamai prižiÅ«rėjo sodinius, todėl ieÅ¡kovės argumentas dėl obelų vertės praradimo dėl atsakovės nepriežiÅ«ros yra absoliučiai nepagrįstas ir niekinis. ). , b.l. aiÅ¡kinimas pateiktas į BylÄ ys tokiu bÅ«du paliekant sodinius nelaikytinas nei rÅ«petingu, nei tinkamuXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXAtkreiptinas teismo dėmesys, kad pagal byloje surinktus įrodymus sodiniai buvo sodinti net 1957, 1977, 1979 metais (t. 3, b. l. 36-38), todėl yra pagrindo padaryti iÅ¡vadai, kad sodinių skaičius nuo jų pasodinimo metų iki ekspertizių atlikimo galėjo sumažėti nebent dėl jų natÅ«ralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo.

Visi ekspertai atliktų ekspertizių aktuose patvirtino, kad sodiniai buvo sodinti prieš keliasdešimt metų, kad dalis jų yra sudžiūvusių, išnykusių. Tuo tarpu atsakovė, kuri apskritai neturėjo pareigos prižiūrėti ieškovės paliktus sodinius, pagal byloje surinktus ir apelianto nepaneigtus įrodymus, juos prižiūrėjo, genėjo. Tai patvirtina ekologinės gamybos ūkio sertifikatai, kurie yra išduodami tik atitinkant tam tikras taisykles ir reikalavimus, ūkio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151).

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendime padaryta išvada apie sodinių skaičių yra teisinga ir pagrįsta, o ieškovė sprendimo pagrįstumo nepaneigė.4. Teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo apeliantei mokėtinos kompensacijos dydį už sodinius atsižvelgdamas į K. J., D. K. ekspertizes bei realius apeliantės sudarytus sandorius ir pagrįstai nesivadovavo V. Č. ekspertize, kuri yra niekinė. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, patvirtinančiais V.

Č. atliktos ekspertizės teisingumÄ ir pagrįstumÄ . Pagrindinis ieÅ¡kovės argumentas, jog Å¡i byla turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta ir kompensacijos suma už sodinius priteista iÅ¡imtinai pagal eksperto V. Č. atliktÄ ekspertizę, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas, nes iÅ¡ esmės V. Č. ekspertizė yra ne tik ydinga, klaidinga ir neturi bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, bet ji yra iÅ¡ esmės niekinė. Dar daugiau, V. Č. ekspertizės pagrindu priteisus kompensacines sumas, bÅ«tų pažeisti ne tik protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principai, bet bÅ«tų iÅ¡ esmės teismo sprendimu, kaip galutiniu teisingumo vykdymo aktu, įtvirtintas pačios ieÅ¡kovės nepagrįsto praturtėjimo teisėtumas, kas prieÅ¡tarautų iÅ¡ esmės bet kokiai sveikai logikai ir pamatiniams teisės principams.

Dėl to teismas sprendimu nustatęs aiÅ¡kius V. Č. ekspertizės trÅ«kumus ir jos prieÅ¡taringumÄ kitiems byloje esantiems įrodymams, šį ekspertizės aktÄ atmetė ir pagrįstai juo nesivadovavo. V. Č. ekspertizės aktas iÅ¡ esmės yra niekinis, nes sodinių vertinimas atliktas pažeidžiant TVVPÄ® nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai buvo vadovautasi Normatyvais, o svarbiausia – jokia sodinių rinkos vertė Å¡ia ekspertize net nebuvo nustatyta, kÄ pripažino ir pats V. Č. apklausiamas bylos nagrinėjimo metu.

V. Č. ekspertizės nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, jog atliekant ekspertizę, V. Č. nesivadovavo nei vienu TVVPÄ® numatytu metodu. Å is faktas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina grubų TVVPÄ® pažeidimÄ ir leidžia ekspertizės aktÄ laikyti niekiniu. Be to, pats ekspertas V. Č. apklausos metu vienareikÅ¡miÅ¡kai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad jo ekspertizės akte nurodyta sodinių vertė apskaičiuota pagal Normatyvus neatspindi realios sodinių rinkos vertės. Pačiam V. Č. patvirtinus Å¡iuos faktus, ieÅ¡kovės bandymas apeliaciniame skunde Å¡iai V.

Č. ekspertizei suteikti kažkokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas. Teismas sprendime padarė teisingas iÅ¡vadas ir tinkamai apskaičiavo sodinių vertę remdamasis K. J. bei D. K. atliktomis ekspertizėmis bei atsižvelgdamas į realių sandorių metu buvusias sodinių vertes.

5. Dėl K. J. atliktos ekspertizės. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl K. J. atliktos ekspertizės nepagrįstumo yra atmestini. Pirma, K. J. pagrįstai neskaičiavo sodinių vertės pagal naudojimo pajamų metodÄ ir nevertino atsakovės gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, nes sodinių vertė buvo nustatoma retrospektyviniu bÅ«du 2005-01-01 datai. Metodikos 43 punkte nustatyta, kad atliekant retrospektyvinį (kaip ir Å¡iuo atveju) turto vertinimÄ , galima remtis tik tomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis, kurios egzistavo nurodytÄ vertės nustatymo dienÄ (praeityje) ir buvo iki nurodytos vertės nustatymo dienos (praeityje).

Taigi vertintojas privalėjo remtis praeities duomenimis, esančiais byloje iki 2005-01-01 ir jokios gaunamos atsakovės išmokos po šios datos nustatant vertę retrospektyviniu būdu negalėjo būti vertinamos. Be to, ieškovė apskritai neteisėtai savo apeliaciniame skunde kelia klausimus ir kuria nelogiškus argumentus dėl atsakovės gautų išmokų iš ES struktūrinių fondų, nes šios išmokos apskritai nėra susijusios su šios bylos dalyku – kompensacijos už sodinius nustatymu.

Antra, K. J. atliktos ekspertizės teisingumui neturi jokios įtakos tokios ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės kaip tai, kad nedalyvavo kartu su K. J. joks sodinių ekspertas, kad apžiÅ«roje dalyvavo tik atsakovė ir pan. Pabrėžtina, kad pats V. Č. taip pat nėra sodinių ekspertas ir jam atliekant apžiÅ«rÄ taip pat dalyvavo tik ieÅ¡kovė, tačiau Å¡iuo atveju kažkodėl ieÅ¡kovė V. Č. aktÄ laiko tinkamu. Todėl akivaizdu, kad Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai apskritai neturi jokios įrodomosios vertės nustatinėjant K.

J. ekspertizės akto pagrįstumÄ . Trečia, nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, jog ji neinvestavo į derliaus nuėmimÄ , todėl jos buhalteriniai duomenys visiÅ¡kai neatspindi faktinio derliaus ir kartu tai rodo K. J. ekspertizės nepagrįstumÄ . Visų pirma, byloje nėra jokių kitų duomenų pagrindžiančių, kad obuolių derlius bÅ«davo, tik jis nebÅ«davo surenkamas, o antra, jei obuolių derlius buvo, tuomet nesuprantamas ieÅ¡kovės kaip žemės Å«kio bendrovės veiklos vykdymo tikslas.

Dėl to galima teigti, kad ieÅ¡kovė neketino vykdyti sodininkystės veiklos ir nelaikė pačių sodinių kaip vertingo turto ir juos sÄ moningai apleido. Pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuo 2000 m. nesiekė intensyviai gauti pajamų, sumažino derliaus apimtis, kas savaime įrodo, kad sodiniais nebuvo rÅ«pinamasi. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuo 2000 m. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nebevykdė Žemės Å«kio bendrovių įstatymo keliamo reikalavimo per Å«kinius metus už žemės Å«kio produkcijÄ gauti daugiau nei 50 proc. visų realizuojamų pajamų, nuo 2000 m. nebevykdė realios sodininkystes veiklos (t. 3, b. l. 31).

IeÅ¡kovė deklaravo nuostolingÄ sodininkystės veiklÄ . Ketvirta, nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai nesuteikta reikÅ¡mė D. K. ekspertizės akte pateiktai nuomonei, kad prieÅ¡ 10 m. laikotarpį vaismedžių vertė nebuvo mažesnė, vaismedžiai buvo prižiÅ«rimi, ir jų kaina nebÅ«tų mažinama. Pabrėžtina, kad 2016-02-10 posėdžio metu buvo detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinta kÄ reiÅ¡kė Å¡is D. K. teiginys. Ekspertui uždavus klausimÄ , kokie duomenys leido daryti iÅ¡vadÄ , kad sodiniai 2005 m. buvo prižiÅ«rėti, D.

K. nurodė tik daręs prielaidÄ , kad 2005 m. bÅ«klė nebuvo prastesnė. Penkta, teismas sprendimu padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais apie tai, kad dar 2002 m. sodiniai pačios ieÅ¡kovės buvo neprižiÅ«rimi. Byloje esantys dokumentai – straipsnis iÅ¡ Kauno dienos (t. 3, b. l. 19-20l) patvirtina, kad ieÅ¡kovė, dar nuomodama žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovės, sodinių neprižiÅ«rėjo, jie buvo sulaukėję. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir teigti, kad neva sodiniai buvo tinkamai ieÅ¡kovės prižiÅ«rimi, kaip savo apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovė.

VisiÅ¡kÄ sodinių nepriežiÅ«rÄ papildomai patvirtina ir į bylÄ pateikti VÅ Ä® Ekoagros tikrinimo dokumentai nuo 2005 m. 2005-08-23 atlikto tikrinimo metu buvo nustatyta sodo bÅ«klė: visuose sodų laukuose gausu sudžiÅ«vusių Å¡akų, žuvusių ir sausų medžių, didelės ligos, daug kenkėjų ant sodinių (žr. 2015-11-23 praÅ¡ymÄ dėl papildomų duomenų prijungimo ir jo priedus). Å eÅ¡ta, savo sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė prižiÅ«rėjo sodinius, nes tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. kas metus iÅ¡duoti sertifikatai, patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, tuo tarpu jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti prieÅ¡ingÄ ir ieÅ¡kovės deklaruojamÄ pozicijÄ , byloje nėra pateikta.

Taigi ieÅ¡kovės argumentai dėl sodinių nepriežiÅ«ros yra nepagrįsti ir neparemti jokia įrodomÄ ja medžiaga, todėl laikytini deklaratyviais. Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo mokėtinÄ kompensacijos sumÄ ieÅ¡kovei remiantis bÅ«tent K. J. ir D. K. ekspertizių aktais. Tuo tarpu apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio pagrindo teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti.

6. IeÅ¡kovės argumentai apie atsakovės gautų iÅ¡mokų už ekologinį Å«kininkavimÄ neįvertinimÄ yra nepagrįsti, nes gautos iÅ¡mokos nėra susijusios su Å¡ios bylos dalyku, o ieÅ¡kovė reikalavimo dėl jų priteisimo nebuvo pareiÅ¡kusi. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl konkrečios kompensacijos už sodinius priteisimo, tačiau nesprendžiamas atsakovės gautų iÅ¡mokų iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų priteisimo ieÅ¡kovės naudai klausimas. Nei savo pirminiu ieÅ¡kiniu, nei patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė Å¡ioje byloje jokio papildomo reikalavimo dėl atsakovės gautų iÅ¡mokų priteisimo.

Kitaip sakant, ieÅ¡kovė kaip savo tariamai pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ Å¡ioje byloje pasirinko reikalavimÄ gauti kompensacijÄ (sodinių vertę, buvusiÄ 2005 metų pradžioje). Be to, ieÅ¡kovė negali tuo pačiu metu reikÅ¡ti reikalavimo priteisti sodinių vertę, buvusiÄ 2005 m. pradžioje, bei atsakovės gautas iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų kaip jo negautas pajamas, nes tai reikÅ¡tų paties ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai gautų tiek kompensacijÄ už „sodinių perleidimÄ â€œ, t. y. sodinių rinkos kainÄ 2005 m. pradžiai, tiek nuo 2005 metų atsakovės gautÄ naudÄ jai teisėtai naudojant sodinius.

Taigi tik jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi Å¡ioje byloje reikalavimÄ grÄ Å¾inti sodinius natÅ«ra (vietoj reikalavimo gauti kompensacijÄ už sodinių perleidimÄ ), tik tuomet ji bÅ«tų galėjusi įrodinėti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumÄ , gautų pajamų dydį ir priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais. Tokie nuostoliai turėtų bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų iÅ¡mokų, net nevertinus atsakovės patirtų iÅ¡laidų sodinių priežiÅ«rai bei Å«kininkavimo veiklai, negautų nuomos pajamų ir pan.

Atsakovė iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų gavo ne už žemės sklype esančių sodinių gerÄ bÅ«klę ar jų didelę vertę, tačiau už ekologinį Å«kininkavimÄ , kuris apima įsipareigojimÄ laikytis aplinkosaugos reikalavimų bei vystyti Å«kį nenaudojant cheminių medžiagų. Todėl iÅ¡mokų gavimo faktas neturi jokios reikÅ¡mės nustatant sodinių vertę 2005-01-01, ypač kai pačios iÅ¡mokos buvo pradėtos gauti tik 2006 metais, t. y. gautos iÅ¡mokos neturi jokios įtakos retrospektyvinei sodinių vertei, kuriÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį ir turi sumokėti atsakovė ieÅ¡kovei.

Tai, kad atsakovė jau po nuomos teisinių santykių pasibaigimo dienos, kai ieÅ¡kovė paliko sodinius, vykdė ekologinio Å«kininkavimo veiklÄ ir už Å¡iÄ veiklÄ gavo iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, neatspindi buvusios sodinių vertės. Be to, atsakovė, prižiÅ«rėdama senÄ sodÄ , patyrė daug finansinių iÅ¡laidų sodo sutvarkymui, genėjimui, Å¡ienavimui, nuolatinei priežiÅ«rai ir kitiems darbams (t. 7, b. l. 113-126, t. 5, b. l. 78), įdėjo savo pastangas ir darbÄ , ko ieÅ¡kovė nenurodo ir nevertina.

Atsakovei iÅ¡mokos buvo mokamos ne už sodinius, kaip žemės sklypo naudmenas, bet už ekologinio Å«kininkavimo veiklÄ . Europos SÄ jungos kompensacinės iÅ¡mokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaÅ¡tus, susijusius su ekologinio žemės Å«kio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo, palyginti su tradiciniu Å«kininkavimu. IÅ¡ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pajamų iÅ¡ sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41), veikla buvo nuostolinga (t. 5, b. l. 86).

Atsakovė negavo jokių tiesioginių pajamų iÅ¡ sodinių. Atsakovė byloje yra pateikusi savo Å«kio iÅ¡laidas teismui iki 2012 metų ir Å«kio apskaitos žurnalus, iÅ¡ kurių matyti, kad ekologinio Å«kininkavimo veikla atsakovei buvo nuostolinga. IeÅ¡kovė, atsisakiusi pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, nebepatyrė sodinių priežiÅ«ros iÅ¡laidų, prieÅ¡ingai, pati turėjo iÅ¡ atsakovės lėšomis vykdomos sodinių priežiÅ«ros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115). IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė iÅ¡mokas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų gavo už ieÅ¡kovei priklausančias obelis ir iÅ¡ tų obelų gautÄ derlių bei nepagrįstai nurodo, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galėtų bÅ«ti atsakovės gautos ES iÅ¡mokos, nes, visų pirma, Å¡ios iÅ¡mokos nesusijusios su sodinių verte, kuriÄ kompensacijos forma atsakovė turi atlyginti apeliantei, iÅ¡mokos buvo gautos ne už sodinius ar derlių, o už atsakovės vykdytÄ veiklÄ , kuri kompleksiÅ¡kai apima tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , investicijas į veiklÄ , veiklos iÅ¡laidas, atsakovės darbÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-10 nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, atlikęs iÅ¡samiÄ visų byloje surinktų įrodymų analizę, paÅ¡alinęs tarp įrodymų kylančius prieÅ¡taravimus priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ priteisdamas iÅ¡ atsakovės R. D. G. ieÅ¡kovės naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ŽŪB „Pėdžiai“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Didžioji dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų patirta todėl, kad atsakovė ginčijo ieÅ¡kovės teisę į kompensacijÄ už sodinius, nors teismai, įskaitant Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , yra pripažinę ieÅ¡kovės teisę į kompensacijÄ . Å ioje byloje ginčas tarp Å¡alių vyko dviem aspektais: (i) dėl ieÅ¡kovės teisės į kompensacijÄ už sodinius, bei (ii) sprendžiant koks konkrečiai kompensacijos dydis- už sodinius priteistinas ieÅ¡kovei.

Atsakovė aktyviai ginčijo ieÅ¡kovės teisę į kompensacijÄ už jai priklausančius sodinius, nepagrįstai tvirtindama, kad ieÅ¡kovei apskritai nepriklauso jokia kompensacija — tai didžia dalimi ir lėmė atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Neginčijant teisės į kompensacijÄ , o sprendžiant tik klausimÄ dėl kompensacijos dydžio teisminiai procesai bÅ«tų trukę gerokai trumpiau ir, atitinkamai, iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti bÅ«tų žymiai mažesnės. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu ir 2012-09-05 papildomu sprendimu priteisė atsakovės naudai 4 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų - sumÄ , kuri, kaip teigia atsakovė, yra panaÅ¡i Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistai sumai (4 300 Eur), nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo byla buvo nagrinėjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir vėl iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimas ir 2012-09-05 papildomas sprendimas buvo pilna apimtimi panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 daliniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendime buvo padaręs esminių materialinės teisės klaidų, Å¡io pilna apimtimi panaikinto sprendimo dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . Atsakovės praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nelaikytinas pagrįstu ir protingu, dalis iÅ¡laidų galimai apskritai nėra susijusios su byla.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2008-09-12, tuo tarpu atsakovė praÅ¡o priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas dar iki užvedant bylÄ (advokatės D. P. honorarai). Be advokatės D. P. teisinių paslaugų, suteiktų dar iki ieÅ¡kovei pateikiant ieÅ¡kinį, kyla abejonių dėl advokato G. B. suteiktų paslaugų bÅ«tinumo ir ryÅ¡io su byla (susipažinimas su bylos medžiaga, žodinės konsultacijos). Atsakovės sumokėtos sumos už teisines paslaugas virÅ¡ija Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ .

Remiantis rekomendacijomis maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį 2009 m., kuomet minimaliai mėsinė alga buvo 800 Lt, galėjo sudaryti 2 400Lt (695 Eur) (3*800 Lt = 2 400 Lt), tuo tarpu atsakovė už atsiliepimÄ ir advokatės dalyvavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose praÅ¡o priteisti 7 860,00 Lt (2 276,41 Eur) - panaÅ¡iÄ sumÄ už visÄ bylinėjimosi procesÄ prašė priteisti ieÅ¡kovė (2 659,66 Eur). Už advokatų kontoros JUREX paslaugas atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti didesnes sumas nei maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijas.

Už visÄ bylinėjimosi procesÄ atsakovė praÅ¡o priteisti net 11 845,00 Eur — daugiau nei keturis kartus didesnę sumÄ nei ieÅ¡kovė už tÄ patį bylinėjimosi procesÄ (2 659,66 Eur). IeÅ¡kovė nekvestionuoja atsakovės teisės naudotis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, „brangesne“ teisine pagalba, kaip ir naudotis kelių advokatų kontorų paslaugomis, tačiau, atsakovės siekis naudotis „brangesne“ teisine pagalba priskirtinas jos pačios rizikai ir neturėtų bÅ«ti priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės sunkiÄ materialinę padėti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais yra mažintina.

IeÅ¡kovė į bylÄ kartu su savo 2016-04-28 apeliaciniu skundu yra pateikusi 2015-11-03 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ŽŪB „Pėdžiai“ kasos knygos apie 1 399,44 Eur pinigų likutį. Nuo 2015 m. lapkričio mėn. veikla yra sustabdyta, todėl ir Å¡iuo metu bendrovės kasoje yra tokia pati pinigų suma. IÅ¡ 2016-04-27 AB DNB banko ataskaitos apie pinigų likutį, matyti, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje sÄ skaitoje turi 2 327,85 Eur. Tačiau Å¡ių pinigų bendrovei reikia auginimo sezonui, nes ieÅ¡kovė verčiasi Å«kininkavimu, o Å«kininkavimo veikla yra sezoninė.

Dėl Å¡ių priežasčių sumokėti 11 845,00 Eur ieÅ¡kovei bÅ«tų sunki finansinė naÅ¡ta. Å i byla tęsiasi labai ilgÄ laikÄ , per kurį ieÅ¡kovės finansinė padėtis dėl pasisavintų obelų ir negalėjimo iÅ¡ jų gauti ekonominės naudos pasunkėjo, todėl priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra mažintina taip pat ir dėl sunkios IeÅ¡kovės finansinės padėties. ieÅ¡kovė 2016-04-28 pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-560/2016, kuriuo ginčija sprendimu priteistas kompensacijos sumas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme, turės bÅ«ti perskaičiuotas iÅ¡ naujo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumo ir pirmosios instancijos teismo pareigų bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo po Å¡ioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Saurida“ v.

UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster“ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiÅ¡kia privalomumÄ Å¾emesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimÄ .

Pagal kasacinio teismo teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymÄ ir jų teisinį įvertinimÄ atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokiÄ situacijÄ pagal iÅ¡aiÅ¡kintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams jÄ Å¾emesnės instancijos teismas taikė.

Dėl to kasacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ar prieÅ¡taringos ir tie prieÅ¡taravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti Å¡iuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „AuÅ¡veita“ v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius v. R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-101-701/2016). Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-136/2014) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimÄ , kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir pripažinta ieÅ¡kovės teisė į atlygį už sodinius, bei perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo dėl konkretaus atlygio už sodinius priteisimo, paliko nepakeistÄ .

Å ioje kasacinėje nutartyje konstatuota, kad: nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypÄ L. P. buvo atkurtos 1996 m. birželio 19 d.; Å¡iÄ dienÄ pasibaigė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra, kada dar negaliojo 1997 m. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymas, dėl to netaikytinos Å¡io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atkurtų nuosavybės teisių žemės sklypo savininko pareigÄ atsiskaityti su toje žemėje esančių sodinių savininku; L. P. ir ieÅ¡kovė 1996 m. lapkričio 14 d. sudarė žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės ir kuriame yra sodiniai, nuomos sutartį; 1997 m. vasario 5 d.

L. P. dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypÄ atsakovei, kuri nuomojo sklypÄ ieÅ¡kovei iki 2005 m. sausio mėnesio, nuo kurio nuomos sutarties Å¡alys nebepratęsė nuomos sutarties termino; ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2004 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratęsta; žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimas nėra teisinis pagrindas įgyti nuosavybę į toje žemėje esančius sodinius; atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypÄ , tačiau ji negalėjo įgyti kartu su žemės sklypu jame esančių sodinių nuosavybės, nes sodiniai nuosavybės teise nepriklausė dovanotojai, jie priklausė ir tebepriklauso ieÅ¡kovei; atsižvelgiant į sodinių pobÅ«dį – jų glaudų funkcinį ryšį su žeme, vertės netekimÄ juos perkėlus, jų grÄ Å¾inimas natÅ«ra taikant restitucijÄ ar vindikacijÄ nėra įmanomas; sodinius be teisinio pagrindo įgijęs asmuo turi teisinę pareigÄ sumokėti jų vertę atitinkančiÄ kompensacijÄ ; apeliacinės instancijos teismas daliniame sprendime teisiÅ¡kai pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės teisę į atlyginimÄ už jai priklausančius atsakovės žemės sklype esančius sodinius; bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl kompensacijos dydžio.Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-136/2014 konstatavo, kad atsakovė sodinius įgijo be teisinio pagrindo.

Kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismo dalinį sprendimÄ palikdamas nepakeistÄ sutiko su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turi analizuoti klausimÄ dėl kompensacijos ieÅ¡kovei dydžio už jai nuosavybės teise priklausančius sodinius, esančius atsakovės žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prievolės apimties dydį, sprendė, kad atsakovė laikytina sÄ Å¾ininga įgijėja. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nors kasacinis teismas minėtoje nutartyje dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo įgyjant sodinius tiesiogiai nepasisakė, tačiau konstatavo, kad atsakovė sodinius įgijo be teisinio pagrindo, kad atsakovė turi savo žinioje ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius sodinius, juos faktiÅ¡kai naudoja, gauna ekonominę naudÄ iÅ¡ ginčo sodinių: yra įregistravusi ekologinį Å«kį, deklaravusi sodo plotÄ ES iÅ¡mokoms gauti, bei pabrėžė, kad toks siekis gauti pajamas iÅ¡ kito asmens turto Å¡io sÄ skaita ir be Å¡io sutikimo reikÅ¡tų neteisėtÄ praturtėjimÄ , dėl to negali bÅ«ti ginamas teismo.

Minėti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės sodinių įgijėja, juolab, kai tai paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vertėsi ekologiniu Å«kininkavimu naudodama ieÅ¡kovės sodinius, nors negavo savininkės sutikimo), teisėjų kolegija laiko nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant priteistinos kompensacijos dydį ir atsiskaitymo už nepagrįstai įgytus sodinius, teisėjų kolegija pasisako Å¡iais klausimais.

Dėl ekspertų iÅ¡vadų ir kitų įrodymų vertinimo Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, jei jų Å¡altinis yra asmuo, jis turi bÅ«ti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.

Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamÄ medžiagÄ , o ekspertas atlieka tyrimÄ ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dėl pateiktų klausimų (CPK 212- 216 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai eksperto iÅ¡vadÄ galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ nuomonę, gautÄ atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios.

Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v.

UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-223/2014).Byloje esančiais įrodymais, įskaitant ekspertų išvadas, šalys įrodinėjo atsakovės be teisėto pagrindo įgytų sodinių skaičių.

Dėl to vienus įrodymus atmesdamas, o kitais remdamasis teismas privalo tokį apsisprendimÄ motyvuoti pagal pirmiau iÅ¡dėstytus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai (sodinių perėmimo iÅ¡ likviduotos Barupės ŽŪB faktas, pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės) nepagrindžia, koks sodinių (obelų) skaičius buvo atsakovės žemės sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu. Atsakovės pateikti įrodymai (ŽŪB „Kaimynai“ perdavimo–priėmimo aktas, antstolės R.

M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), teismo vertinimu, taip pat nėra pakankami siekiant nustatyti obelų skaičių, buvusį 2005 m. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės be teisėto pagrindo įgytų sodinių skaičiaus (CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti 2005 m. pr. buvusių sodinių (obelų) skaičių ir jų vertę buvo atliktos trys ekspertizės, kurių rezultatai yra skirtingi.

Eksperto V. Č. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu (2011 m.) atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 280 vnt. sodinių (vaismedžių). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ekspertas tokį skaičių nustatė remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo bÅ«ti vertinimo dienÄ . Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė eksperto V.

Č. suskaičiuotÄ skaičių (teismas nurodė „3 570“, o ekspertizėje yra „3280“), tačiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ekspertas obelų skaičių nustatė darydamas prielaidÄ , kad dalis obelų, kurios apžiÅ«ros dienÄ yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo bÅ«ti vertinimo dienÄ (t. 3, b. l. 63). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D.

K. iÅ¡vadÄ kai kurios net 1957 m.), kad ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nuraÅ¡ymas 2004-2005 m., kaip neturinčio ekonominės vertės turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), kad ieÅ¡kovei nuomotame žemės sklype 2005-08-23 VÄ® „Ekoagros“ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos bÅ«klės reikalavimų pažeidimai – senų iÅ¡džiÅ«vusių Å¡akų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, daug kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142), sprendė, kad egzistuoja didesnė tikimybė, jog Å¡iuo metu nesančios ar sudžiuvusios obelys tokios bÅ«klės buvo jau 2004 m. pabaigoje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis eksperto V. Č. nustatytu obelų skaičiumi 2011 metais, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija vertinimu, eksperto V. Č. nurodytas obelų skaičius nėra logiškai pagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, taigi pirmosios instancijos pagrįstai juo nesirėmė.Eksperto K. J. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 93-104) nurodyta, kad ekspertas, vertindamas obelų vertę, remiasi antstolės R.

M. 2010-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.

2. b. l. 209) nurodytu obelų skaičiumi – 2 282 vnt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolė nėra atitinkamos srities specialistė, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistÄ ar sudžiÅ«vusį sodinį, kuris jau nebegali bÅ«ti naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, nuo sodinio, kuris gali bÅ«ti atstatomas, todėl pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su antstolės R.

M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaičiumi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad ekspertas pats neskaičiavo, koks ieÅ¡kovei priklausančių obelų skaičius yra atsakovės žemės sklype, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesiremti K. J. nustatytu obelų skaičiumi ir nurodyta obelų bÅ«kle. Eksperto D. K. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 7, b. l. 79-83) nurodyta, kad iÅ¡ 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, 2015 m. atsakovės žemė sklype 3 011 vnt., iÅ¡ kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių Å¡akų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiÅ¡kai neatstatomos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83) iÅ¡samiai vertino vaismedžių bÅ«klę, derlingumÄ , ligų ir kenkėjų pažeidimus, vizualiai vertino kiekvienÄ vaismedį. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad 2005 m. atsakovės žemės sklype buvo daugiau nei 3 011 jai priklausančių obelų, tačiau nepateikia įrodymų, galinčių paneigti eksperto nustatytÄ skaičių. Kaip minėta, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina patikslinto ieÅ¡kinio argumento, kad atsakovė nepagrįstai įgijo bÅ«tent 3 280 vnt. ieÅ¡kovės obelų.

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad reikėtų vadovautis eksperto V. Č. nustatytu obelų skaičiumi paneigti kitais byloje raÅ¡ytiniais įrodymais, o kitų įrodymų, galinčių patikimai pagrįsti ieÅ¡kovės nurodytÄ sodinių skaičių, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepagrįstai įgijo 3011 vnt. obelų, iÅ¡ kurių 942 vnt. buvo technologiÅ¡kai neatstatomos. Dėl atsiskaitymo grÄ Å¾inant be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grÄ Å¾inti, turi bÅ«ti grÄ Å¾inama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo arba jeigu jis prašė, kad tai bÅ«tų atlikta, arba sutiko atlikti prieÅ¡prieÅ¡inius veiksmus.Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl atsakovės be pagrindo įgytų ieÅ¡kovės sodinių vertės.Ekspertas D. K. 2 069 obelų, vertinamų kompensacijai nustatyti, nurodė, kad jų vertė yra 43 449 Eur.

Vaismedžių vertę ekspertas nustatė vadovaudamasis Žemės Å«kio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinėmis kainomis ir dėl faktinės sodo bÅ«klės (nepriežiÅ«ros) galutinę sodo vertę nurodė 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vienÄ sodinį. Nors ekspertizės akte teigiama, kad prieÅ¡ 10 metų vaismedžiai buvo prižiÅ«rėti, o prieÅ¡ 3 metus negenėti, neÅ¡ienauti, iÅ¡retėję, gausu piktžolių, pirmosios instancijos teismas atmetė Å¡iuos eksperto argumentus kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo bÅ«klę 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt „Obelis be žemės, sodininkas be galvos“ (t. 3, b. l. 19-20), Å¡ių vieÅ¡ai paskelbtų duomenų apie ieÅ¡kovo sodų nepriežiÅ«rÄ ieÅ¡kovas byloje neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė), 2005 m. ir vėlesniais metais (duomenys apie atsakovės vykdytÄ ekologinį Å«kininkavimÄ ir tokio Å«kininkavimo reikalavimams atitinkančiÄ sodo bÅ«klę).

Pažymėtina, kad ekspertas, teikdamas iÅ¡vadÄ , pritaiko turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dėl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). Nagrinėjamu atveju dėl D. K. kvalifikacijos abejonių nekyla, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl eksperto iÅ¡vadoje nurodyto argumento, kad vaismedžių bÅ«klė 2005 m. nebuvo mažesnė ar prastesnė. Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ akcentuojama aplinkybė, kad ekspertas D.

K., nustatydamas obelų bÅ«kle rėmėsi prielaida, kad 2005 m. sodo bÅ«klė nebuvo prastesnė neturi esminės reikÅ¡mės kompensacijos dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ekspertas D. K. atsisakė pateiktos iÅ¡vados teisingumo, teismo posėdyje patvirtino ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, laikraÅ¡tyje pateikta publikacija ir tai, kad atsakovė jau po obelų įgijimo vykdė ekologinį Å«kininkavimÄ nepaneigia kompetentingos eksperto iÅ¡vados.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta 2,26 Eur vidutinė obels vertė ir galutinė 4 675,94 Eur sodo vertė neatitinka teisingo atlyginimo už sodinius principo. Pažymėtina, kad byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemės sklype genėjo bÅ«tent atsakovė bei jos samdomos įmonės darbuotojai. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau bÅ«tent tokias aplinkybes vėliau nustatė ir ekspertas D.

K., nurodęs, kad daug vaismedžių dėl netinkamai prieÅ¡ 5-7 m. atlikto genėjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko Å¡akų drastiÅ¡ko sutrumpinimo), yra praradę tradicinę vaismedžio formÄ , vainike daug naujai atžėlusių lygiaverčių stiebų. Sutankėjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažėja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasis“ (t. 7, b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad eksperto D. K. ekspertizėje nurodyta sodo vertė nuo 43 449 Eur 2005 metais iki 4 345 Eur 2015 metais sumažėjo dėl atsakovės vykdytos veiklos.

Pažymėtina, kad iÅ¡ 2012-07-09 Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡to Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b.l. 65-66) matyti, kad atsakovė „... nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines iÅ¡mokas...“ ir dalyvauja jau minėtose programose (2007-2013 m. programa „Ekologinis Å«kininkavimas“, 2004-2006 m. planÄ â€žEkologinis Å«kininkavimas“), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog sodo bÅ«klė 2005 m. nebuvo visiÅ¡kai prasta, nes esant prieÅ¡ingai atsakovė nebÅ«tų galėjusi gauti paramÄ bÅ«tent už verslinių (intensyviai prižiÅ«rimų) obelų sodų plotus.

Šios išvados nepaneigia ir 2005-08-23 VĮ „Ekoagros“ specialisto fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai – senų išdžiūvusių šakų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142), nes specialistas nenurodė, jog visi atsakovės žemės sklype buvę sodiniai yra blogos būklės. Pažymėtina, kad ekspertas D. K. taip pat nustatė, jog 972 obelys buvo bevertės, o 2069 obelys turėjo ekonominę vertę.

Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentas, kad Europos SÄ jungos kompensacinės iÅ¡mokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaÅ¡tus, susijusius su ekologinio žemės Å«kio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo palyginti su tradiciniu Å«kininkavimu, taip pat pavirtina buvusį obuolių derlių atsakovės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei už sodinius priteistina kompensacija - 43 449 Eur.

Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė, neneigdama obelų perleidimo (kompensacijos) mokėjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ pirmininkas) fakto, atsisakė pateikti šiuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vėliau pateikė tik dalį šių duomenų ir nepateikė duomenų apie sandorius su S. Z., šioje byloje veikiančiu ieškovės vardu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad byloje svarbu nustatyti 2005 m. atsakovės žemės sklype buvusiÄ obelų rinkos vertę, o skundžiamame sprendime nurodytų sandorių turinyje bus iÅ¡reikÅ¡ta juos sudariusių asmenų valia dėl konkretaus sandorio sÄ lygų (taip pat ir sandorio kainos), o ne obelų rinkos kaina. Kelių asmenų sudaryti sandoriai, teisėjų kolegijos vertinimu, neparodo rinkoje buvusios obelų vertės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei taikė contra spoliatorem prezumpcijÄ .

Minėta, byloje buvo skirtos ir atliktos trys sodinių vertės nustatymo ekspertizės. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad eksperto V. Č. sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertės, plačiau pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais „Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais“, kurie nustatė sodinių kainÄ pagal jų vertę, kuri atlyginama žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms metu, tiksliausiai atitinka TVVÄ® 5 str. 1 d. 2 p. numatytÄ turto įvertinimÄ pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) bei teisės aktų nuostatomis, todėl laikytini nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors ekspertas, nustatydamas sodinių vertę, galėjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, tačiau kartu privalėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto V. Č. iÅ¡vadose sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios obelų, buvusių 2005 m. vertės, nes ekspertas, apskaičiuodamas sodinių vertę, netaikė Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, kÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodytus turto vertinimo metodus, nes bÅ«tent Å¡ioje metodikoje nurodytais bÅ«dais atliktas turto vertinimas tiksliausiai atspindi turto vertę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ekspertas K. J., taikydamas atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ ir derindamas jį su lyginamuoju, nustatė kad atsakovės žemės sklype esančių ieÅ¡kovė sodinių vertė yra nulinė.

Ekspertas atsižvelgė į sodinių bÅ«klę, amžių (nusidėvėjimÄ ), derlingumÄ , retrospektyvius duomenis apie ieÅ¡kovės gautas pajamas iÅ¡ sodininkystės iki 2005 m., įveisimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, likvidavimo vertę. Tačiau ekspertas, įvertinęs medienos paruoÅ¡imo ir žemės rekultivavimo iÅ¡laidas, kurios ženkliai virÅ¡ytų už medienÄ gautas pajamas, padarė iÅ¡vadÄ , kad sodinių vertė yra nulinė. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog obelų vertė nustatytina pagal 2005 m. buvusiÄ jų vertę, nėra pagrindo remtis Å¡io eksperto nustatyta obelų verte.Nagrinėjamu atveju kilo Å¡alių ginčas dėl 942 obelų, kurios negali bÅ«ti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį, kompensavimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė delsė kreiptis dėl kompensacijos priteisimo, kad atsakovė obelimis rūpinosi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtent dėl atsakovės veiklos sodiniai yra neatstatomi, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei atlyginti už šias obelis (942 vnt.). Be to, teismas pažymėjo, kad dėl šių obelų buvimo atsakovė gali patirti medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidas, todėl iš ieškovei priteistinos kompensacijos išskaičiavo ir tikėtinas šių darbų išlaidas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei neturi būti atlyginama už sodinius neturinčius ekonominės vertės, tačiau nesutinka, jog atsakovei turi būti atlygintos medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidos.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2007-07-11, 2008-04-25 raštais ieškovė kreipusis į atsakovę dėl ieškovei priklausančių obelų kompensacijos (t. 1 12-13). Kad šiuos ieškovės raštus atsakovė gavo, patvirtina atsakovės atstovo 2007 m. liepos 19 d. memorandumas, kuriame nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių į esančias obelis ieškovė gali reikšti ieškinį teisme (t. 1, b. l. 14).

Be to, ieÅ¡kovės vadovas S. Z. ir liudytoja apklausta bendrovės „Pėdžiai“ buhalterė N. M. (t. 2, b.l. 181) paaiÅ¡kino, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė pareiÅ¡kė norinti pati Å«kininkauti ir gauti ES iÅ¡mokas už ekologiÅ¡kÄ Å«kį, bei žodžiu susitarė su ieÅ¡kovės atstovais iÅ¡sipirkti obelis iÅ¡ ieÅ¡kovės per tris metus, kad bendrovė įdirbs sodo žemę, o atsakovė pirmus metus nemokės nieko, antrais sumokės pusę obelų kainos, o trečiais metais - kita pusę.

Be to, ieÅ¡kovė kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) tyčia gadinami ieÅ¡kovei priklausantys vaismedžiai (t. 2, b.l. 155). IeÅ¡kovė 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentÄ dėl sodinių vertės nustatymo, kuris nurodė, kad ieÅ¡kovei reikia savomis lėšomis atlikti turto vertinimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl atlyginimo už sodinius (t. 1, b. l. 28).

IeÅ¡kovė 2008-09-12 pateikė ieÅ¡kinį atsakovei dėl lėšų už sodinius priteisimo. Atsižvelgus į Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų paaiÅ¡kinimus laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė delsė ginti savo teises (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad iÅ¡laidos nevertingiems augalams likviduoti galėtų bÅ«ti atlyginamos tik tuomet, jei asmuo, Å¡iuos sodinius įgydamas be pagrindo, sÄ Å¾iningai klydo (CK 6.240 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo ieÅ¡kovės sodinius, kad ieÅ¡kovė dėjo pastangas laiku gauti kompensacijÄ už obelis, kad atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad obelų savininkė yra ieÅ¡kovė, taip pat žinojo apie ieÅ¡kovės jai reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl sodinių priežiÅ«ros, kompensacijos, iÅ¡reikalavimo. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, obelų likvidavimo iÅ¡laidų atsakovė dar nepatyrė.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovei atlyginti bÅ«simas iÅ¡laidas nevertingiems sodiniams likviduoti, laiko nepagrįstu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepareiÅ¡kė ieÅ¡kovei reikalavimo atlyginti nevertingų obelų likvidavimo iÅ¡laidas. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad byloje nustatyta, jog atsakovė siekė gauti ES paramÄ už ekologinį ūkininkavimÄ Å¾emės sklype, kuriame auga ieÅ¡kovės sodiniai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama, kad sodiniai nuosavybės teise jai nepriklauso bei tikėdamasi gauti ES paramÄ , iÅ¡laidas už nenaudingų sodinių likvidavimÄ (jeigu tokios bÅ«tų patirtos) prisiėmė pati, todėl ieÅ¡kovė neturi jų atlyginti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė nelaikytina sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės sodinių įgijėja, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos atimtos iÅ¡laidos už 942 vnt. obelų tvarkymo darbus.

Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijÄ turėjo skaičiuoti atsižvelgdamas į atsakovės gautÄ paramÄ . Nors atsakovė veiklÄ vykdė žemės sklype, kuriame augo ieÅ¡kovės obelys, tačiau ji paramÄ gavo už veiklÄ , t. y. ekologinį Å«kininkavimÄ , todėl nėra pagrindo Å¡iÄ gautÄ paramÄ priteisti ieÅ¡kovei, kuri tos veiklos nevykdė. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti kompensacijÄ už prarastas obelis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), Lietuvos apeliacinis teismas daliniu sprendimu, kurį kasacinis teismas paliko nepakeistÄ , taip pat nurodė pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimÄ dėl kompensacijos už prarastas obelis priteisimo, vertinant obelų vertę nuomos santykių pasibaigimo momentu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo siekis kompensacijÄ ieÅ¡kovei už prarastas obelis nustatyti pagal 2005 m. buvusiÄ sodinių vertę. Dėl procesinės bylos baigties Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl sprendimas keistinas padidinant priteistinÄ kompensacijÄ už be teisėto pagrindo įgytus sodinius ir nustatant, kad ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos už sodinius dydis yra 43 449 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Nors atsakovės apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismui Å¡ioje nutartyje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perskirsčius bylinėjimosi iÅ¡laidas, nebėra aktualÅ«s teisingam bylos iÅ¡sprendimui, tačiau teisėjų kolegija pasisako esminiais atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡keltais klausimais.Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama 595-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija v.

P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010).Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje įprasta, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , remtis priežasties, arba atlyginimo teorija. Pagal atlyginimo teorijÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡ta turi bÅ«ti paskirstoma atsižvelgiant tik į proceso materialinį teisinį rezultatÄ â€“ sprendimo palankumÄ arba nepalankumÄ Å¡alims.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, tokiu atveju suprantamas kaip materialinės teisinės atsakomybės tÄ sa procesiniuose santykiuose. Pagal priežasties teorijÄ , paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimų ir ieÅ¡kovo reikalavimų užginčijimÄ , iki jam kreipiantis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ sprendė atsižvelgdamas į proceso materialinį teisinį rezultatÄ â€“ ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Nenustačiusi bylos Å¡alių piktnaudžiavimo procesu požymių teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra (LATGA-A) v.

VšĮ „Socialinių projektų studija“, bylos Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-140-516/2016; 2016 m. vasario 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-302-516/2016; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-689-186/2016).CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus ir padidinus priteistinÄ kompensacijÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (27 proc.), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (73 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui nurodė (t. 8, b. l. 10-11), jog patyrė 868,86 Eur iÅ¡laidų advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 1 790,80 Eur iÅ¡laidų kito advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ advokato P. A. teisinių paslaugų apraÅ¡ymo matyti, jog paskaičiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesÄ ir pakeitus ankstesnį ieÅ¡kovės atstovÄ , taip pat už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimÄ , kuris nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iÅ¡laidų padidėjimas dėl atstovo keitimo priklausė tik nuo ieÅ¡kovės sprendimo ir nebuvo bÅ«tinos, todėl nelaikomos pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.), todėl pagrįstomis atsakovės iÅ¡laidomis laiko advokato P. A. atstovavimo teisme ir jo parengtų praÅ¡ymų iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįstomis 868,86 Eur išlaidas advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 580,80 Eur išlaidas advokato P. A. teisinėms paslaugoms apmokėti, viso – 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (27 procentai), ieškovei iš atsakovės priteistina 391,41 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.Ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 3, b. l. 50), kurias prašo priteisti. Kadangi teisėjų kolegija šioje nutartyje nesirėmė V.

Č. atlikta ekspertize, šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio dalį (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257,53 Eur) žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimas buvo atidėtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 918,00 Eur (73 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalies, kita atidėto žyminio mokesčio dalis – 339,53 Eur (27 procentai) priteistina iš atsakovės valstybės naudai.Ieškovė patyrė 300 Eur D.

K. ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų (t. 7, b. l. 74). Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 81 Eur ekspertizės atliko iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 8, b. l. 57). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 5,67 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų dalis.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atidėti 2044 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ už paduotÄ apeliacinį skundÄ iki sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priėmimo.

Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 1492,12 Eur (73 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalies, kita atidėto žyminio mokesčio dalis – 551,88 Eur (27 procentai) priteistina iÅ¡ atsakovės valstybės naudai.IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 226 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 601,02 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinėjimo laikotarpį.

Susipažinus su teisinių paslaugų apraÅ¡ymu matyti, jog ne visos sumos į atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už kreipimosi į EŽTT parengimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos nagrinėjamos bylos bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Å ioje byloje nebuvo remtasi UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažyma bei antstolės R.

M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualÅ«s kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , proceso dalyviams nepaskirstomos, todėl minėtų dokumentų parengimo iÅ¡laidos neskirstytinos. IÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas už parengtÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, už teisinės pozicijos formavimÄ dėl nuosavybės teisės į sodinius, už susitikimus su klientu, pokalbius telefonu, žodines konsultacijas, pasirengimÄ dalyvauti teismo posėdyje ir pan.

Å ios iÅ¡laidos nepripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, juolab, kad tokių iÅ¡laidų atlyginimo nenumatė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į maksimalius rekomenduotinus dydžius, Rekomendacijose nustatytus kriterijus, patenkintų reikalavimų dalį, bylos sudėtingumÄ , posėdžių skaičių ir trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir pobÅ«dį, konstatuoja, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 5 200 Eur dydžio iÅ¡laidų, atsakovės patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti.Atsakovė praÅ¡o priteisti K.

J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nesirėmė K. J. ekspertizės iÅ¡vada, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimÄ (t. 2, b. l. 206). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstė, todėl yra pagrindas 884,28 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų dalį, atsižvelgus į galutinį bylos procesinį rezultatÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovė praÅ¡o priteisti 108 Lt (31,28 Eur) iÅ¡laidas žyminio mokesčio už kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimÄ .

Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinės instancijos teismo priimtÄ dalinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau pakeitė teisinio ginčo santykių kvalifikavimÄ ir tai turėjo reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 22,83 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimÄ atsakovės naudai.Atsakovė R. D. G. sumokėjo 170 Eur už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 124,10 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų.Atsakovė R.

D. G. patyrė 3 630 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumÄ , proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisia 2 099,64 Eur.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 1 079,10 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 8 330,85 Eur. Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus iš ieškovės atsakovės naudai galutinai priteistina 7 251,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybė kasacinės instancijos teisme patyrė 23,03 Lt (6,67 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. 6, b. l. 76). Apie procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra.

Taigi proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 4,87 Eur, o iš atsakovės - 1,8 Eur. Remiantis šioje nutartyje nurodytas valstybei priteistinas sumas, konstatuotina, kad valstybei iš ieškovės priteistina 2 414,99 Eur, o iš atsakovės – 893,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teisme šalių ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukia į keistino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės R. D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) naudai 43 449 Eur dydžio kompensacijÄ už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) atsakovės R.

D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 251,75 Eur (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) valstybei 2 414,99 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiolika eurų 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 893,21 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 21 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)“. Teisėjai                                                                               Konstantinas Gurinas                                                                                Romualda Janovičienė                                                                                   Egidijus Žironas                                                                                  Â