cd5ba6f9-cff5-47ae-90fd-4e1ee8f5e130 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6934-1023/2020 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00939-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė : I. Å alių reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovė D. M. (toliau – ir ieÅ¡kovė) pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine D. M. nuosavybe; iÅ¡ atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) ieÅ¡kovės D. M. naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 1-4).

2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ . 2018 m. rugsėjo 11 d. D. M. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 21- ojo notaro biuro notaro V. L., iÅ¡ brolio R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas ieÅ¡kovės vardu buvo įregistruotas 2018 m. rusėjo 14 d., o Å¡iame sklype stovintis pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 2018 m. lapkričio 27 d. pagal 2018 m. lapkričio 14 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ Nr.

1. Dovanojimo sutarties 3.5. punkte numatyta, jog ieškovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Ieškovė minėta sutartimi sutiko savo lėšomis įregistruoti statinius. Iš prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog jau tuo metu, t. y. 2012 m. žemės sklype stovėjo statiniai, tame tarpe ir aukščiau nurodytas gyvenamasis namas (plane pažymėtas MN). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matosi, jog namas nėra naujas, iš pastato sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, gyvenamasis namas, D. M. įgytas dovanojimo sutarties pagrindu kartu su dovanotu žemės sklypu, yra laikytinas asmenine jos nuosavybe. Minėtas gyvenamasis namas buvo sukurtas dar iki jį perleidžiant dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovei, jis tik buvo neįteisintas, ieÅ¡kovė 2018 m., bÅ«dama santuokoje su atsakovu, įteisino šį gyvenamÄ jį namÄ pagal statybos užbaigimo deklaracijÄ , nepaisant to, jog jis buvo pastatytas jau 2012 m.

Dėl nurodytų aplinkybių gyvenamasis namas negali bÅ«ti laikomas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o yra laikytinas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. Nors dovanojimo sutartyje neaptartas nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ perėjimo klausimas, pagal įstatymo analogijÄ , taikant CK 6.395 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad nuosavybės teisė į dovanotame žemės sklype esantį pastatÄ perėjo ieÅ¡kovei. Aukščiau minėtų dokumentų visuma bei įstatymų nuostatos patvirtina, jog dovanojimo sutartimi D.

M. nuosavybės teise perėjo ne tik žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir tame žemės sklype nuo 2012 metų stovintis gyvenamasis namas, todėl jis yra laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe.

3. Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8).

4. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 11 d. gavo dovanų iÅ¡ savo brolio R. K.. Jau tÄ dienÄ Å¾emės sklype stovėjo namas, tačiau jis tik nebuvo įformintas Registrų centre. IeÅ¡kovė jį įregistravo 2018 m. lapkričio 27 d. Jis pats visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡io turto sukÅ«rimo ar jo gerinimo, į namÄ nepretenduoja. Tas gyvenamasis namas žemės sklype jau stovėjo nuo 2012 metų. Atsižvelgiant į paminėtÄ , mano, kad namas laikytinas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

5. Abi Å¡alys pateikė raÅ¡ytinius sutikimus dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl teismas 2020 m. gruodžio 17 d. protokoline nutartimi nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, teisėjas gali suraÅ¡yti sutrumpintus motyvus. SuraÅ¡ant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovui A. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį visiÅ¡kai sutinkant su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, sprendžiama, jog atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, todėl sprendime iÅ¡dėstomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

7. IÅ¡ byloje pateikto santuokos liudijimo (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas) nustatyta, jog Å¡alių santuoka sudaryta 2014 m. rugsėjo 19 d. Dovanojimo sutartis, sudaryta 2018 m. rugsėjo 11 d. ir patvirtinta Kauno m. 21- ojo notaro biuro notaro V. L., patvirtina, kad D. M. iÅ¡ R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Minėtos dovanojimo sutarties 3.5. punkte nurodyta, jog ieÅ¡kovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, ji sutinka savo lėšomis įregistruoti statinius (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 5, el. dok.

Nr. CBP-5679 priedas). IÅ¡ prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog tuo metu žemės sklype stovėjo pastatai (plane pažymėti MN ir N) (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės vardu įregistruotas 2018 m. rugsėjo 14 d., o Å¡iame sklype stovintis pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės vardu įregistruotas 2018 m. lapkričio 27 d. pagal 2018 m. lapkričio 14 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ Nr. 1 (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 5, el. dok.

Nr. CBP-5679 priedas). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, jog namas nėra naujos statybos, o pastato sudėtinių dalių kadastro duomenys patvirtina, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas).

8. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti Å¡alių santuokos metu įgytÄ jos vardu registruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine D. M. nuosavybe, nurodant, kad gyvenamasis namas ieÅ¡kovės įgytas dovanojimo sutarties pagrindu kartu su dovanotu žemės sklypu, be to, jis yra pastatytas 2012 metais, t. y. dar iki Å¡alių santuokos. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 11 d. gavo dovanų iÅ¡ savo brolio, jau tÄ dienÄ tame sklype buvo namas, stovintis nuo 2012 metų, o jis pats visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡io turto sukÅ«rimo ar jo gerinimo, į namÄ nepretenduoja. Taigi, byloje ginčo dėl bylos dalyko nekilo, abi Å¡alys pripažino, jog gyvenamasis namas, esantis dovanotame sklype, yra pastatytas 2012 metais ir tik įregistruotas Å¡alims sudarius santuokÄ .

9. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡i įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

10. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. K. v. D. K, bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobÅ«dis, vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

11. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 4.49 straipsnio nuostatos nurodo, jog daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pagal įstatymo analogijÄ Å¡is straipsnis yra taikomas ir dovanojimo teisiniams santykiams.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įgytame 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtoje dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog jau tuo metu, t. y. 2012 m.

žemės sklype stovėjo statiniai, tame tarpe ir aukščiau nurodytas gyvenamasis namas (plane pažymėtas MN). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matosi, jog namas nėra naujas, iš pastato sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m., šalių santuoka sudaryta 2014 m. rugsėjo 19 d., kas rodo, kad minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas dar iki šalių santuokos sudarymo. 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu, kuomet D.

M. iÅ¡ R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantis gyvenamasis namas buvo neregistruotas VÄ® Registrų centre. Nors dovanojimo sutartyje neaptartas žemės sklype esančio gyvenamojo namo teisinis statusas, tačiau minėtos dovanojimo sutarties 3.5. punkte numatyta, jog ieÅ¡kovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, ji sutinka savo lėšomis įregistruoti statinius, todėl teismas sprendžia, kad minėta dovanojimo sutartimi dovanotojas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ su Å¡iuo žemės sklypu D.

M. perleisti ir jame buvusius statinius, juolab, kad dovanojimo sutartyje nenustatyta kitaip, taigi, nuosavybės teisė į padovanotame žemės sklype esančius statinius perėjo ieÅ¡kovei minėtos 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad dovanojimo sandorio pagrindu įgyjant gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos bendros sutuoktinių D. M. ir A. M. lėšos ar asmeninės atsakovo A. M. lėšos.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pats visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡io turto sukÅ«rimo ar jo gerinimo. Atsakovas ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, turtinių pretenzijų dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprisidėjo prie minėto turto atsiradimo, prie gyvenamojo namo ir kitų statinių įsigijimo, kad nėra duomenų, jog atsakovas minėto turto adresu gyveno, naudojosi minėtu turtu, disponavo juo, siekė įforminti nuosavybės teises į minėtÄ turtÄ , reiÅ¡kė pretenzijas į jį, mokėjo mokesčius ar kokiu kitu bÅ«du prisidėjo prie minėto turto įgijimo ir gerinimo, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamasis turtas- gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieÅ¡kovės įsigytas registruotos santuokos su atsakovu metu, tačiau surinktais įrodymais buvo paneigtas sutuoktinių turto bendrumo principas, minėtas turtas, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė.

IÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 178, 185, 186, 189, 197 straipsniai).

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė, kreipiantis į teismÄ patyrė 50,00 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidų (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas), kurios, ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, priteistinos ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,  n u s p r e n d ž i a :  Ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti, jog gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.  Teisėja Vaida Baumilė