cd5b358b-005c-4afb-a810-d2aa8dc7a12c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-5571-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01370-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. E., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. E. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. buvo laikomas areÅ¡tinėje pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas, t. y. kameros plotas buvo apytiksliai 6 kv. m ir joje jis gyveno su dar 2–3 asmenimis. Mano, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulių psichologinių sukrėtimų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinę depresijÄ , taip pat pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus.

Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2018 metais Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas Å¡iais laikotarpiais: 2018 m. balandžio 4–13 d. bei 2018 m. liepos 10–13 d. ir ploto norma visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, t. y pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau nei 5 kv. m.

Pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vykdydamas operatyviÄ jÄ bei periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, atliko Marijampolės AVPK areÅ¡tinės patikrinimus ir higienos normų pažeidimų nenustatė. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesiskundė dėl sveikatos bÅ«klės ar netinkamų kalinimo sÄ lygų, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės priteisti 500 Eur neturtinę žalÄ negrindžiamas jokiais raÅ¡ytiniais ar kitais leistinais skundo pagrindÄ patvirtinančiais įrodymais.

Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo jokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, atlyginimÄ neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų jo kalinimo sÄ lygų Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar kalinimo įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės atstovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo Marijampolės AVPK laikotarpiu areÅ¡tinės kameroje buvo mažai vietos, t. y. trÅ«ko ploto. EŽTT praktikoje suformuota nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo (sulaikymo) sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje V.

B. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 9967/06) 30 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, Nr. 60800/08), 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99); taip pat žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013). EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Aptariant nagrinėjamam atvejui taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog asmenų laikymo ir jų kalinimo areÅ¡tinėse sÄ lygų vertinimo atvejais taikytina ne Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m), o bÅ«tent Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 61-2361) 80 punkte įtvirtinta 5 kv. m ploto norma (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 4 d., žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-552/2020, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-587-556/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 58 punkte įtvirtinta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinės 8 kameroje, kurios plotas, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, 6,37 kv. m ir kurioje jis gyveno vienas (b. l. 12, 21). Pareiškėjas 2018 m. liepos 10–13 d. buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinės 9 kameroje, kurios plotas, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, 5,01 kv. m (b. l. 12, 21) ir kurioje jis buvo vienas (b. l. 12, 21).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte įtvirtintÄ reikalavimÄ , kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės valdžios institucijos (Marijampolės AVPK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. E. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė