cd53615c-4b2f-4912-9cbf-6904dc907cee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-13-340/2016Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.; 2.3.2.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S)           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei (apeliantei) D.

B., ieÅ¡kovės atstovei advokatei V. Ž., atsakovų atstovams D. A., R. A., advokatui M. S., teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. B., A. B., sodininkų bendrijai „Ateitis“ dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovo J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. B. dėl pažeistų teisių gynimo (tretieji asmenys L.

P., M. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos).IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad jai priklausančio žemės sklypo Nr. 381, unikalus Nr. 0101-0048-0219, ir atsakovui J. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 380, unikalus Nr. 0101-0048-0329, riba pagal UAB „Geoksis“ parengtÄ planÄ yra taÅ¡kas 4 (koordinatės x – 6064198,17, y – 591171,97) ir taÅ¡kas 11 (koordinatės x – 6064176,78, y – 591182,12).

PaaiÅ¡kino, kad 2006-05-27 dovanojimo sutarties pagrindu jai nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijoje „Ateitis“ esantis 0,0759 ha bendro ploto žemės sklypas Nr. 381, unikalus Nr. 0101-0048-0219, kuris privatizavimo metu buvo suformuotas pagal preliminarius matavimus. Å is žemės sklypas buvo privatizuotas 1994-05-10 pagal 1992-08-20 žemės sklypo planÄ â€“ 0,0600 ha žemės sklypas ir 0,0159 ha ploto papildomai privatizuota nenaudojama sodininkų bendrijos „Ateitis“ žalioji zona. Sklypas ribojasi su atsakovui J.

B. priklausančiu 0,1115 ha bendro ploto žemės sklypu Nr. 380 bei Sauliui A. V. priklausančiu 0,0815 ha bendro ploto žemės sklypu Nr. 382. Pietinėje dalyje sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendro naudojimo keliu, kuris ribojasi su 0,0690 bendro ploto žemės sklypu Nr. 378, priklausančiu atsakovei A. B., žemės sklypu Nr. 380, priklausančiu atsakovui J. B., bei 0,0612 ha bendro ploto žemės sklypu Nr. 379, priklausančiu trečiajam asmeniui L. P.. Trečiajam asmeniui Sauliui A. V. priklausantis žemės sklypas Nr. 382 ribojasi su M.

B. priklausančiu 0,0991 ha bendro ploto žemės sklypu Nr. 383. Atliekant ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, jie buvo derinami su kaimyninių žemės sklypų savininkais, t. y. su S. A. V. (sklypo Nr. 382) ir J. B. (sklypo Nr. 380). IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,0759 ha, o atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius ieÅ¡kovės siÅ«lomas žemės sklypo ribas lieka 0,0700 ha dydžio sklypas. Tačiau atsakovas J. B. su ieÅ¡kovės nustatytomis žemės sklypo ribomis nesutiko, nurodydamas, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos kerta atsakovui priklausančio žemės sklypo ribÄ bei keliÄ , skiriantį ieÅ¡kovei ir A.

B. priklausančio žemės sklypo Nr. 378 ribas. Atsakovui J. B. priklausančio 0,1115 ha bendro ploto žemės sklypo Nr. 380 geodezinius matavimus atliko UAB „Geoteka“. Nors žemės sklypo Nr. 380 plotas atitinka privatizavimo plotÄ , tačiau atsakovas J. B., atlikdamas savo sklypo kadastrinius matavimus, neatsižvelgė į aplinkinę (iÅ¡orinę) sodo bendrijos nustatytÄ ribÄ pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo ribų koordinavimo planÄ , bei į pagrindinio kelio iÅ¡sidėstymÄ generaliniame plane ir natÅ«roje, taip pat į realiai naudojamÄ Å¾emės plotÄ .

Atsakovo J. B. kadastrinių matavimų plane žemės sklypo Nr. 380 taÅ¡kas 6 ir taÅ¡kas 7 neatitinka SB „Ateitis“ iÅ¡orinės ribos pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo teritorijos ribų koordinavimÄ . Byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadose 2 priede yra apskaičiuota, kad taÅ¡kas 6 nuo iÅ¡orinės ribos yra nutolęs – 53 cm, taÅ¡kas 7 – 89 cm. Atsakovas palieka laisvÄ Å¾emės plotÄ , kuris sudaro ~ 21 kv. m ir tokiu bÅ«du stumia savo sklypÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypo Nr. 381 ribas ir įsiterpia į jį 27 kv. m.

Pagal atsakovo parengtÄ planÄ Å¡alutinis kelias esantis tarp žemės sklypų Nr. 380, Nr. 379 ir Nr. 378 sudaro 4,5 m, tuo tarpu pagal generalinį planÄ jis turi bÅ«ti – 4 m (t. I, b. l. 1-3; t. IV, b. l. 86-89; t. V, b. l. 99).Atsakovai J. B. ir A. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės pateiktas planas, pagal kurį praÅ¡oma nustatyti žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 ribas, parengtas nesilaikant nekilnojamojo daikto planams ir kadastro duomenims, formoms, turiniui ir parengimui bei kadastro duomenų bylos suformavimui keliamų reikalavimų bei žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių nustatymo.

Pagal galiojantį SB „Ateitis“ iÅ¡planavimo projektÄ , žemės sklypas Nr. 380, priklausantis atsakovui J. B., ir žemės sklypas Nr. 379 (L. P.) turi vienÄ bendrÄ ribÄ , kurios ilgis 28,18 m ir kuri negali bÅ«ti keičiama, nes žemės sklypo Nr. 379 kadastriniai matavimai yra įregistruoti vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovė yra užėmusi bendro naudojimo keliÄ ir atsakovo J. B. sklypo dalį bei bando ant bendro naudojimo kelio, kur neteisėtai pastatyta tvora, perkelti savo žemės sklypo ribÄ (t.

IV, b. l. 118-120).Atsakovas J. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, jog žemės sklypo Nr. 380 ir žemės sklypo Nr. 381, esančių sodininkų bendrijoje „Ateitis“, ribos nustatomos pagal 2008-05-25 UAB „Geoteka“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planÄ ; įpareigoti ieÅ¡kovę nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , ribojančiÄ atsakovui priklausantį žemės sklypÄ Nr. 380 ir ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ Nr. 381 bei ribojančiÄ ieÅ¡kovei žemės sklypÄ ir bendro naudojimo keliÄ , esantį tarp žemės sklypo Nr. 381 ir žemės sklypų Nr. 378 ir Nr. 379; pripažinti negaliojančiu 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedÄ Nr. 1 – sodininkų bendrijos „Ateitis“ sodo sklypo Nr. 381 planÄ , pripažinti negaliojančia 1994-05-10 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0759 ha valstybės žemės sklypo pardavimo T.

R., pripažinti negaliojančiais 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje dėl 0,0759 ha žemės sklypo paveldėjimo iÅ¡ T. R. bei 2006-05-27 dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0759 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kino, kad 1985-1986 metais jam buvo paskirtas 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypas Nr. 380, esantis SB „Ateitis“. 1988-06-17 atsakovas gavo leidimÄ Å¾emės sklype statyti sodo namelį ir Å«kinį pastatÄ . 1989-02-01 atsakovas suderino sodo namelio ir Å«kinio pastato projektÄ ir pastatė pastatus. 1992-08-20 buvo sudarytas atsakovui suteikto 1115 kv. m.

žemės sklypo Nr. 380 planas. 1993 m. jis gavo sutikimÄ padidinti jam suteikto ir naudojamo žemės sklypo Nr. 380 plotÄ iki 0,1115 ha SB „Ateitis“ laisvo žemės fondo sÄ skaita. 1994-05-10 atsakovas nupirko iÅ¡ valstybės 0,1115 ha žemės sklypÄ Nr. 380. Žemės sklypo plotas buvo nustatytas preliminariais matavimais. Maždaug prieÅ¡ 2006 m. atsakovo buvęs kaimynas V. R. (ieÅ¡kovės tėvas), kuriam priklausė žemės sklypo Nr. 381, pastatė betoninę tvorÄ , ribojančiÄ atsakovo žemės sklypo ribÄ ir dabartinę ieÅ¡kovės žemės sklypo ribÄ bei ribojančiÄ bendro naudojimo keliÄ tarp sklypų Nr. 378 ir Nr. 379, neturėdamas tam reikalingų sutikimų.

Atsakovas ieÅ¡kovės siÅ«lomo plano nepasirašė, nes ieÅ¡kovės žemės sklypo riba eina per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , užeidama net už ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo tvoros. 2008 m. gegužės mėnesį UAB „Geoteka“ pagal atsakovo užsakymÄ atliko atsakovo žemės sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimo bylÄ . Atsakovas pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti jo žemės sklypo ribų parodymų paženklinimo aktÄ , tačiau ieÅ¡kovė pasiraÅ¡yti atsisakė. 1992 m. ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas buvo neteisėtai padidintas ne SB „Ateitis“ laisvos žemės fondo sÄ skaita, o SB „Ateitis“ bendro naudojimo kelių sÄ skaita.

IeÅ¡kovės tėvas, kuris 2006 m. padovanojo ieÅ¡kovei jam tuo metu priklausantį žemės sklypÄ Nr. 381, sutiko su jam gretimo žemės sklypo Nr. 382 plotu. S. A. V. priklausančio žemės sklypo Nr. 382 plotas buvo padidintas maždaug 73 kv. m. ieÅ¡kovės žemės sklypo ploto sÄ skaita. Nurodo, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės žemės sklypas sumažėjo jos pačios tėvo, buvusio žemės sklypo savininko, valia, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai bando sugrÄ Å¾inti jos tėvo prarastÄ nuosavybę atsakovo sÄ skaita (t.

I, b. l. 111-114, 140-142; t. III, b. l. 55-58). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedÄ Nr. 1 – sodininkų bendrijos „Ateitis“ sodo sklypo Nr. 381 planÄ , pripažinti negaliojančia 1994-05-10 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0159 ha valstybės žemės sklypo pardavimo T. R., pripažinti negaliojančiais 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje dėl 0,0159 ha žemės sklypo paveldėjimo iÅ¡ T.

R. bei 2006-05-27 dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0159 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo ieÅ¡kovei, atsisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-02 nutartimi atsakovo atsisakymÄ priėmė ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė (t. V, b. l. 70, 84-85).Bylos nagrinėjimo metu atsakovo J. B. atstovai žodžiu atsisakė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto valstybinės žemės pardavimo T. R., 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo paveldėjimo iÅ¡ T.

R. ir 2006-05-27 dovanojimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo dovanojimo ieÅ¡kovei pripažinimo negaliojančiais (t. V, b. l. 109). IeÅ¡kovė D. B. prašė atsakovo J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad pagal atsakovo pateiktÄ statybos leidimÄ Nr. 4754 bei atsakovo pateiktÄ Å¾emės sklypo Nr. 380 privatizavimo schemÄ matosi, kad sklypo ribų ilgiai skiriasi: sklypo riba kadastrinių matavimų plane nuo taÅ¡ko 2 iki taÅ¡ko 3, einanti iÅ¡ilgai bendro naudojimo kelio pasikeitė nuo 10 m (leidimas statybai) iki 12 m (privatizavimo planas), o kadastrinių matavimų byloje iki 12,06 m, todėl sklypo Nr. 380 padidėjimas vyko ne tik pelkių sÄ skaita, bet ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo sÄ skaita.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovės tėvui pasiraÅ¡ius gretimo žemės sklypo Nr. 382 paženklinimo-parodymo aktÄ , minėtas sklypas buvo padidintas 73 kv. m ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo sÄ skaita. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iÅ¡ esmės visi aplinkiniai sklypai yra aptverti tvora. Atsakovas teigdamas, kad ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas yra uždengęs dalį sodininkų bendrijos kelio ir kelio teritorijoje pastatyta tvora ir dėl Å¡ios priežasties neteisėtai užvaldyta atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis ir kelias, nenurodo, kurio žemės sklypo – Nr. 381 ar Nr. 378 – ribos neatitinka generalinės sodininkų bendrijos schemos.

Atsakovui nesutikus su ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribomis, ieÅ¡kovė savo teisę galėjo apginti tik teismine tvarka, todėl ieÅ¡kovė pasiÅ«lė kompromisÄ , kad jos sklypas sumažėtų 0,0058 ha, nepretenduodama keisti sklypo ribas ar reikÅ¡ti pretenzijas kito sklypo sÄ skaita iÅ¡saugoti privatizuoto sklypo plotÄ (t. I, b. l. b. l. 155-156).Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, o prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0759 ha valstybinės žemės pardavimo T.

R., atmesti. PaaiÅ¡kino, kad tvirtinant žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 planus ir rengiant dokumentus, kurie buvo perduoti miesto Žemėtvarkos tarnybai, nesutarimų tarp valdybos ir sodininkų nebuvo (t. II, b. l. 43-45, 186-189; t. IV, b. l. 140-141).Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba Å¡alių ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių nustatymÄ atliekant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo, praÅ¡ymų įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kuriomis remiantis ir atliekami sklypų matavimai.

Atsakovo pateiktas planas neatitinka kadastrinių matavimų planams keliamų reikalavimų, nes nesuderintas su valstybės įgaliota institucija, todėl Å¡is planas negali bÅ«ti tinkamu įrodymu byloje (t. I, b. l. 158-159; t. II, b. l. 111-112; t. IV, b. l. 147-151). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė, žemės sklypo Nr. 380 (unikalus numeris 0101-0048-0329) ir žemės sklypo Nr. 381 (unikalus Nr. 0101-0048-0219), esančių sodininkų bendrijoje „Ateitis“, ribas pagal 2008-05-25 UAB „Geoteka“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planÄ ;

įpareigojo ieÅ¡kovę D. B. (RevkovskÄ ) nugriauti tvorÄ , ribojančiÄ atsakovui J. B. priklausantį žemės sklypÄ Nr. 380 ir ieÅ¡kovei D. B. (Revkovskai) priklausantį žemės sklypÄ Nr. 381 bei tvorÄ , ribojančiÄ ieÅ¡kovės D. B. (Revkovskos) žemės sklypÄ ir bendro naudojimo keliÄ , esantį tarp žemės sklypo Nr. 381 ir žemės sklypų Nr. 378 ir Nr. 379; priėmė atsakovo J. B. atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to ieÅ¡kovei D. B. (Revkovskai), dalyje dėl 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto valstybinės žemės pardavimo T.

R., 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo paveldėjimo iÅ¡ T. R. ir 2006-05-27 dovanojimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo dovanojimo ieÅ¡kovei pripažinimo negaliojančiais; Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ dėl 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto valstybinės žemės pardavimo T. R., 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo paveldėjimo iÅ¡ T.

R. ir 2006-05-27 dovanojimo sutarties dalyje dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo dovanojimo ieÅ¡kovei pripažinimo negaliojančiais nutraukė.Konstatavo, jog ieÅ¡kovės sklypas Nr. 381 yra užėmęs dalį kelio, skiriančio ieÅ¡kovės sklypÄ Nr. 381 ir sklypus Nr. 210, Nr. 211, Nr. 211a ir Nr. 212a bei dalį pravažiavimo, skiriančio ieÅ¡kovės ir atsakovės A. B. sklypÄ Nr. 378. Pagal SB „Ateitis“ generalinį planÄ pravažiavimas tarp ieÅ¡kovės sklypo Nr. 381 ir atsakovės A. B. sklypo Nr. 378 turi bÅ«ti apie 4,5 m pločio.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės sklypo ir atsakovės A. B. sklypo kadastriniai matavimai nėra įregistruoti, teismas vertindamas minėto pravažiavimo ribas ir plotį vadovavosi generaliniu planu, o ne atsakovės A. B. pastatyta tvora, atribojančia šį pravažiavimÄ . Nustatė, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane koordinatės taÅ¡kas 1 ir atsakovės pateiktame koordinatės taÅ¡kas 5 yra tapatÅ«s. Vertindamas ieÅ¡kovės ir atsakovų pateiktus žemės sklypo planus, nustatė, jog pravažiavimas nuo ieÅ¡kovės sklypo (koordinatės taÅ¡kas 5 pagal atsakovų planÄ ) iki A.

B. sklypo ribos (pagal generalinį planÄ ) yra tik 2,85 m, kas neatitinka SB „Ateitis“ generalinį planÄ . IeÅ¡kovės pateiktame plane Å¡is atstumas nėra nurodytas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu Sauliumi A. V., turinčiu nuosavybėje sklypÄ Nr.382, taikos sutartį, kurios pasėkoje bendru sutarimu jų bendra sklypų riba pasistÅ«mė ir sumažino ieÅ¡kovės sklypo plotÄ 60 m2. Ä®vertinus tai, jog ploto sumažinimas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre, jis laikytinas paklaida, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo normatyvus.

Tačiau, pagal nuostatų 1 priedÄ maksimali ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų nustatymo paklaida gali bÅ«ti iki 56 m2 (0,02 x ?0,0759), tuo tarpu nustačius ribÄ su Sauliumi A. V. Å¡i paklaida yra virÅ¡yta. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nustačius žemės sklypo ribas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , sklypo plotas bÅ«tų sumažintas, kas neatitinka suformuotos kasacinės instancijos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis Nr. 3K-3-539/2005). Nustatęs, jog žemės sklypo Nr. 382, priklausančio Sauliui A.

V., kadastriniai matavimai yra įregistruoti, nenuginčyti, ginčo su ieÅ¡kove dėl Å¡io sklypo ribų nėra, todėl minėto sklypo įregistravimo aplinkybių teismas nevertino. Vertindamas atsakovų pateiktÄ planÄ (t. V, b. l. 73), konstatavo, jog Å¡is planas maksimaliai atitinka generalinį planÄ ir atitinkamai ginčo sklypų privatizavimo planus bei privatizuotus Å¡alių sodo sklypų plotus. Pagal minėtÄ sklypų ribų planÄ atstumai nuo ieÅ¡kovės sklype esančių pastatų iki sklypo ribos bei nuo J.

B. sklype esančių pastatų iki sklypo ribos atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. nustatytus normatyvus. Todėl teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės pateiktu sklypo ribų planu, parengtu UAB „Geoksis“, o rėmėsi atsakovų pateiktu planu, parengtu UAB „Geoteka“. Taip pat nustatęs, jog bendro naudojimo inžinierinių tinklų (vandentiekio) planų SB „Ateitis“ neturi bei nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių vandentiekio įrengimÄ , teismas nelaikė vandentiekio vamzdyno tarp ieÅ¡kovės ir J.

B. sklypo esančia faktine riba. Nurodė, jog Å¡alims nepateikus į bylÄ jokių duomenų (žemės įvertinimo bei ieÅ¡kovės prarandamo ploto), negali bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kovės prarandamo ploto, virÅ¡ijančio leistinÄ paklaidÄ , kompensavimo klausimas. Teismas, vadovaudamasis atsakovų pateiktu planu, parengtu UAB „Geoteka“, sprendė, jog ieÅ¡kovės tvora yra pastatyta atsakovo J. B. žemės sklype Nr. 380, o ieÅ¡kovės tvora nuo A. B. sklypo pusės pastatyta ant pravažiavimo.

Nesant atsakovo J. B. sutikimo ar nustatytam servitutui, ieÅ¡kovės tvoros pastatymas sklype Nr. 380 laikytas savavaliÅ¡ku, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl jos nugriovimo tenkintas. Kadangi į bylÄ nebuvo pateiktas SB „Ateitis“ valdymo organo leidimas statyti tvorÄ ant pravažiavimo tarp ieÅ¡kovės sklypo Nr. 381 ir atsakovės A. B. sklypo Nr. 378, todėl tvora laikyta pastatyta savavaliÅ¡kai, atitinkamai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tvoros nugriovimo taip pat tenkintas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D.

B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ (t. V, b. l. 145-158). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepasisakė dėl generalinio plano patvirtinimo procedÅ«ros ir jei tokia procedÅ«ra buvo, pateikto generalinio plano atitikties patvirtintam generaliniam planui. Byloje yra du sodų bendrijos generalinio plano skirtingų institucijų pateikti egzemplioriai, viename yra užraÅ¡as, kad planas yra potvarkio priedas, nors Å¡i aplinkybė daugiau niekuo nepatvirtinta.

Byloje nėra sodų bendrijos generalinį planÄ patvirtinančio dokumento. Teismas vadovavosi SB „Ateitis“ generaliniu planu, kuris sudarytas vėliau negu privatizavimo planai ir nepasisakė kokio plano pagrindu sudaryti privatizavimo planai, kurie svarbÅ«s nustatant privatizuoto sklypo ribas. VisiÅ¡kai neatsižvelgta į sklypo Nr. 381 privatizavimo schemÄ ir jos iÅ¡sidėstymÄ natÅ«roje ir pokyčius, kuriuos lems teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis iÅ¡skirtinai atsakovo pateiktu kadastrinių matavimų planu.

Žemės sklypų privatizavimo planai sudaryti 1992 m. yra vienodai teisiÅ¡kai patvirtinti SB „Ateitis“ pirmininko, yra lygiaverčiai ir galiojantys.2. Atsakovas J. B. atlikdamas sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus, visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės sklypo Nr. 381 privatizacijos planÄ ir į iÅ¡orinę sodo bendrijos nustatytÄ ribÄ pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo ribų koordinavimo planÄ , bei į pagrindinio kelio iÅ¡sidėstymÄ gen. plane ir natÅ«roje, taip pat natÅ«roje naudojamÄ Å¾emės plotÄ .

Atsakovo kadastrinių matavimų plane sklypo Nr. 380 taÅ¡kas 6 ir taÅ¡kas 7 neatitinka SB „Ateitis“ iÅ¡orinės ribos, pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo teritorijos ribų koordinavimÄ . Tai pavaizduota ekspertizės iÅ¡vadose 2 priede. Apskaičiuota, kad taÅ¡kas 6 nuo iÅ¡orinės ribos yra nutolęs 53 cm, taÅ¡kas 7 – 89 cm. Atsakovas palieka laisvÄ Å¾emės plotÄ , kuris sudaro 21 kv. m ir tokiu bÅ«du stumia savo sklypÄ Ä¯ sklypo Nr. 381 ribas. Atsakovo kadastrinių matavimų plane Å¡alutinis kelias tarp sklypų Nr. 380, Nr. 379 ir Nr. 378 sudaro 4,59 m.

Tuo tarpu pagal generalinį planÄ jis turi bÅ«ti – 4 m.3. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kraÅ¡tinė tarp taÅ¡kų 11 (koordinatės pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomų ribų planÄ x – 6064176.78, y – 591182.12) ir 10 (koordinatės pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomų ribų planÄ x – 6064181.02, y – 591191.52) ties bendro naudojimo keliu tarp sklypų Nr. 380 ir Nr. 378 turėtų bÅ«ti 12 metrų. Priklausomai nuo to, kur nustatytas taÅ¡kas 10, priklauso taÅ¡ko 11 vieta, atstumai ir sklypų 381 ir 380 riba.

Patraukus taÅ¡kÄ 10 link sodų bendrijos teritorijos iÅ¡orinės (tuo pačiu ir atsakovo J. B. sklypo) ribos 1,61 m, ieÅ¡kovei priklausančio sklypo riba lieka savo vietoje pagal faktinį naudojimÄ ir atitinka generaliniame plane nurodytus iÅ¡matavimus. Pagal atsakovui paruoÅ¡tÄ sodo namo statybos projektÄ , leidimÄ ir situacijos planÄ leidimo iÅ¡davimo metu, atstumas nuo statinio iki atsakovo sodo sklypo ribos, t. y. iki kraÅ¡tinės tarp taÅ¡kų 10-9 (ieÅ¡kovės siÅ«lomų ribų plane) turi bÅ«ti 5 metrai, o yra 6,61 m.

Priestato, pažymėto generaliniame plane, atstumas iki nurodytos sklypo ribos turėtų bÅ«ti – 1,47 m, tuo tarpu atsakovo pateiktame kadastrinių matavimų plane Å¡is atstumas yra – 3,18 m. Todėl atsakovo sklypas Nr. 380 nuo aplinkinės sodų bendrijos teritorijos ribos, t. y. nuo pelkės pusės, yra pasistÅ«męs link sklypo Nr. 381 ir 378 apie 2 metrus, o teismo sprendimu sklypų 381 ir 380 riba dar pastumta 2,6 m link sklypo 381, dar jį sumažinant 27 arais.4. Teismas, nurodydamas, kad atstumai nuo ginčo sklypuose esančių statinių atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus ir yra ne mažesnis nei 3 metrai, visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje esančiÄ medžiagÄ ir leidime statyti sklype Nr. 381 nurodytus konkrečius atstumus nuo statinio iki sklypo ribos: sklype Nr. 381 sodo pastatas turi bÅ«ti pastatytas 5 metrai nuo sklypo ribos, o tai visiÅ¡kai atitinka faktinę Å¡iandienos padėtį, nes iki ginčo ribos nuo statinio yra atitinkamai 4,67 metro ir 4,91 metro.

Sklypas iki vandentiekio vamzdžio, kuris natÅ«roje buvo tiesiamas ties sklypų ribomis, sutampančio su faktine ginčo riba tarp sklypų Nr. 380 ir 381, faktiÅ¡kai buvo naudojamas ieÅ¡kovės, kÄ patvirtina ir sklypo reljefas – skirtingas sklypų Nr. 381 ir 382 aukÅ¡tis: sklypas Nr. 381 yra aukÅ¡tesnis už sklypÄ Nr. 380, žemės tiek sklypo riba prilaiko sienelė ir jos vietoje nebaigta statyti tvora.5. Aplinkybė, kad SB „Ateitis“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių duomenis apie sodų bendrijoje esančio vandentiekio sistemÄ , nepaneigia fakto, kad tokia vandentiekio sistema yra, kad ji turi bÅ«ti prižiÅ«rima sodų bendrijos žemės sklypų savininkų lėšomis, kad yra vandens Å¡altinis, iÅ¡ kurio elektros siurblio pagalba vanduo teikiamas sklypams.

Bendrijos vandentiekis yra ir buvo laikomas neformalia sklypo riba. Vamzdis tarp sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 yra toje pačioje vietoje, kas įrodo faktinį žemės naudojimÄ , nepasikeitusi nuo 1984 m. Ä®sigaliojus teismo sprendimui, vandentiekis pilnai atsiduria J. B. žemes sklype, todėl sprendime nurodyta faktinė aplinkybė tapo neiÅ¡tirta ir nenustatyta, nors tai susiję su sodų bendrijos bendro naudojimo turtu. Sprendimu nurodoma sklypų ribos atstatymÄ pagal generalinį planÄ , tačiau neįvertinta, jog pagal tokiÄ situacijÄ ieÅ¡kovės sklypas lieka be vandens ir ieÅ¡kovė bus priversta nustatyti kitame sklype servitutus arba įsivedinėti vandentiekį naujai.6.

Sprendime nepasisakyta dėl akivaizdžios faktinės aplinkybės, jog tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų žemės sklypai aptverti, atsakovai bendro naudojimo keliÄ užtvėrė įvažiavimo vartais ir bendro naudojimo keliÄ tarp sklypų Nr. 378 ir 380 naudoja iÅ¡skirtinai savo reikmėms. Ä®važiavimo vartai yra atsakovams priklausančio sklypo Nr. 378 tvoros tęsinys, kas įrodo, kad tverdami Nr. 378 sklypo tvorÄ , atsakovai pripažino faktines sklypų ribas ir jų neginčijo. Matininkai nustatydami sklypo ribas taip pat vadovavosi sklypų tvoromis, kaip faktiniu sklypo riboženkliu.7.

Teismas sprendime neatkreipė dėmesio į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės 2 priedÄ â€“ suvestinį sodų sklypų planÄ pagal generalinį sodų bendrijos planÄ , pagal preliminariais matavimais suprojektuotus žemės sklypus ir pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus po geodezinių matavimų sklypus dėl ieÅ¡kovės ir atsakovų (abu žemės sklypai, nes tai buvo svarbu sprendžiant tvoros nugriovimo klausimÄ ) iÅ¡sidėstymo kelio atžvilgiu. Atsakovams priklausantis ir esantis lygiagrečiai prieÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , sklypas Nr. 378, kadastrinis Nr. 0101/0048:82 nebuvo tirtas nei užimamo ploto, nei jo vietos bendro naudojimo kelio atžvilgiu.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančios tvoros, skiriančios žemės sklypÄ Nr. 381 ir bendro naudojimo keliÄ prieÅ¡ atsakovams priklausantį sklypÄ Nr. 378, turėjo nustatyti kokia faktinė žemės sklypo Nr. 378 padėtis, iÅ¡analizuoti įrodymus dėl sklypo Nr. 378 atitikimo generaliniam planui, nustatyti jo faktinį plotÄ , tačiau byloje nėra duomenų apie šį žemės sklypÄ , nepateikti duomenys kaip pasikeitė kelio padėtis ar konfigÅ«racija ar sumažėjo žemės sklypas Nr. 378 dėl ieÅ¡kovės veiksmų.8.

Byloje neanalizuota kaip sodų bendrijoje sprendžiamas žemės sklypų aptvėrimo tvora klausimas. Norminiai aktai (aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“) reglamentuoja tvoros reikalavimus ir galimybes statyti tvorÄ be gretimo sklypo savininko sutikimo, jei atitinkamų reikalavimų tvora statoma iki savininkui priklausančios sklypo ribos. Tokios statybos normos buvo numatytos dar 1997-06-20 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 180 „Dėl (duomenys neskelbtini)92 Miestų ir gyvenviečių sodybos“ patvirtintame akte: sklypai nuo gatvės gali bÅ«ti atitveriami ne aukÅ¡tesnėmis kaip 1,8 metro tvoromis ir tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint raÅ¡ytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimÄ , gali bÅ«ti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos.

Sklypo Å¡iaurės (Å¡iaurės rytų, Å¡iaurės vakarų) pusėje Å¡i tvora turi bÅ«ti ažūrinė su didesniu kaip 50% viso tvoros ploto kiaurymių plotu. Kitokios tvoros gali bÅ«ti projektuojamos tik turint notariÅ¡kai patvirtintÄ gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimÄ , kuriame nurodytas tvoros aukÅ¡tis, tipas ir vieta. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jei sklypų ribos nustatomos pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, tai ir tvoros turi bÅ«ti nugriautos. Tačiau Å¡alys ginčijo tarpusavio žemės sklypų Nr. 381 ir 380 ribas.

Å ie sklypai niekaip tiesiogiai nesiriboja su sklypu Nr. 378, todėl visos faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo Nr. 378 suformavimo, jo naudojimo, sklypo Nr. 378 aptvėrimo tvora ir tvoros vieta kelio atžvilgiu pagal privatizavimo schemÄ , generalinį planÄ , atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos ir tik tuomet galėjo bÅ«ti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.9. Nagrinėjant bylÄ buvo analizuojamas, bei palyginamas kitų sklypų atžvilgiu ieÅ¡kovės kadastrinių matavimų planas su kompromisinėmis ribomis, kuris vėliau atsakovo buvo atmestas kaip netinkamas, tačiau teismo eigoje atsakovas ir ekspertai šį dokumentÄ naudojo kaip pagrindÄ : ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis ieÅ¡kovės pateiktu kompromisiniu geodezinių matavimų planu, vietoj to, kad bÅ«tų vadovaujamasi sklypo Nr. 381 privatizacijos schema.

Sprendime nurodyta, kad Å¡alys neprašė papildomos ekspertizės, tačiau visiÅ¡kai nepasisakyta dėl ieÅ¡kovės papildomai pateiktų siÅ«lomų ribų planų, situacijos planų ir kodėl atsakovų planas, nesant byloje pakartotinės ekspertizės, kuris pasisakytų dėl atsakovų kadastrinių matavimų plano pagrįstumo ir teisėtumo, yra labiau atitinkantis generalinį planÄ . Teismas net nesvarstė galimybės, kad atsižvelgiant į faktinį atsakovo sklypo Nr. 380 naudojimÄ ginčo riboje su ieÅ¡kovės sklypu Nr. 381, yra pagrindas norminių aktų nustatyta tvarka žemės sklypui Nr. 380 taikyti paklaidÄ , kuri sudaro 27 kv. m, kas atitinka norminiais aktais leidžiamÄ paklaidos dydį 11,15 arų sklypui.

Prie apeliacinio skundo pridedamas sprendimo pagrindu paruoÅ¡tas lyginamasis ginčo sklypų iÅ¡sidėstymas sodų bendrijos generalinio plano atžvilgiu aiÅ¡kiai parodo, kaip pasikeitė atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 380 riba su sklypais Nr. 381 ir 382.10. Apie sodų bendrijos generalinio plano neatitikimus ir netikslumus nurodoma ir ekspertizės akte: pastatas, esantis žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0048:325) pastatytas iki 1978 m, o 1984 metais sudarant SB „Ateitis“ sklypų 369-383 suplanavimo schemÄ buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, atsižvelgiant į esamÄ pastatÄ , o generaliniame plane į tai neatsižvelgta.

Ekspertai tuo pačiu nurodė, kad po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo kadastrinis Nr. 01/0048:378 plotas 1 aru nesumažėjo, nes generaliniame plane klaidingai paskaičiuotas sklypo plotas ir skirtumas sudaro 72 kv. m. Ekspertai konstatavo, kad panaÅ¡ių klaidų yra padaryta apskaičiuojant ir kitų sklypų plotus. Jei pagal privatizacijos planus ir generaliniame plane klaidingai nurodytÄ konkretaus sklypo plotÄ atliekami geodeziniai matavimai ir „stumdomos“ sklypų ribos pagal privalomÄ generalinį planÄ , iÅ¡ to galima daryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ , kad absoliutus generalinio plano įgyvendinimas bus susietas su visų sodų bendrijos žemės sklypų ir juose esančių pastatų inventorizacija.11.

IÅ¡ bylos medžiagos ir pateiktos ekspertizės akivaizdu, kad ekspertai patikrino tik vienÄ iÅ¡ iÅ¡orinių sodų bendrijos ribų, visai nekreipdami dėmesio į kitÄ sodų bendrijos iÅ¡orinę ribÄ , esančiÄ prie Ateities sodo 4-os gatvės, bei į kitus Registrų centre įregistruotus ir neginčijamus suformuotus po kadastrinių matavimų, sodo sklypus. Atlikus kelių SB „Ateitis“ padėties patikrÄ nuo vienos iÅ¡orinės ribos ties sklypu Nr. 380, iki kitos iÅ¡orinės ribos ties Ateities sodų 4-ja gatve, nustatyta, kad kelias ties taÅ¡ku 1 iÅ¡ kadastrinio plano sklypo Nr. 381, atitinka kelių padėtį pagal SB „Ateitis“ generalinį planÄ , bei kadastrinių matavimų pagrindu registruotų sklypų Nr. 212, 212A ir 211A ribos yra teisingos.

Sprendime Å¡ios aplinkybės nebuvo tirtos, o jam įsigaliojus nustatytose ribose bÅ«tų leista koreguoti sodų bendrijos kelių padėtį ir kitų žemės sklypų ribas, sukeliant „ribų griÅ«tį“ visos sodo bendrijos ribose. Kita vertus, nerevizuojant sklypų patvirtintų kadastrinių matavimų ir jų nenuginčijus nustatyta tvarka, norint iÅ¡saugoti absoliutų vienų sodų sklypų privatizuotÄ plotÄ , tas bus galima padaryti tik kito sodo sklypo ploto sÄ skaita, kaip kad dabar atsitiko teismui priėmus sprendimÄ .12.

SB „Ateitis“ bendro naudojimo kelias tarp sklypų Nr. 213, 212, 212A, 211A, 211, 210, 209 ir sklypų 378, 381,382,383 formuojamas atsižvelgiant į sklypų 213, 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 kadastrinius matavimus link iÅ¡orinės sodų bendrijos teritorijos ribos. Nesant nustatytos iÅ¡orinės sodų bendrijos teritorijos iÅ¡orinės ribos, atsakovo sodo sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų plano negalima laikyti atskaitos taÅ¡ku ir nuo jo sklypo matuoti ieÅ¡kovės sklypÄ , jį pastumiant link 213, 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 sklypų ir bendro naudojimo kelio.

Pagal sklypų 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 kadastrinius matavimus, bendro naudojimo kelias tarp minėtų sklypų ir ieÅ¡kovei priklausančio sklypo atitinka keliamus reikalavimus ir generalinį planÄ tiek sklypų vietos, tiek kelio pločio atžvilgiu. Nuo Å¡ių Registrų centre užregistruotų sklypų imami atskaitos taÅ¡kai ir skaičiuojamas kelio plotis, kuris pagal generalinį planÄ yra 4 metrai. Taip yra nustatomi taÅ¡kai: 12, 3 ir 2 (pagal ieÅ¡kovės teismui pateiktÄ UAB „Geoksis“ paruoÅ¡tÄ ribų planÄ ).

Taigi atsižvelgiant į užregistruotus sklypus, kelias yra generalinio plano nustatytoje vietoje, ieÅ¡kovei priklausančio sklypo tvora riboja tik jai priklausantį sklypÄ . Ekspertizės dokumentuose sodų bendrijos plėtra fiksuota link iÅ¡orinės sodų bendrijos ribos ties atsakovo sodo sklypu Nr. 380 – Å¡i sodų bendrijos teritorija buvo prijungta prie kolektyvinio sodo teritorijos vėliau, kai sklypai 209-213 jau buvo suformuoti. Todėl sodų sklypų plotų, ribų patikra negali bÅ«ti vykdoma nuo sklypo 380 link sklypų 209-213.13.

Vadovaujantis sodų bendrijos generaliniu planu sodų sklypų Nr. 382 ir 381 riba nuo 30 m ilgio sutrumpėjo iki 28,51 m, t. y. – 1,49 m ir Å¡is skirtumas buvo įskaičiuotas į atsakovo sklypo plotÄ . Å i aplinkybė nurodo, kad atsakovo žemės sklypo konfigÅ«racija keitėsi, tačiau pilnai iÅ¡saugant bendrÄ privatizuotÄ sklypo plotÄ . Atsižvelgiant į tai, kad sklypų Nr. 382 ir 381 ribai sutrumpėjus dviem metrais, jau tuomet atsakovo sklypo riba pasislinko į ieÅ¡kovės sklypo pusę dviem metrais, nors privatizacijos plane Å¡i riba nurodyta 30 metrų.

Todėl teismas, pasisakydamas, kad atsakovų pateiktas planas labiausia atitinka generalinį planÄ , visiÅ¡kai nevertino Å¡ios situacijos ir ieÅ¡kovės siÅ«lomo kompromiso.14. IeÅ¡kovės sklypo privatizacijos plane matyti, kad sklypo Nr. 381 riba su bendro naudojimo keliu tarp sklypų Nr.381 ir 378 yra 27,8 metro, ieÅ¡kovės teismui pateiktame plane ji sutrumpinta pagal faktinį naudojimÄ iki 26,90 m. Sprendimu riba į ieÅ¡kovės žemės sklypo pusę pastumiama dar 2,60 metro ir kraÅ¡tinė tarp taÅ¡kų 1 ir 2 pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomų ribų planÄ sutrumpėja nuo 27,8 iki 24,30 m, bet tokiais veiksmais pilnais iÅ¡saugomas atsakovų privatizuotas žemės sklypo plotas, nemažinant jo nei centimetru.

Tuo tarpu sprendimo pagrindu sklypo Nr. 381 plotas nuo 7,59 aro sumažės iki 6,34 aro, t. y. daugiau negu 2 kartus virÅ¡ys leistinÄ paklaidÄ . Teismas neatsižvelgė, kad generalinio plano atžvilgiu sklypas Nr. 378 užima dalį kelio, skiriančio sklypus Nr. 381 ir 378, o jo riba palei bendro naudojimo keliÄ tarp sklypų Nr. 209, 208 ir 378 yra ilgesnė l,5 m: pagal generalinį planÄ ji turi bÅ«ti 20 metrų, tačiau pagal atsakovų pateiktÄ planÄ yra 21,5 m. Ribos ilgis, palei Å¡alutinį keliÄ prieÅ¡ais sklypÄ Nr. 381 pagal generalinį planÄ turi bÅ«ti 32 m, bet sutrumpėja 1,55 m ir gaunasi 30,45 m.

Riba, prieÅ¡ais sklypÄ Nr. 380 pagal generalinį planÄ , turi bÅ«ti 18 metrų, tačiau yra 21,37 m, t. y. ilgesnė net 3,37 m lyginant su generaliniame plane nurodyta riba.15. Teismas sprendime nevertino sklypo Nr. 382 kadastrinių matavimų registracijos pagrindų, tačiau nors ir nurodė ieÅ¡kovės ir Sauliaus A. V. (382 sklypo savininko) sudarytÄ taikos sutartį, tačiau neatsižvelgė ir nepasisakė, kodėl Å¡alys jÄ sudarė ir kodėl teismas jÄ tvirtino, jei nurodo, kad sklypo ploto paklaida pagal privatizuotÄ sklypo plotÄ yra didesnė nei leidžiama norminiais aktais.

Byloje pateikti dokumentai dėl žemės sklype Nr. 382 pastatyto statinio gyvenamojo namo ir jo atstumų nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo. Ieškovė atsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad generalinis planas neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, kadangi jis niekuomet nebuvo pagrįstas tiksliaisiais matavimais, jame, skaičiuojant plotus padaryta aritmetinių klaidų, tuo labiau kad nuo sklypo suteikimo momento iki kadastrinių matavimų yra nusistovėjęs faktinis sklypų naudojimas, kurį patvirtina sklypų savininkų sklypuose statyti statiniai ir tvoros.16.

Sprendimu nustatant sklypų ginčo ribas, ko pasėkoje sumažėja ieÅ¡kovės sklypas, turėjo bÅ«ti sprendžiamas kompensacijos klausimas, atsižvelgiant į abiejų sklypų savininkų interesus, o ne tik iÅ¡skirtinai ginti vieno interesÄ .

17. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius žemės sklypo ribas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , sklypo plotas bÅ«tų sumažintas, kas neatitinka suformuotos kasacinės instancijos praktikos. Tačiau sprendimu nustatė ginčo sklypų ribÄ pagal atsakovo sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus, patraukiant sklypo ribÄ ieÅ¡kovės sklypo Nr. 381 link 2,60 m, taip sklypÄ sumažinant dar 27 kv. metrais. Sprendime nepasisakyta dėl tokio sprendimo pagrindų ir kaip toks sprendimas atitinka kasacinės instancijos formuojamÄ praktikÄ .18.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiÅ¡kinimo ir taikymo (LAT nutartis Nr. 3K-3-48/2009), nurodė, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979-06-18 ir 1987-03-05 nutarimuose patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose.

Pagal iki 1994-07-12 galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį, žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis Å¡io kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ministrų tarybos 1979-06-18 nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiÅ¡ka kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektÄ , žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas iÅ¡duoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktÄ .

Ministrų tarybos nutarimÄ keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogiÅ¡kÄ sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarkÄ . Nurodyti teisiniai pagrindai siejami su kita, reikÅ¡minga civilinėje byloje norminiais aktais nustatyta tvarka: statybų kolektyviniuose soduose ar sodų bendrijų žemės sklypuose. Sodo namelių statyba ir jų vieta projektuotuose kolektyvinių sodų sklypuose buvo numatyta planuose.

IeÅ¡kovė, atsakovai ir A. S. V. pateikė statybos leidimus ir statinių projektus, kuriuose nustatytas atstumas nuo statinio iki sklypo ribos. Statybos leidimas ir sklypo planas patvirtina faktÄ kaip buvo naudojamasi žemės sklypu iki privatizacijos. Teismui nustačius naujas sklypų ribas, kiekvienas žemės sklypas savo ribas turės koreguoti pagal fakto neatitinkantį generalinį planÄ , tačiau koreguojant sklypo ribas, nėra galimybės koreguoti statinių vietÄ , o statiniai pastatyti pagal leidimus, konkrečiai pagal planÄ nustatytoje vietoje.

Ä®sigaliojus teismo sprendimui, sklype Nr. 381 esančiam sodo namui nebelieka nurodyto dokumentuose ir reikalingo minimalaus atstumo nuo pastato sienos iki gretimo sklypo Nr. 380 ribos, kas prieÅ¡tarauja 1985-12-16 metais iÅ¡duotam statybos leidimui, pagal kurį atstumas nuo pastato sienos iki gretimo sklypo sudarė 5 m.19. Su apeliaciniu skundu teikiamas UAB „Geoksis“ aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir papildomas situacijos planas su koordinatėmis, sudarytas atsižvelgiant į priimtÄ teismo sprendimÄ , vertintinas ne kaip naujai pateikiamas įrodymas, o kaip specialių žinių turinčio juridinio asmens paaiÅ¡kinimas byloje pagal faktines aplinkybes ir teismo sprendimÄ .Atsakovai J.

B. ir A. B. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimÄ ; nepriimti UAB „Geoksis“ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to; priteisti 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. V, b. l. 178-188). AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi naujai teikiami įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo metu.2. Teismas sprendime tinkamai įvertino aplinkybes, kurių pasėkoje susidarė situacija, kai ieÅ¡kovė po ekspertizės iÅ¡vadų, įrodžiusių, kur yra ieÅ¡kovų privatizacijos laikotarpiu privatizuotas papildomas žemės plotas, taip pat įvertino ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningus siekius plėsti savo sklypÄ atsakovų žemės sÄ skaita.

IeÅ¡kovė, atiduodama savo žemės dalį (60 kv. m.) S. A. V., sÄ moningai nebandė formuoti savo sklypo jiems priklausančios žemės kryptimi, o neteisėtai bandė užimti atsakovams priklausantį žemės plotÄ .3. Apeliantė klaidina teismÄ , jog atliekant ekspertizę pagrindu buvo imtas UAB „Geoksis“ atliktas geodezinių matavimų planas. Ekspertizės įstaiga aiÅ¡kiai nurodė, kokius analizavo duomenis bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sklypas Nr. 381 neatitinka sodų bendrijos generalinio plano, o atsakovo sklypo Nr. 380 planas atitinka generalinį planÄ .4.

Valstybinės energetikos inspekcijos 2010-06-15 atlikta elektros stulpo vietos ant šalutinio kelio ekspertizė taip pat patvirtina, kad ieškovė neteisėtai yra užėmusi dalį šalutinio kelio.

5. Ginčo atveju yra reikalingas normatyvÄ atitinkantis kelio plotis (Å¡alutinio kelio) tarp sklypų Nr. 381 ir Nr. 378, nes Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai neleistinai susiaurintas įvažiavimas (2,85 m). Sulyginus ieÅ¡kovės pateiktus apeliacinės instancijos teismui 2 planus, pati ieÅ¡kovė rodo jos sklypo dalies užėjimÄ ant Å¡alutinio kelio bei užėjimÄ ant atsakovo Nr. 380 sklypo bei pateikia atsakovo sklypo kitus kraÅ¡tinių ilgius, negu atsakovas bei Registrų centro iÅ¡ankstinės patikros dokumentai.

IeÅ¡kovė siÅ«lo sumažinti atsakovės A. B. sklypÄ Nr. 378, nors atsakovė turi 690 kv. m sklypo plotÄ . Tačiau ieÅ¡kovė schemoje nurodo 656 kv. m atsakovės sklypo plotÄ , t. y. siekia sumažinti atsakovės sklypÄ 34 kv. m, kas prieÅ¡tarauja privatizacijos dokumentams, Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos tikrinimo aktui.6. IeÅ¡kovės siÅ«lomas kompromisinis variantas yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismui pateiktoje spalvotoje schemoje nurodoma, jog: ieÅ¡kovės sklypo kraÅ¡tinė, skirianti ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypus, kuri iki privatizacijos buvo 24 m po privatizacijos pailgėjo 2 m 50 cm (tai matyti generaliniame plane), ir sudaro 26,5 m.

Bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovė atidavė savo noru S. V. 2 m 10 cm. IeÅ¡kovei atidavus dalį žemės, turėtų linijos ilgis bÅ«ti 24 m 40 cm. Tačiau ieÅ¡kovės pateiktame plane Å¡i kraÅ¡tinė taÅ¡kuose 4 – 1 yra 25 m 62 cm, t. y. vietoj sutrumpėjimo ji pailginta, ne tik, kad paliekamas užimtas Å¡alutinis kelias, neatsitraukta nuo jo 1 m 22cm, bet kraÅ¡tinė tapo ilgesnė nei nurodyta generaliniame plane. Prie norimos turėti ieÅ¡kovės kraÅ¡tinės pridėjus S. V. padovanotus 2 m 10 cm, ginčytinos sklypų ribos ilgis virÅ¡ija generaliniame plane pažymėtÄ kraÅ¡tinės ilgį iki 27 m 56 cm.

Taigi ieÅ¡kovė siekia įteisinti Å¡alutinio kelio užėmimÄ .7. Ä®sigaliojus teismo sprendimui ieÅ¡kovė galės naudotis vandentiekiu, nes turi ir turės priėjimÄ prie vandentiekio sistemos. Bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad bendrija neturi tikslių vandentiekio iÅ¡vedžiojimo schemų. Generaliniame plane vandentiekis nėra pažymėtas. Å iuo metu vandentiekio vamzdis riboje tarp atsakovo J. B. sklypo Nr. 380 ir ieÅ¡kovės sklypo Nr.381 yra įtemptas, nes nelegaliai statant ieÅ¡kovei tvorÄ , vamzdis buvo nuimtas nuo laikiklių, numestas ir pastumtas į atsakovo sklypÄ .

Nugriovus ieÅ¡kovės tvoros liekanas, sklypo Nr. 381, vamzdis atsistotų į savo vietÄ ir ieÅ¡kovė toliau naudotųsi vandentiekiu. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčas tarp ieÅ¡kovės (apeliantės) D. B. ir atsakovų J. ir A. B. dėl žemės sklypų ribų teismo buvo nagrinėjamas pakartotinai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; motyvuodama tokį sprendimÄ , teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Jeigu sklypo ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto ploto. Byloje yra pateiktos žemės sklypų privatizavimo bylos, kurių pagrindu buvo privatizuoti tiek ieÅ¡kovo su atsakovu žemės sklypai, tiek ir aplinkiniai žemės sklypai. IeÅ¡kovės D. B. užsakymu UAB „Geoksis“ 2007-02-22 atliko žemės sklypo, esančio Å iaurės g., SB „Ateitis“, sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų bylÄ ( T.1, b. l. 6), ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė atsakovas J.

B.. Atsakovas J. B., žemės sklypo Nr. 380 savininkas, užsakė ir UAB „Geoteka“ atliko Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus ir prašė žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380, esančių S/B „Ateitis“ ribas nustatyti pagal jo užsakymu atliktÄ kadastrinių matavimų planÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡io plano paruoÅ¡imo medžiagos, Å¡io žemės sklypo Ribų paženklinimo akto nepasirašė ieÅ¡kovė D. B. ir trečias asmuo S. V.. Byloje atlikta Geodezinė ekspertizė, kurios pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens Sauliaus A.

V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima dalį ieškovės žemės sklypo. Tuo tarpu ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į šalutinio kelio pusę tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378, bei ieškovės ir atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380, tai patvirtina Ekspertizės akto 2 priedas. Kaip teisingai nurodė apeliantė, būtent ieškovės D.

B. užsakytas ir UAB „Geoksis“ atliktas kadastrinių matavimų planas buvo imtas už pagrindÄ atliekant Geodezinę ekspertizę. Tuo tarpu UAB „Geoteka“ atliktų kadastrinių matavimų planas nebuvo lygintas Ekspertizės 2 priede, t.y. nustatant žemės sklypų Nr. 380 ir Nr. 381 ribų ir plotų nesutapimus pagal įvairius byloje esančius duomenis. Kaip matyti iÅ¡ UAB „Geoteka“ atlikto kadastrinių matavimų plano, žemės sklypo Nr. 380 plotas atitinka privatizavimo plotÄ , tačiau nustačius ginčytinų ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal šį planÄ , bÅ«tų sumažintas ieÅ¡kovės valdomo žemės sklypo plotas.

Paskaičiavimų, kokiu dydžiu Å¡is plotas mažėja, nepateikta ir teismas sprendime apie tai nepasisakė (tokie duomenys neanalizuoti ir ekspertizė metu). Apeliantė nurodė, kad žemės sklypas Nr. 381 sumažės 135 kv. m. plotu, tačiau tam pagrįsti trÅ«ksta duomenų. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tina papildomai nustatyti aplinkybes, kokiu dydžiu sumažės ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas, nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ (parengtÄ pagal atsakovų užsakymÄ ), kaip gali bÅ«ti kompensuojamas tokio ploto netekimas: ar mažinant kurio nors sklypo plotÄ perduodant dalį žemės gretimam sklypui ar kitokiu bÅ«du; ar padalijant trukumÄ abiems sklypams proporcingai privatizuotam žemės plotui ar kitokiu bÅ«du.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo pagrindu nėra teisingas ir ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kadangi pagal jį, ieÅ¡kovė netenka daugiau jos privatizuoto žemės sklypo ploto, nei leistina.Taigi, bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme pripažino, kad byloje atlikta ekspertizė yra nepakankama Å¡alių ginčui dėl sklypų ribų nustatymo iÅ¡spręsti bei akcentavo bÅ«tinumÄ papildomai nustatyti aplinkybes, dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo ploto sumažinimo galimybės ir dėl tokio sumažinimo kompensavimo budo, nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ ;

į paminėtus klausimus galėtų atsakyti turintis specialias žinias asmuo, t.y. ekspertas, tačiau pakartotino bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nei viena iÅ¡ Å¡alių neprašė teismo skirti ekspertizę. Pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas; ginčijamu teismo sprendimu teismas atmetė ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ Â nustatyti, kad jai priklausančio žemės sklypo Nr. 381, unikalus Nr. 0101-0048-0219, ir atsakovui J.

B. priklausančio žemės sklypo Nr. 380, unikalus Nr. 0101-0048-0329, riba pagal UAB „Geoksis“ parengtÄ planÄ yra taÅ¡kas 4 (koordinatės x – 6064198,17, y – 591171,97) ir taÅ¡kas 11 (koordinatės x – 6064176,78, y – 591182,12), iÅ¡ dalies patenkino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nustatė ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 380 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 381 ribÄ pagal atsakovų užsakytÄ ir 2008-05-25 UAB „Geoteka“ parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planÄ bei įpareigojo ieÅ¡kovę nugriauti tvorÄ , ribojantį žemės sklypus. Be kitų argumentų, ieÅ¡kovė (apeliantė ) D.

B. savo apeliacinį skundÄ grindė ir tuo, kad pagal 2014 m vasario 5 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ jos sklypo Nr. 381 plotas sumažėjo nuo privatizuoto ploto 7,59 a iki 6,34 a ploto, t.y. sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas 2015-05-08 nutartimi priėmė ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ Â UAB Geoksis“ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ir papildomÄ situacijos planÄ su koordinatėmis (T.5, b.l. 205-206) Teismas iÅ¡aiÅ¡kino apeliantei jos pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, kuriomis jį grindė apeliacinį skundÄ ; apeliantė prašė skirti ekspertizę, tačiau paaiÅ¡kėjus, kiek preliminariai ekspertizė kainuotų, atsisakė savo praÅ¡ymo.

Pažymėtina, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme metu faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ dalies pasikeitė - ieÅ¡kovė D. B. patikslino savo ieÅ¡kinį, kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Geoksis“ (inž.V. K.) parengtÄ planÄ , analogiÅ¡kÄ kartu su pirminiu ieÅ¡kinio variantu pateiktu kadastrinių matavimų žemės sklypo planui (T.4 b.l. 86-89,90, T. 1, b.l. 6), po to sudarė taikos sutartį su trečiuoju asmeniu S. A. V.; pagal taikos sutartį ji atsisakė nuo 60 kv.m. savo žemės sklypo trečiojo asmens sklypo naudai, dėl jos sklypas sumažėjo iki 699 kv. m. (T.4, b.l. 197-198); taikos sutartis buvo patvirtina, byla Å¡ioje dalyje nutraukta (T.4, b.l. 208-209);

į Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas pakartotinio nagrinėjimo metu.  Atsakovai savo ruožtu atsisakė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo dalies (0,0159 ha) privatizavimo pagrindo ir Å¡io žemės sklypo dalies paveldėjimo ir dovanojimo nuginčijimo (T.5, b.l. 70); civilinė byla Å¡ioje dalyje buvo nutraukta (T.5, b.l. 84-85).Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad visos galimybės iÅ¡tirti pasikeitusiÄ faktinę situacijÄ su ekspertų pagalba buvo iÅ¡naudotos, ir nagrinėjo bylÄ pagal surinktus įrodymus.

IeÅ¡kovės D. B. apeliacinis skundas grindžiamas dviem grupėmis argumentų - apeliantė nesutinka su byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų (generalinio plano, jos sklypo privatizacijos plano ir pan.) teismo vertinimu, taip pat naudojo tÄ patį argumentÄ , kuriuo grindė pirmÄ Â apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo – pasirėmusi kartu su UAB „Geoksis“ pateiktu aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu ir papildomu situacijos planu su koordinatėmis, sudarytu atsižvelgiant į teismo sprendimÄ , teigė, kad teismui patvirtinus sklypų ribÄ pagal atsakovų parengtÄ planÄ , jai priklausančio žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo, t.y. teismas Å¡iuo sprendimu gynė tik atsakovų teises.

Apeliantės argumentai dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleistino sumažėjimo tuo atveju, jeigu įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo sklypų riba nustatyta pagal atsakovų užsakymu 2008-05-25 UAB „Geoteka“ parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planÄ atmetamas, kaip neįrodytas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamoje byloje atsakovai ginčijo ieÅ¡kovės žemės sklypo dalies (0,0159 ha) privatizavimo pagrindÄ ir Å¡io žemės sklypo dalies paveldėjimo ir dovanojimo sandorius, tačiau ieÅ¡kovei sudarius taikos sutartį ir atsisakius nuo jai priklausančio žemės sklypo dalies S.A. V. naudai, atsisakė nuo Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, civilinė byla Å¡ioje dalyje buvo nutraukta. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita.

Tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).Å alių ginčo teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad maksimali leistina paklaida, apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, nagrinėjamu atveju yra ± 56 kv. m. (nuo žemės sklypo, suformuoto atlikus preliminarius matavimus, ploto 0,0759 ha), ir apeliantė, taikos sutartimi atsisakiusi nuo 60 kv. m. žemės sklypo ploto S.A. V. sklypo naudai bylos nagrinėjimo metu, atsisakė nuo sklypo dalies, virÅ¡ijančios leistinÄ paklaidÄ . Byloje atlikta Geodezinė ekspertizė, kurios pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens S. A.

V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieÅ¡kovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima dalį ieÅ¡kovės žemės sklypo. IeÅ¡kovės atsisakymas nuo savo žemės sklypo dalies S. A. V. sklypo naudai negali turėti įtakos ieÅ¡kovės ir atsakovų ginčui dėl jų sklypų ribos nustatymo, nes sklypo plotas pasikeitė ne dėl objektyvių aplinkybių (žemės matavimo prietaisų tobulėjimo), bet dėl pačios sklypo savininkės apsisprendimo; tai, kad ieÅ¡kovė savo valia įteisino savo teisių pažeidimÄ iÅ¡ vienos sklypo pusės, nesuteikia ieÅ¡kovei teisės į praradimo kompensacijÄ kito kaimyninio sklypo sÄ skaita.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė po atsisakymo nuo žemės sklypo dalies nepateikė savo žemės sklypo atnaujintų tikslių matavimų, nėra duomenų apie jos faktiÅ¡kai valdomo žemės sklypo tikslų protÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir patenkinti jos ieÅ¡kinį, t.y. nustatyti jos ir atsakovo sklypų ginčo ribÄ pagal patikslinto ieÅ¡kinio priedÄ â€“ siÅ«lomų ribų planÄ , parengtÄ UAB „Geoksis“ (T.4, b.l. 90); iÅ¡ esmės Å¡is planas tapatus žemės sklypo kadastrinių matavimų planui, pateiktam su pirminių ieÅ¡kiniu, nors faktinė situacija, ieÅ¡kovei atsisakius nuo žemės sklypo dalies, yra pasikeitusi.

Vertinant nagrinėjamos bylos situacija LAT 2009 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 kontekste, ieÅ¡kovė turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kokiu dydžiu sumažės ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas (atsižvelgiant į sumažinto sklypo plotÄ â€“ 0,0699 ha), nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ . Nors ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡kinama pareiga įrodinėti Å¡ias aplinkybes nuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo, tokių įrodymų teismui pateikta nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimali leistina paklaida nuo 699 kv. m. ploto žemės sklypo sudaro 53 kv. m., taigi ieÅ¡kovės sumažinto žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į leistinÄ paklaidÄ , gali sudaryti 646 kv. m. (699-53). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas po teismo sprendimo priėmimo tapo mažesnis, nei 646 kv. m. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Geoksis“ aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir papildomas situacijos planas su koordinatėmis, sudarytas atsižvelgiant į teismo sprendimÄ , kuriuo teigiama, kad patvirtinus sklypo ribÄ ieÅ¡kovės sklypas sumažėtų neleistinumo ribose -1,25 aro, atmetamas, nes nenurodytas paklaidos apskaičiavimo mechanizmas, neatsižvelgta į ieÅ¡kovės kompromiso pasėkoje sumažėjusį žemės sklypo plotÄ .

Apeliantės argumentas, kad nustačius sklypo ribÄ pagal atsakovų užsakymu parengtus kadastrinius matavimus, sklypas sumažinamas dar 27 kv.m., kas virÅ¡ija leistinÄ paklaidÄ , taip pat, kad Å¡is sumažėjimas vertintinas kaip atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380 leistina paklaida, atmetamas kaip neįrodytas.Apeliantės argumentai dėl netinkamo byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų (planų, privatizavimo dokumentų ir pan.) bei susiformavusios faktinės situacijos vertinimo atmetami; apeliantės argumentai pagrįsti įsitikinimu, jog teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , turėjo sutikti pirmenybę privatizacijos schemai ir susiklosčiusiai faktinei situacijai.

Apeliantė nurodė atskirų raÅ¡ytinių įrodymų galimus netikslumus ir neatitikimus, pavyzdžiui,  byloje pateikti generalinio plano skirtingų institucijų pateikti egzemplioriai, viename yra užraÅ¡as, kad planas yra potvarkio priedas, nors Å¡i aplinkybė daugiau niekuo nepatvirtinta, byloje nėra sodų bendrijos generalinį planÄ patvirtinančio dokumento, nelygino generalinio plano su privatizacijos planais, neatsižvelgta į sklypo Nr. 381 privatizavimo schemÄ (apeliacinio skundo argumentas); atsakovo kadastriniai matavimai atlikti visiÅ¡kai neatsižvelgiant ir į iÅ¡orinę sodo bendrijos nustatytÄ ribÄ pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo ribų koordinavimo planÄ , bei į pagrindinio kelio iÅ¡sidėstymÄ gen. plane ir natÅ«roje, taip pat natÅ«roje naudojamÄ Å¾emės plotÄ .

Apeliantė teigia, kad jos pateiktas patikslintas ieÅ¡kinio priedas – siÅ«lomų ribų planas, parengtas UAB „Geoksis“ atitinka pagrindinio kelio iÅ¡sidėstymui gen. plane ir natÅ«roje, taip pat natÅ«roje naudojamÄ Å¾emės sklypui. Teismas nelygino generalinio plano su privatizacijos planais, neatsižvelgta į sklypo Nr. 381 privatizavimo schemÄ , atsakovo kadastriniai matavimai atlikti visiÅ¡kai neatsižvelgiant ir į iÅ¡orinę sodo bendrijos nustatytÄ ribÄ pagal UAB „Geo“ parengtÄ sodo ribų koordinavimo planÄ , bei į pagrindinio kelio iÅ¡sidėstymÄ gen. plane ir natÅ«roje, taip pat natÅ«roje naudojamÄ Å¾emės plotÄ , sklypo Nr. 381 privatizacijos schema ir pan.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės papildomai pateiktų siÅ«lomų ribų planų, situacijos planų ir kodėl atsakovų planas, nesant byloje pakartotinės ekspertizės, kuri pasisakytų dėl atsakovų kadastrinių matavimų plano pagrįstumo ir teisėtumo, yra labiau atitinkantis generalinį planÄ . Apeliantės įsitikinimu, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo sklypas Nr. 380 nuo aplinkinės sodų bendrijos teritorijos ribos, t. y. nuo pelkės pusės, yra pasistÅ«mės link sklypo Nr. 381 ir 378 apie 2 metrus, o teismo sprendimu sklypų 381 ir 380 riba dar pastumta 2,6 m link sklypo 381, dar jį sumažinant 27 arais, t.y. visiÅ¡kai paneigia ekspertizės iÅ¡vada dėl atsakovų žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų įvertinimo ir sudaro pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai – kad atsakovo žemės sklypas yra pasistÅ«męs link ieÅ¡kovės sklypo.

Apeliantės praÅ¡ymu, apeliacinio teismo posėdyje buvo apklaustas jos sklypo Nr. 381 preliminarius kadastrinius matavimus atlikęs inžinierius matininkas V. K., kuris parodė, kad atlikdamas ieÅ¡kovės žemės sklypo preliminarius kadastrinius matavimus, vadovavosi bendrijos žemės sklypų tvoromis, kaip faktiniu sklypo riboženkliu. Apeliantės vertinimu, tokia matininko pasirinkta metodika patvirtina jo atliktų kadastrinių matavimų teisingumÄ , nes iÅ¡orinė sodininkų bendrijos riba nėra tiksli.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios apeliantės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto buvo atlikta ekspertizė; ekspertizės akto 2 priedas patvirtina, kad ieÅ¡kovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į Å¡alutinio kelio pusę tarp ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378, bei ieÅ¡kovės ir atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateiktas sklypo Nr. 380 pateiktas kadastrinių matavimų planas, 2008-05-25 parengtas UAB „Geoteka“, atitinka sodininkų bendrijos „Ateitis“ generalinį planÄ (ekspertizės 2 priedas); ekspertizės padarymo metu buvo analizuojami visi iki ekspertizės atlikimo pateikti į bylÄ planai (jų tarpe ir UAB „Geoteka“ parengtas atsakovo žemės sklypo planas) ir kiti dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors po ieÅ¡kovės ir S.A. V. taikos sutarties sudarymo faktinė situacija pasikeitė, ekspertizės iÅ¡vados dėl atsakovo pateikto UAB „Geoteka“ kadastrinių matavimų plano įvertinimo liko aktualios, nes, bylos duomenimis, atsakovo žemės sklypo faktinė situacija bylos nagrinėjimo metu nepasikeitė. Apeliantė iÅ¡ esmės ginčija ekspertų iÅ¡vadÄ , tačiau abejonės dėl ekspertų iÅ¡vados neaiÅ¡kumo ar neiÅ¡samumo sudaro pagrindÄ skirti byloje papildomÄ ekspertizę, esant abejonėms dėl ekspertų iÅ¡vados pagrįstumo – pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.), tačiau tokios ekspertizės Å¡alys skirti neprašė.

Apeliantės po ekspertizės atlikimo pateikti į bylÄ Ä¯rodymai-  jos sklypo privatizavimo schemos, 1992 m. rugpjūčio 20 d. sodų bendrijos „Ateitis“ pirmininko patvirtintas žemės sklypo planas, kurio pagrindu buvo privatizuoti žemės sklypai, kompromisinės schemos, ekspertų iÅ¡vadų dėl atsakovo pateikto kadastrinių matavimų plano atitikimo bendrijos generaliniam planui nepaneigia. Bendrijos planas, kurio pagrindu buvo privatizuojami žemės sklypai, turėjo atitikti bendrijos generaliniam planÄ .

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės archyve nėra sodininkų bendrijos „Ateitis“ patvirtinto vidaus susisiekimo kelių tinklo plano, t.y. nėra pagrindo laikyti matininko V. K. ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų vadovaujantis bendrijos žemės sklypų tvoromis, kaip faktiniais sklypų riboženkliais, tikslesniais ir labiau atitinkančiais generaliniam planui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Atsakovas praÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1000 Lt (289,62 Eur) – už atsiliepimÄ ir 200 Eur - kito procesinio dokumento parengimÄ , pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (T.5 , b.l. 177, 220). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo praÅ¡ymas tenkinamas (CPK 93,98 str.). Vadovaudamosios Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti J. B. 489,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.           Teisėjos                                                                                                                                                RÅ«ta Petkuvienė Jelena Å iÅ¡kina Tatjana Žukauskienė