2025-12-10 Nr. AB-22358-3-61-3-02459-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-875-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02459-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau – ir Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), 6 345 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Draudėjas S. R. sudarė su ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, transporto priemonių draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), draudimo liudijimo Nr. 710-851-715625. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d.

2.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinė „Vytis“ pateikė informaciją, jog 2020 m. kovo 12 d. 23 val. 23 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas įvykis ROIK 0120000133406 apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ant automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), nuvirto medis ir blokuoja kelią. Į įvykio vietą nuvykęs ir patikrinęs informaciją patrulių ekipažas nustatė, jog ant automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo nuvirto medis, buvo apgadintas minėtas automobilis. Įvykio metu nenukentėjo žmonės. Ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nepradėta, nesant administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos nusikaltimo požymių. Kadangi automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas S. R. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą.

2.3. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės valdytojui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 6 470 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs Draudimo sutartyje numatytą 125 Eur išskaitą, išmokėjęs 6 345 Eur draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

2.4. Savivaldybė, būdama atsakinga už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, nes skunde tik nurodoma, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra įvykio schemos, ar kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą. Neaiški nei medžio rūšis, nei tiksli jo buvimo vieta.

4.2. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje tokio pobūdžio bylose pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą.

4.3. Nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančių civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Byloje neįrodyta, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą. Atsakovas savo pareigas vykdo tinkamai, t. y. atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsakovas nėra gavęs jokių prašymų ar skundų dėl nurodytoje teritorijoje augančių medžių būklės. Nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį.

4.4. Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris įvertinęs pareiškime nurodytus duomenis, fotofiksacijas, Vilniaus miesto savivaldybės skaitmeninį suvestinį žemėlapį bei kitus viešai skelbiamus duomenis, įvertinti bei identifikuoti tikslios nulūžusio medžio geografinės padėties negalėjo, tačiau aptiko, kad nulūžęs medis galėjo augti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims. Jokių prašymų dėl medžio nepriežiūros nei prieš įvykį, nei po jo nebuvo gauta nei dėl (duomenys neskelbtini), nei dėl tikėtinoje medžio augimo vietoje (duomenys neskelbtini), augusių medžių, be to, šie adresai yra pakankamai nutolę tarpusavyje. Jeigu būtų nustatyta, jog medis augo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dalis šio sklypo priklauso valstybei, o dalis – privatiems asmenims, todėl atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokioje konkrečiai teritorijoje augo medis. Nesant tikslių medžio augimo vietos duomenų, negalima Savivaldybės atsakomybė.

4.5. 2020 m. kovo 12 d. Lietuvoje siautė stipri audra. Apie nenuspėjamus orus aktyviai ir plačiai buvo skelbiama ir žiniasklaidos priemonėse. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė, kad: „ Artėja labai smarki audra <…> Tokio stiprumo vėjas pajėgus laužyti ne tik medžių šakas, bet ir silpnesnius medžius, kurie griūdami gali nutraukti elektros laidus. Vėjas gali pakelti ir nešti nepritvirtintus daiktus, griauti laikinus statinius, tvoras. Patartina nepalikti atdarų langų, pasisaugoti vėjo nešamų nuolaužų, nestatyti automobilių po medžiais, nevaikščioti arti statybviečių ar reklaminių skydų. Jūroje vėjas sukels labai aukštas bangas, tačiau nerizikuokite „gaudydami“ audros vaizdus, geriau užfiksuoti pasekmes vėjams nurimus“, – perspėja sinoptikai.” Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, Vilniuje 2020 m. kovo 12 d. didžiausias vėjo greitis 18 val. siekė 21,4 m/s ir tuo pat metu lijo, o 23 val. vėjo greitis siekė 20 m/s. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-80 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s. Be to, pagal Boforto skalę 17,2–20,7m/s vėjas laikomas audra, kai lūžta šakos ir darosi sunku vairuoti automobilius, o 20,8–24,4 m/s vėjas laikomas stipria audra, kuomet galimi lengvi statinių pažeidimai.

4.6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį, o kai kurie teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteistinos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl ir šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (nenumatytų) aplinkybių.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad draudėjas S. R. su Bendrove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 710-851-715625. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinė „Vytis“ pateikė informaciją, jog 2020 m. kovo 12 d. 23 val. 23 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas įvykis ROIK 0120000133406, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ant automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvirto medis ir blokuoja kelią. Į įvykio vietą nuvykęs ir patikrinęs informaciją patrulių ekipažas nustatė, jog ant automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo nuvirto medis, buvo apgadintas šis automobilis. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nepradėta, nesant administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos nusikaltimo požymių. Kadangi automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas S. R. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Bendrovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiusi Draudimo sutartyje numatytą išskaitą, išmokėjo 6 345 Eur draudimo išmoką, kurią prašoma priteisti iš atsakovo.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ) 42 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir LAT praktika tokio pobūdžio bylose.

8. Teismas iš į bylą pateikto 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso privatiems asmenims bei Lietuvos Respublikai. Draudėjas S. R. 2020 m. kovo 13 d. pranešime draudikui nurodė, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruoto įvykio pranešime nurodyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas pateikė duomenis apie tikėtiną įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas jokių papildomų tikslesnių įrodymų dėl ginčo medžio buvimo vietos ir jo duomenų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu ar dėl kitų priežasčių (oro sąlygų, force majore ir pan.). Teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad nuvirtęs medis buvo Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

9. Teismas konstatavęs, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nusprendė, kad Savivaldybė negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad sulūžęs medis apgadino pareiškėjo automobilį, ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III. 10. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Į bylą yra pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog eismo įvykio vieta, tai yra ta vieta, kurioje įvyko žala, t. y. (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys byloje (nuotraukos su automobiliu ant kurio yra nuvirtęs medis). Apie tai, kad draudžiamojo įvykio vieta gali būti (duomenys neskelbtini), savo pranešime draudikui nurodė draudėjas, tačiau jokių kitų duomenų apie tai, kad įvykis būtų įvykęs nurodytu adresu byloje nėra. Draudėjo suklydimas, teikiant pranešimą apie įvykį draudimo bendrovei nėra ir negali būti pagrindas išvadai apie nežinomą ar neaiškią eismo įvykio vietą. Visi kiti byloje esantys duomenys patvirtina eismo įvykio vietą buvus (duomenys neskelbtini).

11.2. Medžio augimo vieta ir eismo įvykio vieta tokio pobūdžio bylose dažnai nesutampa, nes medžio aukštis būna pakankamai didelis, todėl virsdamas medis gali padaryti žalą kitoje gatvės pusėje pastatytam automobiliui. Kaip ir įvyko šiuo atveju. Medis, augęs (duomenys neskelbtini), padarė žalos prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), pastatytam automobiliui. Pareiškėjas, atlikdamas žalos administravimo veiksmus, fiksuoja žalos atsiradimo vietą, o ne medžio augimo vietą, būtent dėl šios priežasties visuose dokumentuose nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu medžio augimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

11.3. Nagrinėjamu atveju medis augo valstybiniame žemės sklype, o Savivaldybė yra atsakinga už Savivaldybės teritorijoje valstybiniuose sklypuose augančių medžių priežiūrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas stebėjo nuvirtusį medį, jis buvo inventorizuotas, pateikti duomenys, jog tai buvo paprastas klevas, skersmuo 80 cm, medžio būklė bloga, rekomenduojamas genėjimas ir būklės stebėsena. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus dėl želdinių priežiūros savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų spręsti dėl medžio augimo vietos nustatymo ir jo priežiūros, todėl byloje priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

11.4. Ginčo žemės sklypas yra saugotinoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) senamiestyje. Ši (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tiek pastatas, tiek žemės sklypas tvarkomi pagal paminklotvarkos sąlygas. Tai reiškia, jog fiziniai asmenys neturi teisės daryti poveikio žemės sklypui be atitinkamų institucijų žinios ar išduotų leidimų. Taigi būtent Savivaldybė turėjo užtikrinti, jog medis nepadarytų žalos asmenims ar jų turtui ir būtent Savivaldybė yra atsakinga už padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje įrodytos visos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina turtinė žala.

12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdynus ir želdinius negali būti suabsoliutinta iki pareigos prižiūrėti, tvarkyti visus medžius, augančius (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė tikslios medžio augimo vietos, todėl nėra pagrindo teigti, kad už šio konkretaus medžio priežiūrą buvo atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl nėra pagrindo naikinti teismo priimto sprendimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nereiškia, jog jis šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai.

12.3. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, šio savo prašymo nepagrindė nė vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl šiuo atveju mano egzistuojant teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu (CK 6.271 ir 6.1015 str.).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešąją deliktinę atsakomybę, ir proceso teisės taisykles dėl įrodymų vertinimo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo pareigą subrogacijos pagrindu atlyginti pareiškėjui (draudikui) už jo išmokėtą draudimo išmoką draudėjui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovas yra atsakingas už nuvirtusio medžio priežiūrą, ir pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų visumos savivaldybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra atmestinas.

18. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018).

19. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šios straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

20. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčo šalys nesutinka pirmiausiai dėl to, ar Savivaldybė yra atsakinga už žalą, kuri atsirado 2020 m. kovo 12 d. ant Automobilio užvirtus medžiui. Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju atsakovas nevykdė tinkamos Savivaldybės teritorijoje esančių medžių priežiūros, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Atsakovas tvirtina, jog savivaldybė yra atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, tačiau pareiškėjas nenurodė tikslios žalą padariusio želdinio augimo vietos, o iš pateiktų dokumentų nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens ir kitų reikšmingų aplinkybių.

22. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį bei Želdymų įstatymo 10 straipsnį savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams.

23. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgiant į aptartas įstatymų normas ir žemesnių teisės aktų (be kita ko, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių) nuostatas, ne kartą pažymėta, kad savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-629/2019).

24. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

25. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, susijusius su įvykio fiksavimu ir draudimo išmokos išmokėjimu, pavyzdžiui, nukentėjusio asmens pranešimą apie įvykį su išvardintais apgadinimais, pareiškėjo Pranešimą apie draudimo išmoką su draudimo išmokos paskaičiavimu, pareiškėjas su skundu taip pat pateikė nuotraukas, kuriose matyti iš priekinės ir užpakalinės pusių užfiksuotas Automobilis su ant jo užvirtusia medžio dalimi. Taip pat prie skundo pridėtoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 2020 m. balandžio 7 d. informacijoje dėl eismo įvykio ROIK 0120000133406 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ant automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvirto medis ir blokuoja visą kelią. Į įvykio vietą nuvykęs ir patikrinęs informaciją patrulių ekipažas nustatė, jog ant automobilio RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo nuvirto medis, dėl ko buvo apgadintas šis automobilis. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas įrodė įvykio buvimą bei padarytos žalos faktą ir dydį.

27. Tuo tarpu atsakovas savo atsiliepime nuo pat pradžių nurodė, jog nėra tikslios įvykio vietos (nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuris ir kieno valdomame sklype augęs medis sukėlė žalą), pažymėjo, jog nulūžęs medis galėjo augti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims, pridėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą dėl šio žemės sklypo. Pareiškėjas šios aplinkybės neneigė, papildomų įrodymų, susijusių su įvykio vieta ar medžio augimo vieta, teismui neteikė.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog įvykio vieta nurodoma skirtingai (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas 2023 m. kovo 19 d. pateiktame atsiliepime į skundą nurodė tikėtiną medžio augimo vietą, tačiau pareiškėjas jokių papildomų tikslesnių įrodymų dėl to, kuris tiksliai (kur augantis) medis padarė žalą Automobiliui, nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neįrodė, kad nuvirtęs medis buvo Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, o teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Be to, duomenys apie tai, kurioje konkrečiai teritorijoje augo aptariamas medis, turi esminę reikšmę ne tik nustatant šio želdinio savininką ar valdytoją ir, atitinkamai, savivaldybės pareigų apimtį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, bet ir identifikuojant asmenis, į kuriuos turėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimas bei kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas (bylos proceso šalis).

29. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas nurodytos turtinės žalos nesusiejo su konkrečiais atsakovo neteisėtais aktais (veikimu, neveikimu), nes pareiškėjas neįrodė, kad medis stovėjo valstybinėje ar Savivaldybei priskirtoje žemėje, t. y. teritorijoje, kurioje būtent Savivaldybė turėjo užtikrinti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose (Želdynų įstatymo 3 str. 1 d., 10 str. 1 d. 2 p.).

30. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje administracinių teismų praktikoje panašiose bylose dėl turtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-11-1188/2024, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-552/2025, 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-821/2025).

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų visuma, ir atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis